Opiš bréf til Umbošsmanns Alžingis

Umbošsmašur Alžingis,

Templarasundi 5, 101 Reykjavķk.

Reykjavķk 19. nóv. 2016.

 

ERINDI: Ósk um skošun raunverulegra valdheimilda svonefndra „Śrskuršanefnda“ żmissa mįlaflokka er varša samskipti almennings viš stjórnkerfiš.

 

 Erindi žetta er sent yšur meš ósk um aš žér beitiš frumkvęšisrannsókn varšandi žęr lagaforsendur sem kunna aš vera fyrir nefndum „Śrskuršarnefndum“ żmissa mįlaflokka er varša samskipti einstaklinga, fyrirtękja og stofnana viš žau rįšuneyti sem fara meš viškomandi mįlaflokk.

Sammerkt er meš žeim mįlaflokkum sem undirritašur hefur kynnst, eša haft spurnir af, er aš viškomandi ašili veršur óįnęgšur meš śrskurš undirstofnunar viškomandi rįšuneytis. Ķ lögum um viškomandi starfsemi er ķ flestum tilfellum settur fram sambęrilegur texti, lķkt hljóšandi og žaš sżnishorn sem hér er birt śr lögum um Almannatryggingar nr. 100/2007. Žar segir eftirfarandi ķ 7. gr.

„7. gr. [Rķsi įgreiningur um grundvöll, skilyrši eša upphęš bóta eša greišslna samkvęmt lögum žessum kvešur sjįlfstęš og óhįš nefnd, śrskuršarnefnd almannatrygginga, upp śrskurš ķ mįlinu. Sama gildir um įgreining um endurkröfurétt, ofgreišslur og innheimtu žeirra, sbr. 55. gr.]1)

Rįšherra skipar žrjį menn ķ nefndina og jafnmarga til vara til sex įra ķ senn. Hęstiréttur tilnefnir tvo menn. Skal annar žeirra uppfylla skilyrši um embęttisgengi hérašsdómara og vera formašur nefndarinnar en hinn skal vera lęknir og varaformašur hennar. Einn nefndarmanna skal skipašur įn tilnefningar. Varamenn skulu tilnefndir į sama hįtt og uppfylla sömu hęfisskilyrši og ašalmenn.

Ķ grundvallarlögum lżšveldis okkar, stjórnarskrįnni, lögum nr. 33/1944, er ķ 2. gr. skżr įkvęši um hvernig valdsžęttir skiptast milli žriggja ašila og hverjir žaš eru sem hafa heimild til valdsįkvöršunar ķ hverjum hinna žriggja liša. Ķ fyrsta liš fer Forseti Ķslands og Alžingi meš löggjafarvaldiš. Ķ öšrum liš fara Forseti Ķslands og rįšherrar meš framkvęmdavaldiš. Ķ žrišja liš fara dómendur, meš dómsvaldiš.

Ķ 59. gr. stjórnarskrįr segir aš: „Skipun dómsvaldsins veršur eigi įkvešin nema meš lögum.“

Lķtum žį nįnar į žaš sem segir ķ 7. gr. laga nr. 100/2007. Žar er sagt aš: „Rķsi įgreiningur um grundvöll, skilyrši eša upphęš bóta eša greišslna samkvęmt lögum žessum kvešur sjįlfstęš og óhįš nefnd, śrskuršarnefnd almannatrygginga, upp śrskurš ķ mįlinu.“

Um žį nefnd sem žarna er tiltekin segir ķ 2. mgr. 7. gr. laga nr. 100/2007, aš: „Rįšherra skipar žrjį menn ķ nefndina og jafnmarga til vara.“

Žegar mašur les svona texta ķ nżlegum lögum frį Alžingi, getur mašur ekki annaš en spurt sig hvort Alžingismenn séu svo ókunnir og ómešvitašir um mikilvęgustu įkvęši grundvallarlaga samfélags okkar, stjórnarskrįr Lżšveldisins, aš žeir skili lagatexta frį sér meš slķkum įgöllum sem žarna eru. Rįšherra skipuš nefnd, sem hvergi ķ lögum er skilgreind til dómsśrskurša, getur ekki samkvęmt įkvęšum stjórnarskrįr okkar, öšlast heimild til aš fella śrkurš um žau įgreiningsatriši sem milli ašila mįls standa.

Ķ 59. gr. stjórnarskrįr segir aš: >Skipun dómsvaldsins veršur eigi įkvešin nema meš lögum.<

Og ķ 60. gr. segir aš: >Dómendur skera śr öllum įgreiningi um embęttistakmörk yfirvalda.<

Eins og hér hefur veriš rakiš, veršur ekki séš aš Alžingi geti meš lögmętum hętti veitt rįšherra valdheimild til skipunar nefndar, sem ętlaš er žaš vald aš skera śr um įgreining mįlsašila viš undirstofnun sama rįšherra og ętlaš er žaš vald aš skipa śrskuršarašila innan eigin mįlaflokka. Ķ 70. gr. stjórnarskrįr er afar skżrt įkvęši um grundvallarrétt žeirra er telja į rétt sinn hallaš en žar segir:

„70. gr. Öllum ber réttur til aš fį śrlausn um réttindi sķn og skyldur eša um įkęru į hendur sér um refsiverša hįttsemi meš réttlįtri mįlsmešferš innan hęfilegs tķma fyrir óhįšum og óhlutdręgum dómstóli…..“

Žį ber einnig aš geta žess aš Dómendur eru SKIPAŠIR til starfa ķ lögbošnum dómstólum. Ķ 20 gr. stjórnarskrįr segir aš: „Forseti lżšveldisins veitir žau embętti, er lög męla.

Engan mį skipa embęttismann, nema hann hafi ķslenskan rķkisborgararétt. Embęttismašur hver skal vinna eiš eša drengskaparheit aš stjórnarskrįnni.“

Eins og hér hefur veriš rakiš, verša žvķ ekki fundnar heimildir ķ stjórnarskrį aš rįšherra skipašar śrskuršarnefndir, utan dómstólasvišs og įn skżrra sjįlfstęšra laga um starfsreglur og skyldur slķkrar nefndar, geti fellt ašfararhęfa bindandi śrskurši ķ deilumįli einhvers ašila viš undirstofnun sama rįšherra og skipaši nefndina. Aš mati undirritašs getur slķk nefnd ekki meš nokkurum rétti fellt ķžyngjandi śrskurši ķ žįgu undirstofnunar žess rįšherra sem veitti žeim starfiš. Slķk er ķ beinni andstöšu viš meginreglu stjórnarskrįr landsins um óhįšan og óhlutdręgan dómstól, sem tryggi svo sem kostur er öllum žann rétt sem öllum ber, samkvęmt 70. gr. stjórnarskrįr.

Stöšugt er veriš aš beita žessum meintu ólögmętu śrskuršarnefndum gegn fólkinu en ekki farin hin ešlilega leiš 70. gr. stjórnarskrįr aš ljśka įgreining meš réttlįtri mįlsmešferš innan hęfilegs tķma fyrir óhįšum og óhlutdręgum dómstóli…..“

Žaš er von undirritašs, aš meš žvķ aš vekja į žennan hįtt athygli yšar į žessum alvarlega ólögmętu ašgeršum, t. d. gegn varnarlausum višskiptaašilum Tryggingastofnunar rķkisins, muniš žér skoša lagasetninguna um meint ólögmętt sjįlfstętt dóms- eša śrskuršarkerfis, innan hvers rįšuneytis fyrir sig, sem žarna hefur veriš komiš į fót, bersżnilega utan įkvęša stjórnarskrįr, laga og réttarfarsreglna lżšveldis okkar.

Undirritašur hefur oršiš fyrir ólögmętum og óréttmętum śrskurši svona nefndar, žar sem ólögmętum śrskrši var beitt gegn undirritušum, til aš hafa af honum verulegan hluta lķfeyrisgreišslna hans um nokkurra įra skeiš. Nokkuš oft veršur vart viš einkennilega śrskuši svona nefnda. Og sķšast nś ķ lišinni viku mįtti heyra aš įn réttlįtrar mįlsmešferšar innan hęfilegs tķma fyrir óhįšum og óhlutdręgum dómstóli…..“, vęri Póst og fjarskiptastofnun nś aš hótaš aš taka af Śtvarpi Sögu, senditķšni fyrir stęrsta sendinn žeirra, žó heimildir til slķks verši ekki aušveldlega fundnar ķ lögum um viškomandi rķkisstofnun.

Rekstrarašilum Śtvarps Sögu mun vera vķsaš į aš beina kvörtunum sķnum til sjįlfstęšrar >śrskuršarnefndar< Póst og fjarskiptastofnunar, sem felli endanlegan śrskurš, sem verši ašfararhęfur. Af lögum um Póst og fjarskiptastofnun veršur ekki séš aš stofnunin hafi heimild til gešžóttaįkvaršana um hverjir verši sviptir starfsleyfi einstakra tķšnisviša. Óhętt er aš segja aš Śtvarp Saga hafi skapaš sér sess sem ein vinsęlasta śtvrpsstöš eldra fólks og öryrkja og margra fleiri hlustenda. Segja mį aš Śtvarp Saga sé einn gagnvirkasti fjölmišill landsins, žvķ žar gefst hlustendum langur tķmi ķ viku hverri til aš tjį skošanir sķnar, ķ beinni śtsendingu, į stjórnarhįttum og landsmįlum almennt. Į Śtvarpi Sögu fęr fólk, innan ešlilegra kurteisismarka, aš tjį skošanir sķnar mótbįrulaust. Śtvarp Saga er žvķ ķ raun eina hlutlausa almenningsśtvarp landsins og sem ein ašal śtvarpsstöš aldrašra og öryrkja.

Undirritašur veit aš žér getiš ekki tekiš žetta erindi beinlķnis sem kvörtunaratriši. Hins vegar er ljóst aš mikill fjöldi eldri borgara og öryrkja mundu vilja koma į framfęri viš yšur svona kvörtun vegna Śtvarps Sögu, sem er nįnast sś eina afžreying sem er ķ boši fyrir okkar tekjuašstęšur, žar sem lķfeyrir okkar er tęplega fyrir naušžurfta žörfum. Af žeim sökum stendur okkur ekki til boša žau skemmti- eša afžreyingaratriši sem leikhśs, tónlistahśs og ašrir skemmtistašir bjóša uppį, fyrir žį sem hafa rįš į aš eyša peningum ķ slķkt.

Ég veit ekki hvort einhverjir hafi kvartaš til yšar vegna ótvķrętt ólögmętra skeršinga į lķfeyrisgreišslum til okkar, frį įrsbyrjn 2009, en žęr skeršingar hafa aldrei veriš leišréttar. Og lögin um lķfeyri okkar frį žeim tķma aldrei veriš rétt framkvęmd sķšan. Ég sendi yšur lķklega sķšar samantekt sem ég sendi Alžingismönnum, žar sem undirritašur uppskar ein minnstu višbrögš stjórnkerfis, sem hann hefur reynt į yfir 40 įra ferli sķnum ķ barįttu fyrir žį sem minna mega sķn ķ žjóšfélaginu. Af sendingu erindisins į 63 žingmenn, féll ég eitt fjögurra stafa orš til baka, sem var TAKK og ekkert annaš.

Bréf žetta er fyrst og fremst ętlaši til aš vekja athygli yšar į žeirra alvarlegu yfirsjón sem gerš hefur veriš meš lagasetningu um sjįlfstęšar „Śrskuršarnefndir“, żmissa rįšuneyta ķ stjórnkerfi okkar og žeim alvarlegu réttarbrotum sem af žeim leiša.

Meš vinsemd og viršingu,

Gušbjörn Jónsson, Fyrrv. rįšgjafi.

 

 


Hęlisleitendur, sérstakur Fjįrlagališur

Ég skal fśslega višurkenna aš ég varš meira en lķtiš undrandi žegar ég fann >hęlisleitendur< sem sérstakan Fjįrlagališ ķ rķkisbókhaldi okkar. Žaš hafši alveg fariš fram hjį mér aš žjóšin hefši veriš spurš um hvort hśn vildi taka į framfęri sitt einhvern fjölda sjįlfskipašra >hęlisleitenda<  og ķ žaš verkefni vęri variš hluta af skatttekjum žjóšarinnar.

Hér er ég ekki aš tala um aš hverfa frį višurkenndri neyšarhjįlp viš fólk sem lendir ķ raunverulegri neyš og leitar į nįšir alžjóšlegra og višurkenndra hjįlparsamtaka. Hins vegar veršur aš višurkenna aš žaš er engin leiš fyrir smįžjóš eins og Ķsland, aš ętla aš bjarga öllum žeim sem sjįlfir śrskurša sig hjįlpar žurfi.

Žaš hefur hingaš til sżnt sig aš viš getum ekki einu sinni hjįlpaš okkar eigin fólki, sem vegna langvarandi veikinda eša annarra atvika sem ręnir fólk sjįlfsaga og viljafestu til aš sjį sjįlu sér farborša.

Ķ dag er sagt aš nokkur fjöldi Ķslenskra rķkisborgara sé į vergangi, eigi hvergi höfši sķnu skjól. Į sama tķma berast fréttir af žvķ aš heilbrigt ERLENT feršafólk komi hingaš og skrįi sig sjįlft hjįlparžurfi. Žegar ķ staš er brugšist viš og žvķ fólki veitt hśsaskjól, tekin ķbśš į leigu, eša fįist ekki ķbśš er fólkinu komiš fyrir, į kostnaš rķkisins, į einhverju hótelanna ķ borginni.

Žaš vakti athygli mķna aš ENGINN fjįrlagališur er sérmerktur Ķslendingum sem ekki geta séš sér farborša. Ķslending sem er hjįlparžurfi, varšandi hśsnęši, hśsbśnaš eša ašra śtgjaldališi sjįlfstęšs lķfs, er vķsaš į yfirfullt Gistiskżli Borgarinnar eša ķ Konukot, sem lķka er žétt setiš.

Žegar mašur horfir į žessa smįnarlegu framkomu gagnvart okkar eigin fólki, į sama tķma og erlendu feršafólki, sem hingaš kemur, fęr sjįlft aš śrskurša sig hjįlparžurfi. Žaš sjįlft tekur žvķ einhliša įkvöršun um aš Ķslenska rķkiš skuli sjį žeim fyrir hśsnęši sem teljist bošlegt heimili, fįi allan ešlilegan kostnaš greiddan auk vasapeninga, einnig fyrir börnin. Žegar viš lįtum žaš spyrjast śt ķ heim aš hér geti fólk lifaš į kostnaš rķkisins ķ eitt įr eša meira og jafnframt unniš sér inn skattfrķar tekjur, er višbśiš aš ašsóknin aukist verulega. Erum viš višbśin aš męta  öllum žeim kostnaši sem žvķ fylgir fyrir rķkissjóš og skattgreišendur? Žį er jafnframt ešlilegt aš spurt sé hvort ešlilegt sé aš ERLENT FÓLK, geti sjįlft skilgreint sig hjįlparžurfi, og sé žį sjįlfkrafa skilgreint meš frišhelgi hér į  landi og jafnframt oršinn sem sjįlfstęšur fjįrlagališur?

Ég er ekki ķ neinum vafa um aš nś rķsa upp okkar žekktu öfgahópar sem viršast hafa žaš eina markmiš aš eyšileggja žaš samfélag sem hér hefur veriš byggt upp ķ žokkalegri samstöšu žjóšarinnar. En žessu blessaša fólki sést yfir žį stašreynd aš um leiš og žeim tekst ętlunarverk sitt, hverfa žeim allar fjįrmögnunarleišir sjįlfu sér til framfęrslu eša til greišslu vegna barįttumįla žeirra. Žį veršur enginn rķkissjóšur til aš sękja ķ peninga, žvķ ekkert samįbyrgt samfélag vęri aš baki žeim rķkissjóši og enginn ašili sem hefši heimild til aš krefja annaš fólk um skattgreišslur. Hinn stjórnlausi hópur yrši til, žar sem enginn: skóli, sjśkrastofnanir, velferšaržjóusta eša fjölskylduhjįlp yrši til, umfram žaš sem fjölskyldurnar myndu sjįlfar hjįlpa sķnu fólki.

En veltum okkur ekki meira upp śr žeirri stöšu, sem vonadi veršur aldrei, og skošum greišslur rķkissjóšs undanfarin įr 2014 - 2016,  til fjįrlagališarains HĘLISLEITENDUR. Stašan lķtur svona śt:

Įriš 2014.

Į Fjįrlögum                  464 milljónir

Į Fjįraukalögum            119,1 milljón 

                Samtals 2014 kr. 583,1 milljón krónur.

Įriš 2015

Į Fjįrlögum                   757 milljónir 

Į Fjįraukalögum             450 milljónir

      Samtals 2014 kr.1.207 milljónir króna

Įriš 2016

Į Fjįrlögum                   555,6 milljónir 

Į Fjįraukalögum             640 milljónir 

          Samtals 2014 kr. 1.195,6 milljónir króna

Samtals hafa žvķ fjįrveitingar į fjįrlögum framangreind įr, vegna   >hęlisleitenda< į eigin vegum, veriš kr. 2.985,7 milljónir, sem skiptast žannig.

Į fjįrlögum      2014-2016   kr. 1.776,6 milljónir

Į fjįraukalögum  2014-2016   kr. 1.209,1 milljónir

Śtlendingastofnun er ekki bśin aš svara erindi mķnu, sem varla er von. Žeir žurfa einhvert tķma til aš taka žetta saman. Samkvęmt žvķ sem hér kemur fram eru fjįrheimildir žeirra į yfirstandandi įri vegna >hęlisleitenda< samtals 1.195,6 milljónir. Hins vegar mun hafa heyrst ķ fjölmišlum aš kostnašur yfirstandandi įrs sé kominn yfir 1.700 milljónir sem žżšir aš hann er žegar  kominn rśmar 500 milljónir króna fram śr fjįrheimildum og enn er haldiš įfram, og nś augljóslega meš žvķ aš STELA FÉ ŚR RĶKISSJÓŠI.  

Og enn er eftir einn og hįlfur mįnušur af įrinu. Mér sżnist žvķ stefna ķ aš kostnašur vegna >hęlisleitenda< fari į yfirstandandi įri nįlęt 800 - 900 milljónum króna fram śr žegar samžykktum fjįrheimildum sem fyrir hendi eru. Žaš žżšir ķ raun aš 600 - 700 milljónum hafi veriš stoliš śr sameiginlegum sjóšum landsmanna, sem óbeinn rekstrarstyrkur fyrir žau flugfélög sem flytja hingaš faržega sem ekki hafa fjįrrįš né önnur śrręši til aš dveljast hér į landi, einkanlega į žessum įrstķma.

Og žį kemur spurningin til Bjarna Ben, sem segir eldri borgara ekki eiga rétt į lögbundnum lķfeyrisgreišslu og žar meš fullum  leišréttingum aftur til upphafs įrsins 2009.

Ertu enn sama sinnis um aš žaš sé ekki hęgt aš gera betur ķ mįlefnum eldri borgara? Eru žaš bara kjararįš ęšstu stjórnenda landsins og Śtlendingastofnun, sem hafa frjįlsa heimild til aš brjóta 41. gr. stjórnarskrįr, eins mikiš og eins oft og žeim finnst žörf į? Erum viš, eldri borgarar žessa lands svo réttlaus hér, mišaš viš réttarstöšu óviškomandi fólks sem hingaš kemur į eigin vegum, įn žess aš geta framfleitt sér, aš viš eigum ekki rétt į aš fį žaš sem af okkur var ÓLÖGLEGA TEKIŠ į įrunum 2009 og fram į žennan dag? Ganga svonefndir >hęlisleitendur< fyrir?  

En fyrst aš hęgt er aš stela peningum śr sameiginlegum sjóšum okkar allra, til launahękkana ęšstu stjórnenda landsins, upp į tvöfaldan til žrefandan brśttó lķfeyri eldri borgara, stela einnig śr sameiginlegum sjóšum til aš hżsa og halda uppi erlendu fólki sem engar kröfur į til okkar sameiginlegu sjóša. - Hvers vegna er žį ekki einnig hęgt aš stela śr sameiginlegum sjóšum okkar til leišréttingar į žeim žjófnaši sem framkvęmdur var, utan allra lagaheimilda, meš atbeina fjįrmįlarįšuneytis, er lķfeyri okkar eldri borgara žessa lands var skertur.  Jį Bjarni minn. Nś vil ég fį hreinskilin svör, ekki śtśrsnśning.


Bréf til Śtlendingastofnunar

Śtlendingastofnun.

Skógarhlķš,   101 Reykjavķk

Komiš žiš sęl!

Undanfarna daga hafa borist fregnir af žvķ aš hingaš streymi mikill fjöldi śtlendinga til aš óska eftir hęli hér.  Fregnir berast einnig af žvķ aš mikill fjöldi žessa fólks sé į vegum Śtlendingastofnunar vistašur į Hótelum og öšru leiguhśsnęši sem žiš hafiš tekiš į leigu. Ķ žessu sambandi leita ég upplżsinga um žaš hvernig žessi mikli višbótarkostnašur sé fjįrmagnašur, žvķ Innanrķkisrįšuneytiš kannast ekki viš auknar fjįrheimildir til stofnunar ykkar og ķ skrįšum gögnum Alžingis hefur mér ekki heldur tekist aš finna heimildir fyrir žeim gķfurlegu śtgjöldum sem žarna viršast į feršinni.
 
Ég vek athygli į 41. gr. stjórnarskrįr okkar nr. 33/1944 en žar segir eftirfarandi:
 
„41. gr. Ekkert gjald mį greiša af hendi, nema heimild sé til žess ķ fjįrlögum eša fjįraukalögum.“
 
Eins og sjį mį af 41. gr. stjórnarskrįr, veršur ekki séš aš stofnun ykkar hafi löglegar fjįrheimildir til leigu mikils fjölda hótelherbergja fyrir óviškomandi fólk, sem hingar kemur į įbyrgš žess flugfélags sem žaš flytur hingaš.  Vitaš er aš rķkissjóšur segist ekki hafa fjįrmagn til aš leišrétta aš fullu žęr lķfeyrisskeringar sem af eldri borgurum voru teknar ķ kjölfar hrunsins 2008. Žessum aldurshópi hlżtur žvķ aš vera verulega brugšiš žegar rķkisstofnun eins og ykkar opinberar aš heimildarlaust sé ausiš stórum fjįrhęšum śr rķkissjóši, sem ešlilega mun fyrirbyggja aš žessi aldurshópur fįi ešlilega leišréttingu og visitölubundna lķfeyrishękkun, vegna įbyrgšarlausrar framgöngu ykkar, mešal annars.
 
Ešlilegt er, žegar ekki eru ašstęšur fyrir hendi til móttöku fleira fólks frį śtlöndum, aš ešlilegar og löglegar hömlur séu settar į aš flugfélög flytji hingaš fólk sem ekki getur séš sér farborša hér meš eigin fjįrmögnun. Žaš er ešlilegur neyšarréttur sem öll samfélaög hafa.
 
Ég vęnti skjótra svara viš fjįrheimildum ykkar, til žeirrar miklu aukningar śtgjalda stofnunar ykkar, sem fréttir berast af. Til dęmis afrit óskast af heimildum Alžingis til leigu žess mikla fjölda hótelherbergja, sem žiš hafiš sjįlf sagt frį ķ fréttum.
 
Viršingarfyllst
Gušbjörn Jónsson, kt: 101041-3289,
Krķuhólum 4,  111 Reykjavķk

Žegar illvilji beitir sér, fęr sannleikur litla įheyrn.

Ég hef undrast verulega aš Rķkissaksóknari skuli ekki hafa tekiš til rannsóknar afar fólskulega įrįs Sęnska rķkissjónvarpsins s. l. vor, į eitt ęšsta embętti stjórnkerfis Ķslands. Įrįsin var hönnuš ęfš og undirbśin af sjónvarpsmanninum Sven Bergman, starfsmanni Sęnska rķkissjónvarpsins. Hann višurkenndi ķ vištali viš Morgunblašiš aš hafa hannaš žessa įrįs til aš hjįlpa vini sķnum.

Aš undanförnu hafa borist fregnir af žvķ aš einhver blašamannasamtök ķ Svķžjóš og Evrópu hafi veitt žessu GLĘPAVERKI Sęnska sjónvarpsins višurkenningu fyrir fagleg vinnubrögš og vel unniš verk. Ég ętla fyrst um sinn aš leyfa mér aš vona aš veršlaun žessi hafi veriš veitt vegna žess aš umręddum samtökum hafi ekki veriš rétt greint frį ašstęšum, frekar en aš žessi samtök séu aš leggja blessun sķna yfir svo fólskulega įrįs į eitt ęšsta embętti stjórnkerfis annars lands; įrįs sem aš öllu leyti var byggš į aumkunarveršri lygasögu, sem meira aš segja mįtti greina ķ sjónvarpsžętti um mįliš, aš rangt vęri fariš meš mikilvęgustu mįlsįstęšurnar.

Ķ kastljósžęttinum ķ byrjun aprķl 2016 var žvķ haldiš fram aš žįverandi forsętisrįšherra Ķslands, Sigmundur Davķš Gunnlaugsson (SDG), ętti leynifélag į aflandseyju, žar sem hann geymdi mikil aušęfi til aš komast hjį skattgreišslu. Žęr heimildir sem sagšar voru fyrir žessum įsökunum voru ekki margar. Mešal annars hefur veriš sżnt fram į fullar skattgreišslur af öllum tekjum svo ekki er ljóst hvaš įtti aš vera ķ felum.

Athyglisveršast viš umfjöllun kastljóssins var žó aš allar heimildir, um eign SDG į félagi į aflandseyju, voru birtar ólęsilegar. Žar var birt skjal sem įtti aš sżna aš Lögfręšižjónustan Mossak Fonseca (MF) hefši ķ nóvember 2007, aš beišni Landsbankans ķ Lux. tekiš frį fyrir Landsbankann félagiš Wintris Inc. Var žar um aš ręša eitt žeirra félaga sem MF hafši stofnaš rśmum mįnuši fyrr, eša um mišjan október 2007. Landsbankinn gerši žį kröfu til MF aš félagiš yrši skrįš žannig aš SDG ętti 50% hluta ķ félaginu į móti sambżliskonu sinni, Önnu Sigurlaugu Pįlsdóttur (ASP), sem ętti hinn 50%. eignarhlutann.

Žegar skjališ sem kastljós sżndi ólęsilegt, var sótt ķ gagnasafn Panamaskjala, kom ķ ljós aš žetta var afrit af stofnsamning Wintris félagsins, žegar MF stofnaši félagiš um mišjan október 2007, eša rśmum mįnuši fyrr en kastljósmenn tilgreindu, sem var 27. nóvember 2007, Skjališ hafši veriš falsaš.

Žaš einkennilega viš umfjöllun kastljóss um žetta meinta félag SDG, var aš ķ sumum tilvikum var talaš um aš hann hefši keypt félagiš af MF en ķ öšrum tilvikum var talaš um aš MF hefši stofnaš félagiš fyrir SDG og ASP. Hvorug tilvķsunin var stašfest ķ žęttinum vegna žess aš ENGAR heimildir voru lagšar fram til stašfestingar žess aš SDG hefši óskaš ašstošar MF viš kaup eša stofnun slķks félags. Engar heimildir voru lagšar fram um aš SDG hefši keypt félag.

Hins vegar var hiš falsaša skjal sżnt įn žess aš hęgt vęri aš lesa nokkuš af žvķ. Įtti žaš aš sżna stofnsamning aš félagi sem SDG og ASP hefšu stofnaš. Skjališ var ekki undirritaš af hvorugu žeirra. Skjališ var undirritaš af žeim sem stofnušu félagiš um mišjan október 2007. Inn ķ reitinn žar sem rita įtti nafn eiganda félagsins, hafši nafn stofnanda veriš strokaš śt en ķ žess staš skrifaš, meš allt annarri leturgerš og leturstęrš en var į öšru ritmįli skjalsins, nafn SDG. Nafn ASP var ritaš į samskonar skjal.

Tvennt til višbótar žessu vakti athygli mķna og stórar efasemdir um heišarleika žįttageršarfólks ķ vinnubrögšum. Annars vegar aš RŚV skyldi stilla SDG upp mešal žekktra einręšisherra og jafnaš honum viš glępamann sem sęti ķ fangelsi. Slķkt ofstęki vekur upp hjį manni spurningar um andlegt heilbrigši žeirra sem vinna svona umfjöllun.

Hins vegar, var fullyrt aš SDG ętti 50% ķ aflandsfélaginu Wintris į móti ASP. Engin eignaskjöl voru lögš fram meš undirskrift SDG. Eina sönnunin sem lögš var fram var ólęsilegt form af hlutabréfi žar sem nafn SDG hafši veriš skrifaš inn į, įn allra stašfestinga um aš SDG hefši óskaš eftir kaupum į nefndu félagi. Žegar formiš aš žessu hlutabréfi var sótt ķ gagnasafn Panamaskjala, kom żmislegt merkilegt ķ ljós, sem ašalhöfundurinn Jóhannes Kr., hinn sęnski Sven Bergman og kastljósmenn hafa klįrlega allir vitaš.

Ķ forminu aš hlutabréfi ķ Wintris Inc. stóš skrįš aš stjórn félagsins hefši heimilaš aš hlutir ķ félaginu vęru 50.000. Ķ umfjöllun kastljóss kom žetta ekki fram. Žar var sagt aš SDG og ASP hefšu keypt 2.000 hluti ķ félaginu, og aš meš žvķ hefšu žau keypt sitt hvor 50% ķ félaginu og ęttu žvķ allt félagiš.

Sannleikur mįlsins var sį, aš ef um kaup hefši veriš aš ręša, keyptir hefšu veriš 2.000 hlutir ķ félaginu Wintris Inc., žį hefšu žau SDG og ASP veriš aš kaupa samanlagt 4% af heimilušum hlutum félagsins, en ekki 100%, eins og kastljósmenn vildu halda fram, įn allra haldbęrra sannana. Og žaš sem meira var. Ķ texta hlutabréfsins kom einnig fram aš žeir hlutir sem žar vęru nefndir, tękju ekki gildi fyrr en kaupandinn hefši undirritaš stofnsamninginn og skilaš inn til skrįningarašila nżjum og undirritušum samžykktum félagsins, eftir eigendabreytingar. Žessum skjölum var aldrei skilaš inn til hins opinbera skrįningarašila. Žess vegna var umrętt félag aldrei skrįš sem eign SDG og ASP.

Ķ kastljósžęttinum var mikiš mįl gert śr žvķ aš SDG hefši įtt aflandsfélag žegar hann hóf störf į Alžingi haustiš 2009. Sżnir žaš best hve raunžekking var lķtil hjį rannsakendum, į žvķ mįlefni sem žeir voru aš fjalla um. Žeir geršu sér enga grein fyrir žvķ aš žeir söguš frį žvķ ķ žęttinum, aš voriš 2009, įtti Landsbankinn ķ Lux félagiš Wintris Inc. og hann tók einn įkvaršanir um mešferš félagsins.

Voriš 2009, voru SDG og ASP einnig aš flytja öll sķn višskipti frį Landsbanknum ķ Lux. til Credit Suiss, bankans ķ London, en žar voru žau bśsett į žeim tķma. Samiš var viš Credit Suiss bankann ķ London um vistun og rekstur arfssjóšsins. Einnig var KPMG į Ķslandi fengiš til aš sinna uppgjörum og skattframtali fyrir ASP, žannig aš fagašilar vęru viš hverja įkvöršun.

Į įrinu 2008 viršist einhver įgreiningur hafa komiš upp viš Landsbankann ķ Lux. sem olli žeirri įkvöršun SDG og ASP aš flytja bankavišskipti sķn annaš. Žeir sem velta miklum fjįrhęšum ķ višskiptum sķnum fęra višskipti sķn ekki į einum eša tveimur dögum milli banka. Lķklegast er aš slķkt taki einn til žrjį mįnuši. Hafi įkvöršun um fęrslu višskipta veriš tekin um įramótin 2008/2009, hafi uppgjöri og tilfęrslu fjįrmagnsins lokiš voriš 2009.

Komiš hefur fram aš voriš 2009 er öllum višskiptum SDG og ASP lokiš viš Landsbankann ķ Lux. Višskipti og fjįrvörslu höfšu žau žį flutt til Credit Suiss bankans ķ London. Žar meš lauk tilraun sem Landsbankinn ķ Lux. setti af staš undir lok nóvember 2007, ķ samvinnu viš lögfręšistofu MF, aš skipuleggja farveg til vörslu, įvöxtunar og fjįrfestinga fyrir arfssjóšs ASP, var žvķ einnig endanlega śr sögunni voriš 2009.

Ķ įrsbyrjun 2009 var SDG kosinn formašur fyrir Framsóknarflokkinn. Į haustdögum sama įr 2009, tekur SDG sęti į Alžingi. Er žaš u. ž. b. hįlfu įri eftir aš višskiptum hans lauk viš Lansbankann ķ Lux. og višskiptin flutt til Credit Suiss bankans ķ London.

AF HVERJU SELT Į 1 DOLLAR

Ķ kastljósžęttinum var mikiš lagt upp śr žvķ aš SDG hafši undir įrslok 2009 undirritaš skjal žar sem sagt var aš hann seldi ASP sinn hlut ķ Wintris į 1 dollar. Ķ žvķ sambandi var talaš um aš Wintris vęri margra milljarša virši. Er žaš eitt gleggsta dęmiš um aš žeir sem žóttust vera aš rannsaka žessi meintu aflandsskjöl kunnu ekkert aš lesa saman ašstęšur. Hver var žį įstęšan fyrir žessu skjali um 1 dollars sölu, sem SDG undirritar.

Uppruni žeirrar įstęšu er aš fulltrśi Landsbankans ķ Luxumburg, sem var aš skipuleggja višskiptastöšu fyrir ASP, taldi best aš stofna aflandsfélag, lķkt og oft hafši veriš gert fyrir fólk sem var aš flytja peninga og koma žeim ķ skjól. Žar misskildi fulltrśi Landsbankans beišni ASP, sem var ekki aš leita aš felustaš fyrir peningana. En žegar fulltrśinn var aš skoša žetta, er ASP komin heim til sķn ķ London og veit žvķ ekkert hvaš fulltrśinn hefst aš.

Fulltrśinn hins vegar skošar višskiptauppsetningu ASP ķ višskiptaskrį bankans og sér aš hśn og SDG eru meš sama bankareikninginn. Af žvķ įlyktar hann aš žau séu hjón og ķ žvķ ljósi sé ešlilegt aš skrį félagiš į žau bęši. Fulltrśi Landsbankans spyr hvorugt žeirra, SDG eša ASP, leyfis fyrir žessari įkvöršun sinni. Og žar sem aldrei var gengiš frį eignarskrįningu félagsins til žeirra, vissu žau hvorugt aš ķ skjölum Landsbankans ķ Luxumburg og lögfręšistofu MF vęru žau bęši skrįš eigendur Wintris. Žau vissu aš žau höfšu aldrei undirritaš nein skjöl žar aš lśtandi, žvķ gat félagiš ekki veriš skrįš eign žeirra hjį hinum opinbera skrįningarašila. Eingfęrslan var hins vegar skrįš ķ bókhaldi Landsbankans, sem var fyrir hrun. Sś eignaskrįningin hafši yfirfęrst yfir ķ nżja bankann, meš yfirtöku allra bókhaldslykla višskiptaašila bankans. Og žar hafši yfirfęrst sś skrįning aš SDG ętti helming ķ félaginu Wintris; fęrsla sem ekki var hęgt aš breyta meš venjulegri leišréttingarfęrslum.

Žegar bókhaldslega er stašiš frammi fyrir svona ašstęšum er ķ raun ekkert annaš hęgt aš gera en bśa til fęrsluskjal žar sem eignaskrįningunni er breytt. Til aš skjališ teljist löglegt fylgiskjal ķ bókhaldinu žarf skjališ aš vera ķ formi sölusamnings, žar sem skrįšur eigandi selur öšrum ašila sinn skrįša hlut. Veršgildiš mį ekki vera nśll, žvķ tölvukerfiš tekur ekki višskiptafęrslu upp į nśll krónur. Žar sem ekkert sjįlfstętt félag, meš sjįlfstęša kennitölu, var ķ raun til og žvķ ekkert veršmęti aš selja, var sölutalan sett į einn dollar, svo tölvan tęki viš fęrslunni og hin vitlausa skrįning mundi leišréttast. Undir žessa fęrslu uršu bęši SDG og ASP aš skrifa svo hśn vęri lögleg ef til endurskošunar kęmi.

JĮ EN, WINTRIS FÉLAGIŠ ER TIL?

En nś segja eflaust einhverjir. Jį en Wintrisfélagiš er til, žau žręta ekkert fyrir žaš. Hvernig getur žaš passaš viš žaš sem hér hefur veriš sagt.

Lķtum enn einu sinni til upphafsins. Arfurinn er greiddur ASP sķšla haust 2007 og lagšur inn į hennar reikning ķ višskiptabanka hennar, sem var į žeim tķma Landsbankinn ķ Lux. Žó ekki vęri bśiš aš ganga frį stofnun sjįlfstęšs hlutafélags til aš annast įvöxtun og rekstur arfssjóšsins, žį varš strax aš koma einhverju brįšabirgša formi į svo višskiptin žyrftu ekki aš fara fram į nafni ASP. Fyrst Landsbankinn ķ Lux. hafši sótt um aš fį nafniš Wintris į hlutafélgiš, sem ętlunin var aš stofna, var nįttśrlega alveg tilvališ aš nefna einkafélag ASP, sem hefja mundi reksturinn, sama nafni og hlutafélagiš mundi bera. Žį žyrftu engar nafnabreytingar aš fara fram į žeim višskiptum sem ķ gang yršu komin žegar hlutafélagiš yrši klįrt.

Einkafélög eru algeng hjį fólki sem ekki er aš hugsa um skattahagręši af žvķ aš hafa hlutafélag til aš lękka skattana og fęra tapįhęttuna frį eigin tapi eiganda. Ég žekki til nokkuš margra slķkra og m. a. įtti konan mķn slķkt félag ķ nokkur įr, įšur en einkahlutafélag var stofnaš. Fyrirkomulag einkafélags passar algjörlega viš žęr lżsingar sem žau hafa gefiš varšandi skrįningu eigna og skulda slķks félags. Slķkt félag er ekki sjįlfstęšur skattašili, heldur er rekstur žess geršur upp meš sérstökum rekstrarreikningi, innan skattframtals eiganda, ķ žessu tilefni ASP.

Žęr lżsingar sem žau gefa į žvķ hvernig eignir ASP séu fęršar inn ķ félagiš sem eignfęrsla žess en sem mótfęrsla fęrist skuld félagsins viš ASP, upp į nįkvęmlega sömu upphęš. Formlega hlišin į žessu er sś aš ASP lįnar einkafélaginu (sem hśn į sjįlf) įkvešna X upphęš, sem félagiš į aš įvaxta og fjįrfesta til hagsbóta fyrir eiganda félagsins. Žar sem ASP hefur lįtiš félagi sķnu ķ té megniš af eignafé sķnu, er skrįš hjį félginu sama upphęš sem skuld viš ASP. Slķk krafa frį henni, sem eiganda félagsins, er lķklega žinglżst sem fyrsta krafa į hendur félaginu. Engir kröfuašilar geta žvķ komist ķ forgangskröfu į hendur félaginu og fengiš žannig ašgang aš fjįrmagni sem félagiš vęri meš ķ veltu sinni.

Į sama mįta gerist ef eignaaukning veršur hjį félaginu į įrinu, žį hękkar eignfęrsla eiganda. Ef tekjuafgangur veršur į įrinu hjį einkafélagi, žżšir žaš aš hagnašur hefur oršiš af rekstri žess. Fęrist sį hagnašur žį sem tekjur ķ skattframtal hjį eiganda félagsins. Ef hins vegar yrši taprekstur hjį félaginu į įrinu, fęršist žaš sem tap ķ skattframtal eiganda. Žar sem hlutafélagiš Wintris var aldrei formlega stofnaš, er reksturinn enn aš öllu leyti innan skattframtals eiganda, sem nś er oršin eiginkona SDG, eftir aš žau giftu sig įriš 2010.

ER ŽAŠ HEILBRIGT AŠ LAUNA GOTT MEŠ ILLU?

Žaš er afar sorglegt aš hugsa til žess aš ķ žjóšfélagi okkar skuli vera til svo illviljandi fólk aš žaš spinni upp mikinn lygavef gagnvart eina manninum sem hafši kjark, styrkleika og žekkingarlega getu, til aš standa svo ķ vegi fyrir risavöxnum fjįrmįlaöflum, sem höfšu sett stefnuna į aš knésetja žjóšina og hirša af henni allar tekjugefandi aušlindir og leigja henni svo aftur nżtingarrétt žeirra į okurverši. Meš slķku hefši hér oršiš til frambśšar fįtęktarrķki, einskonar žręlanżlenda fjįrmagnsaflanna, sem hirša mundu allan afrakstur af erfiši žjóšarinnar.

Fólk viršist vera bśiš aš gleyma žvķ aš žessi mašur stóš um tķma einn gegn žvķ ofurefli sem aš žjóšinni sótti. Žaš ofurefli var nógu öflugt til aš setja Alžjóša gjaldeyrissjóšinn, Evrópusambandiš, fręndžjóšir okkar į Noršurlöndum o. fl. ķ slķkan gapastokk aš ekki nokkur ašili žorši aš rétta okkur hjįlparhönd, nema Fęreyingar. Žeir létu ekki mśta sér. Žessi mašur sem umtalsveršur hluti žjóšarinnar grżtir nś, og vill ekki aš hann komi nįlęgt landsmįlum, fór aleinn į fund Lįvaršardeildar Breska žingsins žegar forsętisrįšherra Breta skellti į land okkar hryšjuverkalögum og setti okkur į bekk meš hryšjuverkaöflum heimsins. Sagt var aš hann hefši fengiš žrefaldan fundartķma hjį lįgvaršardeildinni og ķ framhaldi af žvķ beygši forsętisrįšherra Breta af leiš sinni.

Žessi mašur steig fram og mótmęlti IceSave samningum. Upphafleg ętlun vogunarsjóšanna meš žeim samning var, aš skapa hér einskonar žręlanżlendu, žar sem endurgreišslukröfur vegna erlendra lįna yršu hęrri en viš ęttum möguleika į aš greiša. Samfélag okkar mundi žvķ ekkert gera annaš en moka til žeirra megninu af žeim peningum sem viš öflušum.

Žarna var žjóšin ašeins farin aš žora aš fylgja ķ kjölfar hans og hafnaši IceSave samningum, ekki bara einu sinni, heldur žrisvar. Žį voru vogunnarsjóširnir komnir ķ žrönga stöšu. Einungis var einn möguleiki eftir til aš nį tökum į aušlindum landsins, en žaš var ķ gegnum slitabś gömlu bankanna. Žar töldu žeir sig eiga rétt į hundrušum milljarša ķ bętur, žó žeir hefšu engri krónu fórnaš ķ bankahruninu, žvķ žeir komu inn ķ hóp kröfuhafa eftir hruniš er žeir keyptu eins marga eignarhluti og žeir gįtu komist yfir, fyrir langt innan viš 10% af raunvirši žeirra.

Žegar žeir höfšu nįš aš kaupa allt sem til sölu var, hófu žeir grimmilegar veršgildishękkanir hluta sinna. Žegar žeir nįšu ekki lengra žar, vildu žeir fį verulega miklar bętur frį rķkinu ķ ofanįlag. Ašeins einn mašur ķ stjórnmįlunum var af einurš ósammįla žessu. Hann fullyrti aš slitabśin ęttu aš greiša rķkinu og Vogunarsjóširnir aš skila verulegum hluta žeirra veršmęta sem žeir höfšu margfaldaš eignastöšu sķna. Fįir trśšu į žessi orš unga og óreynda mannsins, sem žarna žó var oršinn forsętisrįšherra. Hann stóš hins vegar ókvikull aš baki žeirri samninganefnd sem hann skipaši og hvatti žį til aš ganga eins langt og žeir gętu, og helst ašeins lengra. Aldrei lét hann į žvķ bera aš svona hörš framganga gagnvart slitabśnum og vogunarsjóšum mundi kosta konu hans meira tap en ella hefši veriš. Og sannanlega tapaši hśn į haršri framgöngu manns sķns, en žjóšin gręddi.

MŚGSEFJUN OG LINNULAUST EINELTI

Blekiš var hins vegar ekki žornaš į samkomulagi viš vogunarsjóšina um umtalsvert hęrri greišslur til rķkissjóšs en nokkur hafši žoraš aš vona, žegar mikiš ķrafįr greip um sig mešal žjóšarinnar. Mannfjöldi hópašist saman ķ Austurvelli til aš hrópa į afsögn rķkisstjórnar vegna spillingar, sem ašallega var tengd viš žann sem įšur hafši bjargaš žjóšinni frį örbirgš. Sigur į vogunnarsjóšunum upp į rśmar 600 milljarša skipti nś engu mįli vegna žess aš mašur, sem fyrir u. ž. b. įri var rekinn frį RŚV, lķklega vegna óvandašra vinnubragša, var nś allt ķ einu oršinn sannleiksgyšja žjóšarinnar, sem enginn sį įstęšu til aš véfengja. Rannsókn var óžörf, dómstólakerfiš var óžarft, mannréttindi voru bara fyrir. Ekkert af žvķ sem mašurinn hafši gert fyrir žjóš sķna kom til įlita sem mįlsbót, eša žó ekki vęri annaš en smį umburšarlindi mešan mįliš vęri rannsakaš.

Žegar heimsžekktur samningamašur um bętur milli žjóša vegna hruns fjįrmįlakerfa, lét žau orš falla aš hann hefši aldrei upplifaš slķkan samning. Aš žjóš nęši öllu til baka sem hśn hefši lįtiš af mörkum. En žjóšin leit ekki viš slķkum fréttum. Žaš var ekkert sem hśn žurfti aš glešjast yfir.

Skyndilega varš allt sem žessi mašur hafši įorkaš fyrir žjóš sķna, einskis virši, vegna žess aš einn ógęfumašur, sem viršist nęrast į žvķ aš ręna fólk ęru og trśveršugleika, bjó til svo śtsmogna lygasögu, sem hann reyndar sannaši meira aš segja sjįlfur ķ frįsögn sinni aš vęri lygasaga, eins og aš hluta er rakiš hér aš framan.

Žaš hefur veriš hrein višurstyggš aš upplifa žį heimsku, mannvonsku, jį og hreinan illvilja, sem tröllrišiš hefur fjölmišlum og samfélagsmišlum žessa lands undanfarna mįnuši. Žvķ mišur hefur sį hópur sem bišur um sannleika og opinbera rannsókn į žessu mįli oršiš undir, žvķ fjölmenniš hefur veriš mikiš ķ žeim herskįa hópi sem ręnt hefur žennan mann ęru og starfi, įn žess aš geta stutt įrįs sķna eša dómhörku meš einu einasta dómtęku sönnunarskjali. Ég hef spurt marga śr įrįsarhópnum hvort žeir vęru sįttir viš svona sönnunarfęrslu gagnvart ęrunżši eša śtskśfunardómi į žį sjįlfa? Enginn hefur enn svaraš žvķ til hvort žeir myndu samžykkja andmęlalaust slķkum dómi. Samt er haldiš įfram žó löngu sé oršiš ljóst aš žessi mašur mun ekki beygja sig fyrir lygi. Til slķks hefur hann enga įstęšu. Og fjandmenn hans hafa engin haldbęr rök eša sannair fyrir mįli sķnu. Žeir geta bara öskraš śr fjarlęg, oft nafnlaust, žvķ žeir treysta sér ekki aš standa undir eigin óžverraskap, vegna hugleysis.

Žaš er ķ raun mjög alvarlegt mįl fyrir žjóšfélag, žegar hugsunarlaus illvilji mešal žegnanna er kominn į svo alvarlegt stig sem sżnt hefur sig ķ žessu mįli. Upphafsmašur lyginnar var lįtinn hętta störfum hjį RŚV ķ kjölfar alvarlegrar įrįsar į fjölskyldu, er hann rśstaši mannorši žeirra og lķfsstarfi. Hvers vegna Rķkisśtvarpiš lagši ķ žį vegferš aš taka trśanlega sönnunarlausa lygasögu žess manns, sem žeir voru nżbśnir aš reka vegna óheišarlegrar starfsemi, veršur trślega seint svaraš. En mešan žaš fólk sem žessu réši og įtti aš rįša, breišir verndarhjśp yfir žennan glęp, er Rķkisśtvarpiš algjörlega svipt öllum trśveršugleika og hefur aš fullu fyrirgert rétti sķnum til aš vera til.

Ekkert getur héšan af bjargaš RŚV frį žessari smįn, annaš en algjör hreinsun śr öllum stjórnunarstörfum sem įbyrgš bera, eša eiga aš bera, vegna svona glęps. Nżr menntamįlarįherra veršur spuršur śt ķ žessi atriši. Einnig veršur nżr Innanrķkisrįšherra spuršur śt ķ afskiptaleysi Rķkissaksóknara. Dįlķtiš merkilegt er, aš Rķkissaksóknari skuli hafa brugšist hratt viš einfaldri lķtilli fjįrkśgun į heimili žessa manns. En žegar erlend sjónvarpsstöš ķ eigu vinažjóšar, ręšst meš undirferli, blekkingum og hreinum óžverraskap į žennan sama mann, ķ embętti forsętisrįšherra, og dreifir žvķ til flestra landa jaršarinnar, žį kemur Rķkissaksóknara mįliš ekki viš. Innanrķkisrįšherra veršur spuršur śt ķ žessa mismunun. Aš eitt ęšsta embętti stjórnkerfis okkar eigi sér ekki neitt nįlęgt žvķ jafn trausta vörn ķ réttarkerfi landsins og einkaheimili embęttismanna. Er žaš ekki eitthvaš sem veršur aš skżra meš traustum rökum?

Gušbjörn Jónsson kt. 101041-3289  Fyrrv. rįšgjafi


Nś skal troša Sigmund undir, hvaš sem žaš kostar.

Lķklega er kominn tķmi til aš horfa opnum augum į žaš hvernig Ķslenskir stjórnmįlaflokkar velja forystusveit sķna, ž. e. formann, varaformašur og mišstjórn. Į s.l. vori tókst Framsóknarflokkurinn į viš eitt mikilvęgasta hlutverk sem stjórnendur stjórnmįlaafls geta lent ķ, žegar opinberuš var fyrir almenningi gróf, ókurteis og óhugnanlega illgirnisleg ašför aš ęšsta embętti Ķslenska Rķkisins, forsętisrįšherra Ķslands, Sigmundi Davķš Gunnlaugssyni, formanni Framsóknarflokksins.

Ašför sś sem um ręšir var opinberuš žjóšinni ķ kastljósžętti žann 3. aprķl 2016. Ašförin hafši hins vegar veriš framkvęmd um mišjan mars s. į. undir stjórn Sęnska Rķkissjónvarpsins, sem hannaši og svišsetti upplognar įsakanir sem Jóhannes Kr. Kristjįnsson, fyrrverandi starfsmašur kastljóss viš fréttastofu RŚV, hafši undirbśiš. Sęnska Rķkissjónvarpiš annašist einnig upptöku ašfararinnar og veitti žannig meš framangreindum hętti afar žżšingarmikiš lišsinni viš undirbśning sjónvarpsśtsendingar į órökstuddri lygasamsušu um žann einstakling sem gengdi embętti forsętisrįšherra Ķslands.

Žeirri lygasamsušu var ętlaš, aš sögn Sęnsku sjónvarpsmannana, aš fella réttkjörna rķkisstjórn Ķslands og skaša svo pólitķska framtķš forsętisrįšherrans, formanns Framsóknarflokksins, aš hann ętti ekki afturkvęmt til forystu ķ Ķslenskri pólitķk.

Segja mį aš ętlunarverk žeirra hafi tekist. Ęsifréttastķll frįsagnarinnar var vel uppskrśfašur, flakkaš óskipulega fram og til baka ķ tķma og fléttaš inn ķ frįsögn óskyld atriši, allt til aš rugla įhorfandann. Örfį skjöl voru sżnd śr slķkri fjarlęgš eša svo bjöguš aš ekki var mögulegt aš lesa žaš sem į žau var ritaš. Sönnunargildi skjalanna var žvķ ekkert. Ęsifréttastķllinn dugši žó til aš umtalsveršur fjöldi fólks ęršist og sakfelldi manninn, įn žess aš hafa séš eitt einasta skjal žvķ til stušnings.

Žaš merkilega var aš engir žeirra ašila sem lögum samkvęmt įttu aš gęta öryggis ęšstu embęttismanna žjóšarinnar, virtist finnast ašfinnsluvert aš erlend Rķkisstofnun skyldi hanna, skipuleggja og framkvęma grófar sviksamlegar blekkingar til aš tęla ęšsta embęttismann Rķkisins til vištals ķ višhafnar hśsakynnum Rķkisins, meš žaš aš markmiši aš nišurlęgja hann fyrir framan myndbands upptökuvél, meš sögusögnum sem engar rökheldar sannanir voru fyrir.

Sęnska sjónvarpsfólkiš fékk aš fara ķ višhafnarhśs Rķkisstjórnarinnar til aš „stilla upp“ fyrir myndatöku ķ vištalinu. Uppstillingin var ekki venjubundin vištalsupstilling, heldur žekkt uppstilling žar sem sakamenn eru yfirheyršir. Komiš var fyrir einum stól śti į mišju gólfi og sterkt ljós lįtiš lżsa ķ augu forsętisrįšherrans. Sęnski sjónvarpsmašurinn var utan ljósgeislans, aš baki ljóskastaranum.

Sęnski sjónvarpsmašurinn kom aldrei inn į žaš umręšuefni sem hafši veriš pantaš vištal um. Sęnski sjónvarpsmašurinn hafši heldur ekki kynnt žaš fyrir forsętisrįšherra aš annar spyrill mundi taka žįtt ķ vištalinu. Forsętisrįšherrann var žvķ meš öllu óvišbśinn žvķ aš hinn brottrekni starfsmašur kastljóss settist ķ stól spyrils en Sęnski sjónvarpsmašurinn, sem pantaši vištališ, viki til hlišar og žvingaši žannig forsętisrįšherrann til vištals sem hann hafši ekki samžykkt.

Jóhannes Kr., en sį var mašurinn sem Sęnski sjónvarpsmašurinn neyddi forsętisrįšherra Ķslands til aš tala viš fyrir framan gangandi myndbands upptöku, tók žar meš forsętisrįšherra Ķslands ķ gķslingu ašstęšna sem forsętisrįšherrann hafši ekki samžykkt. Afar sérstęšur kurteisisžįttur fyrir aš vera bošiš ķ višhafnarhśs rķkisstjórnar Ķslands.

Žar sem Jóhanes Kr. hafši ekki veriš kynntur fyrir forsętisrįšherra sem spyrill, var Jóhannes ķ sęti spyrilsins algjörlega į ritstjórnarlegri įbyrgš Sęnska Rķkissjónvarpsins. Frį fyrstu mķnśtu sżndi Jóhannes aš hann ętlaši ķ engu aš virša kurteisireglur ķ vištalinu, heldur talaši ofan ķ mįl forsętisrįšherrans og krafši hann svara um mįlefni sem forsętisrįšherrann hafši enga heimild til aš ręša opinberlega, žvķ hann hafši enga eignatengingu viš žaš sem Jóhannes krafšist aš hann svaraši. Ekki žarf aš lżsa žeirri svķviršu er Jóhannes réšist meš fullkominni ókurteisi į Ķslenska forsętisrįšherrann, undir fullri sakaferlisįbyrgš Sęnska Rķkissjónvarpsins. Ósvķfni og ruddaskapur Jóhannesar leiddi til žess aš forsętisrįšherrann neyddist til aš flżja śr sķnu višhafnarhśsi, žvķ Jóhannes hafnaši meš öllu aš sżna ešlilega kurteisi ķ framgöngu

Aš mati undirritašs, er žaš meš öllu óvišunandi aš samskiptahįttum fjölmišlafólks skuli hafa hnignaš svo mjög aš ęšstu embęttismenn rķkisins skuli ekki lengur geta treyst oršum žeirra starfsmanna sem rķkisstjórnin greišir laun. Undirritašur telur nęsta ljóst aš sś framkoma undirferlis, óheišarleika frekju og hreinnar illgirni, sem fjöldi fjölmišlafólks hefur tileinkaš sér į undanförnum įrum, muni fyrr en seinna leiša yfir fjölmišla hömlur į tjįningarfrelsi, žannig aš allt efni sem žeir ętla aš birta verši aš fara ķ gegnum tiltekiš sķunarferli, įšur en birting į žvķ verši heimiluš. Ef fjölmišlafólk fęrir sig ekki sjįlfviljugt aftur inn ķ venjubundiš heišarleika og kurteisiumhverfi, veršur žaš eingöngu aš sakast viš sjįlft sig um žęr hömlur sem į žaš verša lagšar. Engin leiš er aš krefjast žess mikiš lengur aš fólk lįti žaš žegjandi yfir sig ganga aš óheišarleiki og ókurteisi fjölmišlafólks, taki meginžorra lesenda sinna ķ einskonar óheišarleikagķslingu og misbjóši žannig réttar- og réttlętisvitund fólks.

En vķkjum aftur aš mįlefni dagsins, sem er įrįs Sęnska Rķkissjónvarpsins į embętti forsętisrįšherra Ķslands. Eftir įrįsina 3. aprķl 2016 var forstjóra Sęnska Rķkissjónvarpsins skrifaš bréf og óskaš skżringa į framkomu žeirra. Ekkert svar hefur borist frį žeim. Žar sem žessari grein er ętlaš aš vera aš hluta til skżringar fyrir Sęnska Rķkissaksóknarann, sem fęr žetta skjal meš erindi sem sent veršur žvķ embętti, įsamt Sęnska forsętisrįšherranum og Öryggis og samvinnustofnun Evrópu, til umsagnar. Ég get ekki meš nokkru móti fallist į aš neytendur séu svo réttlausir gagnvart óheišarleika fjölmišla aš viš veršum bara aš lįta óhróšurinn og óheišarleikann yfir okkur ganga. Slķkt getur meš engu mótiš veriš rétt eša įsęttanlegt ķ žvķ mannréttindaumhverfi sem viš eigum aš teljast tilheyra.

Žaš sem hér į eftir veršur vakin athygli į, er fyrst og fremst andvaraleysi varaformanns Framsóknarflokksins, varšandi įrįs Sęnska Sjónvarpsins į ęšsta embętti Ķslenska Rķkisins, į lišnu vori, eins og aš framan hefur veriš lżst og einnig er sżnt ķ umręddum kastljósžętti frį 3. aprķl 2016. Varaformašur flokksins gerši sér aušsjįanlega ekki grein fyrir alvarleika mįlsins. Einnig mį segja aš mišstjórn flokksins hafi sżnt andvaraleysi gagnvart žvķ aš um var aš ręša ólögmęta ašför aš ęšsta embętti Rķkisins, sem flokkurinn bar įbyrgš į. En ašför žessa hannaši, skipulagši og kvikmyndaši Sęnska Rķkissjónvarapiš og bar alla ritstjórnarlega įbyrgš į, įsamt žeim spyrli sem var bošiš aš spyrja forsętisrįšherrann, įn žess aš leita fyrst heimilda hjį honum.

Ķ vištölum viš Sęnsku sjónvarpsmennina, kom ķtrekaš fram aš žaš hafši veriš markmiš meš ašförinni aš forsętisrįšherra Ķslands, aš fella réttkjörna rķkisstjórn Ķslands. Žeim flokki sem hverju sinni er trśaš fyrir embętti forsętisrįšherra, ęšsta embętti Rķkisins, er ķ raun fenginn lykill aš sjįlfstęši og lżšręšisvitund landsins. Ólķklegt er aš nokkur stjórnmįlaflokkur hafi bśiš sig undir aš beitt yrši slķkum ruddaskap, óheišarleika og yfirgangi sem žarna var gert. Sama andvaraleysi er žvķ tvķmęlalaust einnig til stašar ķ öllum öšrum stjórnmįlahreyfingum į landinu.

Žetta er sett fram hér til aš vekja fólk til umhugsunar um aš umhverfi umburšalyndis, kurteisi og tillitssemi er ekki lengur sjįlfgefin regla. Śt um allan heim ganga fram smęrri sem stęrri hópar, drifnir įfram af allskonar sjónarmišum, ķ leit aš einhverju öšru en žvķ sem er, įn žess aš vita hvernig eigi aš nįlgast žaš. Hvenęr, eša hvort, Ķsland fęr slķka heimsókn vitum viš ekki, en undirritušum žykir forystufólk stjórnmįlaflokka okkar vera ķ einhverjum löngu lišnum raunveruleika.

Ef viš horfum opnum augum į višfangsefniš bżst undirritašur viš aš flestir sjįi žaš nįnast sem ókleift verkefni aš kjósa forystusveitir stjórnmįlaflokka, meš žaš ķ huga aš žeir sem til stjórnunar veljist, į hverjum tķma, geti axlaš žį įbyrgš aš verja stjórnskipan okkar fyrir ófyrirséšri og óvęntri ašför. Undirritašur telur žvķ heppilegra, fljótvirkara og betur til įrangurs falliš, aš velja t. d. tiltekna sveit fólks, meš hlišsjón af „sérsveit Rķkislögreglustjóra“, sem hefši žaš verksviš aš gęta lögmętrar framgöngu, viš gestaheimsóknir og vištöl rįšherra ķ mikilvęgustu rįšuneytum stjórnkerfisins viš fjölmišlafólk. Eftirlitsašilar žessir gętu lagt fyrir Rķkissaksóknara aš taka til rannsóknar öll atriši sem žeim finndist į mörkum lögmętis- eša kurteisireglna, žannig aš hlutlaus śrskuršur lęgi fljótt fyrir um öll mikilvęgustu vafaatrišin.

Žó einhver slķk sveit vęri stofnuš, sem hér var drepiš į, žykir undirritušum žaš ekki leysa stjórnmįlaöflin ķ landinu undan žeirri skyldu aš innleiša žį reglu ķ ķslensk stjórnmįl, aš forystusveit hvers flokks verši mešvitašari um skyldu sķna gagnvart lżšveldinu og lżšręšinu, žegar tekiš er sęti ķ forystu flokksins. Undirritušum finnst ķ raun žurfa aš skapa, į landsvķsu, skipurit forystu stjórnmįlaafla, sem verši mešvituš bakvakt, aš baki formanninum.

Alvarleiki žeirra atburša sem opinberašir voru žjóšinni ķ kastljósi RŚV, žann 3. aprķl s. l. eru kannski helstir žeir hve varaformašur og mišstjórn voru algjörlega ómešvituš um aš žeim bęri aš stķga fram og krefjast rannsóknar og setja einskonar varnarmśr ķ kringum formanninn mešan frumrannsókn fęri fram.

Ef žarna hefši veriš um vopnaša įrįs aš ręša, žar sem formašurinn hefši sęrst hęttulega, bendir allt til žess aš sś framvaršarsveit sem fyrst og fremst hefši įtt aš gęta aš viršingu, sjįlfstęši og lżšręši žjóšarinnar, hefši skrišiš ķ skjól og skiliš formanninn sęršan eftir į vķgellinum, įn žess aš rétta fram hendi honum til hjįlpar og varnar. Innleiša žarf žaš sem skyldu varaformanns eša mišstjórnar aš krefja Rķkissaksóknara opinberrar rannsóknar į žeim atburšum eša ašför aš ęšsta embętti Rķkisins, sem varšaš geti deilum um lögmęti eša heišarleika forystumanna flokksins ķ opinberum embęttum eša störfum.

Žegar svo ber undir sem žarna var, aš meš hrottafengnum hętti var rįšist aš ęru forsętisrįšherrans, hlżtur aš hvķla mikil skylda į varaformanni žess stjórnmįlaafls sem fer meš įbyrgš į ęšsta embętti Rķkisins, aš hann krefjist rannsóknar Rķkissaksóknara. Ekki hvaš sķst žegar yfirlżst er af hįlfu erlendra skipleggjenda ašfararinnar, aš markmiš hennar hafi veriš aš fella sitjandi rķkisstjórn, sem var lżšręšislega réttkjörin Rķkisstjórn landsins.

Strax og hin ósvķfna og hrottafengna ašför aš forsętisrįšherranum var gerš opinber, meš sżningu kastljóss 3. aprķl 2016, varš undirritušum ljóst, aš ekki vęri hęgt aš bśast viš aš formašurinn brygšist viš slķkri óvęntri og ruddalegri framkomu af naušsynlegri festu og einurš. Til žess var höggiš of mikiš og marghįttuš verkefni ķ hśfi. Hins vegar hefur žaš vakiš alveg sérstaka sżn į hugarfar ķslensku žjóšarinnar, hve margir voru sammįla žeirri framkomu sem žarna var višhöfš.

Įrįsinni var ķ raun ekki beint aš honum sem einstaklingi, heldur var henni beint aš embęttinu og honum sem embęttismanni. Ekki hafši veriš leitaš samskipta viš hann ķ hans persónulega frķtķma, heldur rįšist į hann ķ sķnu embęttishlutverki. Žar meš var įrįsin fyrst og fremst į embęttiš. Žaš er meš sorg ķ hjarta sem ég hugsa til žeirra óhjįkvęmilegu afleišinga sem žaš mun hafa fyrir žį sem samžykktu eša glöddust yfir žeirri gķfurlega óréttlįtu ašför sem žarna fór fram. Hiš óhjįkvęmilega er, aš į einhverjum tķma męta allir eigin višhorfum til alvarlegra atburša.

Žaš er inni ķ mér žungur beygur aš fjölmišlar į Ķslandi skuli vera eins miklir aumingjar ķ mannviršingu og raunveruleikinn viršist nś hafa leitt ķ ljós. Aš žeir skuli lįta žaš višgangast, aš ęšsta embętti Rķkisins sé trošiš nišur ķ svašiš meš svo afburša sóšalegum vinnubrögšum sem žarna voru višhöfš. Og žaš sem žyngst er aš horfast ķ augu viš, er aš svo viršist sem illa hugsandi fólk, rįši framvindu mįla į fréttastofu žjóšarfjölmišilsins.

Žaš er meira en furšulegt  aš Rķkissjónvarpiš okkar skuli gera įrįs į ęšsta embętti Rķkisins. En aš žar skuli eingöngu byggt į sögusögnum umdeilds fyrrverandi starfsmanns RŚV, sem virtist hafa veriš lįtinn fara ķ kjölfar kęru og mįlssóknar į hendur honum vegna óheišarleika. Žaš eitt og sér ętti aš vera sjįlfstętt rannsóknarefni Saksóknara, viš hliš rannsóknar hinnar óhugnanlegu ašfarar aš ęšsta embętti Rķkisins. 

Ķ huga undirritašs er stóra mįliš aš fjölmišlafólk skuli vera svo ómerkilega hugsandi, gagnvart grunnskipulagi lżšręšis ķ lżšveldi okkar, aš fariš sé į hausaveišar ķ ęšsta embętti rķkisins, ĮN ALLRA SÖNNUNARGAGNA EŠA HEILSTĘŠS SÖGUŽRĮŠAR. Hvers konar aumingjasamfélag er veriš aš byggja upp hér į Ķslandi? Ég vona aš raunin verši ekki sś.

Reykjavķk 13.sept. 2016

Meš kvešju,

Gušbjörn Jónsson, fyrrv. Rįšgjafi


ALDRAŠIR MEŠHÖNDLAŠIR EINS OG NIŠURSETNINGAR FYRRI TĶMA.

Žaš er athyglisverš lķfsreynsla aš vera algjörlega hįšur öšrum um fjįrmuni til greišslu į naušsynjum til venjulegs lķfs. Mešan mašur hafši heilsu til aš vinna sér fyrir lifibrauši, gat mašur ekki gert sér ķ hugarlund hvernig žaš vęri aš vera algjörlega upp į ašra kominn meš einföldustu lķfsgęši.

Į unga aldri las ég bókina Nišursetningurinn, eftir Jón Mżrdal. Žrjįr persónulżsingar śr žeirri bók hafa alla tķš veriš mér minnisstęšar. Eru žaš stórmennin Pįll sżslumašur, mikiš prśšmenni sem hafši réttlętisvišhorfin alltaf aš leišarljósi. Einnig stórvinur hans og mikiš prśšmenni, Žorgrķmur bóndi, meš alla sķna hóvęrš, drenglindi og höfšingsskap. Žrišji ašilinn sem er minnisstęšur var Sigrķšur hśsfrś Žorgrķms, drambsöm mjög meš lķtinn viskuforša. Lagši hśn bókstaflega allt ķ sölurnar til aš kaupa sér įlit mektarmanna. Hśn skar jafnframt viš nögl allan višurgjörning, handa žeim sem henni var ętlaš aš ala önn fyrir.

Engin vandi er aš sjį samsvörun ķ persónulżsingum bókar Jóns Mżrdal, viš żmsa ašila nś ķ samtķmanum. Framkoma Alžingis og rķkisstjórna (fyrr og nś), gagnvart eldri borgurum og öryrkjum, er svo lķk framgöngu hśsfrś Sigrķšar aš fįtt skilur žar į milli.

Alla jafnan viršast nęgir fjįrmunir vera til žegar greiša žarf gęluverkefni eša ónaušsynlegar séržarfir betur staddra ašila. Nęrtękast er aš vķsa til Alžingismanna sjįlfra, varšandi žeirra eigin įkvöršun um skattfrjįlsar sérstakar mįnašarlegar višbótargreišlur til žeirra sjįlfra, sem nemur u. ž. b. tvöföldum śtborgušum lķfeyri til eldri borgara. Nei, žingmenn eru ekki illa launašir. Žeir hafa, fyrir utan bķlastyrk, rétt um eina milljón į mįnuši, sem žeir borga skatta af. Jś, aš sjįlfsögšu žarf eldri borgarinn aš borga skatta af lķfeyri sķnum, sem žó er bara rétt um helmingur žeirrar upphęšar sem žingmenn hafa skammtaš sér, skattfrjįlsri. Alžingismönnum žykir eldri borgarar ekki of góšir til aš borga skatta til rķkisins, af upphęš sem dugar ekki fyrir naušsynlegum lįgmarks śtgjöldum til lķfsvišurvęris, mešan žeir skammta sjįlfum sér tvöfaldri žeirri upphęš skattfrjįlsri.

Svo er nś ekki beinlķnis skoriš viš naglarrętur žaš sem er fyrir ęttingja, vildarvini eša žį sem kaupa žarf velvild frį. Slķkum ašilum vęri ekki bošin svo lķtil greišsla, sem žó vęri tvöfallt hęrri en Alžingi og stjórnvöldum žykir sómasamleg greišsla til Lķfsvišurvęris fyrir žį sem lokiš hafa žjónustu sinni į vinnumarkaši. Eša til žeirra sem hlotiš hafa örorku eša fötlun vegna slyss eša sjśkdóma. Allir žessir ašilar eru algjörlega upp į Alžingi og stjórnvöld komnir meš fjįrmögnun til framfęrslu sinni og lķfsgęšum.

Sį lķfeyrir sem Alžingi ętlar žessum hópum til greišslu allra sinna lķfsgęša, er hins vegar skoriš svo viš nögl aš slķkt telst ekki bjóšandi unglingum fyrir unglingavinnu. Unglingum sem žó lifa viš frķtt fęši og hśsnęši ķ foreldrahśsum. Žaš er svolķtiš sérstakt aš į Alžingi skuli ekki lengur finnast drenglunduš höfšingsluns, lķkt og žeir Pįll sżslumašur og Žorgrķmur bóndi voru gęddir. Er sį möguleiki virkilega fyrir hendi aš slķk óeigingjörn höfšingslund hafi nįnast horfiš; hrökklast śt ķ horn undan sjįlfhverfu, gręšgi og vaxandi ókurteisi ķ almennum samskiptum fólks?

 


Nęsta sķša »

Höfundur

Guðbjörn Jónsson
Guðbjörn Jónsson
F.v. ráðgjafi

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (7.12.): 9
  • Sl. sólarhring: 18
  • Sl. viku: 51
  • Frį upphafi: 142068

Annaš

  • Innlit ķ dag: 5
  • Innlit sl. viku: 36
  • Gestir ķ dag: 5
  • IP-tölur ķ dag: 5

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Des. 2016
S M Ž M F F L
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband