Athyglivert bréf til Forsętisrįšherra

Mér barst fyrir skömmu athyglisvert bréf til Forstęis-rįšherra, sem Gušmundur Rafn Geirdal sendi meš żmsum spurningum varšandi sjónvarpsvištal sem tekiš var upp af sęnska sjónvarpsmanninum Sven Bergman. Ķ vištali viš Morgunblašiš višurkennir Sven aš hann hafi, ķ beišninni um vištališ viš forsętisrįšherra, logiš til um hvaša spurningar yršu bornar fram. Skżrum žaš ekki nįnar en lesum yfir bréf. Gušmundar til forsętisrįšherra. Fyrirsögnin var žessi:
Subject: Sigmundur Davķš gekk śt śr vištali viš SVT | RŚV

         

Sęll forsętisrįšherra,
forsętisrįšuneytinu.

Hér aš ofan er vefslóš (URL) af frétt į vefsķšu (webpage) Rķkisśtvarpsins Sjónvarp (RŚV) um frétt sem ber titilinn: Sigmundur Davķš gekk śt śr vištali. Fréttin er dagsett 03.04.2016 og tķmasett klukkan 18:21. Innan hennar segir eftirfarandi: "Nokkrum dögum įšur hafši sęnski sjónvarpsmašurinn Sven Bergman tekiš vištal viš forsętisrįšherra fyrir SVT žar sem hann var spuršur śt ķ félagiš. Vištalinu lauk meš žvķ aš forsętisrįšherra gekk śt." 

Ég vil benda į aš žó titillinn segi aš persónan Sigmundur Davķš hafi gengiš śt śr vištali, žį segir megintexti fréttarinnar ótvķrętt aš eftir aš sjónvarpsmašur hafi tekiš vištal viš forsętisrįšherra, žį hafi hinu sama vištali lokiš meš žvķ aš forsętisrįšherra hafi gengiš śt. Ég vil žvķ leggja įherslu į aš žaš er stōšugildiš forsętisrįšherra sem gekk śt, óhįš žvķ hvort persónan aš baki žvķ starfi hafi heitiš Sigmundur Davķš į žeim tķmapunkti. Žar af leišandi hefši titill fréttarinnar įtt eša mįtt vera um forsętisrįšherrann en ekki persónuna.

Einnig vil ég benda į aš sjónvarpsmašurinn sem tók vištališ er sagšur vera sęnskur. Žį er hann nafngreindur sem Sven Bergman og nafniš lķtur einmitt  śt eins og sęnskt nafn. Žį segir aš Sven hafi tekiš vištališ fyrir SVT. Ég veit annars stašar frį aš žaš er skammstōfun fyrir sęnska rķkissjónvarpiš. Byggt į žessu telur hiš ķslenska RŚV aš žar hafi fariš starfsmašur į vegum hinnar sęnskrar hlišstęšu žess. 

Žetta žżšir aš vištališ var tekiš viš starfstitilinn forsętisrįšherra ķ forgrunni en persónan Sigmundur Davķš var ķ bakgrunni. Žį žżšir žetta jafnframt aš vištališ var framkvęmt af hinu sęnska SVT ķ forgrunni en af sęnsku persónunni Sven Bergman ķ bakgrunni. 

Meš fréttinni fylgir ljósmynd af žeim hluta myndskeišs žar sem forsętisrįšherra er stašinn į fętur og er į leišinni śt śr stofu, sem annars stašar kemur fram aš er stįssstofa innan móttōkuhśss rķkisstjórnarinnar, rįšherrabśstašnum viš Tjarnargōtu. 

Žetta žżšir aš vištal śtlendrar rķkisstofnunar, sem er hlišstęša ķslenskrar rķkisstofnunar, viš valdamesta mann hins ķslenska stjórnkerfis; er tekiš ķ sambęrilegum ašstęšum og ķ stįssstofunni į Bessastōšum hjį forseta Ķslands eša móttōkuhśsi Reykjavķkurborgar ķ Hōfša. 

Į hinni sōmu ljósmynd er mašur sitjandi, sem sķšar ķ vištalinu var kynntur af Sven Bergman sem spyrill į sķnum vegum sem žekkti betur til um tiltekiš atriši. Į myndskeišinu sést aš sį spyrill er ekki męttur viš upphaf vištalsins, heldur sest inn eftir aš vištališ er komiš vel af staš. 

Žaš žżšir aftur aš ekki er vķst aš žessi ašstošar spyrill hafi veriš kynntur fyrir forsętisrįšherra įšur en vištališ hófst. Žaš žżšir enn og aftur aš žį er ekki heldur vķst aš hann eša hans rįšuneytiš hefši samžykkt aškomumanninn.

Žį sést į ljósmyndinni aš stóllinn sem forsętisrįšherra hafši stašiš upp frį, var ekki hęgindastóll; lķkt og algengast er aš žjóšarleištogi sitji ķ žegar vištal er tekiš viš hann, einkum ef um er aš ręša aš žaš sé tekiš af rķkisfjōlmišli og ķ móttōkuhśsi rķkisstjórnar hans. Ekki žarf annaš en aš rifja upp aš forseti Bandarikjanna situr gjarnan viš arineld ķ hęgindastóli žegar hann er til vištals viš fjōlmišla. 

Žvert į móti er um aš ręša stól sem passaši betur žegar setiš er til boršs. Žó stendur hann žarna stakur śti į mišju gólfi, lķkt og honum hafi veriš komiš fyrir žar af starfsfólki žvķ sem stillti upp fyrir vištališ. Miklu ešlilegra hefši veriš aš nota stólinn į bak viš hinn frķstandandi stól en žaš er einmitt hęgindastóll. 

Žetta bendir til aš starfsfólk sęnska rķkissjónvarpsins hafi viljandi sett hinn frķstandandi stól į mitt stofugólfiš, sem er óvenjuleg tilhōgun en ekki vališ hęgindastólinn žar aš baki, sem aftur hefši veriš vel viš hęfi.

Žį er sérstakt aš mešhjįlpara spyrill Svens, er staddur į bak viš ljóskastara, lķkast žvķ aš spyrlarnir bįšur hafi veriš staddir į bak viš ljóskastarann en kastarinn hafi veriš notašur til aš lżsa upp andlit forsętisrįšherrans. 

Slķkt er skiljanlegt aš žeim hluta, aš meš žvķ ętti andlit rįšherrans aš hafa sést betur fyrir hinum vęntanlegu sjónvarpsįhorfendum. Hins vegar leišir žetta til aš erfišara gęti hafa veriš fyrir forsętisrįšherrann aš sjį spyrjendurna tvo. 

Žvķ fer mašur aš velta fyrir sér hvort aš uppsetning žessa ljóskastara og jafnvel einnig hins frķstandandi stóls, hafi veriš framkvęmd til aš lķkja eftir kassķskri uppsetningu į yfirheyrslu į meintum sakamanni. 

Annaš sem mašur tekur eftir er aš til aš forsętisrįšherra geti gengiš lengra en žaš fyrsta skref sem hann hefur tekiš frį hinum einmanalega stól sem hann stóš upp frį, žarf hann aš fara į milli seinni spyrjandans og  svartklędds upptōkumanns sem glittir ķ sķšuna į. Žaš er engu lķkara en śtgōnguleišin hafi veriš plōnuš žannig aš seinni spyrillinn gęti haldiš įfram aš spyrja forsętisrįšherrann į leišinni śt. 

Hér aš framan hef ég veriš aš segja eingōngu frį žeim žįttum sem lśta aš vištalinu sjįlfu og ég veit aš fram fór žann 11. mars sķšastlišinn. Nś vil ég benda į žau atriši fréttarinnar sem varša žaš sem geršist eftir vištališ. Fyrst segir: "Ķ žęttinum kemur fram aš forsętisrįšherra var ķtrekaš bošiš aš koma aftur ķ vištal til aš śtskżra aškomu aš Wintris - Sigmundur žįši ekki žaš boš." 

Hér hefši Rķkisśtvarpiš Sjónvarp įtt aš endurtaka stōšugildiš forsętisrįšherra og hafši ķ raun ekki mįtt stytta žaš nema ķ rįšherra, til aš gęta formsatriša, en styttir žess ķ staš nafn persónunnar śr titlinum ķ Sigmund einan, žó įn žess aš megintextinn hafi kynnt Sigmund Davķš til leiks. 

Žį er Wintris žarna tengt žessari blōndu af stōšugildinu forsętisrįšherra ķ forgrunni og persónunni Sigmundi ķ bakgrunni, žó framar ķ sōmu frétt hafi hin ónafngreinda eiginkona rįšherrans veriš tengd félaginu Wintris meš beinum hętti, žvķ sagt er beinum oršum aš hśn hafi notaš til žess sķna eigin fésbók (Facebook). Mun ešlilegra hefši veriš aš viškomandi fréttamenn hefšu ynnt eiginkonuna um hvernig aškomu eiginmašur hennar og žar meš persónan Sigmundur Davķš, hefši veriš meš aš félaginu Wintris. 

Nęst segir: "Fréttamōnnum var jafnframt bošiš af ašstošarmanni rįšherrans aš koma į fund žar sem ręša įtti mįliš įn žess aš vitna mętti ķ efni fundarins. Žvķ var hafnaš." Žetta žżšir aš forsętisrįšherra velur aš lįta ašstošarmann sinn bjóša upp į fund til aš ręša aškomu hans aš Wintris, sem žżšir aš forsętisrįšherra var žar meš tilbśinn til frekari višręšu en į fundi sem vęri ašgreindur frį hinu formlega vištali SVT, lķklega žar sem hann taldi žaš umręšuefni passa betur į lokušum fundi į ótilgreindum staš en ķ opnu vištali ķ stofu móttōkuhśssins. Ekki kemur skżring į afhverju fréttamenn hōfnušu žvķ sanngjarna boši, né hvort žessir fréttamenn vęru į vegum fleiri ašila en einungis SVT. 

Ķ žarnęstu setningunni į eftir er svo ķtrekaš aš eiginkona forsętisrįšherrans hafi greint frį félaginu og/ eša upplżst um tilvist Wintris. Žaš er ruglandi en žó mį ętla aš bošiš um hinn lokaša fund hafi žį gerst įšur en fésbókarfęrslan įtti sér staš. Sé žaš rétt įlyktaš hjį mér, žį valdi persónan Sigmundur aš ręša žaš viš eiginkonu sķna, aš svara fyrir Wintris, sem hśn og gerši. 

Žar meš mętti įlykta sem svo aš įstęšan fyrir aš forsętisrįšherra gekk śt śr vištalinu, hafi veriš sś aš honum hafi fundist meira višeigandi aš fjalla um Wintris į lokušum fundi meš fréttamōnnum en fyrst žeir hōfnušu žeim valkosti, žį hafi hann ķ raun fundiš enn meira višeigandi leiš ķ gegnum eiginkonu sķna.

Ķ lok fréttarinnar segir: "Forsętisrįšuneytiš fór žess į leit viš SVT aš umrętt atriši, žar sem Sigmundur gengur śt, yrši ekki birt." Hér nafngreinir Rķkisśtvarpiš Sjónvarp (RŚV) aftur persónuna aš baki stōšugildinu. Žaš er augljóst af framangreindri ljósmynd sem fylgir fréttinni, aš žaš er forsętisrįšherrann sjįlfur sem er aš ganga śt og frį mjōg fķnni stįssstofu og frį formlegri uppsetningu fyrir sjónvarpstōku. Žessi žverstęša birtist um leiš og minnst er į rįšuneyti hans fullu nafni, sem og skammstōfun sęnska rķkisstjónvarpsins. Žaš hefši fariš mun betur aš segja forsętisrįšherra en ekki Sigmund. Žį blasir viš af ljósmyndinni, aš SVT varš ekki viš ósk forsętisrįšuneytisins, heldur var svo ókurteist aš fara žvert gegn žeim vilja, meš žvķ einmitt aš birta śtgōnguna. 

Samantekiš viršist mér vera sem aš forsętisrįšherra hafi ekki viljaš svara meiru um Wintris en hann žó gerši ķ hinni viršulegu stįssstofu móttōkuhśss rķkisstjórnarinnar en hafi fyrst bošiš upp į lokašan fund til aš svara betur en žegar žvķ hafi veriš hafnaš, žį hafi svar borist ķ gegnum eiginkonu hans og į hennar eigin fésbók og žvķ svari hafi fjōlmišill į borš viš RŚV tekiš eftir. Žaš žżšir aftur aš śtgangan er ekki vegna frekju gestgjafans, heldur er hśn višbrōgš viš įgangi spyrlanna. 

Žar af leišandi veršur žaš enn ljósara en ella aš žaš virkar allt aš žvķ móšgandi aš SVT hafi ekki oršiš viš beišni forsętisrįšuneytisins. Žaš žżšir aftur aš hvorki rķkisstofnun innan hins sęnska stjórnkerfisins, né hins ķslenska, kom til móts viš hinar ķtrekušu mįlamišlanir forsętisrįšherrans, sem birtust fyrst ķ gegnum ašstošarmann hans, sķšan eiginkonu og žį forsętisrįšuneytiš sjįlft. 

Žvķ legg ég til aš nśverandi forsętisrįšherra, ašstošarmašur forsętisrįšherra og/eša forsętisrįšuneytiš leiti skżringa į žessum ósveigjanleika rķkisstofnanna beggja. Žannig liggja vęntanlega fyrir rekjanleg gōgn um hvernig beišni barst frį SVT um vištal og svōr rįšuneytisins til baka, sem leiddi til žess aš leyfi fékkst į vištališ og viš svo formlegar ašstęšur, lķkt žvķ og veriš vęri aš taka į móti sjįlfum sendiherra Svķžjóšar. 

Einnig legg ég til aš bęši hinn hljóšritaši texti vištalsins, sem og žżšing hins enska hluti hans į ķslensku, sé vélritašur į skjal og vandlega yfirfarinn. Žaš kęmi mér ekki į óvart aš ķ ljós komi aš efni vištalsins sem samžykkt var, hafi ekki komiš fram ķ spurningum spyrlanna, heldur hafi žeir fariš śt fyrir efniš. 

Žaš gęti fališ ķ sér brot į heišursmanna samkomulagi žvķ sem lagt var upp meš. Žvķ gęti veriš aš śtganga forsętisrįšherra hafi veriš óskōp ešlileg višbrōgš, til aš tjį žaš bęši meš oršum og geršum aš stōšugildiš forsętisrįšherra hafi hreinlega veriš gabbaš ķ vištal į fōlskum forsendum. 

Einnig gęti veriš aš ķ ljós komi aš krafa fréttamanna um aš forsętisrįšherrann svari um aškomu sķna aš Wintris, hefši įtt aš fara fram ķ hinu formlega vištali ķ móttōkuhśsi gervallrar rķkisstjórnarinnar eša į opnum fundi žį žegar ķ kjōlfariš;  hafi ekki virt hina naušsynlegu ašgreiningu į bęši stōšugildi og stašsetningu vištals/ fundar annars vegar og fjįrmįla persónunnar Sigmundar Davķšs Gunnlaugssonar ķ tengslum viš fjįrmįl eiginkonu sinnar innan frišhelgis einkalķfs og heimilis. 

Įstęša žess aš ég rita žennan tōlvupóst til forsętisrįšherrans og/eša forsętisrįšuneytis hans er sś aš eftir aš ég sį frétt žann 13. desember sķšastlišinn eša upp śr žvķ, aš forsętisrįšherrann Siguršur Ingi Jóhannsson vildi fį leyfi forseta Ķslands til stjórnarmyndunarvišręšna, žį velti ég žvķ fyrir mér hvort vištališ žann 11. mars hlyti ekki aš hafa valdiš slķkri sundrung ķ flokki hans; aš erfitt gęti reynst aš sannfęra forsetann um styrkleika Framsóknarflokksins til aš žola slķkar višręšur. Leit mķn aš svōrum hefur leitt til žess aš ég setti mig ķ samband viš fjōlda ašila og kynnti mér bęši Wintris mįliš og tengt. Af viršingu fyrir jįkvęšum višbrōgšum margra žeirra, mun ég įframsenda žennan tōlvupóst minn.


Kvešja, 
Gušmundur Rafn Geirdal Bragason

     


FĶFLABOŠHLAUPIŠ endurtekiš

Į sķšustu įrunum fyrir bankahruniš 2008 fór žjóšin okkar ķ einskona FĶFLABOŠHLAUP, žar sem fólk atti kapps hvert viš annaš um vitlausustu įkvašanir ķ peningamįlum. Fólk hafši svo sem góša UNDANFARA, žar sem forystusveitir stóru bankana fóru spertar meš greiningarsveitir sķnar til aš rślla śt rauša dreglinum.

Į sķšasta įri mįtti alveg greinilega sjį sömu sjśkdómsmerkin. Nżtt FĶFLABOŠHLAUP var geinilega hafiš. Žar var keppt um vitlausustu hugmyndirnar aš žvķ hvernig viš ęttum aš eyša tekjum komandi įra, ef fjölgun feršamanna yrši 30 - 50% į įri, nęstu tvo įratugi eša svo. Millljaršarnir voru sagšir streyma ķ rķkiskassann, žannig aš viš yršum aš vera dugleg aš eyša žessum peningum.  Hver į fętur öšrum komu vitringarnir fram ķ fjölmišlum, endurtók hver eftir öšrum fjölda feršamanna og aušssöfnunina sem af žaim stafaši.

Žegar  ég var bśinn aš hlusta į žetta FĶFLABOŠHLAUP ķ nokkra mįnuši, įn žess aš nokkurt lįt yrši į, įkvaš ég aš fara aš skoša hjį skrįningu Hagstofunnar, hvernig tölur žeirra kęmu śt ķ samanburši viš FĶFLABOHLAUPIŠ. Fljótt taldi ég mig sjį aš tölurnar um fjölda feršamanna vęru  heildartölur um komur til Keflavķkurflugvallar. Sį ég ekki aš frį žeirri tölu vęru dregnir allir žeir sem millilentu ķ Keflavķk til įframhaldandi flugs annaš.  Einnig kom ķ ljós aš umtalsveršur fjöldi landsmanna hefšu į įrinu fariš til śtlanda, en ekki sįst žess merki aš nokkur žeirra hefši komiš heim aftur.

Žeir skorušu einnig hįtt ķ FĶFLABOŠHLAUPINU, sem fóru į flug aš reikna hinar miklu tekjur sem viš hefšum af feršamönnum. Nokkrir snjallir reiknimeistarar héldu žvķ fram į tķmabili aš tekjurnar vęru žvķlķkar aš žaš jafngilti žvķ aš hver feršamašur eyddi hér einni milljón į dag. Viš hefšum žvķ vel efni į aš setja almennilegan pening ķ aš bęta ašstöšu feršamanna.

Jį og nś er žaš nżjasta sem žjóšin į aš eyša peningum ķ. Hśn į aš passa aš hinir erlendu feršamenn fari sér ekki aš voša ķ hinum augljósu hęttusvęšum sem žeir fara um į ókunnum slóšum. Ég brį žessu dęmi upp ķ reiknilķkan. Feršamenn eru sagšir nś um 1,5 milljónir į įrsgrunni. Aš mešaltali vęri žaš nįlęgt 100 žśsund į mįnuši. Fararstjórar ķ 40 manna hópferš segjast illa rįša viš faržega sķna. Ef žaš vęri lķkaniš aš viš žyrftum gęslumann į hverja 20 feršamenn, žyrftum viš nśna c. a. 5.000 gęslumenn strax. Kostnašur viš slķkt gęti numiš 4-5 milljöršum į mįnuši en tekjur enn óljósar. Af skilum viršisaukaskatts gęti mašur tališ töluvert žar um svarta starfsemi.

Žį įratugi sem viš höfum getaš gengiš aš eins miklu lįnsfé og okkur langaši ķ, höfum viš lķtiš hugsaš fyrir žvķ aš afla tekna fyrir samfélagiš. Sķšustu įratugi hefur skiptingin veriš žannig aš 9 į hverjum 10  starfsmönnum į vinnumarkaši, vinnur hjį hinu opinbera eša viš žjónustugreinar.  1 af hverjum 10 aflar gjaldeyristekna fyrir alla hina til aš eyša. Kannski örlķtiš ķkt mynd en samt ekki mikiš.

Žaš sem sannar fyrir manni aš farin er af staš endurtekning į FĶFLABOŠHLAUPINU er sś stašreynd aš ENGINN stjórnmįlaflokkur hafši neinar athugasemdir viš svona samsetningui vinnumarkašarins. Allir vildu žeir mikla aukningu į fjįrframlögum til heilbrigšismįla, menntamįla, lengra fęšinmgarorlof og hęrri orlofsgreišslur og hugmyndalistinn var stundum langur. En eftir einu tók ég, vegna žess aš ég hlustaši sérstaklega eftir žvķ aš žaš yrši nefnt.

Allir sem tjįš hafa sig um kjaramįl, hękkun kjararįšs, og fjölda mörg tękifęri til aš nefna bętta greišslužętti, virtust sammįla um aš ekki žyrfti ķ neinu aš bęta eldri borgurum žęr lķfeyrisgreišlsur sem af žeim var stoliš ólöglega eftir bankahruniš. Žaš Alžingi sem lauk störfum skömmu fyrir kosningar ķ haust taldist hafa tekiš įkvöršun um aš strax ķ janśar 2017 yrši ellilķfeyrir ekki undir 280.000 į mįnuši.  Ég hękkaši um tęp 10 žśsund hjį Tryggingastofnun, en ekki um eina krónu hjį lķfeyrissjóšum.

Žetta er vęgast sagt oršin žreytandi lķtilsviršing viš mann eftir aš hafa skilaš fullum 50 įrum į vinnumarkaši, aš allir skuli sameinast um aš gleyma žvķ aš leišrétta lķfskjör eldri borgara. OG nś žegar meira aš segja Forseti Ķslands telur mikilvęgara aš auka śtgjöld til sjįlfskipašra erlendra hęlisžurfenda, sem rétt eigi į aš lifa hér frķtt į okkar kostnaš, žį er lķklega kominn tķmi til aš fara aš žegja og sętta sig viš aš žjóšin hafi sameinast um aš stela žessum ógreidda lķfeyri okkar frį įrunum 2009 til 2016 įn žess aš okkur verši greiddar neinar bętur.  Viš erum vķst svo aftarlega uį upptalningarlistunum aš śtsendingartķmi dugar ekki til aš röšin komi aš okkur.


Žetta vištal Morgunblašinu til mikils sóma

Žetta er vel śtfęrt vištal žar sem Anna fęr loksins aš tjį žjóšinni trśveršugri śtgįfu sögunnar en reynt var aš tjalda fram ķ Kastljósžętti ķ aprķl 2016. Vona aš fjölmišlar fari nś aš leita meira eftir sannleikanum ķ staš žess velta sér aftur og aftur upp śr žeim ótrślega óheišarleika sem Sęnski sjónvarpsmašureinn Sven Bergman og Jóhannes Kr. Kristjįnsson hjį Reykjavķk Media skįldušu upp til aš fella rķkisstjórnina og forsętirrįherrann, fyrrverandi. Ljótur leikur sem žeir munu gjalda fyrir sķšar.


mbl.is Stašreyndirnar virtust litlu skipta
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Opiš bréf til Umbošsmanns Alžingis

Umbošsmašur Alžingis,

Templarasundi 5, 101 Reykjavķk.

Reykjavķk 19. nóv. 2016.

 

ERINDI: Ósk um skošun raunverulegra valdheimilda svonefndra „Śrskuršanefnda“ żmissa mįlaflokka er varša samskipti almennings viš stjórnkerfiš.

 

 Erindi žetta er sent yšur meš ósk um aš žér beitiš frumkvęšisrannsókn varšandi žęr lagaforsendur sem kunna aš vera fyrir nefndum „Śrskuršarnefndum“ żmissa mįlaflokka er varša samskipti einstaklinga, fyrirtękja og stofnana viš žau rįšuneyti sem fara meš viškomandi mįlaflokk.

Sammerkt er meš žeim mįlaflokkum sem undirritašur hefur kynnst, eša haft spurnir af, er aš viškomandi ašili veršur óįnęgšur meš śrskurš undirstofnunar viškomandi rįšuneytis. Ķ lögum um viškomandi starfsemi er ķ flestum tilfellum settur fram sambęrilegur texti, lķkt hljóšandi og žaš sżnishorn sem hér er birt śr lögum um Almannatryggingar nr. 100/2007. Žar segir eftirfarandi ķ 7. gr.

„7. gr. [Rķsi įgreiningur um grundvöll, skilyrši eša upphęš bóta eša greišslna samkvęmt lögum žessum kvešur sjįlfstęš og óhįš nefnd, śrskuršarnefnd almannatrygginga, upp śrskurš ķ mįlinu. Sama gildir um įgreining um endurkröfurétt, ofgreišslur og innheimtu žeirra, sbr. 55. gr.]1)

Rįšherra skipar žrjį menn ķ nefndina og jafnmarga til vara til sex įra ķ senn. Hęstiréttur tilnefnir tvo menn. Skal annar žeirra uppfylla skilyrši um embęttisgengi hérašsdómara og vera formašur nefndarinnar en hinn skal vera lęknir og varaformašur hennar. Einn nefndarmanna skal skipašur įn tilnefningar. Varamenn skulu tilnefndir į sama hįtt og uppfylla sömu hęfisskilyrši og ašalmenn.

Ķ grundvallarlögum lżšveldis okkar, stjórnarskrįnni, lögum nr. 33/1944, er ķ 2. gr. skżr įkvęši um hvernig valdsžęttir skiptast milli žriggja ašila og hverjir žaš eru sem hafa heimild til valdsįkvöršunar ķ hverjum hinna žriggja liša. Ķ fyrsta liš fer Forseti Ķslands og Alžingi meš löggjafarvaldiš. Ķ öšrum liš fara Forseti Ķslands og rįšherrar meš framkvęmdavaldiš. Ķ žrišja liš fara dómendur, meš dómsvaldiš.

Ķ 59. gr. stjórnarskrįr segir aš: „Skipun dómsvaldsins veršur eigi įkvešin nema meš lögum.“

Lķtum žį nįnar į žaš sem segir ķ 7. gr. laga nr. 100/2007. Žar er sagt aš: „Rķsi įgreiningur um grundvöll, skilyrši eša upphęš bóta eša greišslna samkvęmt lögum žessum kvešur sjįlfstęš og óhįš nefnd, śrskuršarnefnd almannatrygginga, upp śrskurš ķ mįlinu.“

Um žį nefnd sem žarna er tiltekin segir ķ 2. mgr. 7. gr. laga nr. 100/2007, aš: „Rįšherra skipar žrjį menn ķ nefndina og jafnmarga til vara.“

Žegar mašur les svona texta ķ nżlegum lögum frį Alžingi, getur mašur ekki annaš en spurt sig hvort Alžingismenn séu svo ókunnir og ómešvitašir um mikilvęgustu įkvęši grundvallarlaga samfélags okkar, stjórnarskrįr Lżšveldisins, aš žeir skili lagatexta frį sér meš slķkum įgöllum sem žarna eru. Rįšherra skipuš nefnd, sem hvergi ķ lögum er skilgreind til dómsśrskurša, getur ekki samkvęmt įkvęšum stjórnarskrįr okkar, öšlast heimild til aš fella śrkurš um žau įgreiningsatriši sem milli ašila mįls standa.

Ķ 59. gr. stjórnarskrįr segir aš: >Skipun dómsvaldsins veršur eigi įkvešin nema meš lögum.<

Og ķ 60. gr. segir aš: >Dómendur skera śr öllum įgreiningi um embęttistakmörk yfirvalda.<

Eins og hér hefur veriš rakiš, veršur ekki séš aš Alžingi geti meš lögmętum hętti veitt rįšherra valdheimild til skipunar nefndar, sem ętlaš er žaš vald aš skera śr um įgreining mįlsašila viš undirstofnun sama rįšherra og ętlaš er žaš vald aš skipa śrskuršarašila innan eigin mįlaflokka. Ķ 70. gr. stjórnarskrįr er afar skżrt įkvęši um grundvallarrétt žeirra er telja į rétt sinn hallaš en žar segir:

„70. gr. Öllum ber réttur til aš fį śrlausn um réttindi sķn og skyldur eša um įkęru į hendur sér um refsiverša hįttsemi meš réttlįtri mįlsmešferš innan hęfilegs tķma fyrir óhįšum og óhlutdręgum dómstóli…..“

Žį ber einnig aš geta žess aš Dómendur eru SKIPAŠIR til starfa ķ lögbošnum dómstólum. Ķ 20 gr. stjórnarskrįr segir aš: „Forseti lżšveldisins veitir žau embętti, er lög męla.

Engan mį skipa embęttismann, nema hann hafi ķslenskan rķkisborgararétt. Embęttismašur hver skal vinna eiš eša drengskaparheit aš stjórnarskrįnni.“

Eins og hér hefur veriš rakiš, verša žvķ ekki fundnar heimildir ķ stjórnarskrį aš rįšherra skipašar śrskuršarnefndir, utan dómstólasvišs og įn skżrra sjįlfstęšra laga um starfsreglur og skyldur slķkrar nefndar, geti fellt ašfararhęfa bindandi śrskurši ķ deilumįli einhvers ašila viš undirstofnun sama rįšherra og skipaši nefndina. Aš mati undirritašs getur slķk nefnd ekki meš nokkurum rétti fellt ķžyngjandi śrskurši ķ žįgu undirstofnunar žess rįšherra sem veitti žeim starfiš. Slķk er ķ beinni andstöšu viš meginreglu stjórnarskrįr landsins um óhįšan og óhlutdręgan dómstól, sem tryggi svo sem kostur er öllum žann rétt sem öllum ber, samkvęmt 70. gr. stjórnarskrįr.

Stöšugt er veriš aš beita žessum meintu ólögmętu śrskuršarnefndum gegn fólkinu en ekki farin hin ešlilega leiš 70. gr. stjórnarskrįr aš ljśka įgreining meš réttlįtri mįlsmešferš innan hęfilegs tķma fyrir óhįšum og óhlutdręgum dómstóli…..“

Žaš er von undirritašs, aš meš žvķ aš vekja į žennan hįtt athygli yšar į žessum alvarlega ólögmętu ašgeršum, t. d. gegn varnarlausum višskiptaašilum Tryggingastofnunar rķkisins, muniš žér skoša lagasetninguna um meint ólögmętt sjįlfstętt dóms- eša śrskuršarkerfis, innan hvers rįšuneytis fyrir sig, sem žarna hefur veriš komiš į fót, bersżnilega utan įkvęša stjórnarskrįr, laga og réttarfarsreglna lżšveldis okkar.

Undirritašur hefur oršiš fyrir ólögmętum og óréttmętum śrskurši svona nefndar, žar sem ólögmętum śrskrši var beitt gegn undirritušum, til aš hafa af honum verulegan hluta lķfeyrisgreišslna hans um nokkurra įra skeiš. Nokkuš oft veršur vart viš einkennilega śrskuši svona nefnda. Og sķšast nś ķ lišinni viku mįtti heyra aš įn réttlįtrar mįlsmešferšar innan hęfilegs tķma fyrir óhįšum og óhlutdręgum dómstóli…..“, vęri Póst og fjarskiptastofnun nś aš hótaš aš taka af Śtvarpi Sögu, senditķšni fyrir stęrsta sendinn žeirra, žó heimildir til slķks verši ekki aušveldlega fundnar ķ lögum um viškomandi rķkisstofnun.

Rekstrarašilum Śtvarps Sögu mun vera vķsaš į aš beina kvörtunum sķnum til sjįlfstęšrar >śrskuršarnefndar< Póst og fjarskiptastofnunar, sem felli endanlegan śrskurš, sem verši ašfararhęfur. Af lögum um Póst og fjarskiptastofnun veršur ekki séš aš stofnunin hafi heimild til gešžóttaįkvaršana um hverjir verši sviptir starfsleyfi einstakra tķšnisviša. Óhętt er aš segja aš Śtvarp Saga hafi skapaš sér sess sem ein vinsęlasta śtvrpsstöš eldra fólks og öryrkja og margra fleiri hlustenda. Segja mį aš Śtvarp Saga sé einn gagnvirkasti fjölmišill landsins, žvķ žar gefst hlustendum langur tķmi ķ viku hverri til aš tjį skošanir sķnar, ķ beinni śtsendingu, į stjórnarhįttum og landsmįlum almennt. Į Śtvarpi Sögu fęr fólk, innan ešlilegra kurteisismarka, aš tjį skošanir sķnar mótbįrulaust. Śtvarp Saga er žvķ ķ raun eina hlutlausa almenningsśtvarp landsins og sem ein ašal śtvarpsstöš aldrašra og öryrkja.

Undirritašur veit aš žér getiš ekki tekiš žetta erindi beinlķnis sem kvörtunaratriši. Hins vegar er ljóst aš mikill fjöldi eldri borgara og öryrkja mundu vilja koma į framfęri viš yšur svona kvörtun vegna Śtvarps Sögu, sem er nįnast sś eina afžreying sem er ķ boši fyrir okkar tekjuašstęšur, žar sem lķfeyrir okkar er tęplega fyrir naušžurfta žörfum. Af žeim sökum stendur okkur ekki til boša žau skemmti- eša afžreyingaratriši sem leikhśs, tónlistahśs og ašrir skemmtistašir bjóša uppį, fyrir žį sem hafa rįš į aš eyša peningum ķ slķkt.

Ég veit ekki hvort einhverjir hafi kvartaš til yšar vegna ótvķrętt ólögmętra skeršinga į lķfeyrisgreišslum til okkar, frį įrsbyrjn 2009, en žęr skeršingar hafa aldrei veriš leišréttar. Og lögin um lķfeyri okkar frį žeim tķma aldrei veriš rétt framkvęmd sķšan. Ég sendi yšur lķklega sķšar samantekt sem ég sendi Alžingismönnum, žar sem undirritašur uppskar ein minnstu višbrögš stjórnkerfis, sem hann hefur reynt į yfir 40 įra ferli sķnum ķ barįttu fyrir žį sem minna mega sķn ķ žjóšfélaginu. Af sendingu erindisins į 63 žingmenn, féll ég eitt fjögurra stafa orš til baka, sem var TAKK og ekkert annaš.

Bréf žetta er fyrst og fremst ętlaši til aš vekja athygli yšar į žeirra alvarlegu yfirsjón sem gerš hefur veriš meš lagasetningu um sjįlfstęšar „Śrskuršarnefndir“, żmissa rįšuneyta ķ stjórnkerfi okkar og žeim alvarlegu réttarbrotum sem af žeim leiša.

Meš vinsemd og viršingu,

Gušbjörn Jónsson, Fyrrv. rįšgjafi.

 

 


Hęlisleitendur, sérstakur Fjįrlagališur

Ég skal fśslega višurkenna aš ég varš meira en lķtiš undrandi žegar ég fann >hęlisleitendur< sem sérstakan Fjįrlagališ ķ rķkisbókhaldi okkar. Žaš hafši alveg fariš fram hjį mér aš žjóšin hefši veriš spurš um hvort hśn vildi taka į framfęri sitt einhvern fjölda sjįlfskipašra >hęlisleitenda<  og ķ žaš verkefni vęri variš hluta af skatttekjum žjóšarinnar.

Hér er ég ekki aš tala um aš hverfa frį višurkenndri neyšarhjįlp viš fólk sem lendir ķ raunverulegri neyš og leitar į nįšir alžjóšlegra og višurkenndra hjįlparsamtaka. Hins vegar veršur aš višurkenna aš žaš er engin leiš fyrir smįžjóš eins og Ķsland, aš ętla aš bjarga öllum žeim sem sjįlfir śrskurša sig hjįlpar žurfi.

Žaš hefur hingaš til sżnt sig aš viš getum ekki einu sinni hjįlpaš okkar eigin fólki, sem vegna langvarandi veikinda eša annarra atvika sem ręnir fólk sjįlfsaga og viljafestu til aš sjį sjįlu sér farborša.

Ķ dag er sagt aš nokkur fjöldi Ķslenskra rķkisborgara sé į vergangi, eigi hvergi höfši sķnu skjól. Į sama tķma berast fréttir af žvķ aš heilbrigt ERLENT feršafólk komi hingaš og skrįi sig sjįlft hjįlparžurfi. Žegar ķ staš er brugšist viš og žvķ fólki veitt hśsaskjól, tekin ķbśš į leigu, eša fįist ekki ķbśš er fólkinu komiš fyrir, į kostnaš rķkisins, į einhverju hótelanna ķ borginni.

Žaš vakti athygli mķna aš ENGINN fjįrlagališur er sérmerktur Ķslendingum sem ekki geta séš sér farborša. Ķslending sem er hjįlparžurfi, varšandi hśsnęši, hśsbśnaš eša ašra śtgjaldališi sjįlfstęšs lķfs, er vķsaš į yfirfullt Gistiskżli Borgarinnar eša ķ Konukot, sem lķka er žétt setiš.

Žegar mašur horfir į žessa smįnarlegu framkomu gagnvart okkar eigin fólki, į sama tķma og erlendu feršafólki, sem hingaš kemur, fęr sjįlft aš śrskurša sig hjįlparžurfi. Žaš sjįlft tekur žvķ einhliša įkvöršun um aš Ķslenska rķkiš skuli sjį žeim fyrir hśsnęši sem teljist bošlegt heimili, fįi allan ešlilegan kostnaš greiddan auk vasapeninga, einnig fyrir börnin. Žegar viš lįtum žaš spyrjast śt ķ heim aš hér geti fólk lifaš į kostnaš rķkisins ķ eitt įr eša meira og jafnframt unniš sér inn skattfrķar tekjur, er višbśiš aš ašsóknin aukist verulega. Erum viš višbśin aš męta  öllum žeim kostnaši sem žvķ fylgir fyrir rķkissjóš og skattgreišendur? Žį er jafnframt ešlilegt aš spurt sé hvort ešlilegt sé aš ERLENT FÓLK, geti sjįlft skilgreint sig hjįlparžurfi, og sé žį sjįlfkrafa skilgreint meš frišhelgi hér į  landi og jafnframt oršinn sem sjįlfstęšur fjįrlagališur?

Ég er ekki ķ neinum vafa um aš nś rķsa upp okkar žekktu öfgahópar sem viršast hafa žaš eina markmiš aš eyšileggja žaš samfélag sem hér hefur veriš byggt upp ķ žokkalegri samstöšu žjóšarinnar. En žessu blessaša fólki sést yfir žį stašreynd aš um leiš og žeim tekst ętlunarverk sitt, hverfa žeim allar fjįrmögnunarleišir sjįlfu sér til framfęrslu eša til greišslu vegna barįttumįla žeirra. Žį veršur enginn rķkissjóšur til aš sękja ķ peninga, žvķ ekkert samįbyrgt samfélag vęri aš baki žeim rķkissjóši og enginn ašili sem hefši heimild til aš krefja annaš fólk um skattgreišslur. Hinn stjórnlausi hópur yrši til, žar sem enginn: skóli, sjśkrastofnanir, velferšaržjóusta eša fjölskylduhjįlp yrši til, umfram žaš sem fjölskyldurnar myndu sjįlfar hjįlpa sķnu fólki.

En veltum okkur ekki meira upp śr žeirri stöšu, sem vonadi veršur aldrei, og skošum greišslur rķkissjóšs undanfarin įr 2014 - 2016,  til fjįrlagališarains HĘLISLEITENDUR. Stašan lķtur svona śt:

Įriš 2014.

Į Fjįrlögum                  464 milljónir

Į Fjįraukalögum            119,1 milljón 

                Samtals 2014 kr. 583,1 milljón krónur.

Įriš 2015

Į Fjįrlögum                   757 milljónir 

Į Fjįraukalögum             450 milljónir

      Samtals 2014 kr.1.207 milljónir króna

Įriš 2016

Į Fjįrlögum                   555,6 milljónir 

Į Fjįraukalögum             640 milljónir 

          Samtals 2014 kr. 1.195,6 milljónir króna

Samtals hafa žvķ fjįrveitingar į fjįrlögum framangreind įr, vegna   >hęlisleitenda< į eigin vegum, veriš kr. 2.985,7 milljónir, sem skiptast žannig.

Į fjįrlögum      2014-2016   kr. 1.776,6 milljónir

Į fjįraukalögum  2014-2016   kr. 1.209,1 milljónir

Śtlendingastofnun er ekki bśin aš svara erindi mķnu, sem varla er von. Žeir žurfa einhvert tķma til aš taka žetta saman. Samkvęmt žvķ sem hér kemur fram eru fjįrheimildir žeirra į yfirstandandi įri vegna >hęlisleitenda< samtals 1.195,6 milljónir. Hins vegar mun hafa heyrst ķ fjölmišlum aš kostnašur yfirstandandi įrs sé kominn yfir 1.700 milljónir sem žżšir aš hann er žegar  kominn rśmar 500 milljónir króna fram śr fjįrheimildum og enn er haldiš įfram, og nś augljóslega meš žvķ aš STELA FÉ ŚR RĶKISSJÓŠI.  

Og enn er eftir einn og hįlfur mįnušur af įrinu. Mér sżnist žvķ stefna ķ aš kostnašur vegna >hęlisleitenda< fari į yfirstandandi įri nįlęt 800 - 900 milljónum króna fram śr žegar samžykktum fjįrheimildum sem fyrir hendi eru. Žaš žżšir ķ raun aš 600 - 700 milljónum hafi veriš stoliš śr sameiginlegum sjóšum landsmanna, sem óbeinn rekstrarstyrkur fyrir žau flugfélög sem flytja hingaš faržega sem ekki hafa fjįrrįš né önnur śrręši til aš dveljast hér į landi, einkanlega į žessum įrstķma.

Og žį kemur spurningin til Bjarna Ben, sem segir eldri borgara ekki eiga rétt į lögbundnum lķfeyrisgreišslu og žar meš fullum  leišréttingum aftur til upphafs įrsins 2009.

Ertu enn sama sinnis um aš žaš sé ekki hęgt aš gera betur ķ mįlefnum eldri borgara? Eru žaš bara kjararįš ęšstu stjórnenda landsins og Śtlendingastofnun, sem hafa frjįlsa heimild til aš brjóta 41. gr. stjórnarskrįr, eins mikiš og eins oft og žeim finnst žörf į? Erum viš, eldri borgarar žessa lands svo réttlaus hér, mišaš viš réttarstöšu óviškomandi fólks sem hingaš kemur į eigin vegum, įn žess aš geta framfleitt sér, aš viš eigum ekki rétt į aš fį žaš sem af okkur var ÓLÖGLEGA TEKIŠ į įrunum 2009 og fram į žennan dag? Ganga svonefndir >hęlisleitendur< fyrir?  

En fyrst aš hęgt er aš stela peningum śr sameiginlegum sjóšum okkar allra, til launahękkana ęšstu stjórnenda landsins, upp į tvöfaldan til žrefandan brśttó lķfeyri eldri borgara, stela einnig śr sameiginlegum sjóšum til aš hżsa og halda uppi erlendu fólki sem engar kröfur į til okkar sameiginlegu sjóša. - Hvers vegna er žį ekki einnig hęgt aš stela śr sameiginlegum sjóšum okkar til leišréttingar į žeim žjófnaši sem framkvęmdur var, utan allra lagaheimilda, meš atbeina fjįrmįlarįšuneytis, er lķfeyri okkar eldri borgara žessa lands var skertur.  Jį Bjarni minn. Nś vil ég fį hreinskilin svör, ekki śtśrsnśning.


Bréf til Śtlendingastofnunar

Śtlendingastofnun.

Skógarhlķš,   101 Reykjavķk

Komiš žiš sęl!

Undanfarna daga hafa borist fregnir af žvķ aš hingaš streymi mikill fjöldi śtlendinga til aš óska eftir hęli hér.  Fregnir berast einnig af žvķ aš mikill fjöldi žessa fólks sé į vegum Śtlendingastofnunar vistašur į Hótelum og öšru leiguhśsnęši sem žiš hafiš tekiš į leigu. Ķ žessu sambandi leita ég upplżsinga um žaš hvernig žessi mikli višbótarkostnašur sé fjįrmagnašur, žvķ Innanrķkisrįšuneytiš kannast ekki viš auknar fjįrheimildir til stofnunar ykkar og ķ skrįšum gögnum Alžingis hefur mér ekki heldur tekist aš finna heimildir fyrir žeim gķfurlegu śtgjöldum sem žarna viršast į feršinni.
 
Ég vek athygli į 41. gr. stjórnarskrįr okkar nr. 33/1944 en žar segir eftirfarandi:
 
„41. gr. Ekkert gjald mį greiša af hendi, nema heimild sé til žess ķ fjįrlögum eša fjįraukalögum.“
 
Eins og sjį mį af 41. gr. stjórnarskrįr, veršur ekki séš aš stofnun ykkar hafi löglegar fjįrheimildir til leigu mikils fjölda hótelherbergja fyrir óviškomandi fólk, sem hingar kemur į įbyrgš žess flugfélags sem žaš flytur hingaš.  Vitaš er aš rķkissjóšur segist ekki hafa fjįrmagn til aš leišrétta aš fullu žęr lķfeyrisskeringar sem af eldri borgurum voru teknar ķ kjölfar hrunsins 2008. Žessum aldurshópi hlżtur žvķ aš vera verulega brugšiš žegar rķkisstofnun eins og ykkar opinberar aš heimildarlaust sé ausiš stórum fjįrhęšum śr rķkissjóši, sem ešlilega mun fyrirbyggja aš žessi aldurshópur fįi ešlilega leišréttingu og visitölubundna lķfeyrishękkun, vegna įbyrgšarlausrar framgöngu ykkar, mešal annars.
 
Ešlilegt er, žegar ekki eru ašstęšur fyrir hendi til móttöku fleira fólks frį śtlöndum, aš ešlilegar og löglegar hömlur séu settar į aš flugfélög flytji hingaš fólk sem ekki getur séš sér farborša hér meš eigin fjįrmögnun. Žaš er ešlilegur neyšarréttur sem öll samfélaög hafa.
 
Ég vęnti skjótra svara viš fjįrheimildum ykkar, til žeirrar miklu aukningar śtgjalda stofnunar ykkar, sem fréttir berast af. Til dęmis afrit óskast af heimildum Alžingis til leigu žess mikla fjölda hótelherbergja, sem žiš hafiš sjįlf sagt frį ķ fréttum.
 
Viršingarfyllst
Gušbjörn Jónsson, kt: 101041-3289,
Krķuhólum 4,  111 Reykjavķk

« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Höfundur

Guðbjörn Jónsson
Guðbjörn Jónsson
F.v. ráðgjafi

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (21.7.): 0
  • Sl. sólarhring: 19
  • Sl. viku: 177
  • Frį upphafi: 148384

Annaš

  • Innlit ķ dag: 0
  • Innlit sl. viku: 158
  • Gestir ķ dag: 0
  • IP-tölur ķ dag: 0

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Jślķ 2017
S M Ž M F F L
            1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31          

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband