Hvaš er ĘRA og hverjir geta reist viš fallna ĘRU ??

Annaš slagiš sest ég nišur ķ kyrrš til aš eiga upplżsingastund meš leišbeinendum mķnum af Fręšslusviši Alheimsvitundar. Ég spyr žį venjulega spurninga sem ég hef ekki gagnleg svör viš frį eigin brjósti. Fyrir fįeinum dögum spurši ég žeirrar spurningar sem er yfirskrift žessara skrifa og fékk svör sem ķ meginatrišum voru žessi. ---

Ęra, mannorš, manngildi, eru allt hugtök af sama stofni, sem lżsingarorš um įreišanleika ķ vķšum skilningi og aš viškomandi sé į allan mįta trausts veršur, ķ hvaša skilningi eša samhengi sem žaš er sett fram.

Žar į eftir var spurt hvort hęgt vęri meš stjórnvalds- eša dómstólafyrirmęlum aš fęra fólki aftur žį Ęru eša mannorš sem viškomandi hafi fórnaš meš hegšan sinni og hlotiš dóm fyrir. Svariš var tvķžętt.

Ef verknašurinn lķtur einungis aš broti į opinberum lögum eša almennum hlżšnireglum viš opinbert regluverk, žar sem ekkert var brotiš gegn tilgreindum einstakling, žį getur rįšherra dómsmįla, eša dómstóll, įkvešiš aš gefa viškomandi upp sakarskrįningu, aš hęfilegum tķma lišnum frį lokum dęmdrar refsingar. Sś heimild sem hér er vķsaš til nęr einungis yfir žaš aš engin manneskja hafi oršiš fyrir eignatjóni eša miska vegna brotsins.

Hafi verknašur valdiš einstakling eša einstaklingum, tjóni eša miska, nęr heimild stjórnvalds eša dómstóls ekki til neinna breytinga į žeirri dómsnišurstöšu er varšaši brotažola. 

Heimildir stjórnvalds eša dómstóls til sakaruppgjafar og śtstrikunar brots śr refsiskrį, eru bundnar žvķ skilyrši aš allir brotažolar sem tengjast mįli, eša mįlum viškomandi sakamanns, hafi óžvingašir og meš eigin hendi undirritaš yfirlżsingu til viškomandi yfirvalds.

Ķ žeirri yfirlżsingu veršur aš koma fram aš viškomandi sakamašur hafi aš eigin frumkvęši og meš ašstoš sįlfręšings eša višurkennds sįttašila, leitaš fyrirgefningar sakbornings. Sakamašur hafi af įsęttanlegri einlęgni og fórnfżsi eigin hagsmuna, leitast viš aš bęta fyrir afbrot sitt, sem kostur er.

Viškomandi brotažoli višurkenni aš žęr upplżsingar sem honum hafi borist, bendi til aš hinn seki hafi af heišarleika og įsetningi leitast viš aš snśa til betra lķfernis og sżnt einlęgni ķ žvķ verki.

Viškomandi brotažoli hafi žvķ fallist į fyrirgefningarbeišni sakamanns og er hlynntur žvķ aš honum verši gefnar upp sakir, svo fremi aš ekki komi til nżrrar sakfellingar fyrir sömu eša sambęrileg brot.

---------------

Žaš frišžęgingarferli sem hér hefur veriš rakiš, er sagt vera įžekkt žvķ ferli endurreisnar sem veriš hafi grundvöllur endurreisnar manndóms og viršingar hjį AA samtökum um allan heim. Žaš ferli žekki ég ekki af eigin raun en er sagt aš sį er vill ölast friš frį yfirsjónum sķnum gagnvart öšru fólki, gangi ķ eigin persónu til žess ašila sem hann hefur brotiš gegn og leiti sįtta og fyrirgefningar į brotum sķnum. Meš fyrirgefningu žess fólks sem viškomandi braut gegn, öšlast viškomandi fyrirgefningu Gušs, og öšlast meš žvķ rétt til fyrirgefningar allra manna.

Aš sķšustu er lögš rķk įhersla į aš EKKERT STJÓRNVALD, EŠA DÓMSTÓLL, geti öšlast rétt til aš fella nišur dęmda refsiskrįningu fyrir afbrot gegn mannveru, nema meš beinni og óžvingašrar beišni frį viškomandi brotažola, eins og aš framan er skrįš.

     


LEYFIŠ BÖRNUM AŠ NJÓTA SAKLEYSIS BARNSĮRANNA

Dagurinn 2. september 2017 veršur mér įreišanlega minnisstęšur ķ langan tķma. Įstęša žess er sś aš žennan dag hlustaši ég į samantekt frétta vķša aš śr Evrópu, žar sem fjallaš var um eitt af barįttumįlum „hinsegin“ fólks af ótilgreindum stofni, sem beršist nś fyrir žvķ aš koma į kynfręšslu inn ķ leikskólana.

Hugmyndin er einkar athyglisverš en žó mjög óvišfelldin. Sköpun mannsheilans er meš žeim hętti aš ķ bernsku opnast tilteknar vitundir į tilteknu įrabili. Žessu er komiš žannig fyrir vegna žess aš barn hefur ekki įlyktunarhęfni til aš velja śr śt frį gęšum eša gefnum forsendum. Į fyrstu įrunum eru verkefni śrlausnar yfirgnęfandi en śrvinnslugeta barnsins verulega takmörkuš vegna žeirra fjölda žįtta sem ungbarn žarf aš lęra į fyrstu mįnušum og įrum ķ lķfi sķnu. Ekki veršur hér fariš ķtarlega yfir hvernig heilastarfsemin stimplar sig inn ķ skrefum į fyrstu 24 įrum ęvinnar. Hér lķtum viš ašeins į fyrstu įrin.

Meginverkefni barnsins į fyrsta įri žess er aš lęra į žau stjórntęki sem žaš hefur til aš hreyfa śtlimi og allan lķkama sinn, auk žess aš lęra aš žekkja nįnasta umhverfi sitt og žį sem nęst žvķ standa.

Į öšru įrinu er barniš upptekiš viš aš samstilla hreyfifęrni sķna, styrk til aš standa upprétt į eigin fótum og stżra markvisst fingra og handahreyfingum. Einnig ef ekki er ofgert viš athyglisžįtt barnsins, mį einnig greina fyrstu vķsa aš įlyktunarhęfni. Mikilvęgt er aš trufla barniš sem minnst į žessum tķma ķ basli sķnu viš aš nį aš stjórna žeim lķkama sem žvķ var fenginn til bśstašar ķ. Žvķ meiri friš sem barniš fęr viš žetta mikilvęga verkefni sitt, žvķ rólegra veršur barniš og sefur betur.

Įrin 3 – 4 er barniš aš mynda hin raunverulegu tengsl viš nįnustu ęttingja sķna og ramma inn hjį sér aš veröldin sé stęrri en heimiliš.

Įrin 5 – 6 er barniš aš lęra aš mynda vinįttutengsl, lęra flesta samskiptažętti, įsamt žvķ aš hafa stjórn į skapi sķnu og gešshręringum. Eitt af stóru atrišum žessa tķma er aš barniš geta leyft öšrum börnum, sem t. d. vęru gestir į heimili žess aš leika sér meš leikföng sem barniš į, įn žess aš vera eigingjarnt og vilji taka leikfangiš til sķn.

FYRSTU SKREF TIL FULLORŠINSĮRA

Viš ešlilegt žroskaferli fer heilinn aš velta fyrir sér hlutverkum kynjanna į 12.-13. įri. Ef žaš gerist fyrr, žį hefur ótķmabęrt įreiti truflaš barniš frį žvķ verkefni sem žaš įtti aš vera aš lęra. Žį gęti sś hętta veriš fyrir hendi aš eitthvaš af žvķ sem barniš hefši įtt aš lęra hafi falliš śt śr rammanum. Žaš fęst hins vegar ekki stašfest fyrr en undir lok 24 įra tķmabilsins. Af žessari įstęšu er mikilvęgast aš setja ekki inn neina žętti sem trufla hiš eiginlega og mešfędda samhęfingarferli vitundar barnsins um lķkama sinn og samstillingu žeirrar vitundar viš hina dżpri skynjun žeirra hvata sem barniš finnur vera aš byrja göngu sķna ķ vitund žess. Žvķ meiri friš sem barniš fęr į žessum fyrstu įrum sķnum til aš stilla saman žessa viškvęmu strengi, žvķ rólegra veršur barniš og sjįlfsmynd žess sterkari

Ef allt hefur gengiš vel meš samstillingu hins jaršneska žroskaferlis fyrstu 16 įrin, viš žaš žroskaferli sem sköpun og uppvexti mannsins er įętlaš, gęti unglingur į 17. įri fariš aš velta af raunsęi fyrir sér hlutverki sķnu.

Į hinn bóginn veršur lķka aš horfa til žess aš mišaš viš žróun barnauppeldis sķšustu įratuga, er afar veik von aš foreldri geti komiš barni til 16 įra aldurs įn verulegra truflana į hinu įskapaša žroska og uppvaxtarferli.

Žaš sem rakiš er hér aš framan er örlķtiš brot af mišlunarlestrum frį 9. įratug sķšustu aldar, žegar leitaš var leišsagnar um óróleika mešal barna, sem žį žegar var fariš aš vekja athygli. Žessir lestrar voru til stušnings viš vin okkar sem var aš lęra gešlękningar. Žaš var svo sérstaklega athyglisvert 6 eša 7 įrum sķšar, aš heyra lęriföšur vinar okkar, Breskan frumkvöšul, tipla į nįkvęmlega sömu skrefum varšandi virkni heilastarfsemi barna, eins og mišlaš hafši veriš mörgum įrum fyrr.

Žaš hefur veriš afar slķtandi aš fylgjast meš žvķ hraša hnignunarferli sišmenningar okkar sem gengiš hefur yfir žjóšina į sķšustu 30 įrum eša svo. Bišjum žvķ góšan Guš aš forša žjóšinni frį žvķ alvarlega inngripi sem viršist įformaš af „hinsegin“ fólki meš enga sérmenntun ķ slķkum fręšum, enda er slķk sérmenntun ekki til. Ešlilega er rétt aš geta žess aš eftir žvķ sem afbrigšileg kynlķfsfķkn nęr valdi į fleira fólki, mun verša erfišara aš rįša viš ašstešjandi vanda. Vandinn eykst lķka hröšum skrefum meš afbrigšilegum lostaleikjum, sem sagt er aš skaši ešlilega žróun og višhald Ķslenska kynstofnsins.

Žaš slęr į mann óhug aš heyra fyrirętlanir um aš einhverjir einstaklingar śr röšum „hinsegin“ fólks ętli sér aš sjį um fręšsluna. Ég efa stórlega aš nokkur śr hópi žessa fólks viti ķ raun hvaš žaš er sem veldur žeirri afbrigšilegu hegšan sem fylgir rangri lķkamsķmynd.

Ķ raun er ekkert flókiš aš įtta sig į hvaš veldur žessu. Fyrsta skrefiš ķ skilning į žessu er aš višurkenna aš mannssįlin lifir yfir langan tķma. Einnig žegar fólk hęttir aš žręta fyrir aš sama sįlin fęšist aftur og aftur til jaršvistar dvalar. Slķkt er hiš ešlilega žróunarferli, frį frummanni sem enga samskiptahętti kunni, til heilsteyptrar kęrleiksveru sem umlykur allt meš kęrleika sķnum. Slķkt ferli tekur yfirleitt afar langan tķma. Geta žar veriš um žśsundir įra aš ręša. Lęrdómsverkefni hvers lķfs eru afar mismunandi og afstaša einstaklinga til žess lęrdóms sem hann fyrirfram įsetti sér sjįlfur aš nį ķ hverju lķfi fyrir sig, getur oršiš allt annaš žegar śt ķ alvöru leiksins er komiš. Žį hefur veriš breidd hula yfir hin fyrirhugušu įform, en einungis sżnileg sś įskorun sem viškomandi stendur frammi fyrir, til aš leysa verkefniš į sem réttustum tķma į lķfsleišinni.

 Ķ raun er žetta ekki ólķkt žvķ aš feršast eftir gömlu leišarkorti, sem žś hefur tilfinningu fyrir aš hafa fariš įšur en hefur ekki skżra minningu um. Ef žś flżtir žér of mikiš, sérš žś ekki litlu leišsögumerkin į leišinni. Ljśkir žś įfanganum įn žess aš undirvitund žķn geti greint frį leišsögumerkjunum sem voru į leiš žinni, veršur žś aš endurtaka įfangann, einungis umtalsvert erfišari og leišinlegri.

Slķk endurtekning įfanga, eins og hér aš framan var lżst, getur endurtekiš sig allt lķfiš ef einstaklingurinn vill ekki lęra žį lexķu sem hann sjįlfur setti sér fyrir, įšur en til jaršvistar var fariš. Slķkt er t. d. įstęšan fyrir žvķ aš okkur finnst stundum aš fólk sem viš žekkjum, sé alltaf aš reka sig į sömu hindranirnar aftur og aftur, įn žess aš sjį hvernig žaš gęti fariš öšruvķsi aš og öšlast ķ leišinni ętlašan lęrdóm af.

 Af žeim įstęšum sem lżst hefur veriš hér aš framan, er vert aš bišja žaš blessaša fólk sem viršist įforma afgerandi skašleg inngrip ķ lķfshlaup ungra barna, aš žaš įtti sig į hve įform žess eru alvarleg inngrip ķ fyrirfram įkvešiš lķfsmunstur barnsins og žann óhjįkvęmilega skaša sem žaš muni valda barninu, žó žaš komi lķklega ekki fram fyrr en undir lok 24 įra tķmabilsins. Minnist žess aš ENGINN hefur heimild til aš rįšskast meš lķkama eša sįl annarrar persónu. Aš kveikja villuljós į rangri lķfsbraut fyrir ašila sem Guš hefur ekki fališ žér aš veita leišsögn, jafngildir žvķ aš eyšileggja lķfshlaup viškomandi einstaklings. Slķkt getur ekki fengiš umbun kęrleiksvitundar en hnżtir viškomandi geranda žungu karma, sem erfitt er aš losna frį.

 GĘTIŠ AŠ SĮLUM BARNANNA!!!!!!!!!!


ER GENGI KRÓNUNNAR OF HĮTT ?

Fullur undrunar hef ég hlustaš į grįtkór žeirra ašila sem aš öllu jöfnu hafa stašiš fyrir eyšileggingu rekstrargrundvallar Ķslenskra śtflutningsfyrirtękja frį lżšveldisstofnun. Er ég žar aš tala um samkór verslunar, vöruinnflytjenda og hina heimskulegu samtvinnun allra almennra verkalżšsfélaga undir einum sameiginlegum hatti ASĶ. Žaš var afleikur sķns tķma sem leiddi af sér prósentuhękkanir launa, sem ešli mįlsins samkvęmt hękka hęrri launin meira en hin lęgri. Lķkleg er hęgt aš segja aš engin ein ašgerš sem verkalżšshreyfingin hafi gert, hafi komiš jafn meinlega illa viš lįglaunastéttirnar ķ landinu.

 
Allt frį lżšveldisstofnun hafa framangreindir ašilar meš ašgeršum sķnum, stašiš fyrir óskynsamlegum kostnašarauka ķ Ķslensku rekstrarumhverfi. Kostnašarauka sem tekjugreinar žjóšfélagsins gįtu ekki rįšiš viš.
 
Žeim sem vilja eyša peningum ķ kaup į erlndum varningi eša žjónustu hefur ekki frį lżšveldisstofnun veriš bent į žį stašreynd aš viš eigum enga sjįlfsprotna gjaldeyrissjóši. Viš sem žjóš, veršum žvķ rétt eins og venjulegt launafólk, aš stżra vęntingum okkar til betri lķfskjara śt frį eftirstöšvum žjóšartekna, žegar keyptar hafa veriš naušsynlegar vörur til framfęrslu fólksins og rekstur žeirra fyrirtękja sem skapa žjóšartekjurnar. Ef viš getum hagaš innkaupum okkar frį öšrum löndum žannig aš afgangur verši af žjóšartekjum, er žar kominn sį grunnur sem viš höfum til framkvęmda eša annarrar eyšslu.
 
Vandi okkar sem žjóšar er sį aš menntakerfi okkar hefur hvergi geta fundiš plįss til aš fręša börn og ungmenni um undirstöšužętti lķfshamingju žeirra. Afleišingarnar eru žęr aš žvķ fólki fękkar stöšugt sem vinnur aš tekjuöflun žjóšfélagsins en aš sama skapi fjölgar žeim sem leita starfa hjį žjónustugreinum samfélagsins. Vandinn er hins vegar sį aš eigi varanleiki aš vera ķ žjónnustugreinum, verša gjaldeyrisskapandi atvinnugreinar aš vera žaš öflugar aš žęr geti skapaš veltufé fyrir žjónustugreinarnar til aš halda sinni starfsemi gangandi.
 
Eins og mešfylgjandi samantekt yfir śtflutningstekjur okkar og innflutningskostnaš frį įrinu 1942 til įrsins 1993 sżnir, er nokkuš langur vegur frį žvķ aš Ķslensk žjóš hafi aflaš tekna fyrir öllum žeim vöruinnflutningi sem stundašur hefur veriš į žessum įrum. Įstandiš lagašist ekki frį įrinu 1993 til įrsins 2011. Žaš fer žvķ hrollur nišur eftir baki mķnu žegar svokallašir hagfręšingar fara aš tala um Ķslendinga sem einhverja „rķka žjóš“. Stašreyndir mįlsins eru nefnilega žęr aš yfirleitt greiddum viš aldrei nišur eldri lįn meš tekjuafgangi. Viš greiddum eldri lįn meš nżjum og hęrri lįnum, sem dugšu fyrir umframeyšslu nżlišins įrs og upphęš eldri lįna sem komin voru aš gjalddaga.
 
Žegar öll žessi rekstrarmįl žjóšfélags okkar eru skošuš af raunsęi, kemur ķ ljós aš stjórnvöld eša Alžingi hvers tķma hafa hreinlega ALDREI myndaš neinn afkomugrunn fyrir samfélag okkar og aldrei svo mér sé kunnugt um hefur veriš gerš śttekt į hve mikiš peningamagn žar aš vera ķ umferš į Ķslandi svo allur ešlilegur rekstur samfélagsins geti greitt regluegan og fastan rekstrarkostnaš sinn į réttum tķma. Enginn hefur skošaš hringrįs fjįrmagns um hinar einstöku samfélagseiningar, sem er t. d. įstęša žess aš menn žręta enn um eyšileggingarafl kvótakerfins į sjįvarbyggšir landsins. Enginn hafši heldur įhyggjur af žvķ aš höfušborg landsins var svo langt frį žvķ aš vera sjįlfbęr meš öflun gjaldeyristekna til aš dekka žį gjaldeyriseyšslu sem Borgin hefur stundaš.
 
Hvernig vitum viš hvort žjóšin verši gjaldžrota einhverja nęstu mįnuši ef skyndilega lokast fyrir allar lįnalķnur, fyrir frekari lįnveitingar til greišslu rekstrarkosnašar? Nei, viš vitum flest ekkert um žaš. En öll framkoma okkar bendir til žess aš žęr ašvaranir sem Einar Oddur Kristjįnsson, fyrrverandi žingmašur setti fram žegar hann gat leitt athygli manna aš žvķ hvaša skaši žaš vęri fyrir žjóšfélagiš aš standa ķ žeim eltingaleik sem įšur var žegar veršhękkanir. og launahękkanir, hękkušu vķsitölu neysluverša, sem aftur hękkaši vöruverš og laun aš ógleymdum hękkunum į verštryggšum lįnum landsmanna.
 
Brjįlęšislegar stórhękkanir launa ķ sķšustu kjarasamningum, ķ žokkalegu kyrrstöšuumhverfi, gat ekki meš nokkru móti žżtt annaš en illyfirstķganleg vandamįl śtflutnings atvinnugreina. Og sś stašreynd er nś komin fram. En hvernig bregšast menn žį viš.
 
Menn sem verša fyrir auknu tjóni af völdum erlendra veršlękkana į söluvörum okkar įsamt lķklega frekari lękkana į komandi tķmum, takast nś ķ hendur og hoppa beint į vagninn sem žeir sįtu sem fastast į frį 1942 til žjóšarsįttarsamninga 1990. Ķ dag lįta žessir ašilar ein og Einar Oddur hafi aldrei veriš til og hans tillögur veriš einskis virši, žrįtt fyrir žau miklu straumhvörf sem uršu ķ efnahagslķfi žjóšarinnar eftir aš vinnubrögšum viš samningagerš var breytt.
 
Ég vil meina aš komi žaš ķ ljós aš ašilara verslunar, innflutningsgreina og launžegasambanda, bęši almennra og opinberra stéttarfélaga geti ekki sżnt žį žjóšfélagslegu įbyrgš aš stefna ekki ķ voša rekstri gjaldeyrisskapandi atvinnugreina žjóšarinnar, verši aš taka af žeim frelsi til veršlags į innfluttum vörum og gerš kjarasamninga gagnvart śtflutningsgreinum.
 
Žetta eru harkalegar ašgeršir. En žar sem óyggjandi tölur Hagstofu Ķslands sżna okkur algjört viljaleysi žessara ašila til aš finna farveg vona sinna įn žess aš ķtrekaš žurfi aš kollvarpa öllu efnahagskerfi heillar žjóšar, lķklega eingöngu vegna žess aš fįeinir menn, haldnir gręšgishugsjón, skeyta engu um afleišingar gjörša sinna, bara aš žeir fįi vilja sķnum framgengt. Žjóšin veršur aš komast śt śr žessum „hrunadansi heimskunnar“ og višurkenna AFTUR, eins og ķ žjóšarsįttinni, aš menn verši aldrei hamingjusamir eša rķkir į žvķ aš berja höfšinu viš stein

 

 

Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

30 des. 2010 var alheimsorkan spurš 5 spurninga varšandi stöšu žjóšfélags okkar

Aš kvöldi 30 des. 2010 var alheimsorkan spurš 5 spurninga varšandi stöšu žjóšfélags okkar og framtķš. Athygli er vakin į žvķ aš žau svör sem koma, lśta ekki aš efnahagsmįlum, heldur žeirri jįkvęšu orku sem stendur okkur til boša, til aš efla samfélagsvitund okkar. Spurningarnar 5 voru skilgreindar meš žvķ aš leggja 5 spila lögn meš Tarrotspilum og meš hverju žeirra fengin tįknręn gildi hverrar spurningar, og dżpri śtfęrsla sķšan leitaš meš spurningum til Alheimsvitundarinnar.

Fyrsta spurning var: Hvaš er aš gerast meš samfélag okkar? 

Svariš var _Heilun.

Tįknmynd. “Gömul sįr fortķšar eru aš koma upp į yfirboršiš, reišubśin til aš heilast. Viš getum ekki lengur fališ okkur fyrir okkur sjįlfum, eša öšrum. Meš žvķ aš opna okkur fyrir heiluninni og taka į móti henni, veršum viš aš lokum heil.

Ferliš er fariš af staš.”

RĘTT VIŠ ALHEIMSVITUND:

Hvaš eigum viš aš lesa śr žessu?

- Aš dramb er falli nęst. Sķšari tķma kynslóšir hafa breytt yfir eigin minnimįttarkennd meš sjįlfsįnęgju og drambi. Eftir mišja sķšustu öld fór aš bera į žvķ aš hinar drambsömu nżmenntušu kynslóšir, vildu fela sem mest lķfskjör og lķfsbarįttu forfešra sinna. Fannst žaš ekki stórmannlegt aš vera af fįtęku alžżšufólki komiš. Žaš var žó žetta fįtęka alžżšufólk, sem meš stefnufestu, óeigingirni og žrotlausri vinnu, reistu žjóšfélagiš śr örbyrgš og skilušu žvķ til afkomenda sinna meš allar leišir opnar til menntunar og sjįlfbęrra lķfsgęša. Žessi afrek forfešranna hefur seinni tķma fólk kappkostaš aš fela og mį śr umhverfi sķna sem mest af ummerkjum um afrek žessara ómenntušu forfešra. Afkomendurnir bįru hvorki viršingu né žakklęti til žeirra sem unnu žau afrek er sköpušu žjóšinni viršingu og velvilja, mešal erlendra žjóša.

Ķ sjįlfumgleši og drambi, hafa sķšari tķma kynslóšir breytt yfir minnimįttakennd sķna meš dęmigeršri órįšsķu žeirra sem ekki virša erfiši og fórnfżsi žeirra er lögšu til grunninn aš žeim lķfsgęšum sem komandi kynslóšir hefšu geta notiš, hefšu sķšari tķma kynslóšir nżtt sér hyggindi og raunsęi kynslóšanna sem į undan fóru. Takist žjóšinni aš sżna išrun gagnvart eigin óvitaskap undanfarinna įratuga og hefja til viršingar žau gildi og markmiš forfešra sinna, sem skilušu žjóšinni frį örbyrgš til velsęldar į undra skömmum tķma, žį mun manngildi og viršing hefja aftur göngu sķna ķ samfélaginu og žašan spyrjast til annarra landa.

 

2. spurning: Hver er innri veruleikinn, sem viš erum ekki mešvituš um?

Tįknmyndin var eftirfarandi:

“Hula blekkingar hefur haldiš vęntingažyrstum afkomendum frį žvķ aš sjį raunveruleikann. En hulan er byrjuš aš brenna. Mešvitundin sem vex innra meš hverri ófullnęgšri sįl, er ekki til komin vegna žess sem žęr geršu mešvitaš, eša af žörf til aš streša. Sérhver tilfinning sem žęr hafa um aš vera föst ķ myrkri, er aš leysast upp nśna. Nż vitund mun lyfta hulunni frį augum žeirra.”

RĘTT VIŠ ALHEIMSVITUND:

Žaš fólk sem fętt er į sķšari helming tuttugustu aldar, er aš verulegu leyti ališ upp ķ heimi óraunveruleika, žar sem fjįrhagsleg afkoma žjóšfélagsins, sem og hvers einstaklings fyrir sig, var gefiš afar lķtiš rśm ķ lķfinu til skilnings. Segja mį aš skólakerfiš hafi brugšist, aš žvķ leyti aš engin kennslustund fór ķ aš kenna fólki aš takast į viš žį ešlilegu lķfsbarįttu sem framundan vęri. Mį žar t. d. nefna mikilvęgasta grunnžįtt sjįlfsmyndar hvers einstaklings sem felst ķ raunhęfri žekkingu į undirstöšužįttum fjįrhagslegs sjįlfstęšis žjóšarinnar; sem og hvernig einstaklingurinn sjįlfur axlaši žį žjóšfélagslegu įbyrgš aš afla sjįlfum sér, og sinni fjölskyldu lķfsvišurvęris.

Hulan sem yfir žessum djśpa sannleika hefur legiš, er aš byrja aš brenna. Mikilvęgt er aš gera sér grein fyrir aš EKKERT af žvķ sem geršist, var af įsetningi gert, heldur hreinum óvitaskap. Žvķ er engin įstęša til aš lįta žaš valda sér streitu eša vanlķšan. Fólk hefur mikla vanmįttartilfinningu gagnvart öllum žeim įföllum sem yfir žjóšina hafi duniš. Žaš upplifir sig eins og ķ myrkri, žar sem leištogarnir viršast ekki geta leitt žjóšina til ljóssins. En, mikilvęgt er aš missa ekki móšinn og ekki grķpa til neikvęšra ašgerša.

Žaš er veriš aš hreinsa til, svo plįss verši fyrir nżjan leištoga meš jįkvęša žjóšarvitund.

Žrišja spurningin var: Žaš yrta, sem viš erum mešvituš um?

Tįknmyndin var eftirfarandi:

“Hśn minnir okkur į aš leita ekki eftir raunveruleikanum ķ hinu ytra, heldur fara inn į viš ķ djśp hreinleika og heišarleika. Žegar viš horfum į ytri ašstęšur festumst viš ķ aš dęma. Žetta er gott og žetta er vont. Ég vil žetta eša ég vil ekki žetta. Slķkt heldur okkur föstum ķ blekkingu, gömlum- vana og munstri. Slepptu stżringu hugans og faršu inn į viš.”

RĘTT VIŠ ALHEIMSVITUND:

Mikill fjöldi fólks sleppti, um mislangan tķma, haldfestu sinni viš kęrleiks- og samfélagsvitund til aš elta villuljós. Žaš blindašist af hyllingum draumsżnar um aš lķfsgęšin streymdu til žess, įn nokkrar fyrirhafnar af hįlfu žess sjįlfs. Žaš féll kylliflatt fyrir žeim glęsiheimi sem freistarar myrkraaflanna įreittu žaš stöšugt meš. Ķ dįleišslu- ašdįun bošašs glęsilķfs, tók fólkiš ekkert eftir žvķ aš freistararnir miklu voru aš sigla grundvelli lķfshamingju žjóšar žeirra ķ myrkragöng, žar sem engin vinsemd og ekkert traust var til hjįlpar.

Fyrstu višbrögš fólksins var örvęnting. Žaš hafši sleppt haldfestu sinni viš kęrleika og samfélagsvitund og upplifši sig žvķ eitt og yfirgefiš ķ myrkri blekkinganna. Glęsileikinn var horfinn og nakinn raunveruleikinn sżndi svo įžreifanlega aš ķ glitsżn glęsileikans var engin varanleg hamingja.

Žegar glęsileikinn var svo skyndilega horfinn, og nakinn hversdagsleikinn blasti allt ķ einu viš fólkinu, fannst žvķ veröldin bókstaflega hafa hruniš yfir sig. Allir tölušu um HRUN og KREPPU. Enginn virtist taka eftir žeirri stašreynd aš jafnt eftir HRUNIŠ, jafnt sem fyrir žaš, seldi žjóšin allar sķnar framleišsluvörur į hęsta mögulegu verši. Ekkert veršfall eša framleišslufall varš žó HRUNIŠ hafi gengiš yfir. Öll jaršbundin starfsemi til tekjuöflunar žjóšfélagsins hélt ótrufluš įfram. En samt upplifši fólkiš veröld sķna hrunda til grunna. Hvaš var žaš žį sem hrundi? Žaš eina sem hrundi var glitsżn óraunhęfrar glęsiveraldar, sem įtti sér enga fótfestu ķ kęrleiks- eša samfélagsvitund Alheimsorkunnar. Žess vegna gat hśn ekki oršiš langlķf, žó mikill fjöldi hafi tekiš įstfóstri viš hana og įlitiš hana raunveruleika.

Žegar kęrleiks- og samfélagsvitund Alheimsorkunnar er skilin eftir, til aš fylgja glitsżn óraunhęfrar glęsiveraldar, veršur birtingarmynd żmissa einstaklinga sem sękjast eftir samfélagsįbyrgš nokkuš hrokafengin og sjįlfhverf. Aš višbęttri langžróašri minnimįttarkennd, ašallega vegna fyrrum fįtęktar žjóšarinnar, veršur til hin sérkennilega žörf fyrir hól frį öšrum, samhliša nokkru mikillęti. Lķtiš er um sjįlfsprottna aušmżkt og einlęgt žakklęti fyrir ašdįun annarra į verkum landsmanna sem įstęša er til aš vegsama.

Af öllum žessum ašstęšum er fjöldaafl samfélagsins oršiš blindaš af neikvęšni, sem veldur žvķ aš fólki er frekar tamt aš fella dóma, en ręša mįlefnin til žeirrar nišurstöšu sem byggt geti upp jįkvętt orkumunstur byggt į kęrleika og samfélagsvitund. Žessar neikvęšu ašstęšur halda fólki föstu ķ sjįlfhverfuhugsun, žar sem ķ meginatrišum er leitaš sökudólga og til hefnda. Slķk leiš er ķ neikvęšri orku og sś orka losar žvķ mišur fólk ekki śr fjötrum hugarfarsins. Leišin til varanlegrar lausnar frį žessu neikvęša munstri er aš beina huganum frį hinni horfnu glitsżn, til žeirrar kęrleika- og samfélagsvitundar, sem frį einlęgu hjarta streymir.

Fjórša spurning var: Ķ hverju getur LAUSNIN veriš fólgin?

Tįknmyndin var eftirfarandi:

“Huga okkar er ętlaš aš vera žjónn okkar. En žegar viš gleymum žvķ, stjórnar hugurinn lķfi okkar. Žetta tįkn er aš segja okkur aš einhver, einhvers stašar, er fastur ķ huganum. Skošašu vandlega hvort žaš sért žś.”

RĘTT VIŠ ALHEIMSVITUND:

Žetta tįkn žarfnast ekki mikilla skżringa, ef fólk hefur nįš žvķ sem į undan er komiš. Žetta tįkn vekur ašallega athygli į aš upplifi einhver sig fastan ķ myrkri hugarfarsins, en langi til aš einhver fęri honum ljós, žarf hann aš breyta hugarfari sķnu og įkveša aš sękja sér sjįlfur ljósiš inn ķ lķf sitt. Hver og einn fęr hjįlp til slķks, sé įsetningurinn djśpstęšur og einlęgur. Skošašu vandlega hvort žaš sért žś sem žurfir hjįlp.

Fimmta spurning var: Getum viš öšlast skilning į LAUSNINNI?

Tįknmyndin var eftirfarandi:

„Nś er kominn tķmi til aš skoša hvort viš leyfum okkur aš taka į móti žeirri sérstöku gjöf sem žaš er, aš hafa žį tilfinningu aš „vera heima“, hvar sem viš erum. Ef svo er, vertu žį viss um aš sś tilfinning dżpki og haldist innra meš žér. Ef žér hins vegar finnst heimurinn vera į eftir žér, er kominn tķmi til aš skoša hvert förinni sé heitiš. Faršu śt ķ kvöld og horfšu į stjörnurnar.”

RĘTT VIŠ ALHEIMSVITUND:

Hver er žessi tilfinning, “aš vera heima”. Sś tilfinning er mögnuš upplifun og lżtur aš mörgum samverkandi žįttum. Mį žar t. d. nefna öryggis- frišar- og verndartilfinningu sem fylgir žvķ aš einstaklingurinn upplifi sig ķ samhljómi viš žaš orkuumhverfi sem umlykur hann. Sś tilfinning kemur fyrst og fremst frį žeirri upplifun aš vera ķ sįtt og samhljómi viš kęrleiksvitund sķna. Einnig aš einstaklingur hafi ķ hjarta sķnu djśpa sannfęringu fyrir aš hafa į engan hįtt, gerst eigingjarn gagnvart žeim réttmętu skyldum sem samfélagiš gerir til hvers einstaklings. Hafi einstaklingur djśpa sannfęringu ķ hjarta sķnu, fyrir žessum framangreindu žįttum, finnur hann, hvar sem hann er staddur, orku frišar og velvildar umlykja sig.

Leiš hvers einstaklings aš hinum djśpa friši kęrleiksvitundar hjartans, er algjör einkaleiš hvers og eins, og er engum öšrum ętluš hans leiš. Sś leiš er, lķkt og skólagangan, žakin endalausum verkefnum sem žarf aš leysa, į višunandi hįtt, svo framvinda geti oršiš ķ nįminu, eša žroskanum. Miklu skiptir aš villast ekki af leiš jįkvęšrar hugsunar og kęrleiksvitundar, žvķ į žeirri einu leiš eru hinar varanlegu lausnir višfangsefnanna.

En verši einstaklingum į aš hrasa, yfir ķ neikvętt umhverfi, žį geriš bara eins og barniš sem er aš lęra aš ganga. Žaš stendur alltaf upp aftur žó žaš falli. Og gengur aš lokum įn žess aš hrasa og man žį ekkert eftir öllum žeim skiptum sem žaš datt, mešan žaš var aš lęra aš ganga.

Finnist einstaklingnum hins vegar allt ganga sér ķ móti, valda sér armęšu og erfišleikum, er kominn fyrir hann tķmi til aš setjast nišur og skoša hvort hann snśi ekki öfugt ķ orkubraut sinni. Berjist į móti framvindunni, ķ staš žess aš fylgja henni og leišrétta žį žętti sem fariš hafa śrskeišis.

    


Svarbréf til Persónuverndar vegna Creditinfo.

Persónuvernd

b.t. Žóršur Sveinsson, skrifstofustjóri lögfręšisvišs

Raušarįrstķg 10, 105 Reykjavķk

 Reykjavķk 13. mars 2017

 ERINDI:  Meint óheimil skrįning Creditinfo į persónuupplżsingum konu minnar og nś til višbótar einnig persónuupplżsingum um undirritašan.

 

Ég žakka svar žitt viš fyrirspurnum mķnum, sem m. a. fólust ķ 4 spurningum. Ég varš reyndar afar undrandi į žessu svari, žvķ engu er lķkara en žś reynir aš koma žér hjį aš svara meginefni spurninganna. ég bendi į aš ég nota leturbreytingar (litabreytingar og įhersluletur) til aš leggja įherslur į einstök atriši sem ég skrifa. Fyrsta spurning var um žaš hvort Creditinfo Lįnstraust ehf. hafi heimild til aš safna og mišla fjįrhagsupplżsingum įn heimildar žess ašila sem söfnun beindist aš?

Svar žitt var aš vķsa til 2. mgr. 21. gr. laga nr. 77/2000 um persónuvernd og mešferš persónuupplżsinga. Einnig vķsar žś til reglugeršar 246/2001. Athygli vakti aš žś nefnir ekkert žaš sem fram kemur ķ 1. kafla laga nr. 77/2000, um Markmiš, skilgreiningar og gildissviš.

Ķ 1. gr. laganna er fjallaš um markmiš žeirra. Ķ 2. gr. er hins vegar fjallaš um Skilgreiningar ķ 9 tölulišum. Ķ 1. töluliš er fjallaš um hvaš felist ķ oršinu Persónuupplżsingar.

„1. Persónuupplżsingar: Sérhverjar persónugreindar eša persónugreinanlegar upplżsingar um hinn skrįša, ž. e. upplżsingar sem beint eša óbeint mį rekja til tiltekins einstaklings, lįtins eša lifandi.“

Ķ 7. töluliš er fjallaš um hugtakiš SAMŽYKKI. žar segir:

„7. Samžykki: Sérstök, ótvķręš yfirlżsing sem einstaklingur gefur af fśsum og frjįlsum vilja um aš hann sé samžykkur vinnslu tiltekinna upplżsinga um sig og aš honum sé kunnugt um tilgang hennar, hvernig hśn fari fram, hvernig persónuvernd verši tryggš, um aš honum sé heimilt aš afturkalla samžykki sitt o.s.frv

Ķ 2. kafla laganna sem ber heitiš: Almennar reglur um vinnslu persónuupplżsinga, kemur eftirfarandi fram ķ upphafi 8. gr. laganna. Žar segir:

8. gr. Almennar reglur um heimildir fyrir vinnslu persónuupplżsinga.

Vinnsla persónuupplżsinga er žvķ ašeins heimil aš einhverjir eftirfarandi žįtta séu fyrir hendi:

1. hinn skrįši hafi ótvķrętt samžykkt vinnsluna eša veitt samžykki skv. 7. tölul. 2. gr.“

9. gr. Sérstök skilyrši fyrir vinnslu viškvęmra persónuupplżsinga.

6. vinnslan taki einungis til upplżsinga sem hinn skrįši hefur sjįlfur gert opinberar

Meš hlišsjón af žvķ sem hér hefur veriš rakiš er afar athyglisvert aš lesa lokamįlsgrein bréfs žķns, en žar segir:

„Aš lokum skal tekiš fram aš meš fyrrnefndu įkvęši 2. mgr. 21. gr. laga nr. 77/2000, reglugerš nr. 246/2001 og starfsleyfisskilmįlum er žeirri vinnslu, sem hér um ręšir, snišinn įkvešinn stakkur meš žaš fyrir sjónum aš vernda réttindi skrįšra einstaklinga samfara žvķ aš hagsmunir višskiptalķfsins, einkum af įbyrgum lįnafyrirgreišslum, séu tryggšir. Ķ žessu felst mešal annars aš varšveislutķma persónuupplżsinga eru sett takmörk, aš hinir skrįšu eiga rétt į fręšslu, aš rangar og villandi upplżsingar skulu leišréttar eša žeim eytt og aš öryggis upplżsinganna skal tryggilega gętt. Sį sem telur aš nafn hans hafi veriš ranglega fęrt į umrędda skrį getur sent Persónuvernd kvörtun af žvķ tilefni. Hér meš er žess óskaš aš fram komi hvort lķta beri į fyrrnefnt erindi žitt frį 6. febrśar sl. sem slķka kvörtun.“

Hér fyrir nešan set ég 21. gr. laga nr. 77/2000 og set gulan grunn į 2. mgr. laganna en til žeirrar mįlsgreinar vķsar žś varšandi heimildir Creditinfo til aš skrį nöfn ķ safnskrįr hjį sér įn heimildar viškomandi ašila. En 21. greinin hljóšar svo:

„21. gr. Skylda til aš lįta hinn skrįša vita um vinnslu persónuupplżsinga žegar žeirra er aflaš hjį öšrum en honum sjįlfum.

Žegar įbyrgšarašili aflar persónuupplżsinga frį öšrum en hinum skrįša skal hann samtķmis lįta hinn skrįša vita af žvķ og greina honum frį žeim atrišum sem talin eru ķ 3. mgr. Sé ętlun įbyrgšarašila hins vegar aš mišla upplżsingunum innan hęfilegra tķmamarka frį öflun žeirra mį hann žó fresta žvķ žar til hann mišlar upplżsingunum ķ fyrsta sinn.“

Žaš vekur óneitanlega athygli aš ķ žeim lögum sem hér um ręšir og reglugerš sem sett er viš žau lög, er hvergi sjįanlegt aš gętt sé žeirra réttinda sem allir eiga aš njóta samkv. 71. gr. stjórnarskrįr. Žar segir aš: „Allir skulu njóta frišhelgi einkalķfs, heimilis og fjölskyldu Til frekari įréttingar mį lķka lķta į 2. mgr. 71. gr. stjórnarskrįr, žar sem segir aš:

„Ekki mį gera lķkamsrannsókn eša leit į manni, leit ķ hśsakynnum hans eša munum, nema samkvęmt dómsśrskurši eša sérstakri lagaheimild. Žaš sama į viš um rannsókn į skjölum og póstsendingum, sķmtölum og öšrum fjarskiptum, svo og hvers konar sambęrilega skeršingu į einkalķfi manns.“

Ekki er heldur aš sjį aš Persónuvernd taki tillit til žeirra įkvęša sem fram koma ķ 1. töluliš 8. gr. og 6. töluliš 9. gr. laga nr. 77/2000, sem minnst er į hér aš framan. Žegar litiš er til žeirrar stašreyndar sem viš blasir, meš vķsan til mešfylgjandi ljósrits af bréfi Creditinfo til undirritašs, dags. 7. febr. 2017, žar sem undirritašur er upplżstur um aš hann sé į vanskilaskrį Creditinfo og aš hjį žvķ fyrirtęki hafi veriš stofnaš vefsvęši undir hans nafni, ALLT ĮN HANS HEIMILDAR.

Vakin er athygli į aš 1. mgr. 8. gr. laga nr. 77/2000 segir aš: „Vinnsla persónuupplżsinga er žvķ ašeins heimil aš einhverjir eftirfarandi žįtta séu fyrir hendi:“ Og žaš žarf ekki aš leita langt. ķ 1. töluliš 8. gr. segir svo: „1. hinn skrįši hafi ótvķrętt samžykkt vinnsluna eša veitt samžykki skv. 7. tölul. 2. gr.“ Og hvaš skildi svo standa ķ 7. töluliš 2. gr. laganna. Žar segir svo:

„7. Samžykki: Sérstök, ótvķręš yfirlżsing sem einstaklingur gefur af fśsum og frjįlsum vilja um aš hann sé samžykkur vinnslu tiltekinna upplżsinga um sig og aš honum sé kunnugt um tilgang hennar, hvernig hśn fari fram, hvernig persónuvernd verši tryggš, um aš honum sé heimilt aš afturkalla samžykki sitt o. s. frv.“

Nś fer ekki į milli mįla aš ekkert samband hefur veriš haft viš hvorugt okkar hjóna. Engar sjįlfgefnar forsendur eru heldur fyrir hendi žar sem ekkert vanskilaumhverfi er ķ kringum okkur. Engar löglegar forsendur eru žvķ fyrir hendi til aš skrį nöfn okkar į vanskilaskrį eša til aš stofna meš nöfnum okkar sérstaka einka fęrsluskrį ķ tölvukerfi fyrirtękisins Creditinfo Lįnstraust ehf. Slķk mešferš į nöfnum okkar og kennitölum er meš öllu utan lagaheimilda.

Žess var fariš į leit viš fyrirtękiš Creditinfo, aš žaš lokaši žegar ķ staš öllum svęšum ķ tölvukerfi fyrirtękisins sem merkt vęru nafni konu minnar. Žvķ hafnaši fyrirtękiš og hélt žvķ fram aš ekki vęri heimild til aš fara fram į slķkt.

Nś hefur rękilega veriš sżnt fram į aš fyrirtękiš hefur enga löglega heimild til aš hafa nafn konu minnar ķ tölvukerfi sķnu. Og fyrirtękinu hafa ekki veriš veittar neinar heimildir til skrįningar slķkra upplżsinga, og mun aldrei verša veitt slķk heimild. Sama er aš segja um undirritašan, sem nżlega fékk samskonar bréf frį Creditinfo, žann 7. febrśar 2017. Elfdi žaš til muna kröfu okkar um tafarlausa lokun og eyšingu allra upplżsinga sem vistašar hafa veriš hjį Creditinfo.

Viš teljum ešlilegt aš gera žį kröfu į hendur Persónuvernd aš sś stofnun hafi frumkvęši aš og eftirlit meš, eyšingu allra skrįninga og skrįarsafna ķ tölvukerfum fyrirtękisins Creditinfo, meš nöfnum okkar hjóna. Og žvķ verši lokiš eigi sķšar en 24 mars 2017.

Viš krefjumst žess aš afrit verši tekiš af öllum skrįningum sem vistašar hafa veriš ķ tölvukerfi Creditinfo frį 1. janśar 2016 til eyšingardags og Persónuvernd fališ aš geyma žau gögn žar til viš vitjum žeirra hjį žeim.

Mišaš viš hver stjórnarformašur Persónuverndar er, vęri einkar óvišfeldiš aš žurfa aš fara ķ opin mįlaferli viš Persónuvernd til aš krefjast leišréttingar į svo augljósum brotum į stjórnarskrį og settum Persónuverndarlögum sem hér um ręšir. Ef stjórnendum Persónuverndar hentaši betur önnur dagsetning innan įrsžrišjungsins til aš ljśka mįlinu, en fram kemur ķ žessu bréfi, eru miklar lķkur į aš slķkt verši samžykkt.

Viršingarfyllst

f.h okkar hjóna,

Gušbjörn Jónsson

 


OPIŠ BRÉF til Forseta Ķslands,

OPIŠ BRÉF

Forseti Ķslands,

Hr. Gušni Th. Jóhannesson.

Reykjavķk 24. febrśar 2017

ERINDI: Varšar meint vanhęfi 38 žingmanna til aš skipa sęti į löggjafaržingi Ķslensku žjóšarinnar, meš hlišsjón af žeirri vanžekkingu į stjórnskipan lands okkar sem birtist ķ atkvęšagreišslu žeirra į Alžingi, um vinnubrögš Kjararįšs.

Deilur ķ žjóšfélaginu um heimildir Alžingis til framsals į valdi sķnu til einstaklinga og lķtilla hópa utan višurkennds stjórnkerfis landsins, hafa žvķ mišur fariš ört vaxandi į undanförnum įrum, jafnvel įratugum. Sś deila sem varš kveikjan aš žessum skrifum er deilan um įkvaršanir svonefnds Kjararįšs, sem sagt er aš eigi aš starfa į grundvelli laga nr. 47/2006. En ķ 1. gr. nefndra laga er fjallaš um mikilvęgustu verkefni kjararįšs. Žar segir eftirfarandi:

„Verkefni kjararįšs er aš įkveša laun og starfskjör žjóškjörinna manna, dómara, rįšherra, rįšuneytisstjóra og skrifstofustjóra ķ Stjórnarrįši Ķslands, forstöšumanna rķkisstofnana og annarra rķkisstarfsmanna sem svo er hįttaš um aš žau geta ekki rįšist meš samningum į venjulegan hįtt vegna ešlis starfanna eša samningsstöšu.“

Kjararįš sem žarna um ręšir er skipaš 5 mönnum. Žrķr žeirra skulu kosnir af Alžingi, einn skipašur af Hęstarétti og sį fimmti skipašur af žeim: „[rįšherra er fer meš starfsmannamįl rķkisins]“.

Žegar litiš er til žessa fyrirkomulags og žaš boriš saman viš hlutleysisreglu stjórnarskrįr okkar, veršur ekki betur séš en aš į įrinu 2006, hafi Alžingi landsins viš setningu žessara laga um kjararįš, gert sig sekt um mjög alvarlegt brot į stjórnarskrį landsins į fleiri en einn veg. Lķtum į nokkur atriši.

Gera veršur rįš fyrir aš žaš fólk sem sękist eftir žingsęti į löggjafaržingi žjóšarinnar, hafi tiltekna grundvallaržekkingu į stjórnskipan og stjórnarskrį landsins. Aš žetta fólk viti einnig aš Alžingi geti ekki meš heišarlegu móti sett lög žar sem žingmenn sjįlfir afsali skyldu sinni til aš verša sjįlfir aš taka įkvaršanir um aukningu žjóšarśtgjalda, ķ hvaša formi sem žau śtgjöld kunna aš vera. Allar įkvaršanir Alžingis til myndunar einskonar śrskuršarhópa, til réttarfarslegra įkvaršana um mįlefni eigin rįšherra eša rįšuneytis, geta aldrei nįša lengra en vera hópar sem leggi fram tillögur til nišurstöšu mįls, sem sķšan žurfi stašfestingu Alžingis eša višurkenndra dómstóla.

Lagasamžykktir Alžingis handa tilgreindum ašilum til śrskuršar ķ deilum almennings viš rįšherra, rįšuneyti eša undirstofnun rįšuneytis, getur aldrei fullnęgt hlutleysis eša įkvęšum stjórnarskrįr og stjórnskipunar okkar um óhlutdręgni. Sama į einnig viš um lögskipašan hóp er hafi žann megintilgang aš įkvarša aukningu śtgjalda rķkissjóšs, įn įkvöršunar Alžingis. Ķ stjórnarskrį okkar eru skżr įkvęši um aš ENGA greišslu megi greiša śr rķkissjóši eša śtgjöld rķkissjóšs auka, nema slķkt hafi įšur veriš samžykkt į Alžingi.

Žessu til višbótar, veršur žaš aš teljast afar alvarleg ašför aš žvķ réttarrķki sem hér į aš vera til stašar, žegar Alžingi beitir sér fyrir samžęttingu hagsmuna allra valdamestu og stęrstu ašila stjórnskipunar og réttarfars. Meš lagasetningu stillir Alžingi öllum žessum ašilum undir eitt sameiginlegt sjónarmiš, um verndun eigin hagsmuna. En Alžingi gętir žess ekki aš meš samžęttingu hagsmuna allra žessara valdamestu og stęrstu ašila stjórnkerfis okkar, lokar Alžingi um leiš öllum kęruleišum allra stéttarfélaga, fyrirtękja og einstaklinga ķ landinu, til mótmęla gegn įkvöršun žeirra 5 einstaklinga sem Alžingi felur śrskuršarvald Kjararįšs.

Įn framsalsheimilda į fjįrreišuvaldi rķkisjóšs, felur Alžingi tilteknum settum rįšherra og skipušum dómurum ĘŠSTA dómsstigs žjóšarinnar aš vera samįbyrg Alžingi viš skipun žessara 5 einstaklinga, til ólögmętrar įkvöršunar um launakjör og önnur starfskjör löggjafarvaldsins, auk allra helstu framkvęmdaašila framkvęmdavaldsins, įsamt öllum dómurum landsins bęši ķ héršašsdómi og Hęstarétti. Hvergi er finnanlegur ķ landinu til žess bęr ašili aš geta haft lögsögu yfir žeirri ógnarsamstöšu sem Alžingi hefur mótaš žarna, žvert gegn įkvęšum stjórnarskrįr landsins.

Einnig er hęgt aš vķsa til fjölda atriša ķ framangreindum lögum sem benda meš svo afgerandi hętti til žess aš annaš hvort hafi žingmenn ekki lesiš yfir žann texta sem žeim var ętlaš aš samžykkja sem lög landsins, eša žeir hafi ekki nęga žekkingu į stjórnskipunarreglum og lögum til aš gegna störfum Alžingismanns į löggjafaržingi landsins. Hvort atrišiš į viš ķ žessu efni ętla ég ekki aš fullyrša en žó veršugt verkefni til rannsóknar, til aš fyrirbyggja śtskśfun réttlįtrar mįlsmešferšar.

Hér aš framan er vķsaš til 1. gr. laga um Kjararįš. Ķ 3. mgr. 2. gr. segir einnig svo:

„Kjararįš kżs formann og varaformann śr hópi ašalmanna og setur sér sjįlft starfsreglur.“

Er sį möguleiki fyrir hendi aš kjörnir Alžingismenn telji sér heimilt aš framselja meš svo opnum hętti vald sitt yfir fjįrreišum rķkisins, aš žeir geti veitt FIMM MANNA HÓPI, fullt sjįlfdęmi um žaš hvaša starfsreglur žeir setji sjįlfum sér? Lķtum nęst į hvaš segir ķ 4. gr. laganna um Kjararįš. Žar segir:

„4. gr. Kjararįš skipaš žremur mönnum įkvešur laun og starfskjör rķkisstarfsmanna sem ekki falla undir 3. gr. og svo er hįttaš um aš laun žeirra og starfskjör geta ekki rįšist meš samningum į venjulegan hįtt vegna ešlis starfanna eša samningsstöšu, sbr. 1. gr. Žetta įkvęši į ekki viš um lögreglumenn, tollverši og fangaverši, sbr. 39. gr. laga nr. 70/1996, um réttindi og skyldur starfsmanna rķkisins.“

Žarna er enn eitt ólögmęta framsal Alžingis į valdi sķnu og skyldu. Og nś er žaš einungis til žriggja einstaklinga. Heimild Alžingis til framsals valdsskyldna sinna er aš finna ķ stjórnarskrį landsins. Varšandi įkvöršun rķkisśtgjalda er sś skylda ófrįvķkjanleg, aš enginn annar en Alžingi geti įkvaršaš rķkisśtgjöld.  

Lķtum žį į žaš sem sagt er ķ 5. gr. laga um Kjararįš. Žar segir svo:

„5. gr. Fullskipaš kjararįš sker śr um žaš til hverra įkvöršun launa og starfskjara skv. 4. gr. skuli nį ķ nįnari atrišum en žar greinir.“

 Ekki er enn fariš, ķ lögum um Kjararįš, aš fį žvķ rįši neitt ŚRSKURŠARVALD. Śrskuršarvald er ķ raun dómsvald. Engum Kjararįšsmanni er gert aš uppfylla skilyrši til embęttis hérašsdómara. Af žeirri įstęšu, įsamt öllum öšrum įstęšunum, er meš öllu śtilokaš aš kjararįš geti haft śrskuršarvald.

En ķ upphafi 6. gr. laganna um Kjararįš segir:

„6. gr. Kjararįš aflar sér af sjįlfsdįšum naušsynlegra gagna og upplżsinga“

Enn į nż framselur Alžingi 5 manna hópi vald sitt til verndunar lögskipašra mannréttinda. Žarna segir aš Kjararįš af sjįlfsdįšum įkveši hvaša ašferšum žaš beiti. Enn kemur ķ ljós aš žeir sem sömdu lagatextann fyrir lögin um kjararįš, viršast hafa veriš ókunnir įkvęšum stjórnarskrįr um hlutlausa og óhlutdręga mįlsmešferš, žvķ textahöfundar telja kjararįš: „getur og heimilaš mįlsašilum aš reifa mįl sitt fyrir rįšinu.“ Ekki er žetta nś beinlķnis ķ anda stjórnarskrįr okkar.

En ķ lok 8. gr. laga um Kjararįš segir svo:

„Viš įkvöršun launakjara skv. 4. gr. skal kjararįš sérstaklega gęta samręmis milli žeirra og žeirra kjara hjį rķkinu sem greidd eru į grundvelli kjarasamninga annars vegar og įkvaršana kjararįšs skv. 3. gr. hins vegar.

Kjararįš skal ętķš taka tillit til almennrar žróunar kjaramįla į vinnumarkaši.“

Varla fer į milli mįla aš Kjararįš hefur algjörlega litiš framhjį žessu įkvęši ķ lögum um rįšiš aš undanförnu en tališ sig hafa sjįlfdęmi, eins og vķša mį merkja ķ lögunum og einnig hefur veriš vakin athygli į hér.

Ķ 10. gr. laga um kjararįš er žessum 5 einstaklingum enn fališ fullt sjįlfdęmi um hvort og žį meš hvaša hętti žeir bregšist viš. Ķ upphafi 10. gr. lagana segir svo:

  1. „gr. Kjararįš skal taka mįl til mešferšar žegar žvķ žykir žurfa og ętķš ef oršiš hafa verulegar breytingar į žeim launum ķ žjóšfélaginu sem höfš skulu til višmišunar samkvęmt lögum žessum eša į störfum žeirra sem śrskuršarvald žess tekur til

Enn viršist sjįlfdęmiš augljóst. Žarna er talaš um verulegar breytingar en ekkert um žaš getiš hver eigi aš meta žęr breytingar. Og enn er sorglegt aš sjį ķ lögum sem ekki fela ķ sér neitt śrskuršarvald og engum nefndarmanni sé įskiliš aš hafa menntun né réttindi til aš fella śrskurš, žį skuli enn vera lögš įhersla į śrskuršarvald žessarar nefndar.

Enn fremur segir eftirfarandi ķ 10. gr. laganna:

„Eigi sjaldnar en įrlega skal kjararįš meta hvort tilefni sé til breytinga į starfskjörum sem žaš įkvešur. Kjararįš getur žó įkvešiš stefnumarkandi įkvaršanir um innbyršis launahlutföll og heildarstarfskjör į įkvöršunarsviši rįšsins séu teknar sjaldnar, allt aš fjórša hvert įr.“

Dįlķtiš er žaš merkilegt sem žarna er sagt, ķ ljósi žess aš ķ lok 8. gr. er sagt aš „Kjararįš skal ętķš taka tillit til almennrar žróunar kjaramįla į vinnumarkaši.“ Žetta viršist falla illa aš žvķ sem žarna er sagt um aš kjararįš geti tekiš stefnumarkandi įkvaršanir um innbyršis launahlutföll og heildarstarfskjör, įn žess aš taka tillit til žess sem segir ķ lok 8. gr. um aš Kjararįš skuli ętķš taka tillit til almennrar žróunar kjaramįla į vinnumarkaši.

Ķ handbók Stjórnarrįšsins um textagerš lagafrumvarpa, er tekiš fram aš lagatextinn skuli vera skżr og gefa skżra mynd af žvķ sem lögin eiga aš boša. Greinilega er langur vegur frį žvķ aš lögin um kjararįš falli ķ slķka flokkun. Sżnt hefur veriš fram į aš kjararįši viršist ekki hafa veriš fęršar neinar skżrar reglur til aš starfa eftir, žvķ ķ mjög mörgum lagagreinum segir aš kjararįš móti og įkveši sjįlft hvernig žaš vinnur.   Hér ķ lokin skal enn hnykkt į žvķ greinilega heimildarlausa oršatiltęki ķ lagatextanum aš kjararįš hafi vald eša heimild til AŠ FELLA ŚRSKURŠI.

„Kjararįš skal birta įkvaršanir sķnar og śrskurši og įstęšur fyrir žeim opinberlega meš skipulegum og ašgengilegum hętti.“

„Įkvöršunum og śrskuršum kjararįšs veršur ekki skotiš til annars stjórnvalds.“

Margķtekaš hefur veriš bent į žaš ķ žessari umfjöllun um įbyrgšarlaus og óvönduš vinnubrögš Alžingis ķ sambandi viš setningu laga um kjaradóm, nr. 47/2006. Af žvķ sem hér hefur veriš rakiš er augljóst aš ENGINN meintur śrskuršur kjaradóms getur haft réttarfarsleg įhrif eša žżšingu af žeim įstęšum sem aš framan eru raktar.

Hr. Forseti.

Eigi sį möguleiki aš vera raunhęfur, aš nślifandi fólk į besta aldri, geti vęnst žess aš samfélagi okkar verši siglt śt śr margra įra viršingarleysi Alžingis gagnvart stjórnarskrį landsins, mannviršingu og heišarleika, veršur žjóšin aš eiga trausta fótfestu ķ embętti Forseta Ķslands. Samtvinnun allra framangreindra valdaafla ķ žjóšfélaginu ķ eina hagsmunablokk launa og starfskjara, hefur um margra įra skeiš birst žjóšinni ķ illskiljanlegum verndardómum réttarkerfis okkar yfir marghįttušum ógęfuverkum sem framin hafa veriš į Alžingi.

Viršingarfyllst

Gušbjörn Jónsson

Ps: Afri af bréfi žessu veršur sent til (ÖSE), Öryggis og Samvinnustofnunar Evrópu. 


Nęsta sķša »

Höfundur

Guðbjörn Jónsson
Guðbjörn Jónsson
F.v. ráðgjafi

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (22.11.): 9
  • Sl. sólarhring: 9
  • Sl. viku: 29
  • Frį upphafi: 150378

Annaš

  • Innlit ķ dag: 8
  • Innlit sl. viku: 26
  • Gestir ķ dag: 8
  • IP-tölur ķ dag: 6

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Nóv. 2017
S M Ž M F F L
      1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30    

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband