Bréf 2 til Creditinfo

Creditinfo,

Höfšabakka 9, 110 Reykjavķk.

Reykjavķk 6. febrśar 2017.

 ERINDI: Vegna įšursendrar fyrirspurnar um heimildalausa notkun į nafni konu minnar Ragnheišar Benediktsdóttur kt: 141042-4329

 Sęl Aušur og žakka žér svariš. 

Žś svarar žvķ skilmerkilega aš žaš hafi veriš Ķslandsbanki sem óskaši upplżsinga śr VOG vanskilaskrį hjį ykkur.  EN mér er enn spurn.  Į hvaša grundvelli og eftir hvaša lagaheimildum er Ragnheišur į vanskilaskrį hjį ykkur?  Ešlilegast hefši veriš aš žś hefšir sent meš svar žķnu afritiš af beišni Ķslandsbanka en žar sem žaš var ekki gert, fer ég fram į aš fį afrit af framangreindri beišni Ķslandsbanka. Mig langar mikiš til aš sjį ķ hvaša lagaheimildir žeir vķsa, žvķ öll fjįrmįlaumsvif Ragnheišar fara fram hjį Ķslandsbanka og forverum hans, allt aftur til Alžżšubanka.  

Ķ svari žķnu nś segir žś aš ķ bréfi ykkar dags. 7. jan. 2017, hafi komiš fram aš Ķslandsbanki hafi sett fram beišnina um upplżsingar śr VOG vanskilaskrį.  Žetta er ekki rétt. Bréfiš frį 7. jan. 2017 hefst į žessum oršum: 

„Meš žessu bréfi tilkynnum viš aš leitaš hefur veriš upplżsinga  um stöšu žķna ķ nešangreindum skrįm.“

Nešangreindar skrįr eru svo:

  1. VOG vanskilaskrį,
  2. fyrirtękiš Ķslandsbanki,
  3. og skrį um lįnshęfismat. 

Meš venjulegum lesskilningi į ķslensku mįli er sem sagt leitaš aš „upplżsingum“. Frį žessum ašilum, en ekkert getiš um fyrir hvern leitaš var, eša samkvęmt hvaša lagaheimildum leitin er framkvęmd. 

Ķ bréfi Creditinfo frį 7. jan. 2017, segir enn fremur: 

„Heimildir til uppflettinga eru mismunandi eftir tegund žeirra upplżsinga sem eru sóttar hverju sinni og mį sjį frekari upplżsingar um žęr į bakhliš žessarar tilkynningar 

Į bakhliš bréfsins sem žiš kalliš TILKYNNINGU er aš finna upptalningu eftirtalinna uppflettinga:

„Lįnshęfismat: - Skuldastöšukerfi: - Kennitöluleit ķ fasteigna og ökutękjaskrį: - Vanskilasskrį: - Ašrar upplżsinga:“ Til nįnari skżringa į žvķ sķšast talda segir ķ texta:

„Einstaklingar geta sótt żmiss konar upplżsingar um sig sjįlfa į žjónustuvef einstaklinga į creditinfo.is. Žessi tilkynning, sem og ašrar tilkynningar sem kunna aš verša sendar sķšar, birtast į vefsvęši viškomandi (Mitt creditinfo) undir rafręn skjöl.“

Litabreytingar ķ texta eru įhersluatriši frį undirritušum.

Aš žiš rekiš „žjónustuvef fyrir einstaklinga“, hlżtur aš tįkna aš žiš rekiš einhverja žjónustustarfsemi sem einstaklingar geti keypt ašgang aš. Aš žiš bendiš konu minni į, sem aldrei hefur stofnaš til višaskiptasambands viš fyrirtęki ykkar, „aš hér eftir verši uppflettingar um žig sendar rafręnt į vefsvęši žitt į www.creditinfo.is og birtist žar undir Rafręn skjöl.“

Žessar upplżsingar verša ekki skildar öšruvķsi en svo aš žiš teljiš ykkur hafa heimild til aš fara inn ķ frišhelgisumhverfi hennar og sękja žangaš upplżsingar sem žiš seljiš žeim sem eftir leita. Žiš hafiš nś aš eigin frumkvęši upplżst aš žiš hafiš fariš inn ķ frišhelgi einkalķfs hennar, sem variš į aš vera meš 71. gr. stjórnarskrįr. Ragnheišur kannast ekki viš aš hafa veitt ykkur heimild til afskipta, njósna eša upplżsingasölu śr sķnu einkalķfi. Augljóslega hafiš žiš žvķ jįtaš į ykkur alvarlegt brot į skżru frišhelgisįkvęši stjórnarskrįr meš žvķ aš vera meš konu į vanskilaskrį, sem hvergi hefur veriš ķ vanskilum ķ įratugi.

Žessu til višbótar upplżsiš žiš sķšan aš žiš takiš ófrjįlsri hendi (įn heimildar hennar) kennitölu Ragnheišar og stofniš vefsvęši hennar innan ykkar fyrirtękistölvu, eins og hśn sé višskiptaašili ykkar. Ragnheišur kannast ekki viš aš hafa veitt neinum heimild til notkunar į kennitölu sinni, öšrum en žeim žjónustuašilum sem hśn er ķ višskiptasambandi viš vegna fastra śtgjalda heimilisins. Af žeirri įstęšu er gerš krafa į ykkur aš loka nś žegar umręddum višskiptavef hennar innan fyrirtękis ykkar og eyša žegar ķ staš öllum upplżsingum um Ragnheiši sem kunna aš vera ķ tölvukerfum ykkar. Aš lokinni žeirri ašgerš er fariš fram į aš žiš sendiš henni keyrslupplżsingar tölvukerfis ykkar um aš vefsvęši hennar og öllum gögnum um hana hafi veriš eytt śr tölvukerfi ykkar, žar sem žiš hafiš aldrei fengiš heimild til aš fį afrit af neinum persónulegum gögnum hennar. Og ešlilega hljótiš žiš aš sjį aš slķkt višskiptasamband mun ekki verša tekiš upp viš ykkur į nęstu įratugum. 

Af öllum framangreindum įstęšum tel ég augljóst framferši ykkur geti ekki annaš en veriš utan lagaheimilda, žar sem fyrirtęki ykkur hefur ALDREI veriš veitt heimild til aš hafa nafn Ragnheišar į einhverri skrį hjį ykkur, en žar er žaš greinilega įn hennar vitundar og samžykkis. Sé nafn hennar tengt vanskilaskrį hjį ykkur, er žar um aš ręša einhver atvik sem ekki eiga sér stoš ķ lögum. Ef svo er, eru žiš įn lagaheimilda aš varpa ljótum bletti į hennar ótvķręša heišarleika og réttsżni, sem hśn hefur ķ hvķvetna sżnt af sér ķ gegnum lķfshlaupiš. Af öllum framangreinum įstęšum vęnti ég żtarlegra śtskżringa į meintum lagaheimildum ykkar til aš hafa nafn hennar į skrį hjį ykkur og fara inn ķ višskiptaumhverfi hennar og veita žrišja ašila  upplżsingar žašan, allt įn heimildar hennar.  

 Vęnti umbešinna upplżsinga hiš fyrsta.

Meš kvešju, 

Gušbjörn Jonsson

 


Er 3. dómsstigiš mikilvęgasta réttarfarsbótin ?

Ķ mörg įr hefur veriš vaxandi kurr og óįnęgja meš réttarfariš ķ landinu. Mörgum finnst of lķtiš bera į réttlęti ķ śrvinnslu dómstóla, en sķfellt meira bera į żmiskonar óheilbrigšum lagaklękjum. Til aš aušvelda slķkt hįttalag hefur lagatexti sķfellt oršiš ómarkvissari og fjarlęgari žeim megintilgangi sem lögunum var ętlaš aš žjóna.

 Žarna mį segja aš mašur komi beint aš žeirri merkilegu višleitni mešal lögfręšinga aš ekkert sé ķ raun og veru rétt. Spurningin sé hins vegar hvernig til takist aš fęra fram rök fyrir žvķ aš ešlilega hafi veriš stašiš aš verki, eša į hinn veginn aš sżna fram į aš viš framkvęmdina hafi lög eša ašrar reglur veriš brotnar. Afleišing af žessu hefur veriš sś aš alltof oft rekur mašur sig į lokaritgeršir śtskriftarnema śr lögfręšinįmi, žar sem undirstaša ritgeršar er fullyršing einhvers „lögvitrings“, sem aldrei hefur veriš rökstudd til hlżtar eša sett fram, dómtęk sönnun fyrir žvķ aš fullyršingin sé rétt. Og kannski er ķ svona tilfelli mikilvęgasti žįtturinn fyrir žeirri skošun aš ķ raun sé ekkert til sem heitir RÉTT.

Eitt gleggsta dęmiš um hvaš talist geti rétt, er ķtarlegur rökstušningur nokkurra merkra „lögvitringa“, sem haldiš hafa žvķ fram ķ ritušu mįli aš śtvegsmenn EIGI kvótann, į grundvelli žess aš žeir hafi keypt hann af annarri śtgerš sem hafši kvótan sem „varanlega aflaheimild“. Aldrei hef ég oršiš var viš aš śthlutaš vęri ķ Ķslenskri fiskveišilögsögu „varanlegum“ aflaheimildum. Lķklega munu fylgjendur „lögvitringanna“ halda žvķ fram aš śtvegsmenn eigi varanlegar aflaheimildir. Žaš komi fram ķ fyrsta Hęstaréttardómi um sölu aflaheimilda aš śtgerš sé heimilt aš selja frį sér varanlega aflaheimild. Gallinn viš žetta er sį aš ENGAR lagaforsendur voru fyrir žessari nišurstöšu Hęstaréttar, heldur eru žar einhver mistök sem ekki hafa veriš krufin. Slķk mistök dómstóls geta aldrei, meš heišarlegum hętti, oršiš forsenda til eftirbreytni ķ sķšari mįlum. En žaš hefur žvķ mišur veriš gert, sem er augljóst dęmi um skort į heišarleika ķ réttarkerfinu. 

Žvķ mišur er žaš sem hér hefur veriš rakiš ekki einsdęmi ķ réttarfari okkar. Žar er óhugnanlega langur listi yfir mįl žar sem įberandi skortur er į heišarleika. Žessi óheišarleiki hefur sķšan breytt śr sér og mundi ég segja aš nś oršiš vęru fjölmišlar stórtękari ķ óheišarleikanum en réttarkerfiš. Žó er eitt nżlegt dęmi žar sem réttarkerfiš er annaš hvort hęttulega sišblint, eša žaš žorir ekki ķ bein įtök viš fjölmišla. Žar į ég viš mjög svo óheišarlega og grófa ašför Sęnska rķkissjónvarpsins ķ mars 2016, aš žįverandi forsętisrįšherra okkar, Sigmundi Davķš Gunnlaugssyni. Žaš er svona meš žvķ óžverralegasta sem ég hef séš sett fram ķ fjölmišlum, žvķ ENGIN haldbęr rök voru fyrir žeim įsökunum sem fram voru bornar. Samtals voru um 20 lögbrotsatriši ķ kastljósžęttinum sem sżndi hina óheišarlegu ašför sęnska sjónvarpsins. 

Ég ritaši Rķkissaksóknara bréf, žar sem ég benti į žessi lögbrotsatriši. Rķkissaksóknari sagši žetta ekki koma sér viš. Rķkissaksóknari eyddi žó 9 įrum og eflaust mörgum tugum milljóna ķ aš reyna aš fį Eggert Haukdal dęmdan fyrir sakarefni sem hann bar enga įbyrgš į. Rķkissaksóknara fannst einnig óžarfi aš endurskoša dóm hérašsdóms Vesturlands frį įrinu 2012, žar sem saklaus mašur var dęmdur til žungrar sektar og tķmabundinna sviptingar veišiheimilda. Allur sį mįlsfarvegur var svo óralangt frį reglum ķ Ķslenskum lögum. Įberandi var vanžekking lögreglunnar į žeim lögum sem žeir įtti aš starfa eftir. Og sama vanžekking var į réttindum manna sem grunur beindist aš, įn žess aš fyrir höndum séu nein sönnunargögn eša formleg rannsókn hafin. Sķšasti pósturinn ķ žessu ljóta mįli var svo framganga žįverandi dómstjóra, sem var dómari ķ mįlinu. Įkęran kom fyrst fram tveimur įrum eftir hiš meinta brot, en engin rannsókn framkvęmd į tķmabilinu. Įkęran var žvķ gefin śt 1 og ½ įri eftir aš įkęrufrestur rann śt.

Hęgt vęri aš rekja marga svona žętti žar sem lögregla og hérašsdómar fara meš mįl ķ tóma vitleysu. Skortur į heišarleika žessara ašila og augljós brot žeirra į augljósum laga og mannréttindareglum eru svo mörg aš manni ógnar bara aš lesa žęr nišurstöšur af blaši. Ķ óformlegri talningu sem ég framkvęmdi į heimasķšum hérašsdómstóla landsins yfir įrin jśnķ 2012 til október 2014 voru dęmdir ķ hérašsdómum landsins 116 ólöglegir sakadómar, žar sem dómari var ekki ķ dómarasęti, žar sat, įn löglegrar heimildar, ašstošarmašur dómara og dęmdi fólk jafnvel til fangelsisvistar. Af žessu 116 mįlum sem ašstošarmenn dęmdu, voru sakborningar įn verjanda ķ 63 mįlum, eša ķ 53,3% mįlanna. Žegar skošuš var įętlun dómstjóranna um setu ašstošarmanna ķ dómarasętum sķšustu 2 mįnuši įrsins 2014, kom ķ ljós aš įętlunin hljóšaš upp į aš 190 sinnum myndu ašstošarmenn, ólöglega, sitja ķ dómarasętum til įramóta 2014. 

Hér hafa ašeins veriš rakin örfį dęmi sem ķ engu mun breytast žó 3. dómsstigiš bętist viš. Įfram verš vinnubrögšin žau sömu viš rannsókn mįla, įkęruferli og dóma hérašsdóma, vonandi meš dómurum ķ dómarasętum. Aš óbreyttu sżnist mér žvķ 3. dómsstigiš fyrst og fremst auka kostnaš rķkisins en ekki auka heišarleika ķ vinnubrögšum sem skila mundi réttlįtari mįlsmešferš. Žaš hefši veriš umtalsvert meira gagn aš žvķ aš endurskoša af heišarleika lögin um mešferš einkamįla, lög um dómstóla og lög um lögmenn. Ef žessi žrenn lög hefšu veriš endurskošuš og gerš heilsteyptari, hefši mįlum tvķmęlalaust fękkaš verulega, žvķ žį hefši fękkaš žeim tilvikum žar sem fariš er af staš meš vonlaus mįl ķ von um aš geta blekkt dómarana. 

Įhrifamesta ašgeršin til aš fękka hér dómsmįlum hefši tvķmęlalaust veriš yfirgripsmiklar endurbętur į lögum um višskiptalķf landsins og tel ég lįnastofnanir žar meš. Višskiptasišferši hjį okkur er į afar lįgu plani. Er žaš tvķmęlalaust runniš frį sömu rótum og óheišarleiki ķ réttarfarsmįlum, frį skorti į heišarleika og viršingu gagnvart višskiptaašilanum. Réttarstaša višskiptaašilans/neytandans, er ķ Ķslensku umhverfi višskipta og réttarfars afar takmörkuš og vķša minna en ekki neitt. Meš žvķ aš vanda umtalsvert betur löggjöf višskiptaumhverfis, vęri lķklega hęgt aš fękka dómsmįlum į Ķslandi um nįnast helming. Žaš mundi létta į dómstólunum. 

Žį er lokavinkillinn ķ žessum skrifum mķnum tengdur vaxandi óheišarleika, įrįsarhneigšar og išulega augljósari illkvittni fjölmargra fjölmišla, en žó alls ekki allra. Tel ég žį vefmišlana meš fjölmišlum. Ég hef dįlķtiš rętt viš żmsa ašila sem skrifa ķ fjölmišla og stöšugt hefur aukist undrun mķn į skilningi żmiss fjölmišlafólks į hugtakinu „tjįningarfrelsi“. Eftir aš svokallaš „Wintrismįl“ kom upp s. l. vor, įtti ég langt og gott samtal viš formann Blašamannafélagsins. Ég verš aš jįta aš mér kom afar einkennilega fyrir sjónir višhorf hans til réttlętis og heišarleika ķ umfjöllun. Hann gat meš engu móti séš aš kynnir kastljóssins 03.04. 2016 hefši veriš of fullyršingaglašur mišaš viš žaš aš engar haldbęrar sannanir voru til fyrir įsökunum hans į hendur žįverandi forsętisrįšherra. Einnig varš ég afar undrandi į ummęlum Sęnska sjónvarpsmannsins Sven Bergman, ķ samtali viš Mbl.is, žar sem hann sagši: 

„Ég skil vel aš herra Gunnlaugsson og ašstošarmennirnir hans hafi veriš mjög reišir viš okkur. Ég ręddi lengi viš Jóhannes Skślason (ašstošarmann Sigmundar Davķšs) eftir aš Gunnlaugsson gekk śt og sagšist skilja reiši žeirra. Žaš er samt ekki mitt hlutverk sem blašamašur aš hugsa um afleišingarnar en ég skil vel tilfinningar Ķslendinga“. 

Ķ žessu tilfelli er žaš einmitt žessi blašamašur sem skipuleggur ašför aš embętti forsętisrįšherrans, meš žaš aš markmiši aš ręna manninn ęru sinni, įn dómtękra sannana. Einnig var markmiš žeirra aš fella löglega kjörna rķkisstjórn Ķslands. Žaš kemur mjög skżrt fram ķ sęnska žęttinum. Žaš sem mašur er hins vegar afar undrandi į er žaš sem Sven segir ķ lok vištalsins viš Mbl.is. Žar segir hann:

„Viš vorum meš stašreyndirnar og spuršum spurninga śt ķ žęr, žaš er allt og sumt,“ greinir Bergman frį ķ samtali viš mbl.is.“ 

Žarna fer Sven Bergman gróflega meš rangt mįl. Žeir voru ekki meš neinar sannanir. Honum er aš vķsu vorkunn, žvķ hann hefur ešlilega trśaš į aš rannsókn vinar hans vęri byggš į traustum sönnunum, en svo reyndist ekki vera, žegar į reyndi. 

Ekki meira um žetta. Eins og hér hefur veriš drepiš į er óheišarleiki ķ athafnalķfi, višksiptalķfi og réttarfari. Afar stór žįttur ķ žessu er óheišarleiki blašamanna, sem viršast lķta į sig sem einkonar frķrķki, utan viš lög og réttlęti žeirra žjóšfélaga sem žeir starfa ķ. Ég fę ekki séš aš žrišja dómsstigiš breyti į neinn mįta žeim vandręšium sem viš stöndum frammi fyrir, žvķ mišur.

       


Athyglivert bréf til Forsętisrįšherra

Mér barst fyrir skömmu athyglisvert bréf til Forstęis-rįšherra, sem Gušmundur Rafn Geirdal sendi meš żmsum spurningum varšandi sjónvarpsvištal sem tekiš var upp af sęnska sjónvarpsmanninum Sven Bergman. Ķ vištali viš Morgunblašiš višurkennir Sven aš hann hafi, ķ beišninni um vištališ viš forsętisrįšherra, logiš til um hvaša spurningar yršu bornar fram. Skżrum žaš ekki nįnar en lesum yfir bréf. Gušmundar til forsętisrįšherra. Fyrirsögnin var žessi:
Subject: Sigmundur Davķš gekk śt śr vištali viš SVT | RŚV

         

Sęll forsętisrįšherra,
forsętisrįšuneytinu.

Hér aš ofan er vefslóš (URL) af frétt į vefsķšu (webpage) Rķkisśtvarpsins Sjónvarp (RŚV) um frétt sem ber titilinn: Sigmundur Davķš gekk śt śr vištali. Fréttin er dagsett 03.04.2016 og tķmasett klukkan 18:21. Innan hennar segir eftirfarandi: "Nokkrum dögum įšur hafši sęnski sjónvarpsmašurinn Sven Bergman tekiš vištal viš forsętisrįšherra fyrir SVT žar sem hann var spuršur śt ķ félagiš. Vištalinu lauk meš žvķ aš forsętisrįšherra gekk śt." 

Ég vil benda į aš žó titillinn segi aš persónan Sigmundur Davķš hafi gengiš śt śr vištali, žį segir megintexti fréttarinnar ótvķrętt aš eftir aš sjónvarpsmašur hafi tekiš vištal viš forsętisrįšherra, žį hafi hinu sama vištali lokiš meš žvķ aš forsętisrįšherra hafi gengiš śt. Ég vil žvķ leggja įherslu į aš žaš er stōšugildiš forsętisrįšherra sem gekk śt, óhįš žvķ hvort persónan aš baki žvķ starfi hafi heitiš Sigmundur Davķš į žeim tķmapunkti. Žar af leišandi hefši titill fréttarinnar įtt eša mįtt vera um forsętisrįšherrann en ekki persónuna.

Einnig vil ég benda į aš sjónvarpsmašurinn sem tók vištališ er sagšur vera sęnskur. Žį er hann nafngreindur sem Sven Bergman og nafniš lķtur einmitt  śt eins og sęnskt nafn. Žį segir aš Sven hafi tekiš vištališ fyrir SVT. Ég veit annars stašar frį aš žaš er skammstōfun fyrir sęnska rķkissjónvarpiš. Byggt į žessu telur hiš ķslenska RŚV aš žar hafi fariš starfsmašur į vegum hinnar sęnskrar hlišstęšu žess. 

Žetta žżšir aš vištališ var tekiš viš starfstitilinn forsętisrįšherra ķ forgrunni en persónan Sigmundur Davķš var ķ bakgrunni. Žį žżšir žetta jafnframt aš vištališ var framkvęmt af hinu sęnska SVT ķ forgrunni en af sęnsku persónunni Sven Bergman ķ bakgrunni. 

Meš fréttinni fylgir ljósmynd af žeim hluta myndskeišs žar sem forsętisrįšherra er stašinn į fętur og er į leišinni śt śr stofu, sem annars stašar kemur fram aš er stįssstofa innan móttōkuhśss rķkisstjórnarinnar, rįšherrabśstašnum viš Tjarnargōtu. 

Žetta žżšir aš vištal śtlendrar rķkisstofnunar, sem er hlišstęša ķslenskrar rķkisstofnunar, viš valdamesta mann hins ķslenska stjórnkerfis; er tekiš ķ sambęrilegum ašstęšum og ķ stįssstofunni į Bessastōšum hjį forseta Ķslands eša móttōkuhśsi Reykjavķkurborgar ķ Hōfša. 

Į hinni sōmu ljósmynd er mašur sitjandi, sem sķšar ķ vištalinu var kynntur af Sven Bergman sem spyrill į sķnum vegum sem žekkti betur til um tiltekiš atriši. Į myndskeišinu sést aš sį spyrill er ekki męttur viš upphaf vištalsins, heldur sest inn eftir aš vištališ er komiš vel af staš. 

Žaš žżšir aftur aš ekki er vķst aš žessi ašstošar spyrill hafi veriš kynntur fyrir forsętisrįšherra įšur en vištališ hófst. Žaš žżšir enn og aftur aš žį er ekki heldur vķst aš hann eša hans rįšuneytiš hefši samžykkt aškomumanninn.

Žį sést į ljósmyndinni aš stóllinn sem forsętisrįšherra hafši stašiš upp frį, var ekki hęgindastóll; lķkt og algengast er aš žjóšarleištogi sitji ķ žegar vištal er tekiš viš hann, einkum ef um er aš ręša aš žaš sé tekiš af rķkisfjōlmišli og ķ móttōkuhśsi rķkisstjórnar hans. Ekki žarf annaš en aš rifja upp aš forseti Bandarikjanna situr gjarnan viš arineld ķ hęgindastóli žegar hann er til vištals viš fjōlmišla. 

Žvert į móti er um aš ręša stól sem passaši betur žegar setiš er til boršs. Žó stendur hann žarna stakur śti į mišju gólfi, lķkt og honum hafi veriš komiš fyrir žar af starfsfólki žvķ sem stillti upp fyrir vištališ. Miklu ešlilegra hefši veriš aš nota stólinn į bak viš hinn frķstandandi stól en žaš er einmitt hęgindastóll. 

Žetta bendir til aš starfsfólk sęnska rķkissjónvarpsins hafi viljandi sett hinn frķstandandi stól į mitt stofugólfiš, sem er óvenjuleg tilhōgun en ekki vališ hęgindastólinn žar aš baki, sem aftur hefši veriš vel viš hęfi.

Žį er sérstakt aš mešhjįlpara spyrill Svens, er staddur į bak viš ljóskastara, lķkast žvķ aš spyrlarnir bįšur hafi veriš staddir į bak viš ljóskastarann en kastarinn hafi veriš notašur til aš lżsa upp andlit forsętisrįšherrans. 

Slķkt er skiljanlegt aš žeim hluta, aš meš žvķ ętti andlit rįšherrans aš hafa sést betur fyrir hinum vęntanlegu sjónvarpsįhorfendum. Hins vegar leišir žetta til aš erfišara gęti hafa veriš fyrir forsętisrįšherrann aš sjį spyrjendurna tvo. 

Žvķ fer mašur aš velta fyrir sér hvort aš uppsetning žessa ljóskastara og jafnvel einnig hins frķstandandi stóls, hafi veriš framkvęmd til aš lķkja eftir kassķskri uppsetningu į yfirheyrslu į meintum sakamanni. 

Annaš sem mašur tekur eftir er aš til aš forsętisrįšherra geti gengiš lengra en žaš fyrsta skref sem hann hefur tekiš frį hinum einmanalega stól sem hann stóš upp frį, žarf hann aš fara į milli seinni spyrjandans og  svartklędds upptōkumanns sem glittir ķ sķšuna į. Žaš er engu lķkara en śtgōnguleišin hafi veriš plōnuš žannig aš seinni spyrillinn gęti haldiš įfram aš spyrja forsętisrįšherrann į leišinni śt. 

Hér aš framan hef ég veriš aš segja eingōngu frį žeim žįttum sem lśta aš vištalinu sjįlfu og ég veit aš fram fór žann 11. mars sķšastlišinn. Nś vil ég benda į žau atriši fréttarinnar sem varša žaš sem geršist eftir vištališ. Fyrst segir: "Ķ žęttinum kemur fram aš forsętisrįšherra var ķtrekaš bošiš aš koma aftur ķ vištal til aš śtskżra aškomu aš Wintris - Sigmundur žįši ekki žaš boš." 

Hér hefši Rķkisśtvarpiš Sjónvarp įtt aš endurtaka stōšugildiš forsętisrįšherra og hafši ķ raun ekki mįtt stytta žaš nema ķ rįšherra, til aš gęta formsatriša, en styttir žess ķ staš nafn persónunnar śr titlinum ķ Sigmund einan, žó įn žess aš megintextinn hafi kynnt Sigmund Davķš til leiks. 

Žį er Wintris žarna tengt žessari blōndu af stōšugildinu forsętisrįšherra ķ forgrunni og persónunni Sigmundi ķ bakgrunni, žó framar ķ sōmu frétt hafi hin ónafngreinda eiginkona rįšherrans veriš tengd félaginu Wintris meš beinum hętti, žvķ sagt er beinum oršum aš hśn hafi notaš til žess sķna eigin fésbók (Facebook). Mun ešlilegra hefši veriš aš viškomandi fréttamenn hefšu ynnt eiginkonuna um hvernig aškomu eiginmašur hennar og žar meš persónan Sigmundur Davķš, hefši veriš meš aš félaginu Wintris. 

Nęst segir: "Fréttamōnnum var jafnframt bošiš af ašstošarmanni rįšherrans aš koma į fund žar sem ręša įtti mįliš įn žess aš vitna mętti ķ efni fundarins. Žvķ var hafnaš." Žetta žżšir aš forsętisrįšherra velur aš lįta ašstošarmann sinn bjóša upp į fund til aš ręša aškomu hans aš Wintris, sem žżšir aš forsętisrįšherra var žar meš tilbśinn til frekari višręšu en į fundi sem vęri ašgreindur frį hinu formlega vištali SVT, lķklega žar sem hann taldi žaš umręšuefni passa betur į lokušum fundi į ótilgreindum staš en ķ opnu vištali ķ stofu móttōkuhśssins. Ekki kemur skżring į afhverju fréttamenn hōfnušu žvķ sanngjarna boši, né hvort žessir fréttamenn vęru į vegum fleiri ašila en einungis SVT. 

Ķ žarnęstu setningunni į eftir er svo ķtrekaš aš eiginkona forsętisrįšherrans hafi greint frį félaginu og/ eša upplżst um tilvist Wintris. Žaš er ruglandi en žó mį ętla aš bošiš um hinn lokaša fund hafi žį gerst įšur en fésbókarfęrslan įtti sér staš. Sé žaš rétt įlyktaš hjį mér, žį valdi persónan Sigmundur aš ręša žaš viš eiginkonu sķna, aš svara fyrir Wintris, sem hśn og gerši. 

Žar meš mętti įlykta sem svo aš įstęšan fyrir aš forsętisrįšherra gekk śt śr vištalinu, hafi veriš sś aš honum hafi fundist meira višeigandi aš fjalla um Wintris į lokušum fundi meš fréttamōnnum en fyrst žeir hōfnušu žeim valkosti, žį hafi hann ķ raun fundiš enn meira višeigandi leiš ķ gegnum eiginkonu sķna.

Ķ lok fréttarinnar segir: "Forsętisrįšuneytiš fór žess į leit viš SVT aš umrętt atriši, žar sem Sigmundur gengur śt, yrši ekki birt." Hér nafngreinir Rķkisśtvarpiš Sjónvarp (RŚV) aftur persónuna aš baki stōšugildinu. Žaš er augljóst af framangreindri ljósmynd sem fylgir fréttinni, aš žaš er forsętisrįšherrann sjįlfur sem er aš ganga śt og frį mjōg fķnni stįssstofu og frį formlegri uppsetningu fyrir sjónvarpstōku. Žessi žverstęša birtist um leiš og minnst er į rįšuneyti hans fullu nafni, sem og skammstōfun sęnska rķkisstjónvarpsins. Žaš hefši fariš mun betur aš segja forsętisrįšherra en ekki Sigmund. Žį blasir viš af ljósmyndinni, aš SVT varš ekki viš ósk forsętisrįšuneytisins, heldur var svo ókurteist aš fara žvert gegn žeim vilja, meš žvķ einmitt aš birta śtgōnguna. 

Samantekiš viršist mér vera sem aš forsętisrįšherra hafi ekki viljaš svara meiru um Wintris en hann žó gerši ķ hinni viršulegu stįssstofu móttōkuhśss rķkisstjórnarinnar en hafi fyrst bošiš upp į lokašan fund til aš svara betur en žegar žvķ hafi veriš hafnaš, žį hafi svar borist ķ gegnum eiginkonu hans og į hennar eigin fésbók og žvķ svari hafi fjōlmišill į borš viš RŚV tekiš eftir. Žaš žżšir aftur aš śtgangan er ekki vegna frekju gestgjafans, heldur er hśn višbrōgš viš įgangi spyrlanna. 

Žar af leišandi veršur žaš enn ljósara en ella aš žaš virkar allt aš žvķ móšgandi aš SVT hafi ekki oršiš viš beišni forsętisrįšuneytisins. Žaš žżšir aftur aš hvorki rķkisstofnun innan hins sęnska stjórnkerfisins, né hins ķslenska, kom til móts viš hinar ķtrekušu mįlamišlanir forsętisrįšherrans, sem birtust fyrst ķ gegnum ašstošarmann hans, sķšan eiginkonu og žį forsętisrįšuneytiš sjįlft. 

Žvķ legg ég til aš nśverandi forsętisrįšherra, ašstošarmašur forsętisrįšherra og/eša forsętisrįšuneytiš leiti skżringa į žessum ósveigjanleika rķkisstofnanna beggja. Žannig liggja vęntanlega fyrir rekjanleg gōgn um hvernig beišni barst frį SVT um vištal og svōr rįšuneytisins til baka, sem leiddi til žess aš leyfi fékkst į vištališ og viš svo formlegar ašstęšur, lķkt žvķ og veriš vęri aš taka į móti sjįlfum sendiherra Svķžjóšar. 

Einnig legg ég til aš bęši hinn hljóšritaši texti vištalsins, sem og žżšing hins enska hluti hans į ķslensku, sé vélritašur į skjal og vandlega yfirfarinn. Žaš kęmi mér ekki į óvart aš ķ ljós komi aš efni vištalsins sem samžykkt var, hafi ekki komiš fram ķ spurningum spyrlanna, heldur hafi žeir fariš śt fyrir efniš. 

Žaš gęti fališ ķ sér brot į heišursmanna samkomulagi žvķ sem lagt var upp meš. Žvķ gęti veriš aš śtganga forsętisrįšherra hafi veriš óskōp ešlileg višbrōgš, til aš tjį žaš bęši meš oršum og geršum aš stōšugildiš forsętisrįšherra hafi hreinlega veriš gabbaš ķ vištal į fōlskum forsendum. 

Einnig gęti veriš aš ķ ljós komi aš krafa fréttamanna um aš forsętisrįšherrann svari um aškomu sķna aš Wintris, hefši įtt aš fara fram ķ hinu formlega vištali ķ móttōkuhśsi gervallrar rķkisstjórnarinnar eša į opnum fundi žį žegar ķ kjōlfariš;  hafi ekki virt hina naušsynlegu ašgreiningu į bęši stōšugildi og stašsetningu vištals/ fundar annars vegar og fjįrmįla persónunnar Sigmundar Davķšs Gunnlaugssonar ķ tengslum viš fjįrmįl eiginkonu sinnar innan frišhelgis einkalķfs og heimilis. 

Įstęša žess aš ég rita žennan tōlvupóst til forsętisrįšherrans og/eša forsętisrįšuneytis hans er sś aš eftir aš ég sį frétt žann 13. desember sķšastlišinn eša upp śr žvķ, aš forsętisrįšherrann Siguršur Ingi Jóhannsson vildi fį leyfi forseta Ķslands til stjórnarmyndunarvišręšna, žį velti ég žvķ fyrir mér hvort vištališ žann 11. mars hlyti ekki aš hafa valdiš slķkri sundrung ķ flokki hans; aš erfitt gęti reynst aš sannfęra forsetann um styrkleika Framsóknarflokksins til aš žola slķkar višręšur. Leit mķn aš svōrum hefur leitt til žess aš ég setti mig ķ samband viš fjōlda ašila og kynnti mér bęši Wintris mįliš og tengt. Af viršingu fyrir jįkvęšum višbrōgšum margra žeirra, mun ég įframsenda žennan tōlvupóst minn.


Kvešja, 
Gušmundur Rafn Geirdal Bragason

     


FĶFLABOŠHLAUPIŠ endurtekiš

Į sķšustu įrunum fyrir bankahruniš 2008 fór žjóšin okkar ķ einskona FĶFLABOŠHLAUP, žar sem fólk atti kapps hvert viš annaš um vitlausustu įkvašanir ķ peningamįlum. Fólk hafši svo sem góša UNDANFARA, žar sem forystusveitir stóru bankana fóru spertar meš greiningarsveitir sķnar til aš rślla śt rauša dreglinum.

Į sķšasta įri mįtti alveg greinilega sjį sömu sjśkdómsmerkin. Nżtt FĶFLABOŠHLAUP var geinilega hafiš. Žar var keppt um vitlausustu hugmyndirnar aš žvķ hvernig viš ęttum aš eyša tekjum komandi įra, ef fjölgun feršamanna yrši 30 - 50% į įri, nęstu tvo įratugi eša svo. Millljaršarnir voru sagšir streyma ķ rķkiskassann, žannig aš viš yršum aš vera dugleg aš eyša žessum peningum.  Hver į fętur öšrum komu vitringarnir fram ķ fjölmišlum, endurtók hver eftir öšrum fjölda feršamanna og aušssöfnunina sem af žaim stafaši.

Žegar  ég var bśinn aš hlusta į žetta FĶFLABOŠHLAUP ķ nokkra mįnuši, įn žess aš nokkurt lįt yrši į, įkvaš ég aš fara aš skoša hjį skrįningu Hagstofunnar, hvernig tölur žeirra kęmu śt ķ samanburši viš FĶFLABOHLAUPIŠ. Fljótt taldi ég mig sjį aš tölurnar um fjölda feršamanna vęru  heildartölur um komur til Keflavķkurflugvallar. Sį ég ekki aš frį žeirri tölu vęru dregnir allir žeir sem millilentu ķ Keflavķk til įframhaldandi flugs annaš.  Einnig kom ķ ljós aš umtalsveršur fjöldi landsmanna hefšu į įrinu fariš til śtlanda, en ekki sįst žess merki aš nokkur žeirra hefši komiš heim aftur.

Žeir skorušu einnig hįtt ķ FĶFLABOŠHLAUPINU, sem fóru į flug aš reikna hinar miklu tekjur sem viš hefšum af feršamönnum. Nokkrir snjallir reiknimeistarar héldu žvķ fram į tķmabili aš tekjurnar vęru žvķlķkar aš žaš jafngilti žvķ aš hver feršamašur eyddi hér einni milljón į dag. Viš hefšum žvķ vel efni į aš setja almennilegan pening ķ aš bęta ašstöšu feršamanna.

Jį og nś er žaš nżjasta sem žjóšin į aš eyša peningum ķ. Hśn į aš passa aš hinir erlendu feršamenn fari sér ekki aš voša ķ hinum augljósu hęttusvęšum sem žeir fara um į ókunnum slóšum. Ég brį žessu dęmi upp ķ reiknilķkan. Feršamenn eru sagšir nś um 1,5 milljónir į įrsgrunni. Aš mešaltali vęri žaš nįlęgt 100 žśsund į mįnuši. Fararstjórar ķ 40 manna hópferš segjast illa rįša viš faržega sķna. Ef žaš vęri lķkaniš aš viš žyrftum gęslumann į hverja 20 feršamenn, žyrftum viš nśna c. a. 5.000 gęslumenn strax. Kostnašur viš slķkt gęti numiš 4-5 milljöršum į mįnuši en tekjur enn óljósar. Af skilum viršisaukaskatts gęti mašur tališ töluvert žar um svarta starfsemi.

Žį įratugi sem viš höfum getaš gengiš aš eins miklu lįnsfé og okkur langaši ķ, höfum viš lķtiš hugsaš fyrir žvķ aš afla tekna fyrir samfélagiš. Sķšustu įratugi hefur skiptingin veriš žannig aš 9 į hverjum 10  starfsmönnum į vinnumarkaši, vinnur hjį hinu opinbera eša viš žjónustugreinar.  1 af hverjum 10 aflar gjaldeyristekna fyrir alla hina til aš eyša. Kannski örlķtiš ķkt mynd en samt ekki mikiš.

Žaš sem sannar fyrir manni aš farin er af staš endurtekning į FĶFLABOŠHLAUPINU er sś stašreynd aš ENGINN stjórnmįlaflokkur hafši neinar athugasemdir viš svona samsetningui vinnumarkašarins. Allir vildu žeir mikla aukningu į fjįrframlögum til heilbrigšismįla, menntamįla, lengra fęšinmgarorlof og hęrri orlofsgreišslur og hugmyndalistinn var stundum langur. En eftir einu tók ég, vegna žess aš ég hlustaši sérstaklega eftir žvķ aš žaš yrši nefnt.

Allir sem tjįš hafa sig um kjaramįl, hękkun kjararįšs, og fjölda mörg tękifęri til aš nefna bętta greišslužętti, virtust sammįla um aš ekki žyrfti ķ neinu aš bęta eldri borgurum žęr lķfeyrisgreišlsur sem af žeim var stoliš ólöglega eftir bankahruniš. Žaš Alžingi sem lauk störfum skömmu fyrir kosningar ķ haust taldist hafa tekiš įkvöršun um aš strax ķ janśar 2017 yrši ellilķfeyrir ekki undir 280.000 į mįnuši.  Ég hękkaši um tęp 10 žśsund hjį Tryggingastofnun, en ekki um eina krónu hjį lķfeyrissjóšum.

Žetta er vęgast sagt oršin žreytandi lķtilsviršing viš mann eftir aš hafa skilaš fullum 50 įrum į vinnumarkaši, aš allir skuli sameinast um aš gleyma žvķ aš leišrétta lķfskjör eldri borgara. OG nś žegar meira aš segja Forseti Ķslands telur mikilvęgara aš auka śtgjöld til sjįlfskipašra erlendra hęlisžurfenda, sem rétt eigi į aš lifa hér frķtt į okkar kostnaš, žį er lķklega kominn tķmi til aš fara aš žegja og sętta sig viš aš žjóšin hafi sameinast um aš stela žessum ógreidda lķfeyri okkar frį įrunum 2009 til 2016 įn žess aš okkur verši greiddar neinar bętur.  Viš erum vķst svo aftarlega uį upptalningarlistunum aš śtsendingartķmi dugar ekki til aš röšin komi aš okkur.


Žetta vištal Morgunblašinu til mikils sóma

Žetta er vel śtfęrt vištal žar sem Anna fęr loksins aš tjį žjóšinni trśveršugri śtgįfu sögunnar en reynt var aš tjalda fram ķ Kastljósžętti ķ aprķl 2016. Vona aš fjölmišlar fari nś aš leita meira eftir sannleikanum ķ staš žess velta sér aftur og aftur upp śr žeim ótrślega óheišarleika sem Sęnski sjónvarpsmašureinn Sven Bergman og Jóhannes Kr. Kristjįnsson hjį Reykjavķk Media skįldušu upp til aš fella rķkisstjórnina og forsętirrįherrann, fyrrverandi. Ljótur leikur sem žeir munu gjalda fyrir sķšar.


mbl.is Stašreyndirnar virtust litlu skipta
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Opiš bréf til Umbošsmanns Alžingis

Umbošsmašur Alžingis,

Templarasundi 5, 101 Reykjavķk.

Reykjavķk 19. nóv. 2016.

 

ERINDI: Ósk um skošun raunverulegra valdheimilda svonefndra „Śrskuršanefnda“ żmissa mįlaflokka er varša samskipti almennings viš stjórnkerfiš.

 

 Erindi žetta er sent yšur meš ósk um aš žér beitiš frumkvęšisrannsókn varšandi žęr lagaforsendur sem kunna aš vera fyrir nefndum „Śrskuršarnefndum“ żmissa mįlaflokka er varša samskipti einstaklinga, fyrirtękja og stofnana viš žau rįšuneyti sem fara meš viškomandi mįlaflokk.

Sammerkt er meš žeim mįlaflokkum sem undirritašur hefur kynnst, eša haft spurnir af, er aš viškomandi ašili veršur óįnęgšur meš śrskurš undirstofnunar viškomandi rįšuneytis. Ķ lögum um viškomandi starfsemi er ķ flestum tilfellum settur fram sambęrilegur texti, lķkt hljóšandi og žaš sżnishorn sem hér er birt śr lögum um Almannatryggingar nr. 100/2007. Žar segir eftirfarandi ķ 7. gr.

„7. gr. [Rķsi įgreiningur um grundvöll, skilyrši eša upphęš bóta eša greišslna samkvęmt lögum žessum kvešur sjįlfstęš og óhįš nefnd, śrskuršarnefnd almannatrygginga, upp śrskurš ķ mįlinu. Sama gildir um įgreining um endurkröfurétt, ofgreišslur og innheimtu žeirra, sbr. 55. gr.]1)

Rįšherra skipar žrjį menn ķ nefndina og jafnmarga til vara til sex įra ķ senn. Hęstiréttur tilnefnir tvo menn. Skal annar žeirra uppfylla skilyrši um embęttisgengi hérašsdómara og vera formašur nefndarinnar en hinn skal vera lęknir og varaformašur hennar. Einn nefndarmanna skal skipašur įn tilnefningar. Varamenn skulu tilnefndir į sama hįtt og uppfylla sömu hęfisskilyrši og ašalmenn.

Ķ grundvallarlögum lżšveldis okkar, stjórnarskrįnni, lögum nr. 33/1944, er ķ 2. gr. skżr įkvęši um hvernig valdsžęttir skiptast milli žriggja ašila og hverjir žaš eru sem hafa heimild til valdsįkvöršunar ķ hverjum hinna žriggja liša. Ķ fyrsta liš fer Forseti Ķslands og Alžingi meš löggjafarvaldiš. Ķ öšrum liš fara Forseti Ķslands og rįšherrar meš framkvęmdavaldiš. Ķ žrišja liš fara dómendur, meš dómsvaldiš.

Ķ 59. gr. stjórnarskrįr segir aš: „Skipun dómsvaldsins veršur eigi įkvešin nema meš lögum.“

Lķtum žį nįnar į žaš sem segir ķ 7. gr. laga nr. 100/2007. Žar er sagt aš: „Rķsi įgreiningur um grundvöll, skilyrši eša upphęš bóta eša greišslna samkvęmt lögum žessum kvešur sjįlfstęš og óhįš nefnd, śrskuršarnefnd almannatrygginga, upp śrskurš ķ mįlinu.“

Um žį nefnd sem žarna er tiltekin segir ķ 2. mgr. 7. gr. laga nr. 100/2007, aš: „Rįšherra skipar žrjį menn ķ nefndina og jafnmarga til vara.“

Žegar mašur les svona texta ķ nżlegum lögum frį Alžingi, getur mašur ekki annaš en spurt sig hvort Alžingismenn séu svo ókunnir og ómešvitašir um mikilvęgustu įkvęši grundvallarlaga samfélags okkar, stjórnarskrįr Lżšveldisins, aš žeir skili lagatexta frį sér meš slķkum įgöllum sem žarna eru. Rįšherra skipuš nefnd, sem hvergi ķ lögum er skilgreind til dómsśrskurša, getur ekki samkvęmt įkvęšum stjórnarskrįr okkar, öšlast heimild til aš fella śrkurš um žau įgreiningsatriši sem milli ašila mįls standa.

Ķ 59. gr. stjórnarskrįr segir aš: >Skipun dómsvaldsins veršur eigi įkvešin nema meš lögum.<

Og ķ 60. gr. segir aš: >Dómendur skera śr öllum įgreiningi um embęttistakmörk yfirvalda.<

Eins og hér hefur veriš rakiš, veršur ekki séš aš Alžingi geti meš lögmętum hętti veitt rįšherra valdheimild til skipunar nefndar, sem ętlaš er žaš vald aš skera śr um įgreining mįlsašila viš undirstofnun sama rįšherra og ętlaš er žaš vald aš skipa śrskuršarašila innan eigin mįlaflokka. Ķ 70. gr. stjórnarskrįr er afar skżrt įkvęši um grundvallarrétt žeirra er telja į rétt sinn hallaš en žar segir:

„70. gr. Öllum ber réttur til aš fį śrlausn um réttindi sķn og skyldur eša um įkęru į hendur sér um refsiverša hįttsemi meš réttlįtri mįlsmešferš innan hęfilegs tķma fyrir óhįšum og óhlutdręgum dómstóli…..“

Žį ber einnig aš geta žess aš Dómendur eru SKIPAŠIR til starfa ķ lögbošnum dómstólum. Ķ 20 gr. stjórnarskrįr segir aš: „Forseti lżšveldisins veitir žau embętti, er lög męla.

Engan mį skipa embęttismann, nema hann hafi ķslenskan rķkisborgararétt. Embęttismašur hver skal vinna eiš eša drengskaparheit aš stjórnarskrįnni.“

Eins og hér hefur veriš rakiš, verša žvķ ekki fundnar heimildir ķ stjórnarskrį aš rįšherra skipašar śrskuršarnefndir, utan dómstólasvišs og įn skżrra sjįlfstęšra laga um starfsreglur og skyldur slķkrar nefndar, geti fellt ašfararhęfa bindandi śrskurši ķ deilumįli einhvers ašila viš undirstofnun sama rįšherra og skipaši nefndina. Aš mati undirritašs getur slķk nefnd ekki meš nokkurum rétti fellt ķžyngjandi śrskurši ķ žįgu undirstofnunar žess rįšherra sem veitti žeim starfiš. Slķk er ķ beinni andstöšu viš meginreglu stjórnarskrįr landsins um óhįšan og óhlutdręgan dómstól, sem tryggi svo sem kostur er öllum žann rétt sem öllum ber, samkvęmt 70. gr. stjórnarskrįr.

Stöšugt er veriš aš beita žessum meintu ólögmętu śrskuršarnefndum gegn fólkinu en ekki farin hin ešlilega leiš 70. gr. stjórnarskrįr aš ljśka įgreining meš réttlįtri mįlsmešferš innan hęfilegs tķma fyrir óhįšum og óhlutdręgum dómstóli…..“

Žaš er von undirritašs, aš meš žvķ aš vekja į žennan hįtt athygli yšar į žessum alvarlega ólögmętu ašgeršum, t. d. gegn varnarlausum višskiptaašilum Tryggingastofnunar rķkisins, muniš žér skoša lagasetninguna um meint ólögmętt sjįlfstętt dóms- eša śrskuršarkerfis, innan hvers rįšuneytis fyrir sig, sem žarna hefur veriš komiš į fót, bersżnilega utan įkvęša stjórnarskrįr, laga og réttarfarsreglna lżšveldis okkar.

Undirritašur hefur oršiš fyrir ólögmętum og óréttmętum śrskurši svona nefndar, žar sem ólögmętum śrskrši var beitt gegn undirritušum, til aš hafa af honum verulegan hluta lķfeyrisgreišslna hans um nokkurra įra skeiš. Nokkuš oft veršur vart viš einkennilega śrskuši svona nefnda. Og sķšast nś ķ lišinni viku mįtti heyra aš įn réttlįtrar mįlsmešferšar innan hęfilegs tķma fyrir óhįšum og óhlutdręgum dómstóli…..“, vęri Póst og fjarskiptastofnun nś aš hótaš aš taka af Śtvarpi Sögu, senditķšni fyrir stęrsta sendinn žeirra, žó heimildir til slķks verši ekki aušveldlega fundnar ķ lögum um viškomandi rķkisstofnun.

Rekstrarašilum Śtvarps Sögu mun vera vķsaš į aš beina kvörtunum sķnum til sjįlfstęšrar >śrskuršarnefndar< Póst og fjarskiptastofnunar, sem felli endanlegan śrskurš, sem verši ašfararhęfur. Af lögum um Póst og fjarskiptastofnun veršur ekki séš aš stofnunin hafi heimild til gešžóttaįkvaršana um hverjir verši sviptir starfsleyfi einstakra tķšnisviša. Óhętt er aš segja aš Śtvarp Saga hafi skapaš sér sess sem ein vinsęlasta śtvrpsstöš eldra fólks og öryrkja og margra fleiri hlustenda. Segja mį aš Śtvarp Saga sé einn gagnvirkasti fjölmišill landsins, žvķ žar gefst hlustendum langur tķmi ķ viku hverri til aš tjį skošanir sķnar, ķ beinni śtsendingu, į stjórnarhįttum og landsmįlum almennt. Į Śtvarpi Sögu fęr fólk, innan ešlilegra kurteisismarka, aš tjį skošanir sķnar mótbįrulaust. Śtvarp Saga er žvķ ķ raun eina hlutlausa almenningsśtvarp landsins og sem ein ašal śtvarpsstöš aldrašra og öryrkja.

Undirritašur veit aš žér getiš ekki tekiš žetta erindi beinlķnis sem kvörtunaratriši. Hins vegar er ljóst aš mikill fjöldi eldri borgara og öryrkja mundu vilja koma į framfęri viš yšur svona kvörtun vegna Śtvarps Sögu, sem er nįnast sś eina afžreying sem er ķ boši fyrir okkar tekjuašstęšur, žar sem lķfeyrir okkar er tęplega fyrir naušžurfta žörfum. Af žeim sökum stendur okkur ekki til boša žau skemmti- eša afžreyingaratriši sem leikhśs, tónlistahśs og ašrir skemmtistašir bjóša uppį, fyrir žį sem hafa rįš į aš eyša peningum ķ slķkt.

Ég veit ekki hvort einhverjir hafi kvartaš til yšar vegna ótvķrętt ólögmętra skeršinga į lķfeyrisgreišslum til okkar, frį įrsbyrjn 2009, en žęr skeršingar hafa aldrei veriš leišréttar. Og lögin um lķfeyri okkar frį žeim tķma aldrei veriš rétt framkvęmd sķšan. Ég sendi yšur lķklega sķšar samantekt sem ég sendi Alžingismönnum, žar sem undirritašur uppskar ein minnstu višbrögš stjórnkerfis, sem hann hefur reynt į yfir 40 įra ferli sķnum ķ barįttu fyrir žį sem minna mega sķn ķ žjóšfélaginu. Af sendingu erindisins į 63 žingmenn, féll ég eitt fjögurra stafa orš til baka, sem var TAKK og ekkert annaš.

Bréf žetta er fyrst og fremst ętlaši til aš vekja athygli yšar į žeirra alvarlegu yfirsjón sem gerš hefur veriš meš lagasetningu um sjįlfstęšar „Śrskuršarnefndir“, żmissa rįšuneyta ķ stjórnkerfi okkar og žeim alvarlegu réttarbrotum sem af žeim leiša.

Meš vinsemd og viršingu,

Gušbjörn Jónsson, Fyrrv. rįšgjafi.

 

 


Nęsta sķša »

Höfundur

Guðbjörn Jónsson
Guðbjörn Jónsson
F.v. ráðgjafi

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (19.2.): 5
  • Sl. sólarhring: 5
  • Sl. viku: 74
  • Frį upphafi: 144938

Annaš

  • Innlit ķ dag: 5
  • Innlit sl. viku: 36
  • Gestir ķ dag: 5
  • IP-tölur ķ dag: 4

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Feb. 2017
S M Ž M F F L
      1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28        

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband