Nś skal troša Sigmund undir, hvaš sem žaš kostar.

Lķklega er kominn tķmi til aš horfa opnum augum į žaš hvernig Ķslenskir stjórnmįlaflokkar velja forystusveit sķna, ž. e. formann, varaformašur og mišstjórn. Į s.l. vori tókst Framsóknarflokkurinn į viš eitt mikilvęgasta hlutverk sem stjórnendur stjórnmįlaafls geta lent ķ, žegar opinberuš var fyrir almenningi gróf, ókurteis og óhugnanlega illgirnisleg ašför aš ęšsta embętti Ķslenska Rķkisins, forsętisrįšherra Ķslands, Sigmundi Davķš Gunnlaugssyni, formanni Framsóknarflokksins.

Ašför sś sem um ręšir var opinberuš žjóšinni ķ kastljósžętti žann 3. aprķl 2016. Ašförin hafši hins vegar veriš framkvęmd um mišjan mars s. į. undir stjórn Sęnska Rķkissjónvarpsins, sem hannaši og svišsetti upplognar įsakanir sem Jóhannes Kr. Kristjįnsson, fyrrverandi starfsmašur kastljóss viš fréttastofu RŚV, hafši undirbśiš. Sęnska Rķkissjónvarpiš annašist einnig upptöku ašfararinnar og veitti žannig meš framangreindum hętti afar žżšingarmikiš lišsinni viš undirbśning sjónvarpsśtsendingar į órökstuddri lygasamsušu um žann einstakling sem gengdi embętti forsętisrįšherra Ķslands.

Žeirri lygasamsušu var ętlaš, aš sögn Sęnsku sjónvarpsmannana, aš fella réttkjörna rķkisstjórn Ķslands og skaša svo pólitķska framtķš forsętisrįšherrans, formanns Framsóknarflokksins, aš hann ętti ekki afturkvęmt til forystu ķ Ķslenskri pólitķk.

Segja mį aš ętlunarverk žeirra hafi tekist. Ęsifréttastķll frįsagnarinnar var vel uppskrśfašur, flakkaš óskipulega fram og til baka ķ tķma og fléttaš inn ķ frįsögn óskyld atriši, allt til aš rugla įhorfandann. Örfį skjöl voru sżnd śr slķkri fjarlęgš eša svo bjöguš aš ekki var mögulegt aš lesa žaš sem į žau var ritaš. Sönnunargildi skjalanna var žvķ ekkert. Ęsifréttastķllinn dugši žó til aš umtalsveršur fjöldi fólks ęršist og sakfelldi manninn, įn žess aš hafa séš eitt einasta skjal žvķ til stušnings.

Žaš merkilega var aš engir žeirra ašila sem lögum samkvęmt įttu aš gęta öryggis ęšstu embęttismanna žjóšarinnar, virtist finnast ašfinnsluvert aš erlend Rķkisstofnun skyldi hanna, skipuleggja og framkvęma grófar sviksamlegar blekkingar til aš tęla ęšsta embęttismann Rķkisins til vištals ķ višhafnar hśsakynnum Rķkisins, meš žaš aš markmiši aš nišurlęgja hann fyrir framan myndbands upptökuvél, meš sögusögnum sem engar rökheldar sannanir voru fyrir.

Sęnska sjónvarpsfólkiš fékk aš fara ķ višhafnarhśs Rķkisstjórnarinnar til aš „stilla upp“ fyrir myndatöku ķ vištalinu. Uppstillingin var ekki venjubundin vištalsupstilling, heldur žekkt uppstilling žar sem sakamenn eru yfirheyršir. Komiš var fyrir einum stól śti į mišju gólfi og sterkt ljós lįtiš lżsa ķ augu forsętisrįšherrans. Sęnski sjónvarpsmašurinn var utan ljósgeislans, aš baki ljóskastaranum.

Sęnski sjónvarpsmašurinn kom aldrei inn į žaš umręšuefni sem hafši veriš pantaš vištal um. Sęnski sjónvarpsmašurinn hafši heldur ekki kynnt žaš fyrir forsętisrįšherra aš annar spyrill mundi taka žįtt ķ vištalinu. Forsętisrįšherrann var žvķ meš öllu óvišbśinn žvķ aš hinn brottrekni starfsmašur kastljóss settist ķ stól spyrils en Sęnski sjónvarpsmašurinn, sem pantaši vištališ, viki til hlišar og žvingaši žannig forsętisrįšherrann til vištals sem hann hafši ekki samžykkt.

Jóhannes Kr., en sį var mašurinn sem Sęnski sjónvarpsmašurinn neyddi forsętisrįšherra Ķslands til aš tala viš fyrir framan gangandi myndbands upptöku, tók žar meš forsętisrįšherra Ķslands ķ gķslingu ašstęšna sem forsętisrįšherrann hafši ekki samžykkt. Afar sérstęšur kurteisisžįttur fyrir aš vera bošiš ķ višhafnarhśs rķkisstjórnar Ķslands.

Žar sem Jóhanes Kr. hafši ekki veriš kynntur fyrir forsętisrįšherra sem spyrill, var Jóhannes ķ sęti spyrilsins algjörlega į ritstjórnarlegri įbyrgš Sęnska Rķkissjónvarpsins. Frį fyrstu mķnśtu sżndi Jóhannes aš hann ętlaši ķ engu aš virša kurteisireglur ķ vištalinu, heldur talaši ofan ķ mįl forsętisrįšherrans og krafši hann svara um mįlefni sem forsętisrįšherrann hafši enga heimild til aš ręša opinberlega, žvķ hann hafši enga eignatengingu viš žaš sem Jóhannes krafšist aš hann svaraši. Ekki žarf aš lżsa žeirri svķviršu er Jóhannes réšist meš fullkominni ókurteisi į Ķslenska forsętisrįšherrann, undir fullri sakaferlisįbyrgš Sęnska Rķkissjónvarpsins. Ósvķfni og ruddaskapur Jóhannesar leiddi til žess aš forsętisrįšherrann neyddist til aš flżja śr sķnu višhafnarhśsi, žvķ Jóhannes hafnaši meš öllu aš sżna ešlilega kurteisi ķ framgöngu

Aš mati undirritašs, er žaš meš öllu óvišunandi aš samskiptahįttum fjölmišlafólks skuli hafa hnignaš svo mjög aš ęšstu embęttismenn rķkisins skuli ekki lengur geta treyst oršum žeirra starfsmanna sem rķkisstjórnin greišir laun. Undirritašur telur nęsta ljóst aš sś framkoma undirferlis, óheišarleika frekju og hreinnar illgirni, sem fjöldi fjölmišlafólks hefur tileinkaš sér į undanförnum įrum, muni fyrr en seinna leiša yfir fjölmišla hömlur į tjįningarfrelsi, žannig aš allt efni sem žeir ętla aš birta verši aš fara ķ gegnum tiltekiš sķunarferli, įšur en birting į žvķ verši heimiluš. Ef fjölmišlafólk fęrir sig ekki sjįlfviljugt aftur inn ķ venjubundiš heišarleika og kurteisiumhverfi, veršur žaš eingöngu aš sakast viš sjįlft sig um žęr hömlur sem į žaš verša lagšar. Engin leiš er aš krefjast žess mikiš lengur aš fólk lįti žaš žegjandi yfir sig ganga aš óheišarleiki og ókurteisi fjölmišlafólks, taki meginžorra lesenda sinna ķ einskonar óheišarleikagķslingu og misbjóši žannig réttar- og réttlętisvitund fólks.

En vķkjum aftur aš mįlefni dagsins, sem er įrįs Sęnska Rķkissjónvarpsins į embętti forsętisrįšherra Ķslands. Eftir įrįsina 3. aprķl 2016 var forstjóra Sęnska Rķkissjónvarpsins skrifaš bréf og óskaš skżringa į framkomu žeirra. Ekkert svar hefur borist frį žeim. Žar sem žessari grein er ętlaš aš vera aš hluta til skżringar fyrir Sęnska Rķkissaksóknarann, sem fęr žetta skjal meš erindi sem sent veršur žvķ embętti, įsamt Sęnska forsętisrįšherranum og Öryggis og samvinnustofnun Evrópu, til umsagnar. Ég get ekki meš nokkru móti fallist į aš neytendur séu svo réttlausir gagnvart óheišarleika fjölmišla aš viš veršum bara aš lįta óhróšurinn og óheišarleikann yfir okkur ganga. Slķkt getur meš engu mótiš veriš rétt eša įsęttanlegt ķ žvķ mannréttindaumhverfi sem viš eigum aš teljast tilheyra.

Žaš sem hér į eftir veršur vakin athygli į, er fyrst og fremst andvaraleysi varaformanns Framsóknarflokksins, varšandi įrįs Sęnska Sjónvarpsins į ęšsta embętti Ķslenska Rķkisins, į lišnu vori, eins og aš framan hefur veriš lżst og einnig er sżnt ķ umręddum kastljósžętti frį 3. aprķl 2016. Varaformašur flokksins gerši sér aušsjįanlega ekki grein fyrir alvarleika mįlsins. Einnig mį segja aš mišstjórn flokksins hafi sżnt andvaraleysi gagnvart žvķ aš um var aš ręša ólögmęta ašför aš ęšsta embętti Rķkisins, sem flokkurinn bar įbyrgš į. En ašför žessa hannaši, skipulagši og kvikmyndaši Sęnska Rķkissjónvarapiš og bar alla ritstjórnarlega įbyrgš į, įsamt žeim spyrli sem var bošiš aš spyrja forsętisrįšherrann, įn žess aš leita fyrst heimilda hjį honum.

Ķ vištölum viš Sęnsku sjónvarpsmennina, kom ķtrekaš fram aš žaš hafši veriš markmiš meš ašförinni aš forsętisrįšherra Ķslands, aš fella réttkjörna rķkisstjórn Ķslands. Žeim flokki sem hverju sinni er trśaš fyrir embętti forsętisrįšherra, ęšsta embętti Rķkisins, er ķ raun fenginn lykill aš sjįlfstęši og lżšręšisvitund landsins. Ólķklegt er aš nokkur stjórnmįlaflokkur hafi bśiš sig undir aš beitt yrši slķkum ruddaskap, óheišarleika og yfirgangi sem žarna var gert. Sama andvaraleysi er žvķ tvķmęlalaust einnig til stašar ķ öllum öšrum stjórnmįlahreyfingum į landinu.

Žetta er sett fram hér til aš vekja fólk til umhugsunar um aš umhverfi umburšalyndis, kurteisi og tillitssemi er ekki lengur sjįlfgefin regla. Śt um allan heim ganga fram smęrri sem stęrri hópar, drifnir įfram af allskonar sjónarmišum, ķ leit aš einhverju öšru en žvķ sem er, įn žess aš vita hvernig eigi aš nįlgast žaš. Hvenęr, eša hvort, Ķsland fęr slķka heimsókn vitum viš ekki, en undirritušum žykir forystufólk stjórnmįlaflokka okkar vera ķ einhverjum löngu lišnum raunveruleika.

Ef viš horfum opnum augum į višfangsefniš bżst undirritašur viš aš flestir sjįi žaš nįnast sem ókleift verkefni aš kjósa forystusveitir stjórnmįlaflokka, meš žaš ķ huga aš žeir sem til stjórnunar veljist, į hverjum tķma, geti axlaš žį įbyrgš aš verja stjórnskipan okkar fyrir ófyrirséšri og óvęntri ašför. Undirritašur telur žvķ heppilegra, fljótvirkara og betur til įrangurs falliš, aš velja t. d. tiltekna sveit fólks, meš hlišsjón af „sérsveit Rķkislögreglustjóra“, sem hefši žaš verksviš aš gęta lögmętrar framgöngu, viš gestaheimsóknir og vištöl rįšherra ķ mikilvęgustu rįšuneytum stjórnkerfisins viš fjölmišlafólk. Eftirlitsašilar žessir gętu lagt fyrir Rķkissaksóknara aš taka til rannsóknar öll atriši sem žeim finndist į mörkum lögmętis- eša kurteisireglna, žannig aš hlutlaus śrskuršur lęgi fljótt fyrir um öll mikilvęgustu vafaatrišin.

Žó einhver slķk sveit vęri stofnuš, sem hér var drepiš į, žykir undirritušum žaš ekki leysa stjórnmįlaöflin ķ landinu undan žeirri skyldu aš innleiša žį reglu ķ ķslensk stjórnmįl, aš forystusveit hvers flokks verši mešvitašari um skyldu sķna gagnvart lżšveldinu og lżšręšinu, žegar tekiš er sęti ķ forystu flokksins. Undirritušum finnst ķ raun žurfa aš skapa, į landsvķsu, skipurit forystu stjórnmįlaafla, sem verši mešvituš bakvakt, aš baki formanninum.

Alvarleiki žeirra atburša sem opinberašir voru žjóšinni ķ kastljósi RŚV, žann 3. aprķl s. l. eru kannski helstir žeir hve varaformašur og mišstjórn voru algjörlega ómešvituš um aš žeim bęri aš stķga fram og krefjast rannsóknar og setja einskonar varnarmśr ķ kringum formanninn mešan frumrannsókn fęri fram.

Ef žarna hefši veriš um vopnaša įrįs aš ręša, žar sem formašurinn hefši sęrst hęttulega, bendir allt til žess aš sś framvaršarsveit sem fyrst og fremst hefši įtt aš gęta aš viršingu, sjįlfstęši og lżšręši žjóšarinnar, hefši skrišiš ķ skjól og skiliš formanninn sęršan eftir į vķgellinum, įn žess aš rétta fram hendi honum til hjįlpar og varnar. Innleiša žarf žaš sem skyldu varaformanns eša mišstjórnar aš krefja Rķkissaksóknara opinberrar rannsóknar į žeim atburšum eša ašför aš ęšsta embętti Rķkisins, sem varšaš geti deilum um lögmęti eša heišarleika forystumanna flokksins ķ opinberum embęttum eša störfum.

Žegar svo ber undir sem žarna var, aš meš hrottafengnum hętti var rįšist aš ęru forsętisrįšherrans, hlżtur aš hvķla mikil skylda į varaformanni žess stjórnmįlaafls sem fer meš įbyrgš į ęšsta embętti Rķkisins, aš hann krefjist rannsóknar Rķkissaksóknara. Ekki hvaš sķst žegar yfirlżst er af hįlfu erlendra skipleggjenda ašfararinnar, aš markmiš hennar hafi veriš aš fella sitjandi rķkisstjórn, sem var lżšręšislega réttkjörin Rķkisstjórn landsins.

Strax og hin ósvķfna og hrottafengna ašför aš forsętisrįšherranum var gerš opinber, meš sżningu kastljóss 3. aprķl 2016, varš undirritušum ljóst, aš ekki vęri hęgt aš bśast viš aš formašurinn brygšist viš slķkri óvęntri og ruddalegri framkomu af naušsynlegri festu og einurš. Til žess var höggiš of mikiš og marghįttuš verkefni ķ hśfi. Hins vegar hefur žaš vakiš alveg sérstaka sżn į hugarfar ķslensku žjóšarinnar, hve margir voru sammįla žeirri framkomu sem žarna var višhöfš.

Įrįsinni var ķ raun ekki beint aš honum sem einstaklingi, heldur var henni beint aš embęttinu og honum sem embęttismanni. Ekki hafši veriš leitaš samskipta viš hann ķ hans persónulega frķtķma, heldur rįšist į hann ķ sķnu embęttishlutverki. Žar meš var įrįsin fyrst og fremst į embęttiš. Žaš er meš sorg ķ hjarta sem ég hugsa til žeirra óhjįkvęmilegu afleišinga sem žaš mun hafa fyrir žį sem samžykktu eša glöddust yfir žeirri gķfurlega óréttlįtu ašför sem žarna fór fram. Hiš óhjįkvęmilega er, aš į einhverjum tķma męta allir eigin višhorfum til alvarlegra atburša.

Žaš er inni ķ mér žungur beygur aš fjölmišlar į Ķslandi skuli vera eins miklir aumingjar ķ mannviršingu og raunveruleikinn viršist nś hafa leitt ķ ljós. Aš žeir skuli lįta žaš višgangast, aš ęšsta embętti Rķkisins sé trošiš nišur ķ svašiš meš svo afburša sóšalegum vinnubrögšum sem žarna voru višhöfš. Og žaš sem žyngst er aš horfast ķ augu viš, er aš svo viršist sem illa hugsandi fólk, rįši framvindu mįla į fréttastofu žjóšarfjölmišilsins.

Žaš er meira en furšulegt  aš Rķkissjónvarpiš okkar skuli gera įrįs į ęšsta embętti Rķkisins. En aš žar skuli eingöngu byggt į sögusögnum umdeilds fyrrverandi starfsmanns RŚV, sem virtist hafa veriš lįtinn fara ķ kjölfar kęru og mįlssóknar į hendur honum vegna óheišarleika. Žaš eitt og sér ętti aš vera sjįlfstętt rannsóknarefni Saksóknara, viš hliš rannsóknar hinnar óhugnanlegu ašfarar aš ęšsta embętti Rķkisins. 

Ķ huga undirritašs er stóra mįliš aš fjölmišlafólk skuli vera svo ómerkilega hugsandi, gagnvart grunnskipulagi lżšręšis ķ lżšveldi okkar, aš fariš sé į hausaveišar ķ ęšsta embętti rķkisins, ĮN ALLRA SÖNNUNARGAGNA EŠA HEILSTĘŠS SÖGUŽRĮŠAR. Hvers konar aumingjasamfélag er veriš aš byggja upp hér į Ķslandi? Ég vona aš raunin verši ekki sś.

Reykjavķk 13.sept. 2016

Meš kvešju,

Gušbjörn Jónsson, fyrrv. Rįšgjafi


ALDRAŠIR MEŠHÖNDLAŠIR EINS OG NIŠURSETNINGAR FYRRI TĶMA.

Žaš er athyglisverš lķfsreynsla aš vera algjörlega hįšur öšrum um fjįrmuni til greišslu į naušsynjum til venjulegs lķfs. Mešan mašur hafši heilsu til aš vinna sér fyrir lifibrauši, gat mašur ekki gert sér ķ hugarlund hvernig žaš vęri aš vera algjörlega upp į ašra kominn meš einföldustu lķfsgęši.

Į unga aldri las ég bókina Nišursetningurinn, eftir Jón Mżrdal. Žrjįr persónulżsingar śr žeirri bók hafa alla tķš veriš mér minnisstęšar. Eru žaš stórmennin Pįll sżslumašur, mikiš prśšmenni sem hafši réttlętisvišhorfin alltaf aš leišarljósi. Einnig stórvinur hans og mikiš prśšmenni, Žorgrķmur bóndi, meš alla sķna hóvęrš, drenglindi og höfšingsskap. Žrišji ašilinn sem er minnisstęšur var Sigrķšur hśsfrś Žorgrķms, drambsöm mjög meš lķtinn viskuforša. Lagši hśn bókstaflega allt ķ sölurnar til aš kaupa sér įlit mektarmanna. Hśn skar jafnframt viš nögl allan višurgjörning, handa žeim sem henni var ętlaš aš ala önn fyrir.

Engin vandi er aš sjį samsvörun ķ persónulżsingum bókar Jóns Mżrdal, viš żmsa ašila nś ķ samtķmanum. Framkoma Alžingis og rķkisstjórna (fyrr og nś), gagnvart eldri borgurum og öryrkjum, er svo lķk framgöngu hśsfrś Sigrķšar aš fįtt skilur žar į milli.

Alla jafnan viršast nęgir fjįrmunir vera til žegar greiša žarf gęluverkefni eša ónaušsynlegar séržarfir betur staddra ašila. Nęrtękast er aš vķsa til Alžingismanna sjįlfra, varšandi žeirra eigin įkvöršun um skattfrjįlsar sérstakar mįnašarlegar višbótargreišlur til žeirra sjįlfra, sem nemur u. ž. b. tvöföldum śtborgušum lķfeyri til eldri borgara. Nei, žingmenn eru ekki illa launašir. Žeir hafa, fyrir utan bķlastyrk, rétt um eina milljón į mįnuši, sem žeir borga skatta af. Jś, aš sjįlfsögšu žarf eldri borgarinn aš borga skatta af lķfeyri sķnum, sem žó er bara rétt um helmingur žeirrar upphęšar sem žingmenn hafa skammtaš sér, skattfrjįlsri. Alžingismönnum žykir eldri borgarar ekki of góšir til aš borga skatta til rķkisins, af upphęš sem dugar ekki fyrir naušsynlegum lįgmarks śtgjöldum til lķfsvišurvęris, mešan žeir skammta sjįlfum sér tvöfaldri žeirri upphęš skattfrjįlsri.

Svo er nś ekki beinlķnis skoriš viš naglarrętur žaš sem er fyrir ęttingja, vildarvini eša žį sem kaupa žarf velvild frį. Slķkum ašilum vęri ekki bošin svo lķtil greišsla, sem žó vęri tvöfallt hęrri en Alžingi og stjórnvöldum žykir sómasamleg greišsla til Lķfsvišurvęris fyrir žį sem lokiš hafa žjónustu sinni į vinnumarkaši. Eša til žeirra sem hlotiš hafa örorku eša fötlun vegna slyss eša sjśkdóma. Allir žessir ašilar eru algjörlega upp į Alžingi og stjórnvöld komnir meš fjįrmögnun til framfęrslu sinni og lķfsgęšum.

Sį lķfeyrir sem Alžingi ętlar žessum hópum til greišslu allra sinna lķfsgęša, er hins vegar skoriš svo viš nögl aš slķkt telst ekki bjóšandi unglingum fyrir unglingavinnu. Unglingum sem žó lifa viš frķtt fęši og hśsnęši ķ foreldrahśsum. Žaš er svolķtiš sérstakt aš į Alžingi skuli ekki lengur finnast drenglunduš höfšingsluns, lķkt og žeir Pįll sżslumašur og Žorgrķmur bóndi voru gęddir. Er sį möguleiki virkilega fyrir hendi aš slķk óeigingjörn höfšingslund hafi nįnast horfiš; hrökklast śt ķ horn undan sjįlfhverfu, gręšgi og vaxandi ókurteisi ķ almennum samskiptum fólks?

 


AŠ VERA ŽINGMAŠUR Į LÖGGJAFARŽINGI.

Framundan eru kosningar til setu į LÖGGJAFARŽINGI žjóšarinnar nęstu 4 įrin. Fregnir herma aš mikill fjöldi fólks gefi kost į sér til žingmennsku, sem aftur hlżtur aš śtleggjast žannig aš margir telji sig til žess hęfa aš taka žįtt ķ aš setja landinu lög.

Fjölmišlafólk hefur veriš aš taka smį fréttaskots vištöl viš vęntanlega frambjóšendur og inna žį eftir, hvaš sé helst sem fólk vilji vinna aš sem žingmašur. Nokkuš margir nefna stjórnarskrįna, aš žeir vilji breyta henni. Ekki kemur fram ķ žessum vištölum hvaš fólki finnist aš nśverandi stjórnarskrį eša hvaš žurfi helst aš taka breytingum frį žvķ sem er ķ nśverandi stjórnarskrį.

Flestir nefna žó sem verkefni einhverja žętti af félagsmįlasvišinu eša einstök verkefni sem viškomandi hefur mikinn įhuga į og vill berjast fyrir framgangi žess. Žarna er į feršinni sį bagalegi misskilningur sem stöšugt hefur veriš aš verša fyrirferšarmeiri ķ störfum Alžingis. Eru žaš hin żmsu mįlefni sem ķ raun eiga aš vinnast ķ stjórnmįlaflokkum landsins, žar sem fyrsta skošun į aš fara fram į žvķ hvort tķmabęrt sé oršiš aš setja mįliš til afgreišslu į Alžingi, žar sem sett yršu lög um starfsemina. Žaš er ķ raun hlutverk Alžingi aš setja lög um samskiptalegar leikreglur, samneyslu og samfélagslega starfsemi, en ekki aš žrasa ķ rįndżrum žingtķmanum um žaš hvort eša hvort ekki, eigi aš stofna einhvert fyrirtęki eša stofnun, sem ekki rśmast innan fyrirsjįanlegs fjįrstreymis.

Setning löggjafar į aš vera meginverkefni Alžingis. Žvķ mišur veršur mašur, įr eftir įr, fyrir vonbrigšum meš hve lķtiš af starfstķma Alžingis fer ķ mikilvęgustu skyldustörf žess, svo sem umręšur um lagafrumvörp og setning laga. Einhvern veginn finnst mér sś grundvallarskylda Alžingis vera į undanhaldi. Jį eiginlega į flótta undan allskonar tķmažjófum sem ekki einu sinni ęttu aš eiga rétt į aš vera settir į dagskrį žingfundar.

Afleišingar žessara vķkjandi žįtta ķ frumskyldu Alžingis, hafa lķka leitt til žess aš Alžingismenn viršast stöšugt vita minna og minna um grundvallaržętti lagasetningar. Afleišingarnar hafa oršiš žęr aš afar fį lög eru sett į Alžingi sem hafa įsęttanlega skżra meiningu fyrir lagatexta. En einnig kemur fyrir aš nżsett lög stangist į viš žau lög sem fyrir eru, eša hreinlega gangi gegn įkvęšum stjórnarskrįr.

Lķklega hefur vitleysan žó aldrei veriš eins rķkjandi og viš setningu laga um Lögmenn, nr. 77/1998. Merkilegt hve margar villur er hęgt aš tiltaka ķ žessum lagabįlk, sem sérstaklega er er ętlaš aš skżra og skilgreina žį įbyrgš og skyldur sem sérnįm hópsins, sem ętla mį aš fjalli um heišarleika, sannleika og viršingu. En lķklega veršur žó seint slegiš metiš sem sett er ķ 21. grein laganna. Lķtum į hvaš žar stendur:

„21. gr. Nś sękir lögmašur eša fulltrśi hans dómžing fyrir ašila, og skal hann žį talinn hafa umboš til aš gęta žar hagsmuna ašilans, nema žaš gagnstęša sé sannaš.“

Ķ žessari einu grein laga um lögmenn, tekst Alžingi aš koma fyrir tvöfölldu broti į einu mikilvęgasta įkvęši stjórnarskrįr okkar. Žarna į ég viš 65. gr. stjórnaskrįr, žar sem segir aš:

„65. gr. Allir skulu vera jafnir fyrir lögum og njóta mannréttinda įn tillits til kynferšis, trśarbragša, skošana, žjóšernisuppruna, kynžįttar, litarhįttar, efnahags, ętternis og stöšu aš öšru leyti.“

Ķ 21. gr. lögmannalaga įkvešur Alžingi aš žegar tveir ašilar mętast ķ réttarsal, setur Alžingi žį skyldu į dómara mįlsins, aš trśa einungis oršum lögmanns varnarašila ef hann SEGIST hafa umboš žess stefnda, til aš męta fyrir hans hönd viš žingfestingu.

Vilji mįlshefjandi, eša stefnandi, ekki trśa oršum žess lögmanns sem SEGIST męttur fyrir stefnda, skyldar Alžingi stefnanda, samkvęmt 21. gr. lögmannalaga, til aš sanna žaš fyrir réttinum, aš lögmašur stefnda hafi ekki žaš umboš sem hann SEGIST hafa.

Žarna eru tveir ašilar aš sama mįlinu staddir ķ réttarsal fyrir framan dómara mįlsins. Annar ašilinn SEGIST vera fulltrśi stefnda en hinn ašilinn SEGIST ekki trśa žvķ. Samkvęmt įkvöršun Alžingis er dómaranum SKYLT aš trśa žeim sem SEGIST hafa umboši. Alžingi skyldar hins vegar dómarann til aš trśa ekki hinum ašilanum, sem SEGIST ekki trśa oršum lögmanns stefnda.

Meš framangreindu įkvęši laganna, skyldar Alžingi dómarann til aš śrskurša aš sį sem ekki trśir, skuli sanna aš hinn ašilinn hafi ekki umboš. Sį ašili sem SEGIST hafa umboš, žarf hins vegar ekki aš mati Alžingis aš sanna aš hann hafi umbošiš. Žaš į sį ašili aš gera sem segist ekki trśa. Meš žessari mismunun į trśveršuleika į oršum ašila mįls, SKYLDAR Alžingi dómarann til aš brjóta 65. og 70. gr. stjórnarskrįr, meš įkvęši 21. gr. lögmannalaga.

En žetta var bara 1. mįlsgrein 21. greinar laganna. Greinin öll er 6 mįlsgreinar, hver um sig meš sķn sérkenni. Lķtum žvķ nęst į 2. mįlsgrein 21, greinar laga um Lögmenn:

„Sé ekki sżnt fram į annaš felur umboš ašila til lögmanns ķ sér heimild til aš gera hvašeina sem venjulegt mį telja til aš gęta hagsmuna fyrir dómi. Innan žeirra marka er umbjóšandi bundinn af rįšstöfun lögmanns žótt hann fari śt fyrir žį heimild sem umbjóšandi hefur veitt honum.“

Ķ žessari 2. mįlsgrein 21. greinar er veriš aš tala um framhald frį 1. mįlsgrein žar sem sagt var aš lögmašur sem sęki dómžing fyrir ašila, skuli talinn hafa umboš, žó hann hafi žaš ekki. Vilji stefnandi ekki trśa žvķ, beri honum aš sanna aš lögmašurinn hafi ekki umboš. Žį segir ķ upphafi 2. mįlsgreinar aš: - Sé ekki sżnt fram į annaš -. Ekki er žarna um žaš getiš hvor ašila mįlsins eigi aš sżna fram į eitthvaš. En lķtum į framhald 2. mįlsgreinar. Žar segir: - felur umboš ašila til lögmanns -. Hugum ašeins aš samhenginu ķ žessu. Ķ 1. mįlsgrein er sagt aš sęki lögmašur dómžing fyrir ašila SKAL hann (lögmašurinn) TALINN HAFA UMBOŠ.

Žarna sviptir löggjafinn ķ raun ótilgreinda einstaklinga sjįlfsįkvöršunarvaldi um žaš hverir fįi umboš žeirra, žar sem löggjafinn įkvaršar aš viškomandi lögmašur įkvarši žaš sjįlfur. Žaš er hins vegar merkilegt aš lesa 3. mįlsgrein 21. greinar, en žar segir:

„Lögmašur getur ekki tekiš viš greišslu svo bindandi sé gagnvart umbjóšanda nema hann hafi til žess sannanlegt umboš

Afar einkennileg rįšstöfun hjį löggjafanum. Žarna segir aš „Lögmašur getur ekki tekiš viš greišslu svo bindandi sé gagnvart umbjóšanda nema hann hafi til žess sannanlegt umboš.“. Alveg viršist sama hversu lįg greišslan er. Lögmašurinn hefur ekki heimild til móttöku hennar įn umbošs. Hins vegar žarf hann ekki umboš til aš męta fyrir rétti žar sem hann getur skuldbundiš ašila um milljónir króna ķ ótilgreindan įrafjölda.

Ķ 4. mįlsgrein 21. greinar segir einnig:

„Lögmanni er skylt inna sjįlfur af hendi žau störf fyrir dómi sem honum eru falin nema umbjóšandi hans samžykki annaš. Lögmašur getur žó fališ fulltrśa sķnum eša öšrum lögmanni aš sękja fyrir sig dómžing, enda sé žaš ekki hįš til ašalmešferšar mįls eša munnlegrar sönnunarfęrslu.“

Žarna gengur löggjafinn enn lengra į stjórnarskrįrvarinn rétt einstaklings. Žaš er ekki nóg meš aš löggjafinn įkvarši aš lögmašur žurfi ekki aš sżna umboš og sanna žannig vilja ašila mįlsins til afskipta lögmannsins af mįlinu, heldur skuli hann TALINN HAFA UMBOŠ. Žessi lögmašur sem TALINN ER hafa umboš, žarf ekki aš męta sjįlfur fyrir dóminn, heldur segir löggjafinn honum heimilt aš senda fulltrśa eša annan lögmann fyrir sig, žó ķ fyrri hluta mįlsgreinarinnar sé įkvęši um aš lögmašur skuli sjįlfur inna af hendi žaš verk sem hann tekur aš sér.

Ekkert er hins vegar į žaš minnst, į hvern veg žeir fulltrśar eša lögmenn sem lögmašurinn fęr til aš męta fyrir sig, fęri fram sönnur um aš žeir hafi umboš frį hinum umbošslausa lögmanni sem löggjafinn telur hafa umboš. Og žį mį nįtśrlega spyrja hvernig umbošslaus lögmašur, sem TALINN ER hafa umboš, gefiš śt umboš til anars ašila, til aš męta ķ mįli sem hann hefur ekki umboš fyrir, heldur bara er af Alžingi TALINN HAFA ŽAŠ. Skrautlegt ķ meira lagi.

Žį skulum viš lķta į hvaš segir 5. mįlsgrein 21. greinar. Žar segir eftirfarandi:

„Umbjóšanda er ętķš heimilt aš kalla aftur umboš sitt til lögmanns. Įkvęši um annaš ķ umboši eru ekki skuldbindandi.“

Žetta er nįttśrlega gott og blessaš aš löggjafinn skuli heimila mįlsašila aš afturkalla umboš sem hann hafi veitt lögmanni. Hins vegar stendur ekkert um žaš ķ žessari mįlsgrein, hvernig mįlsašili losi sig viš lögmann sem LÖGGJAFINN hefur TALIŠ HAFA UMBOŠ FRĮ HONUM? Hinn lögvarši gagnkvęmnižįttur, - ef žś ręšur einhvern, hefur žś einnig heimild til aš reka hann er žarna ešlilega virkur.

Enginn hefur hins vegar heimild til aš reka ašila sem hann hefur ekki rįšiš eša gert neina samninga viš. Ekki veršur žvķ betur séš en löggjafinn verši aš setja ķ lög hvernig viškomandi mįlsašili losar sig viš lögmann sem löggjafinn hefur TALIŠ HAFA UMBOŠ. Slķkt er alls ekki į hreinu.

Lķtum žį į 6. og sķšustu mįlsgrein 21. greinar laga um lögmenn. Žar segir eftirfarandi:

„Lögmašur getur į öllum stigum sagt sig frį verki sem honum hefur veriš fališ, en gęta veršur hann žess aš umbjóšandi hans verši ekki af žeim sökum fyrir réttarspjöllum.“

Žarna mismunar löggjafinn alveg herfilega mįlsašilum. Löggjafinn gefur enginn fyrirheit um hvernig mįlsašili losnar viš lögmann sem löggjafinn TELUR HAFA UMBOŠ. Hins vegar „getur lögmašur į öllum stigum sagt sig frį verki sem honum hefur veriš fališ.“ Svo er aš sjį sem žetta gildi jafnt um žį sem mįlsašili semur viš, eins og hina sem löggjafinn TELUR HAFA UMBOŠ.

En lögmašurinn getur ekki rétt sķ svona gengiš ķ burt. „Hann veršur aš gęta žess aš umbjóšandi hans verši ekki af žeim sökum fyrir réttarspjöllum.“ Žį vaknar spurningin um hver sé umbjóšandi hans. Žaš liggur vęntanlega į hreinu varšandi žį lögmenn sem gera mįlflutningssamning viš mįlsašila. Žaš er hins vegar ekki eins ljóst meš žį lögmenn sem löggjafinn TELUR HAFA UMBOŠ. Beinast liggur viš aš telja löggjafann vera umbjóšanda slķks lögmans, žvķ žaš er löggjafinn sem setur hann til verka.

 

Ég legg ekki meira į lesendur aš žessu sinni. Žarna held ég hins vegar aš sé nokkuš talandi dęmi um afleišingar žess žegar löggjafinn sjįlfur, žingmennirnir, viršast hafa afar takmarkaša žekkinu į mikilvęgi žess aš lagatexti sé skżr og segi skżrt til um hvaš er veriš aš meina.

Ég fę ekki séš hvernig į aš vera hęgt aš halda įfram į žeirri braut sem réttarfar og löggjafaržekking hefur veriš į undanförnum įratugum, meš stöšugri hnignun. Sumir tala um 18 manna Öldungadeild meš neitunarvald en ķ ašaldeild yršu 45 žingmenn. Ašrir tala um stjórnlagadóm eša įlķka hreinsunarsķu sem lagafrumvörp žyrftu aš fara ķ gegnum įšur en žau teldust hęf til žingtöku. Hvort um sig hefur jįkvęša eiginleika sem mętti skoša.


HVER VAR EIGANDI WINTRIS Inc. ????

Flest žekkjum viš, lķklega aš einhverju leyti, söguna um félagiš Wintris Inc. eins og hśn var sögš ķ kastljósžętti RŚV ķ aprķl 2016. Spurning er hins vegar hvort sś saga hafi veriš byggš į raunveruleika. Žeir sem sögšu söguna, virtust hafa takmarkaša žekkingu į sögusvišinu og af žeim sökum ekki hęfni til aš lesa samhengi löngu lišinnar atburšarįsar, śt śr sundurlausum vinnuskjölum śr innbroti ķ tölvukerfi lögfręšistofu.

Flest žekkjum viš, lķklega aš einhverju leyti, söguna um félagiš Wintris Inc. eins og hśn var sögš ķ kastljósžętti RŚV ķ aprķl 2016. Spurning er hins vegar hvort sś saga hafi veriš byggš į raunveruleika. Žeir sem sögšu söguna, virtust hafa takmarkaša žekkingu į sögusvišinu og af žeim sökum ekki hęfni til aš lesa samhengi löngu lišinnar atburšarįsar, śt śr sundurlausum vinnuskjölum śr innbroti ķ tölvukerfi lögfręšistofu.

Ašal heimildir sögunnar voru sóttar ķ mjög óljós skjöl śr innbroti ķ tölvukerfi lögfręšižjónustunnar Moosack Fonseca (MF) į Panama. Žegar skjölin eru lesin saman ķ tķma og atburšarįs, mį greinilega merkja aš um er aš ręša uppkast af hugsanlegri framvindu žess ef višskiptavinur Landsbankans léti verša af žvķ aš fela Landsbankann ķ Luxemburg aš annast fyrir sig vörslu og įvöxtun sjóšs sem vęntanlega yrši stofnašur innan tķšar.

Žaš viršist eins og žessi skjöl veki upp hęfileika glępasagnahöfundar, ķ sögumanni kastljóssins. Ķ gögnum sem ręnt var af lögfręšistofunni fann hann skjöl meš nafni Sigmundar Davķšs Gunnlaugssonar, žįverandi forsętisrįšherra Ķslands. Žar fannst sögumanni hann vera kominn meš uppįhalds mómentiš sitt ķ hendurnar, žar sem rķkur og voldugur mašur skżtur fjįrmunum undan eignskrįningu og skatti ķ heimalandi sķnu. Sagt var aš sögumašurinn hefši rannsakaš žessi skjöl ķ marga mįnuši og teldi sig meš sitt stęrsta plott ķ höndunum. Samkvęmt fregnum af undirbśningi viršist hann hafa ętlaš aš bśa til śr žessu stórfrétt įrsins, jafnvel žó hann hefši engin skjöl sem ķ raun stašfestu efnistök hans.

Sögumašurinn var viss um aš sjónvarpsįhorfendur myndu ekkert spį ķ žaš žó nįnast engin skjöl vęru sżnd žannig aš hęgt vęri aš lesa hvaš į žeim stóš. Sumir mundu reyndar lenda ķ sjokki vegna žeirrar ógnar sem stefnt vęri gegn forsętisrįšherranum. Ašrir mundu fyllast fögnuši yfir žvķ aš veriš vęri aš fella höfušandstęšing žeirra ķ pólitķk. Mann sem hafši veriš ķ forystu fyrir žvķ aš ręna žį tveimur mikilvęgum barįttumįlum sķnum į lišnu kjörtķmabili. Žarna virtist komiš tękifęriš til aš losna viš hann. Engin įstęša vęri til žess aš velta sér upp śr žvķ hvort įsakanirnar vęru sannar og réttar. Ašalatrišiš var aš ašförin gerši žaš gagn sem henni hafši veriš ętlaš.

HINN RAUNVERULEGI SÖGUŽRĮŠUR.

Į sķnum tķma vakti žaš enga sérstaka athygli ķ žjóšfélaginu žó fregnir kęmu af žvķ aš Anna Sigurlaug Pįlsdóttir (AS)(ÖS), vęri aš fį fyrirfram greiddan arfshluta sinn śr erfšasjóši fjölskyldunnar. Var sį sjóšur tilkomin vegna sölu į fyrirtęki sem fašir ÖS hafši rekiš ķ mörg įr. Söluandviršiš varš aš arfssjóši fjölskyldunnar og sįtt hafši oršiš um aš AS fengi sinn hlut greiddan śt sem fyrirfram greiddan arf.

Žaš mun hafa veriš undir įrslok 2007, sem hyllti undir sįtt um fyrirfram greišslu arfsins til ÖS. Žegar sś nišurstaša liggur fyrir, fer AS aš lķta ķ kringum sig varšandi vörsluašila og įvöxtunarleišir į žeim arfssjóši sem hśn muni vęntanlega fį greiddan fljótlega. Į žeim tķma bjó AS į Bretlandi og alveg óvķst hvort hśn vęri į leiš aš flytja til Ķslands į nęstu įrum. AS hafši žvķ samband viš bankann sinn, sem reyndist vera Landsbankinn ķ Luxemburg og óskaši ašstošar viš aš hanna og skipuleggja vörslu- og rekstrarumhverfi fyrir svona sjóš eins og arfgreišslan vęri.

Bankinn hennar męlti meš stofnun félags ķ alžjóšlegu umhverfi, žar sem alltaf vęri opinn ašgangur aš fjįrmagninu. AS fól bankanum aš vinna undirbśning aš stofnun slķks félags. AS fer svo heim en starfsmašur bankans hefur samband viš ašal tengiliš sinn ķ svona mįlum, sem var lögfręšistofan Moosack Fonseca (MF), sem var meš höfušstöšvar į Panama en starfsstöšvar vķša um heim. Starfsmašur Landsbankans kynnir įętlanir ÖS fyrir lögfręšistofunni, sem spyr fyrst aš žvķ hvort AS hafi ekki veriš meš lögfręširįšgjafa meš sér. Svariš viš žvķ varš nei, einungis hefši veriš meš henni eiginmašur hennar, sem ekkert hefši lagt til mįlanna.

Skömmu sķšar leggur lögfręšistofan fram hugmynd sķna, sem fólst ķ žvķ aš AS stofnaši félag, ķ gegnum MF į Tortóla, sem annast mundi vörslu og įvöxtun arfssjóšs hennar. Félagiš sem MF męlti meš aš AS stofnaši, yrši ķ vörslu og umsjį MF, sem jafnframt skipaši stjórn félagsins en AS yrši sjįlf prókśruhafi. Svo viršist sem MF hafi bent Landsbankanum į tiltekiš félag, sem MF hefši nżlega stofnaš, eša 9. október 2007. Taldi MF žaš félag henta einkar vel til žeirra verka sem spurst var fyrir um.

Žaš voru lķklega lišnir nokkurir mįnušir af įrinu 2008 žegar starfsmašur Landsbankans kynnir fyrir ÖS hugmyndir um félag į Tortóla sem heiti Wintris Inc, sem hafi ašsetur og lögheimili į Tortóla. Félagiš hafi veriš stofnaš ķ október 2007 og žaš sé žvķ tilbśiš žegar hśn fįi arfinn greiddan.

Ķ upphafi, (ķ fyrsta vištalinu viš Landsbankann 2007) lżst ÖS ekki ķlla į žį hugmynd sem starfsmašurinn varpar fram. En į įrinu 2008 eru vaxandi vandamįl ķ fjįrmįlaheiminum, svo lķklega hafa įętlanir rišlast, mešal annars varšandi greišslu arfsins. Og lķklega hefur AS ekki lįtiš bankann sinn vita af mögulega breyttum dagsetningum į greišslu arfsins.

Af žeim skjölum sem sést hafa śr innbrotinu ķ tölukerfi MF, m. a. skjöl sem voru sżnd ķ umręddum kastljósžętti, er svo aš sjį sem bankinn hafi lįtiš MF sjį um aš hanna og ganga frį žeim skjölum sem skrifa žyrfti undir til aš ganga frį lögmętri skrįningu įšur en greišslur gętu borist inn į fyrirhugaša reikninga Wintris félagsins į Tortóla. Bankinn viršist hafa męlt meš viš ÖS aš hśn yfirtaki félagiš sem MF męlti meš.

Af ferlinu viršist mega rįša aš žegar starfsmašur Landsbankans taldi ljóst aš AS mundi samžykkja hugmyndasmķši bankans og MF, varšandi yfirtöku į Wintris meš śtgįfu tveggja hlutabréfa upp į 1.000 hluti, eša 50% eignarhald hvort (=2.000 hlutir 100% eignarhald), sendi starfsmašur Landsbankans MF svohljóšandi tölvupóst:

„Getum VIŠ tekiš frį Wintris Inc.“?

Oršiš VIŠ ķ žessum skilabošum viršist benda til óskilgreinds og ķ raun óleyfilegs samstarfs milli višskiptabanka ÖS og žess lögfręšifyrirtękis sem Landsbankinn hafši vališ til samstarfs viš aš skapa traust umhverfi um vörslu og rekstur arfssjóšsins.

Žegar horft er til žessa mögulega samstarfs Landsbankans og MF, kemur upp óžęgileg tilfinning gagnvart ętlušu fyrirkomulagi į rekstri arfssjóšsins. Hvort fyrirkomulagiš hafši eitthvaš meš žaš aš gera aš AS var ekki meš lögfręšing viš hliš sér ķ višręšum viš bankann, veršur ósagt lįtiš. Hins vegar er afar įmęlisvert aš bankinn hennar ÖS, skildi ekki ašvara hana um mögulega įhęttu sem vęri žvķ fylgjandi aš MF vęri mikiš stęrri višskiptaašili bankans. Žaš gęti hugsanlega valdiš įrekstrum viš hagsmunagęslu beggja ašila ÖS og MF, ef slķk staša kęmi upp. Žaš kęruleysi sem starfsmašur Landsbankans viršist sżna žarna, ber vott um alvarlegan žekkingarskort starfsmanns bankans, eša óafsakanlegt kęruleysi gagnvart mögulegu tjóni ÖS sem višskiptamanns. En hvaš er hér veriš aš gefa ķ skyn.

Įhęttan fyrir ÖS, sem fólst ķ skipulagi MF var nokkur. Ķ fyrsta lagi var AS ekki aš fį 100% eignarhald į félaginu Wintris Inc į Tortóla meš žvķ aš fį ķ hendur tvö hlutabréf upp į samtals 2.000 hluti. Hlutirnir ķ félaginu Wintris voru skrįšir 50.000 ķ einum hlutabréfaflokki og ekkert grunnveršgildi skyldi sett į hlutina. Žannig hefšu 2.000 hlutir veitt ÖS ašeins 2/50, eša 4% eignarstöšu ķ félaginu, en ekki 100%. Viš slķkar ašstęšur var afar hęttulegt fyrir ašila meš žetta mikla hreina eign ķ lausafjįrmunum, sem lagšir vęru inn į reikning slķks félags, aš stjórn Wintris ętti aš vera skipuš starfsmönnum lögfręšistofunnar til frambśšar, en AS einungis hafa prókśruumboš aš reikningum félagsins. Žetta fyrirkomulaga fól ķ sér möguleika žess aš ef MF vildi nį til sķn arfssjóšnum, vęri žeim innan handar aš boša stjórnarfund ķ félaginu, žar sem prókśruumboš ÖS vęri fellt śr gildi en starfsmašur MF skipašur sem nżr prókśruhafi. AS hefši ekki įtt neina vörn gegn slķku.

Ķ öšru lagi hafši sś stjórn sem MF skipaši žegar félagiš Wintris var stofnaš ķ október 2007, skrįš žį reglu aš félagiš Wintris skildi skiptast ķ 50.000 jafna hluti, ķ einum hlutabréfaflokki, og ekkert nafnverš skildi vera į hlutum. Žessi rįšstöfun žżddi aš til žess aš nį meirihlutavaldi ķ félaginu žyrfti aš nį yfirrįšum yfir meira en 25.000 hlutum ķ félaginu. Slķkt gęti oršiš snśiš žvķ eigandi hlutanna, MF, réši sjįlfur hvort hann seldi eša ekki. Mešan slķkt fyrirkomulag vęri til stašar, yrši žvķ ekki raskaš aš MF vęri ótvķręšur meirihlutaašili ķ félaginu, og ķ krafti žess réši hann stjórnarkjöri og allri starfsemi félagsins. Hinn raunverulegi eigandi fjįrmagnsins ķ félaginu, AS, vęri ķ raun įhrifalaus og réttlaus, ef MF vęri ekki sammįla įkvöršunum hennar.

ĮGREINIGUR AS OG MF Į ĮRINU 2009

Žaš sem aš framan er lżst, var stašan į įrinu 2009 žegar viršist koma upp įgreiningur milli ÖS og stjórnar Wintris. Ferli sem AS hefur sagt frį ķ skrifum sķnum. Žar taldi AS sig vera 100% eiganda Wintris. Leysti hśn śr stöšunni meš žvķ aš vķkja stjórnarmönnum MF frį en taka sjįlf viš stjórn félagsins.

Lķkleg skżring į žessum įgreiningi gęti veriš sś aš um svipaš leyti hafi arfgreišslan veriš lögš inn į reikning hjį Credit Zuisse bankanum ķ London, en žar hafi MF ekki haft nein višskipti. AS hefur sagt ķ skrifum sķnum aš hśn eigi 100% félag meš nafninu Wintris, sem skrįš sé į Ķslandi. Svo viršist sem žar sé um aš ręša annaš félag en žaš sem MF stofnaši og skrįš er į Tortóla.

Af žvķ sem lesa mį śt śr skrifum ÖS, įsamt žvķ sem komiš hefur frį KPMG endurskošun (sem annast skattaskil ÖS), viršist félagiš sem skrįš er į Ķslandi og kemur fram sem rekstrarreikningur ķ skattframtali ÖS, ekki vera rekiš sem sjįlfstętt félag og skattašili. Heldur sé žar um aš ręša „einkafélag“, innan persónulegs skattframtals ÖS. Fyrst sś leiš var farin aš setja peningana į reikning einkafélags ķ virtri fjįrmįlastofnun eins og Credit Zuisse er, og jafnframt semja viš žį stofnun um vörslu og rekstur sjóšsins, bendir žaš til aš AS hafi veriš oršin tortryggin ķ garš MF og Landsbankans.

Žegar sś staša er skošuš sem komin var upp į įrinu 2009 žegar MF viršist verša ljóst aš peningarnir vęru ekki į leiš til Tortóla, eša į annan reikning žar sem MF hefši einhver įhrif, hafa žeir lķklega oršiš įhyggjufullir. Hętta var į aš AS mundi ekki fara aš tilmęlum višskiptabanka sķns og žvķ ekki klįra formlega aš stofna félagiš į Tortóla.

Žaš mundi žżša aš Wintris félagiš og MF nęšu ekki žvķ valdi yfir peningunum, sem eignar- og stjórnarvald žeirra į Wintris félaginu viršist hafa įtt aš fęra žeim.

Svo er aš sjį sem MF hafi gert samkomulag viš starfsmann Landsbankans ķ Lśx., sem žar hafši leitaš fyrirkomulags rekstursins fyrir hönd ÖS. Ķ žvķ skipulagi viršist hafa įtt aš leggja peningana inn į reikning skrįšan į félagiš Wintris į Tortóla og MF hafa umsżslu og sjį um rekstur sjóšsins. Mišaš viš žį stöšu sem viršist hafa veriš uppi snemma įrs 2009, var mikilvęgt fyrir MF aš leika millileik sem ekki kallaši fram tafarlaust slit į samskiptum.

Žaš samkomulag sem MF viršist hafa gert viš Landsbankann, fyrir hönd ÖS, var aš MF mundi afhenda henni 2.000 hluti ķ félaginu Wintris. Sagt var aš žessir 2.000 hlutir vęri allt félagiš 100%, sem augljóslega var ekki rétt. Vegna žess aš starfsmašur Landsbankans hélt aš AS og Sigmundur vęru hjón, setti starfsmašurinn fram ósk til MF, įn samrįšs viš ÖS, aš hlutirnir yršu skrįšir į nöfn beggja, 1.000 hlutir į hvort nafn.

Um žessa skiptingu hafši hann ekkert samrįš viš ÖS og žvķ sķšur Sigmund Davķš, sem ekkert var inni ķ žessum višskiptum. Lögfręšižjónusta MF hafši žó lįtiš śtbśa form hinna nżju hlutabréfa, meš nöfnum hinna vęntanlegu eigenda, en nż śtgįfa af stofnsamningi félagsins eša samžykktum (lögum) žess, sem bķša hefšu įtt žess aš AS og Sigmundur Davķš kęmu til aš skrifa undir; žau skjöl hafa hvergi komiš fram, lķklega aldrei veriš bśin til.

Hvergi hefur bólaš į neinum stašfestingum žess aš Sigmundur Davķš hafi ķ raun vitaš aš starfsmašur Landsbankans hafi skrįš hans nafn fyrir 1/50 hlut eša 2% eignarašildar aš félaginu Wintris Inc į Tortóla. Fram hefur komiš hjį bęši ÖS og SDG, aš žau hafi fyrst oršiš įskynja um slķkt į įrinu 2009, žegar įtök viršast verša um eignarhald į félaginu Wintris į Tortóla. Hvorugt žeirra viršist žó hafa veriš bśin aš skrifa undir stofnsamning eša samžykktir, svo sem lög kveša į um. Žvķ hafi žau ekki veriš oršin löglegir eigendur aš Tortólafélaginu og ekki heldur oršin mešvituš um aš 2.000 hlutirnir skilušu žeim einungis 4% eignarhlut ķ félaginu.

PENINGARNIR FÓRU ALDREI TIL TORTÓLA

Öll įform viršast breytast žegar ķ ljós kom aš peningarnir höfšu veriš lagšir inn į reikning hjį Credit Zuisse bankann ķ London. AS sjįlf eša einhver sem į žessum tķma var rįšhollari henni en starfsmašur Landsbankans ķ Lśx, hafši séš til žess aš arfurinn yrši greiddur inn į reikning Credit Zuisse bankans ķ London. Einnig hefur komiš fram aš samiš hafi veriš viš žann banka um varšveislu fjįrmagnsins, stjórnun fjįrfestinga og rekstur sjóšsins. Einnig hefur komiš fram aš samiš hafi veriš viš KPMG endurskošun į Ķslandi aš annast fyrir AS bókhalds- og uppgjörsmįl, žar meš tališ įrsuppgjör og skattframtöl, žar sem arfssjóšurinn var innifalinn į rekstrarreikningi, eins og algengt er um einkafélög skattgreišenda.

Žegar žarna var komiš viršist einnig eins og einhver innan Landsbankans ķ Lśx. hafi įttaš sig į aš bankinn gęti veriš žarna ķ vondum mįlum. Hugsanlega hafa oršiš mannaskipti ķ žessari deild bankans viš endurreisn hans eftir bankahruniš. Lķtur žvķ śt fyrir aš stefnt hafi veriš aš breytingum į samskiptum bankans viš MF. Mį merkja žaš af žvķ t. d. aš ķ upphafi vildi Landsbankinn fį félagiš Wintris Inc tekiš frį fyrir sig, vegna ÖS, en snemma įrs 2009 viršist Landsbankinn vilja hętta afskiptum af frįgangstilraunum varšandi žetta Wintrisfélag į Tortóla. En til aš loka engum dyrum fyrir MF žį er žeirri meintu stjórn Wintris, sem AS taldi sig hafa, skrifaš bréf ķ jślķ 2009. Žar tilkynnir Landsbankinn aš hann hafi fališ MF alla umsżslu Wintris. Landsbankinn tekur žarna einhliša įkvöršun eins og hann eigi Wintris félagiš 100% einn.

Af žvķ sem gerist ķ framhaldinu mį greina taktbreytingu hjį ÖS ķ samskiptum viš MF, žvķ eins og fram kom ķ kastljósžęttinum fręga, svaraši AS sjįlf ekki bréfinu frį Landsbankanum heldur fékk lögmann, Sigurš Atla Jónsson til aš skrifa bréf til MF.

Bréfiš skrifaši hann 10. jślķ 2009, fyrir hönd stjórnar Wintris (ÖS) og óskaši upplżsinga frį MF um žaš hvernig žeir hygšust framkvęma fyrirhugaša umsżslu Wintris félagsins ķ framtķšinni. Ekki hafa neinar fregnir borist af žvķ aš MF hafi svaraš žvķ bréfi. Į žaš var ekki minnst ķ kastljósinu og ekki finnanlegt ķ Panamaskjölunum.

FĘR RAUNVERULEG ATBURŠARĮS ATHYGLI ??

Žegar illvilji ręšur för, eiga sannleikur og raunveruleiki erfitt uppdrįttar. Mašur spyr sig hvort sjįlfhverfa ķ samfélgi okkar sé oršin slķk aš um leiš og einhver fer aš tala illa um t. d. forystufólk ķ stjórnmįlum, viršist fólk hętta aš hlusta į hverskonar andmęli. Eftir žaš er eins og allir missi hęfileikann til aš lesa eša skilja, annaš en žaš sem kemur frį žeim sem fęrši fram svona krassandi fréttir.

Į sķšasta vori gekk žjóšin hreinlega af göflunum vegna žess aš afar umdeildur fjölmišlamašur, hélt žvķ fram ķ sjónvarpi aš forsętisrįšherra Ķslands ętti aflandsfélag ķ skattaskjóli žar sem hann geymdi mikla fjįrmuni sem hann hefši skotiš undan eignskrįningu og skattgreišslu į Ķslandi. Ekkert skjal var sżnt meš undirritun Sigmundar Davķšs vegna kaupa eša stofnunar slķks félags. Samt hélt sjónvarpsmašurinn žvķ fram aš rįšherrann ętti tiltekiš félag, sem samkvęmt gögnum sem sjónvarpsmašurinn sżndi, var eign lögfręšistofu į Panama, sem hafši stofnaš félagiš 9. október 2007.

Engin gögn voru reidd fram um aš lögfręšistofan hefši selt hiš umrędda félag. Sjónvarpsmašurinn sagšist hins vegar hafa undir höndum hlutabréf upp į 1.000 hluti ķ félaginu, sem sagt var aš vęri 50% eign į móti nśverandi konu sinni sem ętti hinn helminginn, samtals 2.000 hluti.

Fjölmišlamašurinn sem ķ marga mįnuši rannsakaši skjölin, sem sögš voru sanna eign Sigmundar Davķšs į helmings hlut ķ aflandsfélagi, hafši greinilega ekki lesiš eina skjališ sem var meš nafni Sigmundar Davķšs į. Žaš var formiš aš hlutabréfinu fyrir 1.000 hlutunum. Į žvķ formi stóš greinilega ritaš aš leyfilegt hįmark śtgefinna hluta ķ félaginu vęri 50.000, allt ķ einum bréfaflokki og hlutirnir bęru ekkert grunnveršgildi.

Žaš stóš žvķ greinilega letraš į skjališ sem sjónvarpsmašurinn sagši sanna 50% eignarhlut Sigmundar Davķšs ķ nefndu félagi, aš hlutabréfiš hljóšaši einnungis upp į 2% hluta ķ félaginu en ekki 50%. Žessu til višbótar stóš į skjalinu aš hlutirnir tękju ekki gildi sem eign kaupanda fyrr en kaupandi hefši undirritaš stofnskrį og samžykktir (lög) félagsins, og žaš skrįš hjį skrįningarašila.

Žar sem Sigmundur Davķš vissi ekkert um, fyrr en į įrinu 2009, aš nafn hans hefši veriš tengt hinu umrędda félagi, var nįttśrlega augljóst aš hann hafši ekki undirritaš įšurnefnd skjöl svo hlutabréfiš gęti oršiš löglegt og gilt.

En hver skildi raunveruleikinn vera, eftir žvķ sem hęgt er aš komast nęst honum.

Rķkisśtvarpiš sjónvarp, er 100% į įbyrgš mennta- og menningarmįlarįšherra žjóšarinnar, sem fer meš allt hlutafé ķ RŚV ohf. Hann var ekki įbyrgur fyrir žvķ aš sżndur var kastljósžįttur žar sem forsętisrįšherra rķkisstjórnar hans, var meš rakalausum ósannindum ręndur ęru og trśveršugleika. Menntamįlarįšherrann er hins vegar įbyrgur fyrir žeirri žöggun sem rķkt hefur ķ žessu stęrsta lögbroti Rķkisśtvarpsins frį stofnun žess. Engin rannsókn hefur veriš sett af staš til rannsóknar į žvķ hvort fullyršingar eins manns ķ rķkisfjölmišli, sem ekki eru studdar neinum sönnunargögnum, vķki til hlišar žeirri réttarvernd sem stjórnarskrį og mannréttindasįttmįlar Evrópu og Sameinušu žjóšanna eiga aš veita? Er raunveruleiki žjóšfélags okkar sį, aš orš žessa eina manns, vķki til hišar allri réttarvernd fólks ķ žessu landi? Óskaš var vištals viš rįšherra menntamįla um žessa framvindu. Rįšuneyti menntamįla svaraši erindinu meš eftirfarandi hętti:

„Žaš tilkynnist yšur hér meš aš rįšuneytiš hefur ekki tök į aš koma til móts viš mįlaleitan yšar.“

Žarna er žaš skrįš į skżrri ķslensku aš rįšuneyti menntamįla hefur ekki tök į andsvari gegn žvķ aš EINN mašur ręšst, ķ rķkisfjölmišli, aš ęru ęšsta embęttismanns rķkisins, įn žess aš fęra fram eina einustu sönnun fyrir mįli sķnu. EN, rįšuneyti menntamįla treystir sér ekki til aš ręša mįliš opinberlega. Er raunveruleikinn virkilega sį aš „hérahįttur“ sé bśinn aš nį svona algjörri yfirhönd ķ ęšstu stjórnunarstofnunum lżšveldis okkar?

ER ŽETTA RAUNVERULEIKINN?

Į sama tķma og fólk talar um aš mikilvęgast sé aš fį nżja stjórnarskrį, viršist afar lķtill įhugi į aš fara eftir meginreglum nśverandi stjórnarskrįr. Meira aš segja į hinu hįa Alžingi okkar.

Eru lķkur į aš sišferši breytist meš nżrri stjórnarskrį?

Ég hafši haldiš aš mannréttindum vęri nokkuš vel komiš fyrir ķ nśverandi stjórnarskrį, en sś viršist ekki raunin. Žegar réttarkerfiš okkar getur ekki einu sinni variš ęšsta embęttismann rķkisins fyrir rugli eins fjölmišlamanns, rugli sem ekki er byggt į neinum haldbęrum heimildum, žį veršur vart komist nešar ķ viršingu mannréttinda.

Embętti Rķkissaksóknara var send greinargerš um hina fordęmalausu įrįs rķkisfjölmišils į starfandi forsętisrįšherra, ęšsta embęttismann rķkisins. Ķ žeirri greinargerš voru talin upp nįlęgt 20 atriši žar sem brotin var stjórnarskrį, almenn lög, lög rķkisśtvarpsins, starfsreglur og sišareglur starfsmanna. Rķkissaksóknari sį enga įstęšu til aš taka mįliš til skošunar.

Svo er aš sjį, sem nżr stašall hafi veriš settur į fyrir heišarleikavišmiš fjölmišlafólks, sem ég vona aš sem fęstir notfęri sér. Žessi nżi stašall felst ķ žvķ aš fjölmišlafólk žurfi ekki aš óttast opinber įmęli eša mįlssókn žó žaš rįšist aš ęšstu embęttismönnum žjóšarinnar meš upplognum ęrumeišingum, sem ręni žį sem rįšist er aš trśveršuleika sķnum į heimsvķsu. Fjölmišlafólk stęrri fjölmišla er oftast meš tengingar viš fjölda mišla vķša um heim, sem dreifa efni žeirra sem mest.

Ég velti fyrir mér, ķ fyllstu alvöru, hvort žessi žjóš hafi eitthvaš aš gera meš nżja stjórnarskrį, mešan lķtill er vilji embęttismanna til aš virša mannréttindi nśverandi stjórnarskrįr. Hvergi hefur t. d. komiš fram opinber gagnrżni į aš RŚV rįšist meš ófyrirleitnum hętti į ęšsta stjórnanda rķkisins, sem er 100% eigandi Rķkisśtvarpsins.

Žaš hlżtur aš merkja aš FLESTIR samžykki žau vinnubrögš sem žar voru višhöfš, sem ešlilegar samskiptareglur.

 

Ps: Mešfylgjandi er ljósrit af formi 1.000 hluta hlutabréfs meš nafni Sigmundar Davķšs Gunnlaugssonar. Hvergi hafa fundist stašfestingar į, aš žó lögfręšistofan gengi frį formi hlutabréfsins, aš gengiš hafi veriš frį kaupum Sigmundar Davķšs į žessum 1.000 hlutum, eša 2% ķ félaginu Wintris Inc.

-------------------------------------

Žaš skal tekiš fram aš hvorki Sigmundur Davķš eša Anna Sigurlaug hafa óskaš eftir žessari vinnu minni viš aš rekja žessa atburšarįs. Um žaš bil hįlfu įri įšur en kastljósžįtturinn var sżndur, fékk ég aš vita aš į įrinu 2016 žyrfti ég aš sinna mįli sem vęri afar erfitt og fįir mundu, ķ fyrstu vilja hlusta į žaš sem hefši fram aš fęra. Ég mętti samt ekki gefast upp žvķ óheišarleikinn yrši vart dżpri. OG ef žjóšin léti bjóša sér žetta, gęti enginn mannlegur mįttur fęrt henni veginn til kęrkeikans og sannleikans. Žegar kastljósžįtturinn var sżndur, var mér sagt aš žetta vęri verkefniš. Į žeim tķma sem lišinn er, hef ég veriš leiddur įfram, frį įfanga til įfanga og frį skjali til skjals.

Mķnu hlutverki er lokiš meš žessari samantekt. Nś ręšst framhaldiš af hvort žjóšin haldi įfram veginn til glötunar kęrleiksvišhorfa og trśar į heišarleika og sannleikann. Hver framvindan veršur į žeim vettvangi vitum viš ekki ķ dag. Žaš afl sem veit žaš, er allt umliggjandi okkur og tilbśiš til hjįlpar, ef žjóšin vill.

Meš von til vegsemdar heišarleika og kęrleika

Mįnudaginn 8. įgśst 2016

Gušbjörn Jónsson

 

 


Hafa žeir eignarrétt į kvótanum?

(Upphaflega birt ķ aprķl 2010)

Jóhann J. Ólafsson skrifar grein ķ Morgunblašiš ž. 18. mars 2010, undir heitinu “Kjarninn undir yfirborši kvótaumręšunnar”. Meginefni greinarinnar gengur śt į aš fęra rök fyrir žvķ aš aflaheimildir séu varanleg eign nśverandi handhafa žeirra og aš breytingar žar frį geti kallaš į miklar skašabótakröfur į hendur rķkissjóši.

Til stušnings įliti sķnu vitnar hann til įlita og greinaskrifa nokkurra fręšimanna. Žar į mešal til įlitsgeršar Gušrśnar Gauksdóttur, lagaprófessors og blašagreinar hennar um sama efni ķ afmęlisriti Gušrśnar Erlendsdóttur, hęstaréttardómara.

Bęši žessi ritverk Gušrśnar Gauksdóttur, lagaprófessors eru vel rituš og góšar heimildir, svo langt sem žęr nį. Į žeim er žó einn alvarlegur annmarki, lķkt og er um skrif fleiri fręšimanna, sem hśn vķsar til. Annmarkinn er sį, aš hvergi er vķsaš til lagaheimilda, eša annarra heimilda, um aš žau skip og žęr śtgeršir sem nś hafa aflaheimildirnar, hafi meš lögformlegum hętti fengiš žęr til framtķšar varšveislu eša eignar.

Rökstušningur lagaprófessorsins byrjar frį žeim grunni aš nśverandi handhafar aflaheimilda, hafi varanlegan umrįšrétt žeirrar hlutdeildar sem śthlutun žeirra byggir į. En fyrir žeirri stašhęfingu eru ekki fęrš nein rök.

Žó hlutverk fręšimannsins ķ opinberri umręšu sé einn af hornsteinum upplżstrar umręšu ķ lżšręšissamfélagi, getur žaš hlutverk einnig oršiš einn erfišasti myllusteinn sannleikans, sé fręšimašurinn ekki fullkomlega sannur og heišarlegur ķ žeim grunni sem hann byggir į.

Styrkur fręšimannsins liggur ķ faglegri nįlgun og vķsindalegri ašferšafręši en jafnframt ber honum skylda til aš kryfja og rökstyšja žann grundvöll sem įlit hans byggir į, svo enginn vafi leiki į aš įlitiš sé byggt į fullkomlega löglegum og sönnum heimildum. Vilji hann deila nišurstöšum sķnum meš öšrum, eša leggja žęr fram sem grundvöll til lżšręšislegrar umręšu, mun hann kynna nišurstöšur sķnar og leggja žęr fram til skošunar, umręšu og gagnrżni, lķkt og žeir fręšimenn geršu sem hér er vķsaš til.

Hvaša forsendur fręšimanna eru svo veikar aš nišurstöšur žeirra birta ekki hinn djśpa sannleika žess mįls sem žeir fjalla um? Žaš eru žęr forsendur sem lśta aš lögformlegum yfirrįšum yfir žeim aušlindum sem hér er fjallaš um. Engin fręšimašur hefur enn lagt fram lagaforsemdur fyrir žvķ aš Alžingi hafi afsalaš eignar- eša yfirrįšarrétti žjóšarinnar, yfir aušlindum hafsins innan efnahagslögsögunnar, ķ hendur tiltekinna skipa eša śtvegsmanna.

 Ķ lögum um landhelgi og efnahagslögsögu Ķslands, nr. 41/1979, segir svo ķ upphafi 4. gr. (įhersluletur frį G. J.)

“4. gr. Innan efnahagslögsögunnar hefur Ķsland:

  1. fullveldisrétt aš žvķ er varšar rannsóknir, hagnżtingu, verndun og stjórnun aušlinda, lķfręnna og ólķfręnna, į hafsbotni og ķ honum, ķ hafinu yfir honum svo og ašrar athafnir varšandi efnahagslega nżtingu og rannsóknir innan svęšisins, svo sem framleišslu orku frį sjįvarföllum, straumum og vindi,.....”

Ótvķrętt kemur žarna fram aš Alžingi Ķslands hefur į hendi allt vald varšandi hagnżtingu, verndun og stjórnun aušlinda, innan efnahagslögsögunnar og fer aš öllu leiti meš žaš vald, žar til žaš sjįlft afsalar žvķ til einhvers annars.

Alla jafnan mį ķ 1. gr. laga, merkja grundvallartilgang lagabįlksins. Žannig er og meš 1. gr. laga um stjórnun fiskveiša ķ efnahagslögsögu Ķslands. Žar segir eftirfarandi:   (Įhersluletur G. J.)

“1. gr. Nytjastofnar į Ķslandsmišum eru sameign ķslensku žjóšarinnar. Markmiš laga žessara er aš stušla aš verndun og hagkvęmri nżtingu žeirra og tryggja meš žvķ trausta atvinnu og byggš ķ landinu. Śthlutun veišiheimilda samkvęmt lögum žessum myndar ekki eignarrétt eša óafturkallanlegt forręši einstakra ašila yfir veišiheimildum.”

Eins og sjį mį žarna, stašfestir Alžingi ķ upphafi žessarar lagasetningar aš nytjastofnar į Ķslandsmišum eru sameign ķslensku žjóšarinnar. Ef ętlun Alžingis hefši veriš aš hleypa aš einhverjum efasemdum um forręši nytjastofnanna, hefši žessi umrędda stašhęfing veriš sett fram meš öšrum hętti.

Meginmarkmiš lagasetningar um fiskveišistjórnun er sögš vera til aš stušla aš verndun og hagkvęmri nżtingu nytjastofnanna og tryggja meš žvķ trausta atvinnu og byggš ķ landinu. Fęra mį fram afar gild rök fyrir žvķ aš ekki hafi veriš gętt sjónarmiša um hagkvęmni ķ veišum, viršisaukningu žess afla sem dregin var śr sjó og atvinnusköpunar ķ dreifšum byggšum landsins, sem greinilega eru meginmarkmiš setningar laganna um stjórn fiskveiša.

Žörfin sem skapašist til takmörkunar veiša ķ fiksveišilögsögunni, var vegna minnkandi fiskgengdar į hefšbundnum veišisvęšum okkar. Helstu vķsbendingar sem sżnilegar voru, um aš afkoma lķfrķkis nytjastofnanna ętti ķ vök aš verjast, mįtti greina į minnkandi holdarfari fisksins sem dregin var śr sjó, auk vaxandi tilfella žar sem fiskur var meš selskķt ķ maganum auk vaxandi hringormamyndunar. Allt benti til žess aš ęti vantaši fyrir fiskinn.

Var eitthvaš ķ umgengni okkar viš lķfrķki nytjastofna efnahagslögsögu okkar sem gęti veriš įstęša, eša įhrifavaldur ķ žeim breytingum sem žarna voru greinilega aš verša? Žegar grant er skošaš mį lķklega sjį nokkur atriši, žar sem viš höfšum neikvęš įhrif į lķfrķkiš.

Viš gengum žaš hart fram ķ sķldveišum aš sķldargöngur hurfu frį landinu. Žar fór ekki einungis sķldin. Lķklega fór hśn vegna žess aš ętiš sem hśn elti, fór ašrar gönguleišir. Hugsanlega vegna skilyrša ķ hafinu, og/eša vegna sķvaxandi įreitis frį sķldveišibįtum og nótum žeirra.

Žegar sķldin var farin, var aukin įhersla lögš į veiši lošnu. Hśn var žekkt sem uppistaša ķ fęšu žorsksins og annarra nytjastofna. Žegar megniš af žeim stofni var veitt, į įri hverju, byrjaši fiskurinn lķka fyrir alvöru aš horast.

Sķšan verša breytingar į śtgeršarhįttum okkar. Togurum fer hratt fjölgandi, auk žess sem žeir stękkušu lķka mikiš. Veišarfęri žeirra verša stęrri og žyngri, auk žess sem flottrolliš kemur til sögunnar. Ķ žessum nżju skipum voru lķka öflugri fiskileitartęki, žannig aš aušveldara varš aš finna hinar fękkandi fiskitorfur og nį žeim ķ veišafęrin.

Į žessum tķma varš einnig umtalsverš breyting į samsetningu fiskiskipaflota okkar. Hefšbundnir vertķšarbįtar, sem ašallega veiddu meš kyrrstęšum veišarfęrum, voru ręndir aflaheimildum sķnum og žęr fluttar yfir til togskipanna. Į ótrślega fįum įrum žurrkašist nįnast śt skipastóll kyrrstęšra veišarfęra, og meginhluti heildaraflans var nś tekinn meš žungum og lķfrķkisskemmandi togveišarfęrum.

Į žessum tķma geršu śtvegsmenn engar kröfur til eignarréttar į aflaheimildunum. Žeir geršu hins vegar hįvęrar kröfur į hendur rķkissjóši, aš standa betur aš fiskirannsóknum, leggja meiri peninga og mannafla ķ rannsóknir, auk žess aš eflt vęri stórlega eftirlit meš fiksikbįtum grunnslóša, svo žeir vęru ekki aš svindla į kerfinu.

Žeir höfšu hins vegar engan įhuga į aš eftirlitiš meš togurnunum yrši eflt meš žvķ aš auka mannafla og śthald Landhelgisgęslunnar, svo togarar sęttu einnig ófyrirséšu og óvęntu eftirliti. Nei slķkt fannst žeim ekki viš hęfi. Betra vęri aš žeir tękju bara eftirlitsmann um borš, sem fylgdist meš veišunum. Žannig kom eftirlitiš žeim aldrei aš óvörum.

Žaš er sama hvort skošaš er sķšastlišiš 25 įra tķmabil fiskveišistjórnunar, eša 25 įra tķmbiliš žar į undan, aš meginžorri śtvegsmanna og skipstjóra umgangast nytjastofna sjįvar fyrst og fremst śt frį sjónarmiši eiginhagsmuna, en ekki śt frį hagsmunum žjóšarheildarinnar.

Hver fyrir sig, kepptist viš aš nį til sķn sem mestu af žvķ sem hęgt var aš nį. Veišiašferšir, eša žau heildarveršmęti sem hęgt vęri aš skapa śr žvķ sem drepiš var og er, vék og vķkur yfirleitt enn fyrir hagsmunum hvers skips, hverrar įhafnar, hverju sinni. Lķtiš er talaš um hvert tap žjóšarbśsins sé af žessari gręšgi, sem og af slęmri umgengni um nytjastofnana.

Ķ fęstum tilfellum fellur ķ lķkan farveg, umgengni śtvegsmanna og skipstjóra um varanlega eignir sķnar og veršmęti ķ landi, mišaš viš vandvirkni žeirra viš nżtingu og veršmętasköpun śr aušlindum nytjastofna sjįvar. Ég vek athygli į aš ég alhęfi ekki, žvķ ég žekki til manna sem hafa glöggt auga fyrir snyrtimennsku ķ umgengni um nytjastofnana, žó žeir ašilar séu afar fįir af allri heildinni.

Žegar ķtarlega er skošaš, mį glöggt sjį aš almenn umgengni śtvegsmanna og skipstjóra um aušlind nytjastofna sjįvar, hefur ekki veriš meš žeim hętti aš žeir vęru aš umgangast sitt eigiš foršabśr framtķšartekna. Fram til žessa hefur umgengnin einkennst af žeim hroka, aš žeim sé heimilt aš drepa allt sem į vegi žeirra veršur, en nżta einungis veršmętustu bitana, hverju sinni. Öšru er hent, žar sem žaš passar ekki ķ pakkningar eša vinnslulķnur, įn tillits til žeirra gjaldeyristekna sem žaš gęti skapaš, vęri žaš flutt ķ land.

Į sama tķma og žessir blessušu menn sżna af sér framangreinda hegšun, gera žeir hįvęrar kröfur um aš teljast eigendur aflaheimildanna. Eignarréttarskyldur gera žeir hins vegar engar gagnvart sjįlfum sér, eša žjóšinni. Žeir ętla sér ekki aš bera kostnašinn af rannsóknum, eftirliti meš lķfrķki eša veišum į fiskimišunum. Žeir hafa ekki enn opinberaš į hvaša grundvelli žeir gera eignarréttarkröfur sķnar, žvķ hvergi er ķ lögum vikiš aš forręši žeirra yfir aflaheimildum śr aušlindinni.

Ķ ljósi alls žess įbyrgšarleysis sem śtvegsmenn og skipstjórar hafa sżnt af sér, ķ umgengni viš mikilvęgustu nytjastofna žjóšar-aušlindarinnar, veršur ekki betur séš en afar djśpstęš og mikilvęg varnašarhyggja felist aš baki žrišju mįlsgrein 1. gr. fiksveišistjórnunarlaganna, žar sem segir svo:

„Śthlutun veišiheimilda samkvęmt lögum žessum myndar ekki eignarrétt eša óafturkallanlegt forręši einstakra ašila yfir veišiheimildum. “

Meš žvķ aš undirstrika, meš žeim hętti sem žarna er gert, eignarrétt og forręši žjóšarinnar yfir aflaheimildunum, er tekin af öll tvķmęli um aš śthlutun veiširéttar er einungis nżtingaréttur, til eins įrs ķ senn, įn alls varanleika eša óbreytileika žess magns sem til śthlutunar verši.

Til undirstrikunar öllu žessu er svo afar skżrt įkvęši 40 gr. stjórarskrįr, en žar segir svo: (Įhersluletur G. J.)

“Engan skatt mį į leggja né breyta né af taka nema meš lögum. Ekki mį heldur taka lįn, er skuldbindi rķkiš, né selja eša meš öšru móti lįta af hendi neina af fasteignum landsins né afnotarétt žeirra nema samkvęmt lagaheimild.”

Ķ ljósi žess aš nytjastofnar fiskveišilögsögu okkar eru, meš skynsamlegri nżtingu sjįlfbęr aušlind, sem stendur undir verulegum hluta gjaldeyristekna žjóšarinnar, veršur ekki hjį žvķ komist aš lķta į žessa aušlind sem varanlega fasteign landsins (žjóšarinnar), sem falli undir 40. gr. stjórnarskrįr.

Af žessum įstęšum, sem og žeim aš sjósókn og śtgerš fiskiskips, flokkast undir almenna atvinnusköpun, sem žó er hįš fjöldatakmörkunum, er alveg ljóst aš einstök skip eša einstakir śtvegsmenn geta ekki , įn beinnar lagasetningar frį Alžingi, oršiš FYRIRFRAM lögformlegir eigendur einhverrar tiltekinnar hlutdeildar ķ aflaheimildum žjóšar-aušlindarinnar. Engin slķk lög hafa enn veriš sett į Alžingi.

Žį er aš sķšustu rétt aš lķta til žess hvort rįšherra gęti hafa haft heimild til aš gera samninga viš śtvegsmenn um aš žeir ęttu einhvern varanlegan forgangsrétt aš śthlutun aflaheimilda. Slķkt hefur heyrst, žó žaš hafi aldrei veriš stašfest meš óyggjandi hętti.

Um slķkt er žaš aš segja aš śtvegsmenn telja sig hafa forgangsrétt byggšan į įkvęšum fyrstu laganna um stjórn fiskveiša, sem samžykkt voru į 106. löggjafaržingi įriš 1983. EKKERT įkvęši er ķ fyrstu lögunum um bindingu aflaheimilda viš skip sem gerš voru śt į įkvešnu įrabili. Fyrstu lögin sem takmörkušu ašgang aš nytjastofnum okkar, innnihéldu breytingar į 10. - 13. – 14. og 18. greinum laga nr. 81/1976 um stjórn veiša ķ fiskveišilandhelgi Ķslands.

Hins vegar var fylgiskjal meš žessu fyrsta frumvarpi sem lagt var fram um fiksveišistjórnun. Žar var tilgreind einskonar žjóšarsįtt, sem nįšst hafši milli hagsmunaašila, į Fiskižingi įriš 1983, um żmsa mikilvęgustu žętti fiskveišistjórnunar. Lķtum hér į fyrstu 5 liši žess samkomulags sem žarna var gert, og var lagt til grundvallar lagasetningar um almenna fiskveišistjórnun.

“Fylgiskjal

Į 42. Fiskižingi 1983 var samžykkt gerš um stjórnun fiskveiša, sem fylgir hér meš. Ef breyta į stjórnun fiskveiša ķ žį įtt sem žar er lagt til er ljóst aš breyta veršur nśgildandi lögum.

  1. Fiskižing samžykkir aš stjórnun fiskveiša į įrinu 1984 verši meš eftirfarandi hętti:
  2. Viš įkvöršun um hįmarksafla einstakra fiskitegunda į įrinu 1984 verši žess gętt, aš fiskistofnarnir vaxi til aukinna veišimöguleika ķ framtķšinni.
  3. Allar veišar verši leyfisbundnar.
  4. Kvótaskipting verši į öllum ašalfiskitegundum į öll skip yfir 12 brśttórśmlestum, en sameiginlegur heildarkóti į skip undir 12 rśml og minni.
  5. Aflamagn sķšustu žriggja įra verši lagt til grundvallar viš skiptingu aflakvóta milli skipa.

Viš śthlutun veišikvóta til bįta sem hafa sérstök leyfi til veiša skelfisktegunda, lošnu og sķldar verši tekiš tillit til heildaraflaveršmętis, mišaš viš samskonar skip į almennum fiskveišum.

Öllum frįvikum, sem gerir kvótaskiptingu óešlilega fyrir einstök skip verši vķsaš til rįšgjafanefndar sbr. 9. liš.

  1. Śthlutun aflakvóta verši til eins įrs ķ senn. Heimild verši gefin til žess aš flytja śthlutašan aflakvóta į milli skipa.”  

Eins og sjį mį af žvķ sem žarna var sett į blaš, voru menn vel mešvitašir um aš žó žau lög sem žarna var veriš aš setja, giltu einungis til įrsloka 1984 og féllu žį śr gildi, yršu įfram ķ gildi žęr grundvallarreglur sem ašilar kęmu sér saman um. Žvķ var oršavališ haft meš žeim hętti aš įrtöl spilušu žar engin hlutverk, samanber upphaf 4 lišar, žar sem segir aš  Aflamagn sķšustu žriggja įra verši lagt til grundvallar viš skiptingu aflakvóta milli skipa.

Hér hefur veriš sżnt fram į aš ķ fyrstu lögunum um fiskveišistjórnun var hvergi minnst į sérstaka réttarstöšu tiltekinna śtgerša umfram ašrar. Fyrstu lögin giltu einungis til įrsloka 1984 og féllu žį śr gildi. Sama er aš segja um žau lög sem samžykkt voru vegna fiskveišistjórnunar įriš 1985. žar var hvergi vikiš aš sérréttindum einstakra śtgerša eša skipa, sem gęti flokkast sem eignaķgildi. Žessi lög giltu einungis til įrsloka 1985 og féllu žį śr gildi.

Žį tóku viš lög er giltu fyrir fiskveišistjórnun įranna 1986 og 1987. Ķ žeim lögum var ekki heldur nein įkvęši sem gętu gefiš einstökum śtgeršum sérréttindi umfram ašrar sem veišar höfšu stundaš. Lög žessi giltu til įrsloka 1987 og féllu žį śr gildi.

Tóku žį viš lög um fiskveišistjórnun fyrir įrin 1988, 1989 og 1990. Ķ žeim lögum er ekki heldur nein įkvęši um sérréttindi tiltekinna śtgerša. Žetta er rakiš hér vegna lķfseigrar sögu um aš einungis skip sem stundušu veišar įrin 1981 til 1983 ęttu réttinn til śthlutunar aflaheilda, sem žannig flokkašist sem varanleg hlutdeild žessara skipa ķ heildarkvótanum. Žetta į ekki viš nein rök aš styšjast, eins og glöggt kemur fram ķ 6. gr. laga nr. 3/1988, um stjórn fiskveišar 1988 – 1990. Žar segir aftirfarandi:

“Viš śthlutun aflamarks skv. 5. gr. skal leggja til grundvallar śthlutun fyrir įriš 1987 eins og hśn var įkvešin samkvęmt reglugerš nr. 518 22. desember 1986, um stjórn botnfiskveiša 1987, žó meš hlutfallslegum breytingum sem leišir af breyttu heildaraflamarki milli įra, sbr. 2. gr., og aš teknu tilliti til įkvęša 11. gr.

     Skip sem eigendaskipti uršu aš į įrinu 1986 eša 1987 eiga kost į botnfiskleyfi meš aflamarki skv. 1. mgr. meš žeirri takmörkun sem leišir af 2. mgr. 14. gr.”

Eins og žarna er sżnt fram į, var ķ įrsbyrjun 1988 ekki um aš ręša sérstakan eignarrétt žeirra skipa og śtgerša sem stundušu veišar į įrunum 1981 til 1983, į žvķ aflamarki sem śthlutaš var fyrir įriš 1988. Žį var ķ gildi ķ lögum, aš śthluta mętti NŻRRI AFLAHLUTDEILD til skipa sem skipt höfšu um eigendur į įrunum 1986 og 1987, įn žess aš aflamark fylgdi žeim viš söluna.

Hvaša takmörkun er žaš sem felst ķ 2. mgr. 14. gr.? Žarna er veriš aš stķga fyrstu skrefin ķ aš skilja aflaheimildirnar eftir hjį śtgeršinni sem įtti skipiš, žó žaš sé selt til nżrra ašila. Eins og fram kemur ķ 2. mgr. 6. gr., hér aš framan, geta žeir sem keyptu skip į įrunum 1986 og 1987, įn žess aš aflamark fylgdi žeim, fengiš śthlutaš nżju aflamarki fyrir skipiš. Annmarki 14. gr. var sį aš slķkt aflamark gat ekki oršiš hęrra en mešaltal sama skipaflokks į sama svęši.

Var Alžingi žarna aš opna fyrir mögulega veršmętaskrįningu aflaheimilda, sem auka mundi eignavirši og söluvirši skipa? Hvaš skyldu skżringar frumvarpsins, meš einstökum lagagreinum, segja um žaš sem fram kemur ķ 2. mgr. 14. gr. Žar segir eftirfarandi:   (Įhersluletur G. J.)

“Ķ 2. mgr. žessarar greinar er lagt til aš nżrri skipan verši komiš į žegar eigendaskipti verša į skipi. Ķ gildandi lögum segir aš viš eigendaskipti į skipi skuli nęsta įr į eftir śthluta skipinu botnfiskleyfi meš sóknarmarki. Ķ frumvarpi žessu er lagt til aš seljendur og kaupendur geti komiš sér saman um hvort og žį aš hve miklu leyti veišiheimildirnar fylgi fiskiskipinu. Žó er sś takmörkun hér gerš į aš aldrei fylgir skipi hęrra aflamark en sem nemur mešalaflamarki sambęrilegra skipa ķ sama flokki og į sama veišisvęši. Gert er rįš fyrir aš samrįšsnefnd meti žessi atriši. Telja veršur žessa takmörkun ešlilega žvķ ella er aflareynsla viškomandi skips oršinn hluti af söluveršinu.”  

Žarna koma athyglisveršir žęttir fram, sem eru ķ beinni žversögn viš žaš sem śtvegsmenn og handbendi žeirra halda fram. Žeir hafa haldiš žvķ fram aš einungis žęr śtgeršir sem geršu śt skip į įrunum 1981 til 1983 ęttu rétt į śthlutun aflamarks. Žarna sést aš slķk var raunin ekki žvķ: Ķ gildandi lögum segir aš viš eigendaskipti į skipi skuli nęsta įr į eftir śthluta skipinu botnfiskleyfi meš sóknarmarki.

Žarna sést aš žegar t. d. śtgeršarašili selur skip, sem hann įtti og gerši śt į įrunum 1981 til 1983, til ašila sem ekkert skip įtti į žessum įrum, fęr skipiš rétt til aš įvinna sér aflareynslu hjį hinum nżja eiganda, įn žess aš vera hįš velvilja eša veršlagningu einhverra “meintra eigenda” aflamarksins.

Žį sést einnig į framangreindri umsögn um 2. mgr. 14. gr., aš į žessum tķma hafi sjįvarśtvegsrįšuneytinu veriš mjög andsnśin sś hugsun aš aflakvóti eša aflamark reiknašist til veršgildisauka fyrir skip eša śtgeršir. Žaš sést greinilega į umsögninni, žar sem segir: Telja veršur žessa takmörkun ešlilega žvķ ella er aflareynsla viškomandi skips oršinn hluti af söluveršinu.

Eins og hér hefur veriš rakiš, er augljóst aš Alžingi hafši aldrei ljįš mįls į žvķ, fram til įrsloka 1990, aš aflamark vęri eingöngu śthlutaš til śtvegsmanna sem geršu śt skipa į įrunum 1981 til 1983. Hér hefur en fremur veriš bent į aš fram til įrsloka 1990, var Alžingi algjörlega mótfalliš žvķ aš aflamark eša aflakvóti eignfęršist eša yrši į nokkurn hįtt til veršmętisaukningar skipa. Hvort lögmęt breyting varš į žessari afstöšu Alžingis, eftir 1990, veršur skošaš sķšar.

En er žį sį möguleiki fyrir hendi aš sjįvarśtvegsrįšherra hafi geta gert sérstakt og bindandi samkomulag viš śtvegsmenn, um ašra tilhögun śthlutunarreglna en samžykkt var į Alžingi? Lķtum į hvaš Rķkisendurskošandi hefur um sambęrilegt mįl aš segja, žar sem einkaašili taldi sig hafa gert samkomulag viš rįšherra um vatnsréttindi, sem voru ķ eigu žjóšarinnar. Ķ žvķ samhengi segir ķ skżrlsu Rķkisendurkošunar: (Įhersluletur G. J.)

“Skilyrši fyrir rįšstöfun rķkiseigna er vķšar aš finna ķ löggjöfinni en ķ framangreindu įkvęši 40. gr. stjórnarskrįr. Helstu fyrirmęlin hér aš lśtandi er aš finna ķ fjįrreišulögum nr. 88/1997. Rifja mį upp aš eitt af markmišunum, sem bjuggu aš baki žessum lögum, var aš undirstrika fjįrstjórnarvald Alžingis, sbr. einkum 40. og 41. gr. stjórnarskrįrinnar, og efla eftirlit og ašhald löggjafans meš framkvęmdavaldinu og rįšstöfun žess į fjįrmunum rķkisins. Ķ samręmi viš žessi markmiš er ķ 29. gr. žeirra męlt fyrir hvernig standa skuli aš rįšstöfun žeirra eigna rķkisins, sem eru į forręši rķkisašila ķ A-hluta rķkisreiknings.

Samkvęmt 1. mgr. žessarar greinar skulu rķkisašilar ķ A-hluta rķkisreiknings hverju sinni afla heimilda ķ lögum til aš kaupa, selja, skipta eša leigja til langs tķma fasteignir, eignarhluta ķ félögum, skip, flugvélar, söfn og safnhluta, sem hafa aš geyma menningarveršmęti, og ašrar eignir, sem verulegt veršgildi hafa. Ķ athugasemdum viš žessa grein ķ frumvarpi aš fjįrreišulögum sagši m.a. aš meš lögum ķ žessu samhengi sé įtt viš almenn lög, fjįrlög eša fjįraukalög.

Jafnframt er tekiš fram aš leiga til langs tķma mišist viš samning til lengri tķma en įrs. Žį segir svo oršrétt ķ athugasemdunum: „Meš žessu er reynt aš tryggja aš hvorki sala į veigameiri eignum rķkisins né kaup, skipti eša leiga į slķkum eignum geti įtt sér staš nema Alžingi samžykki višskiptin fyrir fram. Liggi slķk heimild ekki fyrir veršur aš semja um višskiptin meš fyrirvara um samžykki Alžingis. Žó slķkur fyrirvari sé ekki geršur ķ einstökum samningum breytir žaš engu um žaš aš samningurinn er ekki bindandi fyrir rķkiš nema Alžingi veiti samžykki sitt fyrir honum. Heimildir framkvęmdarvaldsins til rįšstöfunar eigna eru geršar nokkru žrengri en nśgildandi lög kveša į um.“”

Hér skal įréttaš aš rįšherrar, rįšuneyti og undirstofnanir žeirra, eru aš žessu leiti rķkisašilar ķ A-hluta rķkisreiknings, eins og segir hér aš framan ķ įlitsgerš Rķkisendurskošunar. Žaš er žvķ ekki į valdssviši rįšherra aš haga rįšstöfun rķkiseigna (žjóšareigna) meš öšrum hętti en žeim sem Alžingi hefur įkvaršaš, žó honum sé fengiš vald til śtfęrslu framkvęmdarinnar, innan žess ramma sem Alžingi setti.

Af žessu leišir aš rįšherra, eša undirmenn hans, geta ekki veitt einkaašilum heimildir til gjaldtöku vegna framsals žjóšareignar, til annars jafnrétthįs žjóšfélagsžegns. Ķ žessu sambandi er rétt aš vitna til ofangreindra ummęla ķ skżrslu Rķkisendurskošanda, žar sem vķsaš er til laga um fjįrreišur rķkisins, en žar segir svo:

“Žį segir svo oršrétt ķ athugasemdunum: „Meš žessu er reynt aš tryggja aš hvorki sala į veigameiri eignum rķkisins né kaup, skipti eša leiga į slķkum eignum geti įtt sér staš nema Alžingi samžykki višskiptin fyrir fram.”

Og žar sem engar samžykktir Alžingis finnast fyrir sölu eša leigu aflaheimilda, eru žęr enn ķ dag utan allra lagaheimilda.

Ķ öllum lögum um fiskveišistjórnun, sem sett voru frį 1983 til 1990, er hvergi aš finna įkvęši um aš žęr śtgeršir og skip sem stundušu veišar į įrunum 1981 til 1983, eigi aš hafa sérstakan forgang aš śthlutun aflamarks. Af žvķ leišir aš sś fullyršing śtvegsmanna og framangreindra fręšimanna standast ekki rökręna lögskżringu, enda vęntanlega um pantašar įlitsgeršir aš ręša.

Hvort lagaheimildir finnist frį og meš setningu laga nr. 38/1990 fram til žessa įrs, um įkvęši eša ķgildi įkvęšis um eignarrétt eša eignfęrslurétt aflaheimilda, mun koma ķ ljós ķ nęsta kafla. Margoft hef ég kallaš eftir afriti slķkra lagasetninga, en enginn getaš framvķsaš žeim enn. Hvenęr nęsti kafli veršur tilbśinn, veršur bara aš koma ķ ljós hvenęr honum veršur lokiš, vonandi innan ekki mjög langs tķma.

Gušbjörn Jónsson

Höfundur bókarinnar “Stjórnkerfi fiskveiša ķ nęrmynd”


LEYFIŠ ŽIŠ PRESTINUM AŠ GASPRA

Reišilestur séra Davķšs Žórs Jónssonar, fyrir fįeinum dögum fannst mér bęši innihaldsrżr og illa ķgrundašur af jafn męlskum manni og Davķš er aš öllu jöfnu žegar gķfuryršum og sleggjudómum sleppti.  Žaš hefur ęvinlega angraš mig žegar fólk er rakkaš nišur įn efnislegra raka og mįlefnalegra įstęšna. Žar sem ég hef lesiš yfir mįlefnaskrį Ķslensku žjóšfylkingarinnar og finnst mjög margt žar forvitnilegt og įhugavert, fannst mér rétt aš skrifa nokkrar sthugasemdir til aš draga śr žessari reiši prestsins. Žau skrif eru hér mešfylgjandi sem pdf skjal, undir sömu fyrirsögn og er į žessari bloggfęrslu. Ef eitthvaš er rétt af stóryršum Davķšs Žórs, varšandi mįlefni Ķsl. Žjóšfylkingarinnar, žį hefur mér yfirsést žaš. Žaš kemur žį sķšar ķ ljós ef svo veršur.


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Nęsta sķša »

Höfundur

Guðbjörn Jónsson
Guðbjörn Jónsson
F.v. ráðgjafi

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (30.9.): 13
  • Sl. sólarhring: 24
  • Sl. viku: 1644
  • Frį upphafi: 137418

Annaš

  • Innlit ķ dag: 10
  • Innlit sl. viku: 1318
  • Gestir ķ dag: 9
  • IP-tölur ķ dag: 7

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Sept. 2016
S M Ž M F F L
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband