Fęrsluflokkur: Stjórnmįl og samfélag

ER GENGI KRÓNUNNAR OF HĮTT ?

Fullur undrunar hef ég hlustaš į grįtkór žeirra ašila sem aš öllu jöfnu hafa stašiš fyrir eyšileggingu rekstrargrundvallar Ķslenskra śtflutningsfyrirtękja frį lżšveldisstofnun. Er ég žar aš tala um samkór verslunar, vöruinnflytjenda og hina heimskulegu samtvinnun allra almennra verkalżšsfélaga undir einum sameiginlegum hatti ASĶ. Žaš var afleikur sķns tķma sem leiddi af sér prósentuhękkanir launa, sem ešli mįlsins samkvęmt hękka hęrri launin meira en hin lęgri. Lķkleg er hęgt aš segja aš engin ein ašgerš sem verkalżšshreyfingin hafi gert, hafi komiš jafn meinlega illa viš lįglaunastéttirnar ķ landinu.

 
Allt frį lżšveldisstofnun hafa framangreindir ašilar meš ašgeršum sķnum, stašiš fyrir óskynsamlegum kostnašarauka ķ Ķslensku rekstrarumhverfi. Kostnašarauka sem tekjugreinar žjóšfélagsins gįtu ekki rįšiš viš.
 
Žeim sem vilja eyša peningum ķ kaup į erlndum varningi eša žjónustu hefur ekki frį lżšveldisstofnun veriš bent į žį stašreynd aš viš eigum enga sjįlfsprotna gjaldeyrissjóši. Viš sem žjóš, veršum žvķ rétt eins og venjulegt launafólk, aš stżra vęntingum okkar til betri lķfskjara śt frį eftirstöšvum žjóšartekna, žegar keyptar hafa veriš naušsynlegar vörur til framfęrslu fólksins og rekstur žeirra fyrirtękja sem skapa žjóšartekjurnar. Ef viš getum hagaš innkaupum okkar frį öšrum löndum žannig aš afgangur verši af žjóšartekjum, er žar kominn sį grunnur sem viš höfum til framkvęmda eša annarrar eyšslu.
 
Vandi okkar sem žjóšar er sį aš menntakerfi okkar hefur hvergi geta fundiš plįss til aš fręša börn og ungmenni um undirstöšužętti lķfshamingju žeirra. Afleišingarnar eru žęr aš žvķ fólki fękkar stöšugt sem vinnur aš tekjuöflun žjóšfélagsins en aš sama skapi fjölgar žeim sem leita starfa hjį žjónustugreinum samfélagsins. Vandinn er hins vegar sį aš eigi varanleiki aš vera ķ žjónnustugreinum, verša gjaldeyrisskapandi atvinnugreinar aš vera žaš öflugar aš žęr geti skapaš veltufé fyrir žjónustugreinarnar til aš halda sinni starfsemi gangandi.
 
Eins og mešfylgjandi samantekt yfir śtflutningstekjur okkar og innflutningskostnaš frį įrinu 1942 til įrsins 1993 sżnir, er nokkuš langur vegur frį žvķ aš Ķslensk žjóš hafi aflaš tekna fyrir öllum žeim vöruinnflutningi sem stundašur hefur veriš į žessum įrum. Įstandiš lagašist ekki frį įrinu 1993 til įrsins 2011. Žaš fer žvķ hrollur nišur eftir baki mķnu žegar svokallašir hagfręšingar fara aš tala um Ķslendinga sem einhverja „rķka žjóš“. Stašreyndir mįlsins eru nefnilega žęr aš yfirleitt greiddum viš aldrei nišur eldri lįn meš tekjuafgangi. Viš greiddum eldri lįn meš nżjum og hęrri lįnum, sem dugšu fyrir umframeyšslu nżlišins įrs og upphęš eldri lįna sem komin voru aš gjalddaga.
 
Žegar öll žessi rekstrarmįl žjóšfélags okkar eru skošuš af raunsęi, kemur ķ ljós aš stjórnvöld eša Alžingi hvers tķma hafa hreinlega ALDREI myndaš neinn afkomugrunn fyrir samfélag okkar og aldrei svo mér sé kunnugt um hefur veriš gerš śttekt į hve mikiš peningamagn žar aš vera ķ umferš į Ķslandi svo allur ešlilegur rekstur samfélagsins geti greitt regluegan og fastan rekstrarkostnaš sinn į réttum tķma. Enginn hefur skošaš hringrįs fjįrmagns um hinar einstöku samfélagseiningar, sem er t. d. įstęša žess aš menn žręta enn um eyšileggingarafl kvótakerfins į sjįvarbyggšir landsins. Enginn hafši heldur įhyggjur af žvķ aš höfušborg landsins var svo langt frį žvķ aš vera sjįlfbęr meš öflun gjaldeyristekna til aš dekka žį gjaldeyriseyšslu sem Borgin hefur stundaš.
 
Hvernig vitum viš hvort žjóšin verši gjaldžrota einhverja nęstu mįnuši ef skyndilega lokast fyrir allar lįnalķnur, fyrir frekari lįnveitingar til greišslu rekstrarkosnašar? Nei, viš vitum flest ekkert um žaš. En öll framkoma okkar bendir til žess aš žęr ašvaranir sem Einar Oddur Kristjįnsson, fyrrverandi žingmašur setti fram žegar hann gat leitt athygli manna aš žvķ hvaša skaši žaš vęri fyrir žjóšfélagiš aš standa ķ žeim eltingaleik sem įšur var žegar veršhękkanir. og launahękkanir, hękkušu vķsitölu neysluverša, sem aftur hękkaši vöruverš og laun aš ógleymdum hękkunum į verštryggšum lįnum landsmanna.
 
Brjįlęšislegar stórhękkanir launa ķ sķšustu kjarasamningum, ķ žokkalegu kyrrstöšuumhverfi, gat ekki meš nokkru móti žżtt annaš en illyfirstķganleg vandamįl śtflutnings atvinnugreina. Og sś stašreynd er nś komin fram. En hvernig bregšast menn žį viš.
 
Menn sem verša fyrir auknu tjóni af völdum erlendra veršlękkana į söluvörum okkar įsamt lķklega frekari lękkana į komandi tķmum, takast nś ķ hendur og hoppa beint į vagninn sem žeir sįtu sem fastast į frį 1942 til žjóšarsįttarsamninga 1990. Ķ dag lįta žessir ašilar ein og Einar Oddur hafi aldrei veriš til og hans tillögur veriš einskis virši, žrįtt fyrir žau miklu straumhvörf sem uršu ķ efnahagslķfi žjóšarinnar eftir aš vinnubrögšum viš samningagerš var breytt.
 
Ég vil meina aš komi žaš ķ ljós aš ašilara verslunar, innflutningsgreina og launžegasambanda, bęši almennra og opinberra stéttarfélaga geti ekki sżnt žį žjóšfélagslegu įbyrgš aš stefna ekki ķ voša rekstri gjaldeyrisskapandi atvinnugreina žjóšarinnar, verši aš taka af žeim frelsi til veršlags į innfluttum vörum og gerš kjarasamninga gagnvart śtflutningsgreinum.
 
Žetta eru harkalegar ašgeršir. En žar sem óyggjandi tölur Hagstofu Ķslands sżna okkur algjört viljaleysi žessara ašila til aš finna farveg vona sinna įn žess aš ķtrekaš žurfi aš kollvarpa öllu efnahagskerfi heillar žjóšar, lķklega eingöngu vegna žess aš fįeinir menn, haldnir gręšgishugsjón, skeyta engu um afleišingar gjörša sinna, bara aš žeir fįi vilja sķnum framgengt. Žjóšin veršur aš komast śt śr žessum „hrunadansi heimskunnar“ og višurkenna AFTUR, eins og ķ žjóšarsįttinni, aš menn verši aldrei hamingjusamir eša rķkir į žvķ aš berja höfšinu viš stein

 

 

Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

30 des. 2010 var alheimsorkan spurš 5 spurninga varšandi stöšu žjóšfélags okkar

Aš kvöldi 30 des. 2010 var alheimsorkan spurš 5 spurninga varšandi stöšu žjóšfélags okkar og framtķš. Athygli er vakin į žvķ aš žau svör sem koma, lśta ekki aš efnahagsmįlum, heldur žeirri jįkvęšu orku sem stendur okkur til boša, til aš efla samfélagsvitund okkar. Spurningarnar 5 voru skilgreindar meš žvķ aš leggja 5 spila lögn meš Tarrotspilum og meš hverju žeirra fengin tįknręn gildi hverrar spurningar, og dżpri śtfęrsla sķšan leitaš meš spurningum til Alheimsvitundarinnar.

Fyrsta spurning var: Hvaš er aš gerast meš samfélag okkar? 

Svariš var _Heilun.

Tįknmynd. “Gömul sįr fortķšar eru aš koma upp į yfirboršiš, reišubśin til aš heilast. Viš getum ekki lengur fališ okkur fyrir okkur sjįlfum, eša öšrum. Meš žvķ aš opna okkur fyrir heiluninni og taka į móti henni, veršum viš aš lokum heil.

Ferliš er fariš af staš.”

RĘTT VIŠ ALHEIMSVITUND:

Hvaš eigum viš aš lesa śr žessu?

- Aš dramb er falli nęst. Sķšari tķma kynslóšir hafa breytt yfir eigin minnimįttarkennd meš sjįlfsįnęgju og drambi. Eftir mišja sķšustu öld fór aš bera į žvķ aš hinar drambsömu nżmenntušu kynslóšir, vildu fela sem mest lķfskjör og lķfsbarįttu forfešra sinna. Fannst žaš ekki stórmannlegt aš vera af fįtęku alžżšufólki komiš. Žaš var žó žetta fįtęka alžżšufólk, sem meš stefnufestu, óeigingirni og žrotlausri vinnu, reistu žjóšfélagiš śr örbyrgš og skilušu žvķ til afkomenda sinna meš allar leišir opnar til menntunar og sjįlfbęrra lķfsgęša. Žessi afrek forfešranna hefur seinni tķma fólk kappkostaš aš fela og mį śr umhverfi sķna sem mest af ummerkjum um afrek žessara ómenntušu forfešra. Afkomendurnir bįru hvorki viršingu né žakklęti til žeirra sem unnu žau afrek er sköpušu žjóšinni viršingu og velvilja, mešal erlendra žjóša.

Ķ sjįlfumgleši og drambi, hafa sķšari tķma kynslóšir breytt yfir minnimįttakennd sķna meš dęmigeršri órįšsķu žeirra sem ekki virša erfiši og fórnfżsi žeirra er lögšu til grunninn aš žeim lķfsgęšum sem komandi kynslóšir hefšu geta notiš, hefšu sķšari tķma kynslóšir nżtt sér hyggindi og raunsęi kynslóšanna sem į undan fóru. Takist žjóšinni aš sżna išrun gagnvart eigin óvitaskap undanfarinna įratuga og hefja til viršingar žau gildi og markmiš forfešra sinna, sem skilušu žjóšinni frį örbyrgš til velsęldar į undra skömmum tķma, žį mun manngildi og viršing hefja aftur göngu sķna ķ samfélaginu og žašan spyrjast til annarra landa.

 

2. spurning: Hver er innri veruleikinn, sem viš erum ekki mešvituš um?

Tįknmyndin var eftirfarandi:

“Hula blekkingar hefur haldiš vęntingažyrstum afkomendum frį žvķ aš sjį raunveruleikann. En hulan er byrjuš aš brenna. Mešvitundin sem vex innra meš hverri ófullnęgšri sįl, er ekki til komin vegna žess sem žęr geršu mešvitaš, eša af žörf til aš streša. Sérhver tilfinning sem žęr hafa um aš vera föst ķ myrkri, er aš leysast upp nśna. Nż vitund mun lyfta hulunni frį augum žeirra.”

RĘTT VIŠ ALHEIMSVITUND:

Žaš fólk sem fętt er į sķšari helming tuttugustu aldar, er aš verulegu leyti ališ upp ķ heimi óraunveruleika, žar sem fjįrhagsleg afkoma žjóšfélagsins, sem og hvers einstaklings fyrir sig, var gefiš afar lķtiš rśm ķ lķfinu til skilnings. Segja mį aš skólakerfiš hafi brugšist, aš žvķ leyti aš engin kennslustund fór ķ aš kenna fólki aš takast į viš žį ešlilegu lķfsbarįttu sem framundan vęri. Mį žar t. d. nefna mikilvęgasta grunnžįtt sjįlfsmyndar hvers einstaklings sem felst ķ raunhęfri žekkingu į undirstöšužįttum fjįrhagslegs sjįlfstęšis žjóšarinnar; sem og hvernig einstaklingurinn sjįlfur axlaši žį žjóšfélagslegu įbyrgš aš afla sjįlfum sér, og sinni fjölskyldu lķfsvišurvęris.

Hulan sem yfir žessum djśpa sannleika hefur legiš, er aš byrja aš brenna. Mikilvęgt er aš gera sér grein fyrir aš EKKERT af žvķ sem geršist, var af įsetningi gert, heldur hreinum óvitaskap. Žvķ er engin įstęša til aš lįta žaš valda sér streitu eša vanlķšan. Fólk hefur mikla vanmįttartilfinningu gagnvart öllum žeim įföllum sem yfir žjóšina hafi duniš. Žaš upplifir sig eins og ķ myrkri, žar sem leištogarnir viršast ekki geta leitt žjóšina til ljóssins. En, mikilvęgt er aš missa ekki móšinn og ekki grķpa til neikvęšra ašgerša.

Žaš er veriš aš hreinsa til, svo plįss verši fyrir nżjan leištoga meš jįkvęša žjóšarvitund.

Žrišja spurningin var: Žaš yrta, sem viš erum mešvituš um?

Tįknmyndin var eftirfarandi:

“Hśn minnir okkur į aš leita ekki eftir raunveruleikanum ķ hinu ytra, heldur fara inn į viš ķ djśp hreinleika og heišarleika. Žegar viš horfum į ytri ašstęšur festumst viš ķ aš dęma. Žetta er gott og žetta er vont. Ég vil žetta eša ég vil ekki žetta. Slķkt heldur okkur föstum ķ blekkingu, gömlum- vana og munstri. Slepptu stżringu hugans og faršu inn į viš.”

RĘTT VIŠ ALHEIMSVITUND:

Mikill fjöldi fólks sleppti, um mislangan tķma, haldfestu sinni viš kęrleiks- og samfélagsvitund til aš elta villuljós. Žaš blindašist af hyllingum draumsżnar um aš lķfsgęšin streymdu til žess, įn nokkrar fyrirhafnar af hįlfu žess sjįlfs. Žaš féll kylliflatt fyrir žeim glęsiheimi sem freistarar myrkraaflanna įreittu žaš stöšugt meš. Ķ dįleišslu- ašdįun bošašs glęsilķfs, tók fólkiš ekkert eftir žvķ aš freistararnir miklu voru aš sigla grundvelli lķfshamingju žjóšar žeirra ķ myrkragöng, žar sem engin vinsemd og ekkert traust var til hjįlpar.

Fyrstu višbrögš fólksins var örvęnting. Žaš hafši sleppt haldfestu sinni viš kęrleika og samfélagsvitund og upplifši sig žvķ eitt og yfirgefiš ķ myrkri blekkinganna. Glęsileikinn var horfinn og nakinn raunveruleikinn sżndi svo įžreifanlega aš ķ glitsżn glęsileikans var engin varanleg hamingja.

Žegar glęsileikinn var svo skyndilega horfinn, og nakinn hversdagsleikinn blasti allt ķ einu viš fólkinu, fannst žvķ veröldin bókstaflega hafa hruniš yfir sig. Allir tölušu um HRUN og KREPPU. Enginn virtist taka eftir žeirri stašreynd aš jafnt eftir HRUNIŠ, jafnt sem fyrir žaš, seldi žjóšin allar sķnar framleišsluvörur į hęsta mögulegu verši. Ekkert veršfall eša framleišslufall varš žó HRUNIŠ hafi gengiš yfir. Öll jaršbundin starfsemi til tekjuöflunar žjóšfélagsins hélt ótrufluš įfram. En samt upplifši fólkiš veröld sķna hrunda til grunna. Hvaš var žaš žį sem hrundi? Žaš eina sem hrundi var glitsżn óraunhęfrar glęsiveraldar, sem įtti sér enga fótfestu ķ kęrleiks- eša samfélagsvitund Alheimsorkunnar. Žess vegna gat hśn ekki oršiš langlķf, žó mikill fjöldi hafi tekiš įstfóstri viš hana og įlitiš hana raunveruleika.

Žegar kęrleiks- og samfélagsvitund Alheimsorkunnar er skilin eftir, til aš fylgja glitsżn óraunhęfrar glęsiveraldar, veršur birtingarmynd żmissa einstaklinga sem sękjast eftir samfélagsįbyrgš nokkuš hrokafengin og sjįlfhverf. Aš višbęttri langžróašri minnimįttarkennd, ašallega vegna fyrrum fįtęktar žjóšarinnar, veršur til hin sérkennilega žörf fyrir hól frį öšrum, samhliša nokkru mikillęti. Lķtiš er um sjįlfsprottna aušmżkt og einlęgt žakklęti fyrir ašdįun annarra į verkum landsmanna sem įstęša er til aš vegsama.

Af öllum žessum ašstęšum er fjöldaafl samfélagsins oršiš blindaš af neikvęšni, sem veldur žvķ aš fólki er frekar tamt aš fella dóma, en ręša mįlefnin til žeirrar nišurstöšu sem byggt geti upp jįkvętt orkumunstur byggt į kęrleika og samfélagsvitund. Žessar neikvęšu ašstęšur halda fólki föstu ķ sjįlfhverfuhugsun, žar sem ķ meginatrišum er leitaš sökudólga og til hefnda. Slķk leiš er ķ neikvęšri orku og sś orka losar žvķ mišur fólk ekki śr fjötrum hugarfarsins. Leišin til varanlegrar lausnar frį žessu neikvęša munstri er aš beina huganum frį hinni horfnu glitsżn, til žeirrar kęrleika- og samfélagsvitundar, sem frį einlęgu hjarta streymir.

Fjórša spurning var: Ķ hverju getur LAUSNIN veriš fólgin?

Tįknmyndin var eftirfarandi:

“Huga okkar er ętlaš aš vera žjónn okkar. En žegar viš gleymum žvķ, stjórnar hugurinn lķfi okkar. Žetta tįkn er aš segja okkur aš einhver, einhvers stašar, er fastur ķ huganum. Skošašu vandlega hvort žaš sért žś.”

RĘTT VIŠ ALHEIMSVITUND:

Žetta tįkn žarfnast ekki mikilla skżringa, ef fólk hefur nįš žvķ sem į undan er komiš. Žetta tįkn vekur ašallega athygli į aš upplifi einhver sig fastan ķ myrkri hugarfarsins, en langi til aš einhver fęri honum ljós, žarf hann aš breyta hugarfari sķnu og įkveša aš sękja sér sjįlfur ljósiš inn ķ lķf sitt. Hver og einn fęr hjįlp til slķks, sé įsetningurinn djśpstęšur og einlęgur. Skošašu vandlega hvort žaš sért žś sem žurfir hjįlp.

Fimmta spurning var: Getum viš öšlast skilning į LAUSNINNI?

Tįknmyndin var eftirfarandi:

„Nś er kominn tķmi til aš skoša hvort viš leyfum okkur aš taka į móti žeirri sérstöku gjöf sem žaš er, aš hafa žį tilfinningu aš „vera heima“, hvar sem viš erum. Ef svo er, vertu žį viss um aš sś tilfinning dżpki og haldist innra meš žér. Ef žér hins vegar finnst heimurinn vera į eftir žér, er kominn tķmi til aš skoša hvert förinni sé heitiš. Faršu śt ķ kvöld og horfšu į stjörnurnar.”

RĘTT VIŠ ALHEIMSVITUND:

Hver er žessi tilfinning, “aš vera heima”. Sś tilfinning er mögnuš upplifun og lżtur aš mörgum samverkandi žįttum. Mį žar t. d. nefna öryggis- frišar- og verndartilfinningu sem fylgir žvķ aš einstaklingurinn upplifi sig ķ samhljómi viš žaš orkuumhverfi sem umlykur hann. Sś tilfinning kemur fyrst og fremst frį žeirri upplifun aš vera ķ sįtt og samhljómi viš kęrleiksvitund sķna. Einnig aš einstaklingur hafi ķ hjarta sķnu djśpa sannfęringu fyrir aš hafa į engan hįtt, gerst eigingjarn gagnvart žeim réttmętu skyldum sem samfélagiš gerir til hvers einstaklings. Hafi einstaklingur djśpa sannfęringu ķ hjarta sķnu, fyrir žessum framangreindu žįttum, finnur hann, hvar sem hann er staddur, orku frišar og velvildar umlykja sig.

Leiš hvers einstaklings aš hinum djśpa friši kęrleiksvitundar hjartans, er algjör einkaleiš hvers og eins, og er engum öšrum ętluš hans leiš. Sś leiš er, lķkt og skólagangan, žakin endalausum verkefnum sem žarf aš leysa, į višunandi hįtt, svo framvinda geti oršiš ķ nįminu, eša žroskanum. Miklu skiptir aš villast ekki af leiš jįkvęšrar hugsunar og kęrleiksvitundar, žvķ į žeirri einu leiš eru hinar varanlegu lausnir višfangsefnanna.

En verši einstaklingum į aš hrasa, yfir ķ neikvętt umhverfi, žį geriš bara eins og barniš sem er aš lęra aš ganga. Žaš stendur alltaf upp aftur žó žaš falli. Og gengur aš lokum įn žess aš hrasa og man žį ekkert eftir öllum žeim skiptum sem žaš datt, mešan žaš var aš lęra aš ganga.

Finnist einstaklingnum hins vegar allt ganga sér ķ móti, valda sér armęšu og erfišleikum, er kominn fyrir hann tķmi til aš setjast nišur og skoša hvort hann snśi ekki öfugt ķ orkubraut sinni. Berjist į móti framvindunni, ķ staš žess aš fylgja henni og leišrétta žį žętti sem fariš hafa śrskeišis.

    


Svarbréf til Persónuverndar vegna Creditinfo.

Persónuvernd

b.t. Žóršur Sveinsson, skrifstofustjóri lögfręšisvišs

Raušarįrstķg 10, 105 Reykjavķk

 Reykjavķk 13. mars 2017

 ERINDI:  Meint óheimil skrįning Creditinfo į persónuupplżsingum konu minnar og nś til višbótar einnig persónuupplżsingum um undirritašan.

 

Ég žakka svar žitt viš fyrirspurnum mķnum, sem m. a. fólust ķ 4 spurningum. Ég varš reyndar afar undrandi į žessu svari, žvķ engu er lķkara en žś reynir aš koma žér hjį aš svara meginefni spurninganna. ég bendi į aš ég nota leturbreytingar (litabreytingar og įhersluletur) til aš leggja įherslur į einstök atriši sem ég skrifa. Fyrsta spurning var um žaš hvort Creditinfo Lįnstraust ehf. hafi heimild til aš safna og mišla fjįrhagsupplżsingum įn heimildar žess ašila sem söfnun beindist aš?

Svar žitt var aš vķsa til 2. mgr. 21. gr. laga nr. 77/2000 um persónuvernd og mešferš persónuupplżsinga. Einnig vķsar žś til reglugeršar 246/2001. Athygli vakti aš žś nefnir ekkert žaš sem fram kemur ķ 1. kafla laga nr. 77/2000, um Markmiš, skilgreiningar og gildissviš.

Ķ 1. gr. laganna er fjallaš um markmiš žeirra. Ķ 2. gr. er hins vegar fjallaš um Skilgreiningar ķ 9 tölulišum. Ķ 1. töluliš er fjallaš um hvaš felist ķ oršinu Persónuupplżsingar.

„1. Persónuupplżsingar: Sérhverjar persónugreindar eša persónugreinanlegar upplżsingar um hinn skrįša, ž. e. upplżsingar sem beint eša óbeint mį rekja til tiltekins einstaklings, lįtins eša lifandi.“

Ķ 7. töluliš er fjallaš um hugtakiš SAMŽYKKI. žar segir:

„7. Samžykki: Sérstök, ótvķręš yfirlżsing sem einstaklingur gefur af fśsum og frjįlsum vilja um aš hann sé samžykkur vinnslu tiltekinna upplżsinga um sig og aš honum sé kunnugt um tilgang hennar, hvernig hśn fari fram, hvernig persónuvernd verši tryggš, um aš honum sé heimilt aš afturkalla samžykki sitt o.s.frv

Ķ 2. kafla laganna sem ber heitiš: Almennar reglur um vinnslu persónuupplżsinga, kemur eftirfarandi fram ķ upphafi 8. gr. laganna. Žar segir:

8. gr. Almennar reglur um heimildir fyrir vinnslu persónuupplżsinga.

Vinnsla persónuupplżsinga er žvķ ašeins heimil aš einhverjir eftirfarandi žįtta séu fyrir hendi:

1. hinn skrįši hafi ótvķrętt samžykkt vinnsluna eša veitt samžykki skv. 7. tölul. 2. gr.“

9. gr. Sérstök skilyrši fyrir vinnslu viškvęmra persónuupplżsinga.

6. vinnslan taki einungis til upplżsinga sem hinn skrįši hefur sjįlfur gert opinberar

Meš hlišsjón af žvķ sem hér hefur veriš rakiš er afar athyglisvert aš lesa lokamįlsgrein bréfs žķns, en žar segir:

„Aš lokum skal tekiš fram aš meš fyrrnefndu įkvęši 2. mgr. 21. gr. laga nr. 77/2000, reglugerš nr. 246/2001 og starfsleyfisskilmįlum er žeirri vinnslu, sem hér um ręšir, snišinn įkvešinn stakkur meš žaš fyrir sjónum aš vernda réttindi skrįšra einstaklinga samfara žvķ aš hagsmunir višskiptalķfsins, einkum af įbyrgum lįnafyrirgreišslum, séu tryggšir. Ķ žessu felst mešal annars aš varšveislutķma persónuupplżsinga eru sett takmörk, aš hinir skrįšu eiga rétt į fręšslu, aš rangar og villandi upplżsingar skulu leišréttar eša žeim eytt og aš öryggis upplżsinganna skal tryggilega gętt. Sį sem telur aš nafn hans hafi veriš ranglega fęrt į umrędda skrį getur sent Persónuvernd kvörtun af žvķ tilefni. Hér meš er žess óskaš aš fram komi hvort lķta beri į fyrrnefnt erindi žitt frį 6. febrśar sl. sem slķka kvörtun.“

Hér fyrir nešan set ég 21. gr. laga nr. 77/2000 og set gulan grunn į 2. mgr. laganna en til žeirrar mįlsgreinar vķsar žś varšandi heimildir Creditinfo til aš skrį nöfn ķ safnskrįr hjį sér įn heimildar viškomandi ašila. En 21. greinin hljóšar svo:

„21. gr. Skylda til aš lįta hinn skrįša vita um vinnslu persónuupplżsinga žegar žeirra er aflaš hjį öšrum en honum sjįlfum.

Žegar įbyrgšarašili aflar persónuupplżsinga frį öšrum en hinum skrįša skal hann samtķmis lįta hinn skrįša vita af žvķ og greina honum frį žeim atrišum sem talin eru ķ 3. mgr. Sé ętlun įbyrgšarašila hins vegar aš mišla upplżsingunum innan hęfilegra tķmamarka frį öflun žeirra mį hann žó fresta žvķ žar til hann mišlar upplżsingunum ķ fyrsta sinn.“

Žaš vekur óneitanlega athygli aš ķ žeim lögum sem hér um ręšir og reglugerš sem sett er viš žau lög, er hvergi sjįanlegt aš gętt sé žeirra réttinda sem allir eiga aš njóta samkv. 71. gr. stjórnarskrįr. Žar segir aš: „Allir skulu njóta frišhelgi einkalķfs, heimilis og fjölskyldu Til frekari įréttingar mį lķka lķta į 2. mgr. 71. gr. stjórnarskrįr, žar sem segir aš:

„Ekki mį gera lķkamsrannsókn eša leit į manni, leit ķ hśsakynnum hans eša munum, nema samkvęmt dómsśrskurši eša sérstakri lagaheimild. Žaš sama į viš um rannsókn į skjölum og póstsendingum, sķmtölum og öšrum fjarskiptum, svo og hvers konar sambęrilega skeršingu į einkalķfi manns.“

Ekki er heldur aš sjį aš Persónuvernd taki tillit til žeirra įkvęša sem fram koma ķ 1. töluliš 8. gr. og 6. töluliš 9. gr. laga nr. 77/2000, sem minnst er į hér aš framan. Žegar litiš er til žeirrar stašreyndar sem viš blasir, meš vķsan til mešfylgjandi ljósrits af bréfi Creditinfo til undirritašs, dags. 7. febr. 2017, žar sem undirritašur er upplżstur um aš hann sé į vanskilaskrį Creditinfo og aš hjį žvķ fyrirtęki hafi veriš stofnaš vefsvęši undir hans nafni, ALLT ĮN HANS HEIMILDAR.

Vakin er athygli į aš 1. mgr. 8. gr. laga nr. 77/2000 segir aš: „Vinnsla persónuupplżsinga er žvķ ašeins heimil aš einhverjir eftirfarandi žįtta séu fyrir hendi:“ Og žaš žarf ekki aš leita langt. ķ 1. töluliš 8. gr. segir svo: „1. hinn skrįši hafi ótvķrętt samžykkt vinnsluna eša veitt samžykki skv. 7. tölul. 2. gr.“ Og hvaš skildi svo standa ķ 7. töluliš 2. gr. laganna. Žar segir svo:

„7. Samžykki: Sérstök, ótvķręš yfirlżsing sem einstaklingur gefur af fśsum og frjįlsum vilja um aš hann sé samžykkur vinnslu tiltekinna upplżsinga um sig og aš honum sé kunnugt um tilgang hennar, hvernig hśn fari fram, hvernig persónuvernd verši tryggš, um aš honum sé heimilt aš afturkalla samžykki sitt o. s. frv.“

Nś fer ekki į milli mįla aš ekkert samband hefur veriš haft viš hvorugt okkar hjóna. Engar sjįlfgefnar forsendur eru heldur fyrir hendi žar sem ekkert vanskilaumhverfi er ķ kringum okkur. Engar löglegar forsendur eru žvķ fyrir hendi til aš skrį nöfn okkar į vanskilaskrį eša til aš stofna meš nöfnum okkar sérstaka einka fęrsluskrį ķ tölvukerfi fyrirtękisins Creditinfo Lįnstraust ehf. Slķk mešferš į nöfnum okkar og kennitölum er meš öllu utan lagaheimilda.

Žess var fariš į leit viš fyrirtękiš Creditinfo, aš žaš lokaši žegar ķ staš öllum svęšum ķ tölvukerfi fyrirtękisins sem merkt vęru nafni konu minnar. Žvķ hafnaši fyrirtękiš og hélt žvķ fram aš ekki vęri heimild til aš fara fram į slķkt.

Nś hefur rękilega veriš sżnt fram į aš fyrirtękiš hefur enga löglega heimild til aš hafa nafn konu minnar ķ tölvukerfi sķnu. Og fyrirtękinu hafa ekki veriš veittar neinar heimildir til skrįningar slķkra upplżsinga, og mun aldrei verša veitt slķk heimild. Sama er aš segja um undirritašan, sem nżlega fékk samskonar bréf frį Creditinfo, žann 7. febrśar 2017. Elfdi žaš til muna kröfu okkar um tafarlausa lokun og eyšingu allra upplżsinga sem vistašar hafa veriš hjį Creditinfo.

Viš teljum ešlilegt aš gera žį kröfu į hendur Persónuvernd aš sś stofnun hafi frumkvęši aš og eftirlit meš, eyšingu allra skrįninga og skrįarsafna ķ tölvukerfum fyrirtękisins Creditinfo, meš nöfnum okkar hjóna. Og žvķ verši lokiš eigi sķšar en 24 mars 2017.

Viš krefjumst žess aš afrit verši tekiš af öllum skrįningum sem vistašar hafa veriš ķ tölvukerfi Creditinfo frį 1. janśar 2016 til eyšingardags og Persónuvernd fališ aš geyma žau gögn žar til viš vitjum žeirra hjį žeim.

Mišaš viš hver stjórnarformašur Persónuverndar er, vęri einkar óvišfeldiš aš žurfa aš fara ķ opin mįlaferli viš Persónuvernd til aš krefjast leišréttingar į svo augljósum brotum į stjórnarskrį og settum Persónuverndarlögum sem hér um ręšir. Ef stjórnendum Persónuverndar hentaši betur önnur dagsetning innan įrsžrišjungsins til aš ljśka mįlinu, en fram kemur ķ žessu bréfi, eru miklar lķkur į aš slķkt verši samžykkt.

Viršingarfyllst

f.h okkar hjóna,

Gušbjörn Jónsson

 


OPIŠ BRÉF til Forseta Ķslands,

OPIŠ BRÉF

Forseti Ķslands,

Hr. Gušni Th. Jóhannesson.

Reykjavķk 24. febrśar 2017

ERINDI: Varšar meint vanhęfi 38 žingmanna til aš skipa sęti į löggjafaržingi Ķslensku žjóšarinnar, meš hlišsjón af žeirri vanžekkingu į stjórnskipan lands okkar sem birtist ķ atkvęšagreišslu žeirra į Alžingi, um vinnubrögš Kjararįšs.

Deilur ķ žjóšfélaginu um heimildir Alžingis til framsals į valdi sķnu til einstaklinga og lķtilla hópa utan višurkennds stjórnkerfis landsins, hafa žvķ mišur fariš ört vaxandi į undanförnum įrum, jafnvel įratugum. Sś deila sem varš kveikjan aš žessum skrifum er deilan um įkvaršanir svonefnds Kjararįšs, sem sagt er aš eigi aš starfa į grundvelli laga nr. 47/2006. En ķ 1. gr. nefndra laga er fjallaš um mikilvęgustu verkefni kjararįšs. Žar segir eftirfarandi:

„Verkefni kjararįšs er aš įkveša laun og starfskjör žjóškjörinna manna, dómara, rįšherra, rįšuneytisstjóra og skrifstofustjóra ķ Stjórnarrįši Ķslands, forstöšumanna rķkisstofnana og annarra rķkisstarfsmanna sem svo er hįttaš um aš žau geta ekki rįšist meš samningum į venjulegan hįtt vegna ešlis starfanna eša samningsstöšu.“

Kjararįš sem žarna um ręšir er skipaš 5 mönnum. Žrķr žeirra skulu kosnir af Alžingi, einn skipašur af Hęstarétti og sį fimmti skipašur af žeim: „[rįšherra er fer meš starfsmannamįl rķkisins]“.

Žegar litiš er til žessa fyrirkomulags og žaš boriš saman viš hlutleysisreglu stjórnarskrįr okkar, veršur ekki betur séš en aš į įrinu 2006, hafi Alžingi landsins viš setningu žessara laga um kjararįš, gert sig sekt um mjög alvarlegt brot į stjórnarskrį landsins į fleiri en einn veg. Lķtum į nokkur atriši.

Gera veršur rįš fyrir aš žaš fólk sem sękist eftir žingsęti į löggjafaržingi žjóšarinnar, hafi tiltekna grundvallaržekkingu į stjórnskipan og stjórnarskrį landsins. Aš žetta fólk viti einnig aš Alžingi geti ekki meš heišarlegu móti sett lög žar sem žingmenn sjįlfir afsali skyldu sinni til aš verša sjįlfir aš taka įkvaršanir um aukningu žjóšarśtgjalda, ķ hvaša formi sem žau śtgjöld kunna aš vera. Allar įkvaršanir Alžingis til myndunar einskonar śrskuršarhópa, til réttarfarslegra įkvaršana um mįlefni eigin rįšherra eša rįšuneytis, geta aldrei nįša lengra en vera hópar sem leggi fram tillögur til nišurstöšu mįls, sem sķšan žurfi stašfestingu Alžingis eša višurkenndra dómstóla.

Lagasamžykktir Alžingis handa tilgreindum ašilum til śrskuršar ķ deilum almennings viš rįšherra, rįšuneyti eša undirstofnun rįšuneytis, getur aldrei fullnęgt hlutleysis eša įkvęšum stjórnarskrįr og stjórnskipunar okkar um óhlutdręgni. Sama į einnig viš um lögskipašan hóp er hafi žann megintilgang aš įkvarša aukningu śtgjalda rķkissjóšs, įn įkvöršunar Alžingis. Ķ stjórnarskrį okkar eru skżr įkvęši um aš ENGA greišslu megi greiša śr rķkissjóši eša śtgjöld rķkissjóšs auka, nema slķkt hafi įšur veriš samžykkt į Alžingi.

Žessu til višbótar, veršur žaš aš teljast afar alvarleg ašför aš žvķ réttarrķki sem hér į aš vera til stašar, žegar Alžingi beitir sér fyrir samžęttingu hagsmuna allra valdamestu og stęrstu ašila stjórnskipunar og réttarfars. Meš lagasetningu stillir Alžingi öllum žessum ašilum undir eitt sameiginlegt sjónarmiš, um verndun eigin hagsmuna. En Alžingi gętir žess ekki aš meš samžęttingu hagsmuna allra žessara valdamestu og stęrstu ašila stjórnkerfis okkar, lokar Alžingi um leiš öllum kęruleišum allra stéttarfélaga, fyrirtękja og einstaklinga ķ landinu, til mótmęla gegn įkvöršun žeirra 5 einstaklinga sem Alžingi felur śrskuršarvald Kjararįšs.

Įn framsalsheimilda į fjįrreišuvaldi rķkisjóšs, felur Alžingi tilteknum settum rįšherra og skipušum dómurum ĘŠSTA dómsstigs žjóšarinnar aš vera samįbyrg Alžingi viš skipun žessara 5 einstaklinga, til ólögmętrar įkvöršunar um launakjör og önnur starfskjör löggjafarvaldsins, auk allra helstu framkvęmdaašila framkvęmdavaldsins, įsamt öllum dómurum landsins bęši ķ héršašsdómi og Hęstarétti. Hvergi er finnanlegur ķ landinu til žess bęr ašili aš geta haft lögsögu yfir žeirri ógnarsamstöšu sem Alžingi hefur mótaš žarna, žvert gegn įkvęšum stjórnarskrįr landsins.

Einnig er hęgt aš vķsa til fjölda atriša ķ framangreindum lögum sem benda meš svo afgerandi hętti til žess aš annaš hvort hafi žingmenn ekki lesiš yfir žann texta sem žeim var ętlaš aš samžykkja sem lög landsins, eša žeir hafi ekki nęga žekkingu į stjórnskipunarreglum og lögum til aš gegna störfum Alžingismanns į löggjafaržingi landsins. Hvort atrišiš į viš ķ žessu efni ętla ég ekki aš fullyrša en žó veršugt verkefni til rannsóknar, til aš fyrirbyggja śtskśfun réttlįtrar mįlsmešferšar.

Hér aš framan er vķsaš til 1. gr. laga um Kjararįš. Ķ 3. mgr. 2. gr. segir einnig svo:

„Kjararįš kżs formann og varaformann śr hópi ašalmanna og setur sér sjįlft starfsreglur.“

Er sį möguleiki fyrir hendi aš kjörnir Alžingismenn telji sér heimilt aš framselja meš svo opnum hętti vald sitt yfir fjįrreišum rķkisins, aš žeir geti veitt FIMM MANNA HÓPI, fullt sjįlfdęmi um žaš hvaša starfsreglur žeir setji sjįlfum sér? Lķtum nęst į hvaš segir ķ 4. gr. laganna um Kjararįš. Žar segir:

„4. gr. Kjararįš skipaš žremur mönnum įkvešur laun og starfskjör rķkisstarfsmanna sem ekki falla undir 3. gr. og svo er hįttaš um aš laun žeirra og starfskjör geta ekki rįšist meš samningum į venjulegan hįtt vegna ešlis starfanna eša samningsstöšu, sbr. 1. gr. Žetta įkvęši į ekki viš um lögreglumenn, tollverši og fangaverši, sbr. 39. gr. laga nr. 70/1996, um réttindi og skyldur starfsmanna rķkisins.“

Žarna er enn eitt ólögmęta framsal Alžingis į valdi sķnu og skyldu. Og nś er žaš einungis til žriggja einstaklinga. Heimild Alžingis til framsals valdsskyldna sinna er aš finna ķ stjórnarskrį landsins. Varšandi įkvöršun rķkisśtgjalda er sś skylda ófrįvķkjanleg, aš enginn annar en Alžingi geti įkvaršaš rķkisśtgjöld.  

Lķtum žį į žaš sem sagt er ķ 5. gr. laga um Kjararįš. Žar segir svo:

„5. gr. Fullskipaš kjararįš sker śr um žaš til hverra įkvöršun launa og starfskjara skv. 4. gr. skuli nį ķ nįnari atrišum en žar greinir.“

 Ekki er enn fariš, ķ lögum um Kjararįš, aš fį žvķ rįši neitt ŚRSKURŠARVALD. Śrskuršarvald er ķ raun dómsvald. Engum Kjararįšsmanni er gert aš uppfylla skilyrši til embęttis hérašsdómara. Af žeirri įstęšu, įsamt öllum öšrum įstęšunum, er meš öllu śtilokaš aš kjararįš geti haft śrskuršarvald.

En ķ upphafi 6. gr. laganna um Kjararįš segir:

„6. gr. Kjararįš aflar sér af sjįlfsdįšum naušsynlegra gagna og upplżsinga“

Enn į nż framselur Alžingi 5 manna hópi vald sitt til verndunar lögskipašra mannréttinda. Žarna segir aš Kjararįš af sjįlfsdįšum įkveši hvaša ašferšum žaš beiti. Enn kemur ķ ljós aš žeir sem sömdu lagatextann fyrir lögin um kjararįš, viršast hafa veriš ókunnir įkvęšum stjórnarskrįr um hlutlausa og óhlutdręga mįlsmešferš, žvķ textahöfundar telja kjararįš: „getur og heimilaš mįlsašilum aš reifa mįl sitt fyrir rįšinu.“ Ekki er žetta nś beinlķnis ķ anda stjórnarskrįr okkar.

En ķ lok 8. gr. laga um Kjararįš segir svo:

„Viš įkvöršun launakjara skv. 4. gr. skal kjararįš sérstaklega gęta samręmis milli žeirra og žeirra kjara hjį rķkinu sem greidd eru į grundvelli kjarasamninga annars vegar og įkvaršana kjararįšs skv. 3. gr. hins vegar.

Kjararįš skal ętķš taka tillit til almennrar žróunar kjaramįla į vinnumarkaši.“

Varla fer į milli mįla aš Kjararįš hefur algjörlega litiš framhjį žessu įkvęši ķ lögum um rįšiš aš undanförnu en tališ sig hafa sjįlfdęmi, eins og vķša mį merkja ķ lögunum og einnig hefur veriš vakin athygli į hér.

Ķ 10. gr. laga um kjararįš er žessum 5 einstaklingum enn fališ fullt sjįlfdęmi um hvort og žį meš hvaša hętti žeir bregšist viš. Ķ upphafi 10. gr. lagana segir svo:

  1. „gr. Kjararįš skal taka mįl til mešferšar žegar žvķ žykir žurfa og ętķš ef oršiš hafa verulegar breytingar į žeim launum ķ žjóšfélaginu sem höfš skulu til višmišunar samkvęmt lögum žessum eša į störfum žeirra sem śrskuršarvald žess tekur til

Enn viršist sjįlfdęmiš augljóst. Žarna er talaš um verulegar breytingar en ekkert um žaš getiš hver eigi aš meta žęr breytingar. Og enn er sorglegt aš sjį ķ lögum sem ekki fela ķ sér neitt śrskuršarvald og engum nefndarmanni sé įskiliš aš hafa menntun né réttindi til aš fella śrskurš, žį skuli enn vera lögš įhersla į śrskuršarvald žessarar nefndar.

Enn fremur segir eftirfarandi ķ 10. gr. laganna:

„Eigi sjaldnar en įrlega skal kjararįš meta hvort tilefni sé til breytinga į starfskjörum sem žaš įkvešur. Kjararįš getur žó įkvešiš stefnumarkandi įkvaršanir um innbyršis launahlutföll og heildarstarfskjör į įkvöršunarsviši rįšsins séu teknar sjaldnar, allt aš fjórša hvert įr.“

Dįlķtiš er žaš merkilegt sem žarna er sagt, ķ ljósi žess aš ķ lok 8. gr. er sagt aš „Kjararįš skal ętķš taka tillit til almennrar žróunar kjaramįla į vinnumarkaši.“ Žetta viršist falla illa aš žvķ sem žarna er sagt um aš kjararįš geti tekiš stefnumarkandi įkvaršanir um innbyršis launahlutföll og heildarstarfskjör, įn žess aš taka tillit til žess sem segir ķ lok 8. gr. um aš Kjararįš skuli ętķš taka tillit til almennrar žróunar kjaramįla į vinnumarkaši.

Ķ handbók Stjórnarrįšsins um textagerš lagafrumvarpa, er tekiš fram aš lagatextinn skuli vera skżr og gefa skżra mynd af žvķ sem lögin eiga aš boša. Greinilega er langur vegur frį žvķ aš lögin um kjararįš falli ķ slķka flokkun. Sżnt hefur veriš fram į aš kjararįši viršist ekki hafa veriš fęršar neinar skżrar reglur til aš starfa eftir, žvķ ķ mjög mörgum lagagreinum segir aš kjararįš móti og įkveši sjįlft hvernig žaš vinnur.   Hér ķ lokin skal enn hnykkt į žvķ greinilega heimildarlausa oršatiltęki ķ lagatextanum aš kjararįš hafi vald eša heimild til AŠ FELLA ŚRSKURŠI.

„Kjararįš skal birta įkvaršanir sķnar og śrskurši og įstęšur fyrir žeim opinberlega meš skipulegum og ašgengilegum hętti.“

„Įkvöršunum og śrskuršum kjararįšs veršur ekki skotiš til annars stjórnvalds.“

Margķtekaš hefur veriš bent į žaš ķ žessari umfjöllun um įbyrgšarlaus og óvönduš vinnubrögš Alžingis ķ sambandi viš setningu laga um kjaradóm, nr. 47/2006. Af žvķ sem hér hefur veriš rakiš er augljóst aš ENGINN meintur śrskuršur kjaradóms getur haft réttarfarsleg įhrif eša žżšingu af žeim įstęšum sem aš framan eru raktar.

Hr. Forseti.

Eigi sį möguleiki aš vera raunhęfur, aš nślifandi fólk į besta aldri, geti vęnst žess aš samfélagi okkar verši siglt śt śr margra įra viršingarleysi Alžingis gagnvart stjórnarskrį landsins, mannviršingu og heišarleika, veršur žjóšin aš eiga trausta fótfestu ķ embętti Forseta Ķslands. Samtvinnun allra framangreindra valdaafla ķ žjóšfélaginu ķ eina hagsmunablokk launa og starfskjara, hefur um margra įra skeiš birst žjóšinni ķ illskiljanlegum verndardómum réttarkerfis okkar yfir marghįttušum ógęfuverkum sem framin hafa veriš į Alžingi.

Viršingarfyllst

Gušbjörn Jónsson

Ps: Afri af bréfi žessu veršur sent til (ÖSE), Öryggis og Samvinnustofnunar Evrópu. 


Bréf 2 til Creditinfo

Creditinfo,

Höfšabakka 9, 110 Reykjavķk.

Reykjavķk 6. febrśar 2017.

 ERINDI: Vegna įšursendrar fyrirspurnar um heimildalausa notkun į nafni konu minnar Ragnheišar Benediktsdóttur kt: 141042-4329

 Sęl Aušur og žakka žér svariš. 

Žś svarar žvķ skilmerkilega aš žaš hafi veriš Ķslandsbanki sem óskaši upplżsinga śr VOG vanskilaskrį hjį ykkur.  EN mér er enn spurn.  Į hvaša grundvelli og eftir hvaša lagaheimildum er Ragnheišur į vanskilaskrį hjį ykkur?  Ešlilegast hefši veriš aš žś hefšir sent meš svar žķnu afritiš af beišni Ķslandsbanka en žar sem žaš var ekki gert, fer ég fram į aš fį afrit af framangreindri beišni Ķslandsbanka. Mig langar mikiš til aš sjį ķ hvaša lagaheimildir žeir vķsa, žvķ öll fjįrmįlaumsvif Ragnheišar fara fram hjį Ķslandsbanka og forverum hans, allt aftur til Alžżšubanka.  

Ķ svari žķnu nś segir žś aš ķ bréfi ykkar dags. 7. jan. 2017, hafi komiš fram aš Ķslandsbanki hafi sett fram beišnina um upplżsingar śr VOG vanskilaskrį.  Žetta er ekki rétt. Bréfiš frį 7. jan. 2017 hefst į žessum oršum: 

„Meš žessu bréfi tilkynnum viš aš leitaš hefur veriš upplżsinga  um stöšu žķna ķ nešangreindum skrįm.“

Nešangreindar skrįr eru svo:

  1. VOG vanskilaskrį,
  2. fyrirtękiš Ķslandsbanki,
  3. og skrį um lįnshęfismat. 

Meš venjulegum lesskilningi į ķslensku mįli er sem sagt leitaš aš „upplżsingum“. Frį žessum ašilum, en ekkert getiš um fyrir hvern leitaš var, eša samkvęmt hvaša lagaheimildum leitin er framkvęmd. 

Ķ bréfi Creditinfo frį 7. jan. 2017, segir enn fremur: 

„Heimildir til uppflettinga eru mismunandi eftir tegund žeirra upplżsinga sem eru sóttar hverju sinni og mį sjį frekari upplżsingar um žęr į bakhliš žessarar tilkynningar 

Į bakhliš bréfsins sem žiš kalliš TILKYNNINGU er aš finna upptalningu eftirtalinna uppflettinga:

„Lįnshęfismat: - Skuldastöšukerfi: - Kennitöluleit ķ fasteigna og ökutękjaskrį: - Vanskilasskrį: - Ašrar upplżsinga:“ Til nįnari skżringa į žvķ sķšast talda segir ķ texta:

„Einstaklingar geta sótt żmiss konar upplżsingar um sig sjįlfa į žjónustuvef einstaklinga į creditinfo.is. Žessi tilkynning, sem og ašrar tilkynningar sem kunna aš verša sendar sķšar, birtast į vefsvęši viškomandi (Mitt creditinfo) undir rafręn skjöl.“

Litabreytingar ķ texta eru įhersluatriši frį undirritušum.

Aš žiš rekiš „žjónustuvef fyrir einstaklinga“, hlżtur aš tįkna aš žiš rekiš einhverja žjónustustarfsemi sem einstaklingar geti keypt ašgang aš. Aš žiš bendiš konu minni į, sem aldrei hefur stofnaš til višaskiptasambands viš fyrirtęki ykkar, „aš hér eftir verši uppflettingar um žig sendar rafręnt į vefsvęši žitt į www.creditinfo.is og birtist žar undir Rafręn skjöl.“

Žessar upplżsingar verša ekki skildar öšruvķsi en svo aš žiš teljiš ykkur hafa heimild til aš fara inn ķ frišhelgisumhverfi hennar og sękja žangaš upplżsingar sem žiš seljiš žeim sem eftir leita. Žiš hafiš nś aš eigin frumkvęši upplżst aš žiš hafiš fariš inn ķ frišhelgi einkalķfs hennar, sem variš į aš vera meš 71. gr. stjórnarskrįr. Ragnheišur kannast ekki viš aš hafa veitt ykkur heimild til afskipta, njósna eša upplżsingasölu śr sķnu einkalķfi. Augljóslega hafiš žiš žvķ jįtaš į ykkur alvarlegt brot į skżru frišhelgisįkvęši stjórnarskrįr meš žvķ aš vera meš konu į vanskilaskrį, sem hvergi hefur veriš ķ vanskilum ķ įratugi.

Žessu til višbótar upplżsiš žiš sķšan aš žiš takiš ófrjįlsri hendi (įn heimildar hennar) kennitölu Ragnheišar og stofniš vefsvęši hennar innan ykkar fyrirtękistölvu, eins og hśn sé višskiptaašili ykkar. Ragnheišur kannast ekki viš aš hafa veitt neinum heimild til notkunar į kennitölu sinni, öšrum en žeim žjónustuašilum sem hśn er ķ višskiptasambandi viš vegna fastra śtgjalda heimilisins. Af žeirri įstęšu er gerš krafa į ykkur aš loka nś žegar umręddum višskiptavef hennar innan fyrirtękis ykkar og eyša žegar ķ staš öllum upplżsingum um Ragnheiši sem kunna aš vera ķ tölvukerfum ykkar. Aš lokinni žeirri ašgerš er fariš fram į aš žiš sendiš henni keyrslupplżsingar tölvukerfis ykkar um aš vefsvęši hennar og öllum gögnum um hana hafi veriš eytt śr tölvukerfi ykkar, žar sem žiš hafiš aldrei fengiš heimild til aš fį afrit af neinum persónulegum gögnum hennar. Og ešlilega hljótiš žiš aš sjį aš slķkt višskiptasamband mun ekki verša tekiš upp viš ykkur į nęstu įratugum. 

Af öllum framangreindum įstęšum tel ég augljóst framferši ykkur geti ekki annaš en veriš utan lagaheimilda, žar sem fyrirtęki ykkur hefur ALDREI veriš veitt heimild til aš hafa nafn Ragnheišar į einhverri skrį hjį ykkur, en žar er žaš greinilega įn hennar vitundar og samžykkis. Sé nafn hennar tengt vanskilaskrį hjį ykkur, er žar um aš ręša einhver atvik sem ekki eiga sér stoš ķ lögum. Ef svo er, eru žiš įn lagaheimilda aš varpa ljótum bletti į hennar ótvķręša heišarleika og réttsżni, sem hśn hefur ķ hvķvetna sżnt af sér ķ gegnum lķfshlaupiš. Af öllum framangreinum įstęšum vęnti ég żtarlegra śtskżringa į meintum lagaheimildum ykkar til aš hafa nafn hennar į skrį hjį ykkur og fara inn ķ višskiptaumhverfi hennar og veita žrišja ašila  upplżsingar žašan, allt įn heimildar hennar.  

 Vęnti umbešinna upplżsinga hiš fyrsta.

Meš kvešju, 

Gušbjörn Jonsson

 


Er 3. dómsstigiš mikilvęgasta réttarfarsbótin ?

Ķ mörg įr hefur veriš vaxandi kurr og óįnęgja meš réttarfariš ķ landinu. Mörgum finnst of lķtiš bera į réttlęti ķ śrvinnslu dómstóla, en sķfellt meira bera į żmiskonar óheilbrigšum lagaklękjum. Til aš aušvelda slķkt hįttalag hefur lagatexti sķfellt oršiš ómarkvissari og fjarlęgari žeim megintilgangi sem lögunum var ętlaš aš žjóna.

 Žarna mį segja aš mašur komi beint aš žeirri merkilegu višleitni mešal lögfręšinga aš ekkert sé ķ raun og veru rétt. Spurningin sé hins vegar hvernig til takist aš fęra fram rök fyrir žvķ aš ešlilega hafi veriš stašiš aš verki, eša į hinn veginn aš sżna fram į aš viš framkvęmdina hafi lög eša ašrar reglur veriš brotnar. Afleišing af žessu hefur veriš sś aš alltof oft rekur mašur sig į lokaritgeršir śtskriftarnema śr lögfręšinįmi, žar sem undirstaša ritgeršar er fullyršing einhvers „lögvitrings“, sem aldrei hefur veriš rökstudd til hlżtar eša sett fram, dómtęk sönnun fyrir žvķ aš fullyršingin sé rétt. Og kannski er ķ svona tilfelli mikilvęgasti žįtturinn fyrir žeirri skošun aš ķ raun sé ekkert til sem heitir RÉTT.

Eitt gleggsta dęmiš um hvaš talist geti rétt, er ķtarlegur rökstušningur nokkurra merkra „lögvitringa“, sem haldiš hafa žvķ fram ķ ritušu mįli aš śtvegsmenn EIGI kvótann, į grundvelli žess aš žeir hafi keypt hann af annarri śtgerš sem hafši kvótan sem „varanlega aflaheimild“. Aldrei hef ég oršiš var viš aš śthlutaš vęri ķ Ķslenskri fiskveišilögsögu „varanlegum“ aflaheimildum. Lķklega munu fylgjendur „lögvitringanna“ halda žvķ fram aš śtvegsmenn eigi varanlegar aflaheimildir. Žaš komi fram ķ fyrsta Hęstaréttardómi um sölu aflaheimilda aš śtgerš sé heimilt aš selja frį sér varanlega aflaheimild. Gallinn viš žetta er sį aš ENGAR lagaforsendur voru fyrir žessari nišurstöšu Hęstaréttar, heldur eru žar einhver mistök sem ekki hafa veriš krufin. Slķk mistök dómstóls geta aldrei, meš heišarlegum hętti, oršiš forsenda til eftirbreytni ķ sķšari mįlum. En žaš hefur žvķ mišur veriš gert, sem er augljóst dęmi um skort į heišarleika ķ réttarkerfinu. 

Žvķ mišur er žaš sem hér hefur veriš rakiš ekki einsdęmi ķ réttarfari okkar. Žar er óhugnanlega langur listi yfir mįl žar sem įberandi skortur er į heišarleika. Žessi óheišarleiki hefur sķšan breytt śr sér og mundi ég segja aš nś oršiš vęru fjölmišlar stórtękari ķ óheišarleikanum en réttarkerfiš. Žó er eitt nżlegt dęmi žar sem réttarkerfiš er annaš hvort hęttulega sišblint, eša žaš žorir ekki ķ bein įtök viš fjölmišla. Žar į ég viš mjög svo óheišarlega og grófa ašför Sęnska rķkissjónvarpsins ķ mars 2016, aš žįverandi forsętisrįšherra okkar, Sigmundi Davķš Gunnlaugssyni. Žaš er svona meš žvķ óžverralegasta sem ég hef séš sett fram ķ fjölmišlum, žvķ ENGIN haldbęr rök voru fyrir žeim įsökunum sem fram voru bornar. Samtals voru um 20 lögbrotsatriši ķ kastljósžęttinum sem sżndi hina óheišarlegu ašför sęnska sjónvarpsins. 

Ég ritaši Rķkissaksóknara bréf, žar sem ég benti į žessi lögbrotsatriši. Rķkissaksóknari sagši žetta ekki koma sér viš. Rķkissaksóknari eyddi žó 9 įrum og eflaust mörgum tugum milljóna ķ aš reyna aš fį Eggert Haukdal dęmdan fyrir sakarefni sem hann bar enga įbyrgš į. Rķkissaksóknara fannst einnig óžarfi aš endurskoša dóm hérašsdóms Vesturlands frį įrinu 2012, žar sem saklaus mašur var dęmdur til žungrar sektar og tķmabundinna sviptingar veišiheimilda. Allur sį mįlsfarvegur var svo óralangt frį reglum ķ Ķslenskum lögum. Įberandi var vanžekking lögreglunnar į žeim lögum sem žeir įtti aš starfa eftir. Og sama vanžekking var į réttindum manna sem grunur beindist aš, įn žess aš fyrir höndum séu nein sönnunargögn eša formleg rannsókn hafin. Sķšasti pósturinn ķ žessu ljóta mįli var svo framganga žįverandi dómstjóra, sem var dómari ķ mįlinu. Įkęran kom fyrst fram tveimur įrum eftir hiš meinta brot, en engin rannsókn framkvęmd į tķmabilinu. Įkęran var žvķ gefin śt 1 og ½ įri eftir aš įkęrufrestur rann śt.

Hęgt vęri aš rekja marga svona žętti žar sem lögregla og hérašsdómar fara meš mįl ķ tóma vitleysu. Skortur į heišarleika žessara ašila og augljós brot žeirra į augljósum laga og mannréttindareglum eru svo mörg aš manni ógnar bara aš lesa žęr nišurstöšur af blaši. Ķ óformlegri talningu sem ég framkvęmdi į heimasķšum hérašsdómstóla landsins yfir įrin jśnķ 2012 til október 2014 voru dęmdir ķ hérašsdómum landsins 116 ólöglegir sakadómar, žar sem dómari var ekki ķ dómarasęti, žar sat, įn löglegrar heimildar, ašstošarmašur dómara og dęmdi fólk jafnvel til fangelsisvistar. Af žessu 116 mįlum sem ašstošarmenn dęmdu, voru sakborningar įn verjanda ķ 63 mįlum, eša ķ 53,3% mįlanna. Žegar skošuš var įętlun dómstjóranna um setu ašstošarmanna ķ dómarasętum sķšustu 2 mįnuši įrsins 2014, kom ķ ljós aš įętlunin hljóšaš upp į aš 190 sinnum myndu ašstošarmenn, ólöglega, sitja ķ dómarasętum til įramóta 2014. 

Hér hafa ašeins veriš rakin örfį dęmi sem ķ engu mun breytast žó 3. dómsstigiš bętist viš. Įfram verš vinnubrögšin žau sömu viš rannsókn mįla, įkęruferli og dóma hérašsdóma, vonandi meš dómurum ķ dómarasętum. Aš óbreyttu sżnist mér žvķ 3. dómsstigiš fyrst og fremst auka kostnaš rķkisins en ekki auka heišarleika ķ vinnubrögšum sem skila mundi réttlįtari mįlsmešferš. Žaš hefši veriš umtalsvert meira gagn aš žvķ aš endurskoša af heišarleika lögin um mešferš einkamįla, lög um dómstóla og lög um lögmenn. Ef žessi žrenn lög hefšu veriš endurskošuš og gerš heilsteyptari, hefši mįlum tvķmęlalaust fękkaš verulega, žvķ žį hefši fękkaš žeim tilvikum žar sem fariš er af staš meš vonlaus mįl ķ von um aš geta blekkt dómarana. 

Įhrifamesta ašgeršin til aš fękka hér dómsmįlum hefši tvķmęlalaust veriš yfirgripsmiklar endurbętur į lögum um višskiptalķf landsins og tel ég lįnastofnanir žar meš. Višskiptasišferši hjį okkur er į afar lįgu plani. Er žaš tvķmęlalaust runniš frį sömu rótum og óheišarleiki ķ réttarfarsmįlum, frį skorti į heišarleika og viršingu gagnvart višskiptaašilanum. Réttarstaša višskiptaašilans/neytandans, er ķ Ķslensku umhverfi višskipta og réttarfars afar takmörkuš og vķša minna en ekki neitt. Meš žvķ aš vanda umtalsvert betur löggjöf višskiptaumhverfis, vęri lķklega hęgt aš fękka dómsmįlum į Ķslandi um nįnast helming. Žaš mundi létta į dómstólunum. 

Žį er lokavinkillinn ķ žessum skrifum mķnum tengdur vaxandi óheišarleika, įrįsarhneigšar og išulega augljósari illkvittni fjölmargra fjölmišla, en žó alls ekki allra. Tel ég žį vefmišlana meš fjölmišlum. Ég hef dįlķtiš rętt viš żmsa ašila sem skrifa ķ fjölmišla og stöšugt hefur aukist undrun mķn į skilningi żmiss fjölmišlafólks į hugtakinu „tjįningarfrelsi“. Eftir aš svokallaš „Wintrismįl“ kom upp s. l. vor, įtti ég langt og gott samtal viš formann Blašamannafélagsins. Ég verš aš jįta aš mér kom afar einkennilega fyrir sjónir višhorf hans til réttlętis og heišarleika ķ umfjöllun. Hann gat meš engu móti séš aš kynnir kastljóssins 03.04. 2016 hefši veriš of fullyršingaglašur mišaš viš žaš aš engar haldbęrar sannanir voru til fyrir įsökunum hans į hendur žįverandi forsętisrįšherra. Einnig varš ég afar undrandi į ummęlum Sęnska sjónvarpsmannsins Sven Bergman, ķ samtali viš Mbl.is, žar sem hann sagši: 

„Ég skil vel aš herra Gunnlaugsson og ašstošarmennirnir hans hafi veriš mjög reišir viš okkur. Ég ręddi lengi viš Jóhannes Skślason (ašstošarmann Sigmundar Davķšs) eftir aš Gunnlaugsson gekk śt og sagšist skilja reiši žeirra. Žaš er samt ekki mitt hlutverk sem blašamašur aš hugsa um afleišingarnar en ég skil vel tilfinningar Ķslendinga“. 

Ķ žessu tilfelli er žaš einmitt žessi blašamašur sem skipuleggur ašför aš embętti forsętisrįšherrans, meš žaš aš markmiši aš ręna manninn ęru sinni, įn dómtękra sannana. Einnig var markmiš žeirra aš fella löglega kjörna rķkisstjórn Ķslands. Žaš kemur mjög skżrt fram ķ sęnska žęttinum. Žaš sem mašur er hins vegar afar undrandi į er žaš sem Sven segir ķ lok vištalsins viš Mbl.is. Žar segir hann:

„Viš vorum meš stašreyndirnar og spuršum spurninga śt ķ žęr, žaš er allt og sumt,“ greinir Bergman frį ķ samtali viš mbl.is.“ 

Žarna fer Sven Bergman gróflega meš rangt mįl. Žeir voru ekki meš neinar sannanir. Honum er aš vķsu vorkunn, žvķ hann hefur ešlilega trśaš į aš rannsókn vinar hans vęri byggš į traustum sönnunum, en svo reyndist ekki vera, žegar į reyndi. 

Ekki meira um žetta. Eins og hér hefur veriš drepiš į er óheišarleiki ķ athafnalķfi, višksiptalķfi og réttarfari. Afar stór žįttur ķ žessu er óheišarleiki blašamanna, sem viršast lķta į sig sem einkonar frķrķki, utan viš lög og réttlęti žeirra žjóšfélaga sem žeir starfa ķ. Ég fę ekki séš aš žrišja dómsstigiš breyti į neinn mįta žeim vandręšium sem viš stöndum frammi fyrir, žvķ mišur.

       


Athyglivert bréf til Forsętisrįšherra

Mér barst fyrir skömmu athyglisvert bréf til Forstęis-rįšherra, sem Gušmundur Rafn Geirdal sendi meš żmsum spurningum varšandi sjónvarpsvištal sem tekiš var upp af sęnska sjónvarpsmanninum Sven Bergman. Ķ vištali viš Morgunblašiš višurkennir Sven aš hann hafi, ķ beišninni um vištališ viš forsętisrįšherra, logiš til um hvaša spurningar yršu bornar fram. Skżrum žaš ekki nįnar en lesum yfir bréf. Gušmundar til forsętisrįšherra. Fyrirsögnin var žessi:
Subject: Sigmundur Davķš gekk śt śr vištali viš SVT | RŚV

         

Sęll forsętisrįšherra,
forsętisrįšuneytinu.

Hér aš ofan er vefslóš (URL) af frétt į vefsķšu (webpage) Rķkisśtvarpsins Sjónvarp (RŚV) um frétt sem ber titilinn: Sigmundur Davķš gekk śt śr vištali. Fréttin er dagsett 03.04.2016 og tķmasett klukkan 18:21. Innan hennar segir eftirfarandi: "Nokkrum dögum įšur hafši sęnski sjónvarpsmašurinn Sven Bergman tekiš vištal viš forsętisrįšherra fyrir SVT žar sem hann var spuršur śt ķ félagiš. Vištalinu lauk meš žvķ aš forsętisrįšherra gekk śt." 

Ég vil benda į aš žó titillinn segi aš persónan Sigmundur Davķš hafi gengiš śt śr vištali, žį segir megintexti fréttarinnar ótvķrętt aš eftir aš sjónvarpsmašur hafi tekiš vištal viš forsętisrįšherra, žį hafi hinu sama vištali lokiš meš žvķ aš forsętisrįšherra hafi gengiš śt. Ég vil žvķ leggja įherslu į aš žaš er stōšugildiš forsętisrįšherra sem gekk śt, óhįš žvķ hvort persónan aš baki žvķ starfi hafi heitiš Sigmundur Davķš į žeim tķmapunkti. Žar af leišandi hefši titill fréttarinnar įtt eša mįtt vera um forsętisrįšherrann en ekki persónuna.

Einnig vil ég benda į aš sjónvarpsmašurinn sem tók vištališ er sagšur vera sęnskur. Žį er hann nafngreindur sem Sven Bergman og nafniš lķtur einmitt  śt eins og sęnskt nafn. Žį segir aš Sven hafi tekiš vištališ fyrir SVT. Ég veit annars stašar frį aš žaš er skammstōfun fyrir sęnska rķkissjónvarpiš. Byggt į žessu telur hiš ķslenska RŚV aš žar hafi fariš starfsmašur į vegum hinnar sęnskrar hlišstęšu žess. 

Žetta žżšir aš vištališ var tekiš viš starfstitilinn forsętisrįšherra ķ forgrunni en persónan Sigmundur Davķš var ķ bakgrunni. Žį žżšir žetta jafnframt aš vištališ var framkvęmt af hinu sęnska SVT ķ forgrunni en af sęnsku persónunni Sven Bergman ķ bakgrunni. 

Meš fréttinni fylgir ljósmynd af žeim hluta myndskeišs žar sem forsętisrįšherra er stašinn į fętur og er į leišinni śt śr stofu, sem annars stašar kemur fram aš er stįssstofa innan móttōkuhśss rķkisstjórnarinnar, rįšherrabśstašnum viš Tjarnargōtu. 

Žetta žżšir aš vištal śtlendrar rķkisstofnunar, sem er hlišstęša ķslenskrar rķkisstofnunar, viš valdamesta mann hins ķslenska stjórnkerfis; er tekiš ķ sambęrilegum ašstęšum og ķ stįssstofunni į Bessastōšum hjį forseta Ķslands eša móttōkuhśsi Reykjavķkurborgar ķ Hōfša. 

Į hinni sōmu ljósmynd er mašur sitjandi, sem sķšar ķ vištalinu var kynntur af Sven Bergman sem spyrill į sķnum vegum sem žekkti betur til um tiltekiš atriši. Į myndskeišinu sést aš sį spyrill er ekki męttur viš upphaf vištalsins, heldur sest inn eftir aš vištališ er komiš vel af staš. 

Žaš žżšir aftur aš ekki er vķst aš žessi ašstošar spyrill hafi veriš kynntur fyrir forsętisrįšherra įšur en vištališ hófst. Žaš žżšir enn og aftur aš žį er ekki heldur vķst aš hann eša hans rįšuneytiš hefši samžykkt aškomumanninn.

Žį sést į ljósmyndinni aš stóllinn sem forsętisrįšherra hafši stašiš upp frį, var ekki hęgindastóll; lķkt og algengast er aš žjóšarleištogi sitji ķ žegar vištal er tekiš viš hann, einkum ef um er aš ręša aš žaš sé tekiš af rķkisfjōlmišli og ķ móttōkuhśsi rķkisstjórnar hans. Ekki žarf annaš en aš rifja upp aš forseti Bandarikjanna situr gjarnan viš arineld ķ hęgindastóli žegar hann er til vištals viš fjōlmišla. 

Žvert į móti er um aš ręša stól sem passaši betur žegar setiš er til boršs. Žó stendur hann žarna stakur śti į mišju gólfi, lķkt og honum hafi veriš komiš fyrir žar af starfsfólki žvķ sem stillti upp fyrir vištališ. Miklu ešlilegra hefši veriš aš nota stólinn į bak viš hinn frķstandandi stól en žaš er einmitt hęgindastóll. 

Žetta bendir til aš starfsfólk sęnska rķkissjónvarpsins hafi viljandi sett hinn frķstandandi stól į mitt stofugólfiš, sem er óvenjuleg tilhōgun en ekki vališ hęgindastólinn žar aš baki, sem aftur hefši veriš vel viš hęfi.

Žį er sérstakt aš mešhjįlpara spyrill Svens, er staddur į bak viš ljóskastara, lķkast žvķ aš spyrlarnir bįšur hafi veriš staddir į bak viš ljóskastarann en kastarinn hafi veriš notašur til aš lżsa upp andlit forsętisrįšherrans. 

Slķkt er skiljanlegt aš žeim hluta, aš meš žvķ ętti andlit rįšherrans aš hafa sést betur fyrir hinum vęntanlegu sjónvarpsįhorfendum. Hins vegar leišir žetta til aš erfišara gęti hafa veriš fyrir forsętisrįšherrann aš sjį spyrjendurna tvo. 

Žvķ fer mašur aš velta fyrir sér hvort aš uppsetning žessa ljóskastara og jafnvel einnig hins frķstandandi stóls, hafi veriš framkvęmd til aš lķkja eftir kassķskri uppsetningu į yfirheyrslu į meintum sakamanni. 

Annaš sem mašur tekur eftir er aš til aš forsętisrįšherra geti gengiš lengra en žaš fyrsta skref sem hann hefur tekiš frį hinum einmanalega stól sem hann stóš upp frį, žarf hann aš fara į milli seinni spyrjandans og  svartklędds upptōkumanns sem glittir ķ sķšuna į. Žaš er engu lķkara en śtgōnguleišin hafi veriš plōnuš žannig aš seinni spyrillinn gęti haldiš įfram aš spyrja forsętisrįšherrann į leišinni śt. 

Hér aš framan hef ég veriš aš segja eingōngu frį žeim žįttum sem lśta aš vištalinu sjįlfu og ég veit aš fram fór žann 11. mars sķšastlišinn. Nś vil ég benda į žau atriši fréttarinnar sem varša žaš sem geršist eftir vištališ. Fyrst segir: "Ķ žęttinum kemur fram aš forsętisrįšherra var ķtrekaš bošiš aš koma aftur ķ vištal til aš śtskżra aškomu aš Wintris - Sigmundur žįši ekki žaš boš." 

Hér hefši Rķkisśtvarpiš Sjónvarp įtt aš endurtaka stōšugildiš forsętisrįšherra og hafši ķ raun ekki mįtt stytta žaš nema ķ rįšherra, til aš gęta formsatriša, en styttir žess ķ staš nafn persónunnar śr titlinum ķ Sigmund einan, žó įn žess aš megintextinn hafi kynnt Sigmund Davķš til leiks. 

Žį er Wintris žarna tengt žessari blōndu af stōšugildinu forsętisrįšherra ķ forgrunni og persónunni Sigmundi ķ bakgrunni, žó framar ķ sōmu frétt hafi hin ónafngreinda eiginkona rįšherrans veriš tengd félaginu Wintris meš beinum hętti, žvķ sagt er beinum oršum aš hśn hafi notaš til žess sķna eigin fésbók (Facebook). Mun ešlilegra hefši veriš aš viškomandi fréttamenn hefšu ynnt eiginkonuna um hvernig aškomu eiginmašur hennar og žar meš persónan Sigmundur Davķš, hefši veriš meš aš félaginu Wintris. 

Nęst segir: "Fréttamōnnum var jafnframt bošiš af ašstošarmanni rįšherrans aš koma į fund žar sem ręša įtti mįliš įn žess aš vitna mętti ķ efni fundarins. Žvķ var hafnaš." Žetta žżšir aš forsętisrįšherra velur aš lįta ašstošarmann sinn bjóša upp į fund til aš ręša aškomu hans aš Wintris, sem žżšir aš forsętisrįšherra var žar meš tilbśinn til frekari višręšu en į fundi sem vęri ašgreindur frį hinu formlega vištali SVT, lķklega žar sem hann taldi žaš umręšuefni passa betur į lokušum fundi į ótilgreindum staš en ķ opnu vištali ķ stofu móttōkuhśssins. Ekki kemur skżring į afhverju fréttamenn hōfnušu žvķ sanngjarna boši, né hvort žessir fréttamenn vęru į vegum fleiri ašila en einungis SVT. 

Ķ žarnęstu setningunni į eftir er svo ķtrekaš aš eiginkona forsętisrįšherrans hafi greint frį félaginu og/ eša upplżst um tilvist Wintris. Žaš er ruglandi en žó mį ętla aš bošiš um hinn lokaša fund hafi žį gerst įšur en fésbókarfęrslan įtti sér staš. Sé žaš rétt įlyktaš hjį mér, žį valdi persónan Sigmundur aš ręša žaš viš eiginkonu sķna, aš svara fyrir Wintris, sem hśn og gerši. 

Žar meš mętti įlykta sem svo aš įstęšan fyrir aš forsętisrįšherra gekk śt śr vištalinu, hafi veriš sś aš honum hafi fundist meira višeigandi aš fjalla um Wintris į lokušum fundi meš fréttamōnnum en fyrst žeir hōfnušu žeim valkosti, žį hafi hann ķ raun fundiš enn meira višeigandi leiš ķ gegnum eiginkonu sķna.

Ķ lok fréttarinnar segir: "Forsętisrįšuneytiš fór žess į leit viš SVT aš umrętt atriši, žar sem Sigmundur gengur śt, yrši ekki birt." Hér nafngreinir Rķkisśtvarpiš Sjónvarp (RŚV) aftur persónuna aš baki stōšugildinu. Žaš er augljóst af framangreindri ljósmynd sem fylgir fréttinni, aš žaš er forsętisrįšherrann sjįlfur sem er aš ganga śt og frį mjōg fķnni stįssstofu og frį formlegri uppsetningu fyrir sjónvarpstōku. Žessi žverstęša birtist um leiš og minnst er į rįšuneyti hans fullu nafni, sem og skammstōfun sęnska rķkisstjónvarpsins. Žaš hefši fariš mun betur aš segja forsętisrįšherra en ekki Sigmund. Žį blasir viš af ljósmyndinni, aš SVT varš ekki viš ósk forsętisrįšuneytisins, heldur var svo ókurteist aš fara žvert gegn žeim vilja, meš žvķ einmitt aš birta śtgōnguna. 

Samantekiš viršist mér vera sem aš forsętisrįšherra hafi ekki viljaš svara meiru um Wintris en hann žó gerši ķ hinni viršulegu stįssstofu móttōkuhśss rķkisstjórnarinnar en hafi fyrst bošiš upp į lokašan fund til aš svara betur en žegar žvķ hafi veriš hafnaš, žį hafi svar borist ķ gegnum eiginkonu hans og į hennar eigin fésbók og žvķ svari hafi fjōlmišill į borš viš RŚV tekiš eftir. Žaš žżšir aftur aš śtgangan er ekki vegna frekju gestgjafans, heldur er hśn višbrōgš viš įgangi spyrlanna. 

Žar af leišandi veršur žaš enn ljósara en ella aš žaš virkar allt aš žvķ móšgandi aš SVT hafi ekki oršiš viš beišni forsętisrįšuneytisins. Žaš žżšir aftur aš hvorki rķkisstofnun innan hins sęnska stjórnkerfisins, né hins ķslenska, kom til móts viš hinar ķtrekušu mįlamišlanir forsętisrįšherrans, sem birtust fyrst ķ gegnum ašstošarmann hans, sķšan eiginkonu og žį forsętisrįšuneytiš sjįlft. 

Žvķ legg ég til aš nśverandi forsętisrįšherra, ašstošarmašur forsętisrįšherra og/eša forsętisrįšuneytiš leiti skżringa į žessum ósveigjanleika rķkisstofnanna beggja. Žannig liggja vęntanlega fyrir rekjanleg gōgn um hvernig beišni barst frį SVT um vištal og svōr rįšuneytisins til baka, sem leiddi til žess aš leyfi fékkst į vištališ og viš svo formlegar ašstęšur, lķkt žvķ og veriš vęri aš taka į móti sjįlfum sendiherra Svķžjóšar. 

Einnig legg ég til aš bęši hinn hljóšritaši texti vištalsins, sem og žżšing hins enska hluti hans į ķslensku, sé vélritašur į skjal og vandlega yfirfarinn. Žaš kęmi mér ekki į óvart aš ķ ljós komi aš efni vištalsins sem samžykkt var, hafi ekki komiš fram ķ spurningum spyrlanna, heldur hafi žeir fariš śt fyrir efniš. 

Žaš gęti fališ ķ sér brot į heišursmanna samkomulagi žvķ sem lagt var upp meš. Žvķ gęti veriš aš śtganga forsętisrįšherra hafi veriš óskōp ešlileg višbrōgš, til aš tjį žaš bęši meš oršum og geršum aš stōšugildiš forsętisrįšherra hafi hreinlega veriš gabbaš ķ vištal į fōlskum forsendum. 

Einnig gęti veriš aš ķ ljós komi aš krafa fréttamanna um aš forsętisrįšherrann svari um aškomu sķna aš Wintris, hefši įtt aš fara fram ķ hinu formlega vištali ķ móttōkuhśsi gervallrar rķkisstjórnarinnar eša į opnum fundi žį žegar ķ kjōlfariš;  hafi ekki virt hina naušsynlegu ašgreiningu į bęši stōšugildi og stašsetningu vištals/ fundar annars vegar og fjįrmįla persónunnar Sigmundar Davķšs Gunnlaugssonar ķ tengslum viš fjįrmįl eiginkonu sinnar innan frišhelgis einkalķfs og heimilis. 

Įstęša žess aš ég rita žennan tōlvupóst til forsętisrįšherrans og/eša forsętisrįšuneytis hans er sś aš eftir aš ég sį frétt žann 13. desember sķšastlišinn eša upp śr žvķ, aš forsętisrįšherrann Siguršur Ingi Jóhannsson vildi fį leyfi forseta Ķslands til stjórnarmyndunarvišręšna, žį velti ég žvķ fyrir mér hvort vištališ žann 11. mars hlyti ekki aš hafa valdiš slķkri sundrung ķ flokki hans; aš erfitt gęti reynst aš sannfęra forsetann um styrkleika Framsóknarflokksins til aš žola slķkar višręšur. Leit mķn aš svōrum hefur leitt til žess aš ég setti mig ķ samband viš fjōlda ašila og kynnti mér bęši Wintris mįliš og tengt. Af viršingu fyrir jįkvęšum višbrōgšum margra žeirra, mun ég įframsenda žennan tōlvupóst minn.


Kvešja, 
Gušmundur Rafn Geirdal Bragason

     


FĶFLABOŠHLAUPIŠ endurtekiš

Į sķšustu įrunum fyrir bankahruniš 2008 fór žjóšin okkar ķ einskona FĶFLABOŠHLAUP, žar sem fólk atti kapps hvert viš annaš um vitlausustu įkvašanir ķ peningamįlum. Fólk hafši svo sem góša UNDANFARA, žar sem forystusveitir stóru bankana fóru spertar meš greiningarsveitir sķnar til aš rślla śt rauša dreglinum.

Į sķšasta įri mįtti alveg greinilega sjį sömu sjśkdómsmerkin. Nżtt FĶFLABOŠHLAUP var geinilega hafiš. Žar var keppt um vitlausustu hugmyndirnar aš žvķ hvernig viš ęttum aš eyša tekjum komandi įra, ef fjölgun feršamanna yrši 30 - 50% į įri, nęstu tvo įratugi eša svo. Millljaršarnir voru sagšir streyma ķ rķkiskassann, žannig aš viš yršum aš vera dugleg aš eyša žessum peningum.  Hver į fętur öšrum komu vitringarnir fram ķ fjölmišlum, endurtók hver eftir öšrum fjölda feršamanna og aušssöfnunina sem af žaim stafaši.

Žegar  ég var bśinn aš hlusta į žetta FĶFLABOŠHLAUP ķ nokkra mįnuši, įn žess aš nokkurt lįt yrši į, įkvaš ég aš fara aš skoša hjį skrįningu Hagstofunnar, hvernig tölur žeirra kęmu śt ķ samanburši viš FĶFLABOHLAUPIŠ. Fljótt taldi ég mig sjį aš tölurnar um fjölda feršamanna vęru  heildartölur um komur til Keflavķkurflugvallar. Sį ég ekki aš frį žeirri tölu vęru dregnir allir žeir sem millilentu ķ Keflavķk til įframhaldandi flugs annaš.  Einnig kom ķ ljós aš umtalsveršur fjöldi landsmanna hefšu į įrinu fariš til śtlanda, en ekki sįst žess merki aš nokkur žeirra hefši komiš heim aftur.

Žeir skorušu einnig hįtt ķ FĶFLABOŠHLAUPINU, sem fóru į flug aš reikna hinar miklu tekjur sem viš hefšum af feršamönnum. Nokkrir snjallir reiknimeistarar héldu žvķ fram į tķmabili aš tekjurnar vęru žvķlķkar aš žaš jafngilti žvķ aš hver feršamašur eyddi hér einni milljón į dag. Viš hefšum žvķ vel efni į aš setja almennilegan pening ķ aš bęta ašstöšu feršamanna.

Jį og nś er žaš nżjasta sem žjóšin į aš eyša peningum ķ. Hśn į aš passa aš hinir erlendu feršamenn fari sér ekki aš voša ķ hinum augljósu hęttusvęšum sem žeir fara um į ókunnum slóšum. Ég brį žessu dęmi upp ķ reiknilķkan. Feršamenn eru sagšir nś um 1,5 milljónir į įrsgrunni. Aš mešaltali vęri žaš nįlęgt 100 žśsund į mįnuši. Fararstjórar ķ 40 manna hópferš segjast illa rįša viš faržega sķna. Ef žaš vęri lķkaniš aš viš žyrftum gęslumann į hverja 20 feršamenn, žyrftum viš nśna c. a. 5.000 gęslumenn strax. Kostnašur viš slķkt gęti numiš 4-5 milljöršum į mįnuši en tekjur enn óljósar. Af skilum viršisaukaskatts gęti mašur tališ töluvert žar um svarta starfsemi.

Žį įratugi sem viš höfum getaš gengiš aš eins miklu lįnsfé og okkur langaši ķ, höfum viš lķtiš hugsaš fyrir žvķ aš afla tekna fyrir samfélagiš. Sķšustu įratugi hefur skiptingin veriš žannig aš 9 į hverjum 10  starfsmönnum į vinnumarkaši, vinnur hjį hinu opinbera eša viš žjónustugreinar.  1 af hverjum 10 aflar gjaldeyristekna fyrir alla hina til aš eyša. Kannski örlķtiš ķkt mynd en samt ekki mikiš.

Žaš sem sannar fyrir manni aš farin er af staš endurtekning į FĶFLABOŠHLAUPINU er sś stašreynd aš ENGINN stjórnmįlaflokkur hafši neinar athugasemdir viš svona samsetningui vinnumarkašarins. Allir vildu žeir mikla aukningu į fjįrframlögum til heilbrigšismįla, menntamįla, lengra fęšinmgarorlof og hęrri orlofsgreišslur og hugmyndalistinn var stundum langur. En eftir einu tók ég, vegna žess aš ég hlustaši sérstaklega eftir žvķ aš žaš yrši nefnt.

Allir sem tjįš hafa sig um kjaramįl, hękkun kjararįšs, og fjölda mörg tękifęri til aš nefna bętta greišslužętti, virtust sammįla um aš ekki žyrfti ķ neinu aš bęta eldri borgurum žęr lķfeyrisgreišlsur sem af žeim var stoliš ólöglega eftir bankahruniš. Žaš Alžingi sem lauk störfum skömmu fyrir kosningar ķ haust taldist hafa tekiš įkvöršun um aš strax ķ janśar 2017 yrši ellilķfeyrir ekki undir 280.000 į mįnuši.  Ég hękkaši um tęp 10 žśsund hjį Tryggingastofnun, en ekki um eina krónu hjį lķfeyrissjóšum.

Žetta er vęgast sagt oršin žreytandi lķtilsviršing viš mann eftir aš hafa skilaš fullum 50 įrum į vinnumarkaši, aš allir skuli sameinast um aš gleyma žvķ aš leišrétta lķfskjör eldri borgara. OG nś žegar meira aš segja Forseti Ķslands telur mikilvęgara aš auka śtgjöld til sjįlfskipašra erlendra hęlisžurfenda, sem rétt eigi į aš lifa hér frķtt į okkar kostnaš, žį er lķklega kominn tķmi til aš fara aš žegja og sętta sig viš aš žjóšin hafi sameinast um aš stela žessum ógreidda lķfeyri okkar frį įrunum 2009 til 2016 įn žess aš okkur verši greiddar neinar bętur.  Viš erum vķst svo aftarlega uį upptalningarlistunum aš śtsendingartķmi dugar ekki til aš röšin komi aš okkur.


Žetta vištal Morgunblašinu til mikils sóma

Žetta er vel śtfęrt vištal žar sem Anna fęr loksins aš tjį žjóšinni trśveršugri śtgįfu sögunnar en reynt var aš tjalda fram ķ Kastljósžętti ķ aprķl 2016. Vona aš fjölmišlar fari nś aš leita meira eftir sannleikanum ķ staš žess velta sér aftur og aftur upp śr žeim ótrślega óheišarleika sem Sęnski sjónvarpsmašureinn Sven Bergman og Jóhannes Kr. Kristjįnsson hjį Reykjavķk Media skįldušu upp til aš fella rķkisstjórnina og forsętirrįherrann, fyrrverandi. Ljótur leikur sem žeir munu gjalda fyrir sķšar.


mbl.is Stašreyndirnar virtust litlu skipta
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Opiš bréf til Umbošsmanns Alžingis

Umbošsmašur Alžingis,

Templarasundi 5, 101 Reykjavķk.

Reykjavķk 19. nóv. 2016.

 

ERINDI: Ósk um skošun raunverulegra valdheimilda svonefndra „Śrskuršanefnda“ żmissa mįlaflokka er varša samskipti almennings viš stjórnkerfiš.

 

 Erindi žetta er sent yšur meš ósk um aš žér beitiš frumkvęšisrannsókn varšandi žęr lagaforsendur sem kunna aš vera fyrir nefndum „Śrskuršarnefndum“ żmissa mįlaflokka er varša samskipti einstaklinga, fyrirtękja og stofnana viš žau rįšuneyti sem fara meš viškomandi mįlaflokk.

Sammerkt er meš žeim mįlaflokkum sem undirritašur hefur kynnst, eša haft spurnir af, er aš viškomandi ašili veršur óįnęgšur meš śrskurš undirstofnunar viškomandi rįšuneytis. Ķ lögum um viškomandi starfsemi er ķ flestum tilfellum settur fram sambęrilegur texti, lķkt hljóšandi og žaš sżnishorn sem hér er birt śr lögum um Almannatryggingar nr. 100/2007. Žar segir eftirfarandi ķ 7. gr.

„7. gr. [Rķsi įgreiningur um grundvöll, skilyrši eša upphęš bóta eša greišslna samkvęmt lögum žessum kvešur sjįlfstęš og óhįš nefnd, śrskuršarnefnd almannatrygginga, upp śrskurš ķ mįlinu. Sama gildir um įgreining um endurkröfurétt, ofgreišslur og innheimtu žeirra, sbr. 55. gr.]1)

Rįšherra skipar žrjį menn ķ nefndina og jafnmarga til vara til sex įra ķ senn. Hęstiréttur tilnefnir tvo menn. Skal annar žeirra uppfylla skilyrši um embęttisgengi hérašsdómara og vera formašur nefndarinnar en hinn skal vera lęknir og varaformašur hennar. Einn nefndarmanna skal skipašur įn tilnefningar. Varamenn skulu tilnefndir į sama hįtt og uppfylla sömu hęfisskilyrši og ašalmenn.

Ķ grundvallarlögum lżšveldis okkar, stjórnarskrįnni, lögum nr. 33/1944, er ķ 2. gr. skżr įkvęši um hvernig valdsžęttir skiptast milli žriggja ašila og hverjir žaš eru sem hafa heimild til valdsįkvöršunar ķ hverjum hinna žriggja liša. Ķ fyrsta liš fer Forseti Ķslands og Alžingi meš löggjafarvaldiš. Ķ öšrum liš fara Forseti Ķslands og rįšherrar meš framkvęmdavaldiš. Ķ žrišja liš fara dómendur, meš dómsvaldiš.

Ķ 59. gr. stjórnarskrįr segir aš: „Skipun dómsvaldsins veršur eigi įkvešin nema meš lögum.“

Lķtum žį nįnar į žaš sem segir ķ 7. gr. laga nr. 100/2007. Žar er sagt aš: „Rķsi įgreiningur um grundvöll, skilyrši eša upphęš bóta eša greišslna samkvęmt lögum žessum kvešur sjįlfstęš og óhįš nefnd, śrskuršarnefnd almannatrygginga, upp śrskurš ķ mįlinu.“

Um žį nefnd sem žarna er tiltekin segir ķ 2. mgr. 7. gr. laga nr. 100/2007, aš: „Rįšherra skipar žrjį menn ķ nefndina og jafnmarga til vara.“

Žegar mašur les svona texta ķ nżlegum lögum frį Alžingi, getur mašur ekki annaš en spurt sig hvort Alžingismenn séu svo ókunnir og ómešvitašir um mikilvęgustu įkvęši grundvallarlaga samfélags okkar, stjórnarskrįr Lżšveldisins, aš žeir skili lagatexta frį sér meš slķkum įgöllum sem žarna eru. Rįšherra skipuš nefnd, sem hvergi ķ lögum er skilgreind til dómsśrskurša, getur ekki samkvęmt įkvęšum stjórnarskrįr okkar, öšlast heimild til aš fella śrkurš um žau įgreiningsatriši sem milli ašila mįls standa.

Ķ 59. gr. stjórnarskrįr segir aš: >Skipun dómsvaldsins veršur eigi įkvešin nema meš lögum.<

Og ķ 60. gr. segir aš: >Dómendur skera śr öllum įgreiningi um embęttistakmörk yfirvalda.<

Eins og hér hefur veriš rakiš, veršur ekki séš aš Alžingi geti meš lögmętum hętti veitt rįšherra valdheimild til skipunar nefndar, sem ętlaš er žaš vald aš skera śr um įgreining mįlsašila viš undirstofnun sama rįšherra og ętlaš er žaš vald aš skipa śrskuršarašila innan eigin mįlaflokka. Ķ 70. gr. stjórnarskrįr er afar skżrt įkvęši um grundvallarrétt žeirra er telja į rétt sinn hallaš en žar segir:

„70. gr. Öllum ber réttur til aš fį śrlausn um réttindi sķn og skyldur eša um įkęru į hendur sér um refsiverša hįttsemi meš réttlįtri mįlsmešferš innan hęfilegs tķma fyrir óhįšum og óhlutdręgum dómstóli…..“

Žį ber einnig aš geta žess aš Dómendur eru SKIPAŠIR til starfa ķ lögbošnum dómstólum. Ķ 20 gr. stjórnarskrįr segir aš: „Forseti lżšveldisins veitir žau embętti, er lög męla.

Engan mį skipa embęttismann, nema hann hafi ķslenskan rķkisborgararétt. Embęttismašur hver skal vinna eiš eša drengskaparheit aš stjórnarskrįnni.“

Eins og hér hefur veriš rakiš, verša žvķ ekki fundnar heimildir ķ stjórnarskrį aš rįšherra skipašar śrskuršarnefndir, utan dómstólasvišs og įn skżrra sjįlfstęšra laga um starfsreglur og skyldur slķkrar nefndar, geti fellt ašfararhęfa bindandi śrskurši ķ deilumįli einhvers ašila viš undirstofnun sama rįšherra og skipaši nefndina. Aš mati undirritašs getur slķk nefnd ekki meš nokkurum rétti fellt ķžyngjandi śrskurši ķ žįgu undirstofnunar žess rįšherra sem veitti žeim starfiš. Slķk er ķ beinni andstöšu viš meginreglu stjórnarskrįr landsins um óhįšan og óhlutdręgan dómstól, sem tryggi svo sem kostur er öllum žann rétt sem öllum ber, samkvęmt 70. gr. stjórnarskrįr.

Stöšugt er veriš aš beita žessum meintu ólögmętu śrskuršarnefndum gegn fólkinu en ekki farin hin ešlilega leiš 70. gr. stjórnarskrįr aš ljśka įgreining meš réttlįtri mįlsmešferš innan hęfilegs tķma fyrir óhįšum og óhlutdręgum dómstóli…..“

Žaš er von undirritašs, aš meš žvķ aš vekja į žennan hįtt athygli yšar į žessum alvarlega ólögmętu ašgeršum, t. d. gegn varnarlausum višskiptaašilum Tryggingastofnunar rķkisins, muniš žér skoša lagasetninguna um meint ólögmętt sjįlfstętt dóms- eša śrskuršarkerfis, innan hvers rįšuneytis fyrir sig, sem žarna hefur veriš komiš į fót, bersżnilega utan įkvęša stjórnarskrįr, laga og réttarfarsreglna lżšveldis okkar.

Undirritašur hefur oršiš fyrir ólögmętum og óréttmętum śrskurši svona nefndar, žar sem ólögmętum śrskrši var beitt gegn undirritušum, til aš hafa af honum verulegan hluta lķfeyrisgreišslna hans um nokkurra įra skeiš. Nokkuš oft veršur vart viš einkennilega śrskuši svona nefnda. Og sķšast nś ķ lišinni viku mįtti heyra aš įn réttlįtrar mįlsmešferšar innan hęfilegs tķma fyrir óhįšum og óhlutdręgum dómstóli…..“, vęri Póst og fjarskiptastofnun nś aš hótaš aš taka af Śtvarpi Sögu, senditķšni fyrir stęrsta sendinn žeirra, žó heimildir til slķks verši ekki aušveldlega fundnar ķ lögum um viškomandi rķkisstofnun.

Rekstrarašilum Śtvarps Sögu mun vera vķsaš į aš beina kvörtunum sķnum til sjįlfstęšrar >śrskuršarnefndar< Póst og fjarskiptastofnunar, sem felli endanlegan śrskurš, sem verši ašfararhęfur. Af lögum um Póst og fjarskiptastofnun veršur ekki séš aš stofnunin hafi heimild til gešžóttaįkvaršana um hverjir verši sviptir starfsleyfi einstakra tķšnisviša. Óhętt er aš segja aš Śtvarp Saga hafi skapaš sér sess sem ein vinsęlasta śtvrpsstöš eldra fólks og öryrkja og margra fleiri hlustenda. Segja mį aš Śtvarp Saga sé einn gagnvirkasti fjölmišill landsins, žvķ žar gefst hlustendum langur tķmi ķ viku hverri til aš tjį skošanir sķnar, ķ beinni śtsendingu, į stjórnarhįttum og landsmįlum almennt. Į Śtvarpi Sögu fęr fólk, innan ešlilegra kurteisismarka, aš tjį skošanir sķnar mótbįrulaust. Śtvarp Saga er žvķ ķ raun eina hlutlausa almenningsśtvarp landsins og sem ein ašal śtvarpsstöš aldrašra og öryrkja.

Undirritašur veit aš žér getiš ekki tekiš žetta erindi beinlķnis sem kvörtunaratriši. Hins vegar er ljóst aš mikill fjöldi eldri borgara og öryrkja mundu vilja koma į framfęri viš yšur svona kvörtun vegna Śtvarps Sögu, sem er nįnast sś eina afžreying sem er ķ boši fyrir okkar tekjuašstęšur, žar sem lķfeyrir okkar er tęplega fyrir naušžurfta žörfum. Af žeim sökum stendur okkur ekki til boša žau skemmti- eša afžreyingaratriši sem leikhśs, tónlistahśs og ašrir skemmtistašir bjóša uppį, fyrir žį sem hafa rįš į aš eyša peningum ķ slķkt.

Ég veit ekki hvort einhverjir hafi kvartaš til yšar vegna ótvķrętt ólögmętra skeršinga į lķfeyrisgreišslum til okkar, frį įrsbyrjn 2009, en žęr skeršingar hafa aldrei veriš leišréttar. Og lögin um lķfeyri okkar frį žeim tķma aldrei veriš rétt framkvęmd sķšan. Ég sendi yšur lķklega sķšar samantekt sem ég sendi Alžingismönnum, žar sem undirritašur uppskar ein minnstu višbrögš stjórnkerfis, sem hann hefur reynt į yfir 40 įra ferli sķnum ķ barįttu fyrir žį sem minna mega sķn ķ žjóšfélaginu. Af sendingu erindisins į 63 žingmenn, féll ég eitt fjögurra stafa orš til baka, sem var TAKK og ekkert annaš.

Bréf žetta er fyrst og fremst ętlaši til aš vekja athygli yšar į žeirra alvarlegu yfirsjón sem gerš hefur veriš meš lagasetningu um sjįlfstęšar „Śrskuršarnefndir“, żmissa rįšuneyta ķ stjórnkerfi okkar og žeim alvarlegu réttarbrotum sem af žeim leiša.

Meš vinsemd og viršingu,

Gušbjörn Jónsson, Fyrrv. rįšgjafi.

 

 


Nęsta sķša »

Höfundur

Guðbjörn Jónsson
Guðbjörn Jónsson
F.v. ráðgjafi

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (21.7.): 0
  • Sl. sólarhring: 19
  • Sl. viku: 177
  • Frį upphafi: 148384

Annaš

  • Innlit ķ dag: 0
  • Innlit sl. viku: 158
  • Gestir ķ dag: 0
  • IP-tölur ķ dag: 0

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Jślķ 2017
S M Ž M F F L
            1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31          

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband