Bloggfęrslur mįnašarins, febrśar 2008

Er krónan hindrun ķ Ķslensku efnahagslķfi???

Aš kenna krónunni um erfišleika hjį fjįrmįlastofnunum okkar, er įlķka gįfulegt og kenna vešurstofunni um aš vešriš sé vont. Ķ raun hefur krónan ekkert aš gera meš trś eša vantrś erlendra fjįrfesta į samskiptum viš višskiptalķf okkar. Žaš er hreyfiafliš ķ hugsun žeirra sem keyra višskiptalķfiš įfram sem ręšur višhorfi erlendra ašila. Žeir fleyta yfirleitt ekki kerlingar ofanį yfirboršinu, vitandi žaš aš steinninn sekkur žegar frumkrafturinn sem ķtti honum af staš drķfur ekki lengur. Žeir lķta eftir žvķ hvernig fręin blómstra sem sįš var til meš žvķ fjįrmagni sem tekiš var aš lįni. Skapi hiš endurlįnaša lįnsfé enga tekjuaukningu, segir žaš öllum alvöru fjįrmįlamönnum aš illa hafi veriš fariš meš fjįrmuni sem aš lįni voru teknir.

Žaš er fullt af alvöru fjįrmįlamönnum vķša ķ śtlöndum, sem sjį hvernig lįnastofnanir okkar hafa fariš meš lįnsféš. Žess vegna vilja žeir halda sig til hlés.

Ķslenska krónan getur aldrei veriš orsök erfišleika ķ višskiptum viš ašra, vegna žess aš hśn er einungis spegill žeirra afla sem keyra įfram višskiptalķfiš hjį okkur. Raunar speglar hśn lķka hvernig stjórnvöldum tekst aš halda višskiptalķfinu innan ramma sem žróar žjóšfélagiš įfram, viš hliš annara žjóša sem viš žurfum aš hafa višskipti viš. Takist stjórnvöldum ekki aš hafa hemil į višskiptalķfinu, žannig aš žaš yfirspili ekki starfsemina atvinnu til tekjuöflunar žjóšfélagsins, veršur til įstand žar sem krónan tekur veršbreytingum gagnvart myntum annarra landa, sem betur hafa hemil į višskipta-, tekjuöflunar- og atvinnulķfi sķnu.

Įberandi er hve lķtiš er fjallaš um žessa grundvallaržętti efnahagslķfs okkar, viš žęr ašstęšur sem nś eru uppi. Getur veriš aš viš höfum einungis į aš skipa "fleytandi kerlingum", en skorti grunnžekkinguna sem bżr til raunverulegan vöxt žjóšfélagsins?

Žaš er hęttulegur misskilningur ef forystumenn lįnastofnana halda aš frumkvęšiš aš lękkun stżrivaxta eigi aš koma frį Sešlabankanum. Frumkvęšiš og forsendur lękkunar eiga aš verša til ķ lįnastofnunum sjįlfum. Žar getum viš sagt aš mikilvęgast sé aš lįnastofnanir sżni fram į aš žęr dragi VERULEGA śr lįnveitingum til einkaneyslu, en leggi žess ķ staš fjįrmunina ķ aš byggja upp gjaldeyristekjuskapandi starfsemi, sem geri žjóšlķfinu kleift aš standa undir žeirri śtženslu sem žegar er oršin stašreynd. Gerist žaš ekki, veršur óhjįkvęmilega um verulegan samdrįtt aš ręša, žvķ nś er ekki lengur hęgt aš taka lįn fyrri veislunni. Peningarnir eru bśnir.

Žeir sem telja aš Sešlabankinn eigi aš ganga į undan lįnastofnunum ķ lękkun vaxta, upplżsa fyrst og fremst um vanžekkingu sķna į višfangsefninu sem til śrlausnar er.                     


mbl.is Vandi hve illa gengur aš laša aš erlenda fjįrfesta
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Žeir hljóta aš breyta žorskkvótanum lķka

Fyrst nś er oršiš svona augljóst hve veišibann Hafró byggist į léttvęgum og litlum upplżsingum, hljóta žeir hjį Hafró aš fara tśr nśna til aš męla allan žann žorsk sem er utan viš žessa gömlu punkta sem žeir hafa haldiš sig viš aš toga į. Žaš er gķfurlegt magn af žorski vķšast hvar, nema į žessum aušnarpunktum sem sem žorskurinn er flśinn af.

Fyrst žeir hleyptu lošnuveišum aftur af staš vegna lošnu sem var į öšrum staš en žeim sem žeir męldu, į lķka aš auka žorskkvótann vegna žorsksins sem er į öšrum stöšum en žeir męldu. Annaš er žeim ekki stętt į, vegna jafnręšis innan atvinnugreinarinnar.

 Einar: Reglugerš į morgun um auknar žorskveišar.        


mbl.is Einar: „Mjög įnęgjulegt“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Skilja menn ekki ešli og tilgang stżrivaxta?

Meš nokkurri undrun velti ég žvķ fyrir mér hvort žaš geti veriš aš stjórnendur lįnastofnana og žaš fjölmišlafólk sem skrifar um fjįrmįl, skilji ekki ešli og tilgang stżrivaxta. Er žaš hugsanlegt aš žetta fólk haldi aš stżrivextir eigi aš segja til um śtlįnavexti lįnastofnana? Žvķ mišur viršist umręšan benda til slķks og mešan svo er, mun ešlilegt fjįrmunaumhverfi vera utan sjóndeildarhrings žessarar žjóšar.

Ķ lögum um Sešlabanka er afar skżrt kvešiš į um hvaša takmarkanir eru į lįnveitingum Sešlabanka. Ķ afmörkušum tilvikum mį hann veita lįn til lįnastofnana, sem samkv. lögum hafa heimild til vörslu og įvöxtunar innlįna. Sešlabankinn įkvaršar einungis vexti af eigin śtlįnum, auk žess sem hann įkvaršar hįmark drįttarvaxta.

Žegar ég var ķ hagdeild banka, voru vextir Sešlabanka ķ daglegu tali nefndir REFSIVEXTIR. Hvers vegna skildi žaš hafa veriš. Jś įstęšan var einföld. Žaš žótti nefnilega ILLA rekin lįnastofnun sem žurfti į miklum lįnveitingum aš halda frį Sešlabanka og höfušatriši stżringar į flęši fjįrmuna gegnum bankann fólust ķ aš haga śtlįnum meš žeim hętti aš engra slķkra lįna vęri žörf.

Ķ įrarašir hafa stjórnendur lįnastofnana fengiš ašvaranir fyrir ofženslu śtlįna, įn žess aš skeyta neitt um žęr ašvaranir. Ķ staš žess aš hęgja feršina og styšja viš aukna tekjumyndun ķ žjóšfélaginu, juku žeir stöšugt skuldsetningu sķna og veittu žvķ fjįrmagni aš mestu leiti ķ DAUŠAR fjįrfestingar, sem og ķ ójaršbundna draumóra um fjarlęgar hagnašarvonir einhvers staršar langt inni ķ framtķšinni. Žetta getur ekki talist įbyrg fjįrmįlastjórnun ķ litlu hagkerfi, sem lifir į veikum undirstöšum, mišaš viš žaš sem ofanį hefur veriš byggt. Žegar litiš er til žess aš žaš er einungis hįlfur annar įratugur sķšan žessar sömu lįnastofnanir (žó sumar bęru önnur nöfn žį) voru hastalega gagnrżndar fyrir óįbyrga śtlįnastarfsemi, sem olli žvķ aš žęr töpušu į skömmum tķma meira fjįrmagni en nam heildartekjum žeirra į sama tķma. Lęršu menn ekkert af žvķ?? Eša skilja menn EKKERT hvaš žarf til aš halda fjįrmįlum žjóšfélags  ķ jafnvęgi og stigvaxandi flęši?

Žegar mašur horfir til žess sem hér hefur veriš sagt, er ekki óešlilegt aš spurt sé hvort fjölmišlar okkar hafi ekkert fólk į sķnum snęrum sem geti af yfirsżn og skynsemi skrifaš eša rętt um heildarmynd fjįrmįlaumhverfis žjóšarinnar. Er žaš įstęšan fyrir žvķ aš engin heilbrigš umręša eša gagnrżni hefur komiš fram ķ fjölmišlum vegna žeirrar yfirspennu sem  aukin hefur veriš jafnt og žétt, eša eru ašrar įstęšur fyrir žögn eša atkvęšalķtilli umręšu um žessi grundvallarmįl fjįrhagslegs sjįlfstęšis žjóšarinnar?

Er ekki kominn tķmi til aš taka nišur hin skynvillandi sólgleraugu sem fólk viršist bera, og horfa djörfum augum  į raunveruleikann og taka stefnuna śt śr vitleysunni.                           


mbl.is Ašstęšur aš skapast fyrir lękkun stżrivaxta
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Er enginn viš stżriš į žjóšarskśtunni sem kann aš sigla?

Eins og margt annaš ķ žjóšfélagi okkar, eru svokallašir "stżrivextir Sešlabankans" allt annaš en lįtiš er ķ vešri vaka. Af umręšunni mętti ętla aš Sešlabankinn beinlķnis STŻRŠI vaxtastigi śtlįna hér į landi. Aš sjįlfsögšu į žaš ekki aš vera svo, žvķ vaxtaįkvaršanir voru gefnar frjįlsar fyrir aldarfjóršungi sķšan.  Samkvęmt lögum um Sešlabanka, hefur hann einungis heimild til aš įkvarša vexti į sķnum eigin lįnsvišskiptum, sem einungis mega vera viš lįnastofnanir sem heimild hafa, smkv. lögum, til aš taka viš innlįnum til įvöxtunar og aš stunda śtlįn. Auk žessa įkvaršar Sešlabankinn einnig drįttarvexti. Višskipti Sešlabankans viš lįnastofnanir eru afar takmörkuš og žokkalega vel śtskżrš og skżr ķ lögunum um Sešlabankann. Önnur lįnavišskipti mį hann ekki stunda og t. d. mį hann EKKI veita rķkissjóši, rķkisstofnunum eša sveitarfélögum lįn. En hvert er žį meginverkefni Sešlabankans? Engri lįnastofnun er ešlilegt eša skylt aš haga vöxtum sķnum eftir įkvöršunum Sešlabanka, geti žeir hagaš starfsemi sinni į žann veg aš žeir žurfi ekki lįnafyrirgreišslu frį honum.

Samkv. 3. gr. laga um Sešlabanka Ķslands, er meginverkefni hans aš stušla aš stöšugu veršlagi og stušla aš framgangi stefnu rķkisstjórnarinnar ķ efnahagsmįlum. Auk žess sér hann um  śtgįfu myntar, višhalda tilteknum gjaldeyrisforša og annast yfirumsjón meš starfsemi lįnastofnana ķ landinu, t. d. varšandi eiginfjįrstöšu og stöšu lausafjįr, žannig aš žęr geti greitt śt žau innlįn sem hjį žeim eru vistuš. Hann skal einnig stušla aš virku og öruggu fjįrmįlakerfi, ž. m. t. greišslukerfi ķ landinu og viš śtlönd.  Żmis fleiri verkefni tilheyra Sešlabankanum en žetta gętu talist helstu verkefnin. Eins og sjį mį af žessu, er hlutverk Sešlabankans afar žżšingarmikiš fyrir heilbrigši žjóšlķfsins, žvķ heilbrigši žess fer afar mikiš eftir skynsamlegri stjórnun į flęši fjįrmagns um lķfęšar žess.

Ķ opnu hagkerfi mį lķkja fjįrmunum viš blóšiš ķ lķkama okkar. Heilstętt heilbrigši okkar er ekki til stašar nema blóšiš flęši ķ stöšugri hringrįs um alla kima lķkamans. Verši einhverstašar hindrun į, blóšiš stöšvist į einhverjum einum staš, eša gat komi į ęš og blóšiš flęši śt, sveltur žaš svęši sem missir blóšflęšiš. Viš getum svo sem sagt: - Hvaš, žetta er svo lķtiš aš žaš skiptir engu mįli fyrir heildina.- Žaš er hins vegar alls ekki rétt, žvķ ef ekki er bętt śr, er hętt viš aš žaš komi drep ķ svęšiš sem missti blóšflęšiš og žaš drep geti haft įhrif į önnur svęši sem annars vęru heilbrigš. Ef žiš notiš skynsamlega, fullkomnustu tölvu veraldar, sem hvert og eitt ykkar hefur ķ kollinum, eigiš žiš aš geta myndgert žessa samlķkingu meš streymi fjįrmagns um žjóšlķfiš okkar.

Sķšastlišna žrjį įratugi hefur ekkert stjórnmįlaafl į Alžingi sżnt ķ orši eša verki aš žaš skilji naušsyn žess aš reglubundiš og jafnt flęši fjįrmagns fari um allar ęšar žjóšlķfs okkar. Engin breyting er į žvķ hjį nśverandi žingmönnum, rįšherrum eša stjórnendum lįnastofnana. Žess vegna stefnum viš hrašfari aš alvarlegri kreppu ķ žjóšlķfi okkar.

Undanfarna tvo įratugi höfum viš stigiš mikinn Hruna-dans, žar sem haldiš hefur veriš uppi mikilli skuldasöfnun žjóšfélagsins, meš erlendum lįntökum lįnastofnana og fyrirtękja. Žessir fjįrmunir hafa ekki veriš notašir til eflingar atvinnu sem gęfi af sér aukna fjįrmuni. Žeir hafa fyrst og fremst veriš notašir til fjįrfestinga sem engri blóšrįs skilaši til žjóšlķfsins. Lįnastofnanir hafa mokaš žessu fjįrmagni śt til bygginga į ónaušsynlegu hśsnęši sem engan lķfskraft gefur žjóšlķfinu, auk žess sem verulegir fjįrmunir hafa veriš settir ķ afar grunnhyggnar vęntingar um óśtskżršar hagnašarvonir, einhverstašar langt inni ķ framtķšinni. Žessar hagnašarvonir hafa gengiš kaupum og sölum hjį fjįrhęttuspilurum nśtķmans. Flestir žessara ašila hafa opnaš ęšar žjóšlķfsins og tappaš af žvķ umtalsveršu magni lķfsvökvans, įn žess aš eftirlitsašilarnir ķ Sešlabankanum lįti į žvķ bera aš žeir skilji hęttuna sem af žvķ skapast.

Ķ tengslum viš heilbrigši lķkama okkar, gerum viš okkur stöšugt meiri grein fyrir žvķ hve forvarnir gegn hverskonar vanheilsu eru mikilvęgar. Sama į raunar viš um mikilvęgi forvarna gegn mistökum viš stjórnun į flęši fjįrmagns um alla žętti žjóšlķfs okkar. Mikilvęgt er aš tala hreinskilnislega og fljótt um žau frįvik sem verša ķ žjóšlķfi okkar, og hverfa frį žvķ sem višgengist hefur undanfarna  įratugi, aš bregšast ekki viš fyrr en frįvikin hafa skapaš neyš sem ekki veršur komist framhjį. Sešlabankinn žarf naušsynlega aš segja fljótt frį žvķ er hann sér breytignar į flęši fjįrmagns um žjóšlķfiš, sem valdiš geti samfélagslegum skaša ef leišrétting fari ekki fram. Til žess aš svo geti oršiš, verša Sešlabankastjórar fyrst og fremst aš vera fagmenn ķ heilsufręši žjóšlķfs, en ekki uppgefnir stjórnmįlamenn sem eytt hafa meginžorra starfsęvi sinna ķ aš bśa til mein ķ žjóšarlķkmann.

Hvaš hef ég fyrir mér ķ žvķ aš tala um mein ķ žjóšarlķkamanum?

Flestir sem lifa ekki eins og ungar ķ hreišri, sem bķša meš opinn gogginn eftir aš vera matašir, vita aš žeir žurfa aš afla tekna inn ķ umhverfi sitt til aš geta veitt sér naušsynlegar žarfir. Margir įtta sig lķka į žvķ aš veršmęti, ž. e. peningar, verša ekki til af sjįlfu sér, heldur fyrir tilstušlan af sköpun veršmęta sem ašrir, utan heimilis eša svęšisins kaupa. Žannig koma tekjur inn į heimilin meš žvķ aš starfaš sé utan žeirra; tekjur sveitarfélaga koma fyrir seldar vörur eša žjónustu śt fyrir svęšiš og tekjur žjóšfélagsins koma fyrir žęr vörur eša žjónustu sem viš getum selt öšrum žjóšum. Viš höfum enga sjįlfrennandi aušsuppsprettu žannig aš viš veršum aš haga lķfi okkar ķ takt viš žaš sem viš öflum.

Fyrir rśmum tveimur įratugum eša įriš 1986, voru flest öll sjįvaržorp į landsbyggšinni aš bśa til mun meiri žjóšartekjur en žeir notušu sjįlfir. Žetta var afar naušsynlegt vegna žess aš höfušborgarsvęšiš, sem žį var 55% landsmanna, var ekki aš bśa til nema 6,8% af tekjum žjóšfélagsins. Meginhluti atvinnulķfs į höfušborgarsvęšinu snerist um žjónustu viš svęšiš sjįlft sem og viš landsbyggšina.

Viš žessar ašstęšur taka stjórnvöld og Alžingi įkvöršun um aš rśsta atvinnuvegum landsbyggšarinnar, sem aš meirihluta til voru tengdar fisk- veišum og vinnslu. Hlutur fiskveišanna var žį um 52,5% af veršmętum śtflutts sjįvarafla en er nś snöggt um meiri, enda žarf śtgeršin mun meira af heildarveršmętunum til sķn nś, vegna gķfurlegrar skuldasöfnunar. Meš ašgeršum sķnum mį segja aš stjórnvöld og Alžingi hafi tekiš blóšrįsina af stórum hluta žjóšarlķkamans og flutta hana til fįeinna fyrirtękja sem engan įhuga höfšu fyrir žjóšarlķkamanum, hugsušu einungis um sitt eigiš įgęti.

Afleišingar žess aš blóšrįsinni (veršmętasköpun og peningastreymi) var kippt burtu frį žessum stóru hlutum žjóšarlķkamans fóru fljótlega aš koma ķ ljós. Lķfskrafturinn, lķfsglešin og hugmyndakrafturinn fjaraši śt og nś er meginhluti žjóšarlķkamans lamašur og er aš visna. Samt örlar ekki į skilning į vandamįlinu hjį stórnvöldum, Alžingi eša žeim sem gęta eiga jafnręšis ķ streymi fjįrmuna um žjóšarlķkamann, ž. e. Sešlabankastjórum.

Ętli žaš sé enginn į Alžingi sem kann eitthvaš fyrir sér ķ stjórnun žjóšfélagsins?       

 

      
 

                       


Af hverju hękkar skuldatryggingaįlagiš hjį bönkunum?

Lķklega hugsum viš Ķslendingar ekki mjög ķgrundaš ķ peningamįlum og lķklega nįnast ekkert um žaš hvernig peningaleg veršmęti verši til ķ upprunanum. Margt ķ umręšu undanfarinna įra bendir sterklega til žess. Viš tölum mikiš um okkur sem rķka žjóš, žó fįar žjóšir séu skuldum vafšari en viš, samhliša žvķ aš möguleikar okkar til aš greiša skuldir hefur sķfellt veriš aš versna. Viš tölum um gróša bankanna, žó vöxtur žeirra į undanförnum įrum hafi aš mestu leiti veriš meš aukinni skuldsetningu og blekkingum veršbréfavķsitölu, sem nś er aš miklu leiti gengin til baka og žaš sem fólk talaši um sem "eign" er nś fokiš śt ķ buskann.

Ef viš reynum nś aš vakna og lķta į raunveruleikann sem blasir viš hugsandi fólki, gętum viš séš eitthvaš žessu lķkt.

Lįnastofnanir okkar hafa fengiš mikiš af lįnum erlendis, m. a. į žeim grundvelli aš žęr eigi tryggt veš ķ aflaheimildum į Ķslandsmišum. Fyrir skömmu kom fram įlit Mannréttindanefndar Sameinušu Žjóšanna um aš fiskveišistjórnunarkerfi okkar stęšist ekki mannréttindi og žvķ yrši aš breyta śthlutunarreglum aflaheimilda. Žessi śrskuršur žżšir einungis eitt, fyrir žį erlendu ašila sem héldu aš žeir ęttu bakveš ķ aflaheimidunum; aš žeir fengu stašfestingu Mannréttindanefndarinnar fyrir žvķ aš žeir höfšu veriš blekktir. Žeir įttu ekki žaš veš, sem žeir héldu, fyrir žeim śtlįnum sem žegar höfšu veriš veitt. Žetta žżddi einnig fyrir žį, aš eignastaša bankanna okkar var mun veikari en žeir héldu, žrįtt fyrir lękkun vķsitölunnar, žar sem ljóst var aš žeir įttu ekki jafn trygg veš fyrir śtlįnum sķnum og žeir höfšu gefiš upp, vegna žess aš bankarnir okkar įttu ekki heldur neinn rétt ķ aflaheimildunum.

Žegar svona žęttir eru komnir į kreik, fara lįnveitendur aš skoša nįnar hvernig endurlįnun bankanna hafi veriš į žvķ lįnsfé sem žeir voru aš taka. Žį balsir viš žeim aš meghluti žessa fjįrmagns hefur veriš lįnašur śt ķ žaš sem į fjįrmįlamarkaši eru kallašar "daušar fjįrfestingar". Žaš eru fjįrfestingar sem skila engri peningamyndun inn ķ fjįrmįlaumhverfiš en kalla einungis į aukinn kostnaš. Ķ žessum flokki eru t. d. byggingaframkvęmdir og hśsnęšiskaup, skipulags og žjónustuframkvęmdir sveitarfélaga og almenn neyslulįn almennings. Öll žessi lįn skila engri aukinni getu til endurgreišslu žeirra lįna sem bankarnir tók til žess aš endurlįna; og verka žvķ einungis sem veiking į stöšu žeirra į lįnamarkaši.

En hvers vegna erum viš aš lenda ķ žessu nśna, žegar allt virtist vera ķ blóma og okkur talin trś um aš viš vęrum svo rķk?

Įstęšan er sś, aš žegar viš lifum ķ žeirri blekkingu, aš trśa órökstuddu rugli śr fólki sem beitir blekkingum til aš auka veg sinn og efnahag, kemur óhjįkvęmilega aš žvķ aš viš stöndum frammi fyrir raunveruleikanum, sem žį er ęvinlega nokkuš bitur. Svo er um okkur nś.  Ķ fréttum fjölmišla undanfarin įr, hafa veriš glöggar fregnir af žvķ hvernig lausafé heimsbyggšarinnar hefur veriš sólundaš ķ svokallašar "EINSTEFNU FJĮRFESTINGAR"  sem eru kostnašarlišir sem engum veršmętaauka skila žvķ svęši sem kostnašinum var beint aš. Marga žętti mętti nefna innan žessa ramma en stęrsti einstaki lišurinn er strķšsrekstur og sį kostnašur sem hann veldur, bęši ķ beinum kostnaši vegna įtakanna, en svo einnig vegna uppbyggingar til aš įtakasvęšiš nįi sömu möguleikum til fjįrmunamyndunar og var įšur en strķšsrekstur hófst.

Įstęšur žessa mį fyrsts og fermst rekja til ęskudżrkunar vestręnnar menningar. Hśn varš žess valdandi aš ungmenni meš óžroskaša heilastarfsemi, vegna ungs aldurs, uršu rįšandi ķ hagfręšikenningum, sem flestir žroskašir hagfręšingar hafa jafnan kallaš "hagfręši heimskunnar" vegna žess aš forsendur žessarar hagfręši hafši enga raunhęfa tenginu viš uppruna fjįrmagnisns.

Af öllu žessu erum viš aš byrja aš sśpa seišiš nś, og getum einungis vonaš aš žaš verši ekki of sśrt eša beiskt. Takist okkur žaš, eru sterkar lķkur į aš viš lęrum aš žekkja rauverulega uppsprettu fjįrmuna og njóta kyrrlįtrar hamingju.              


mbl.is Įlagiš ķ hęstu hęšum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Skelfileg staša ef rétt er.

Žetta įriš viršast lķfsskilyrši lošnunnar vera annars stašar en į venjubundnum staš, viš landiš hjį okkur. Nokkur byggšarlög hafa afmarkaš svo mjög atvinnuvegi ķ byggšum sķnum aš voši viršist blasa viš, ef lošnan finnst ekki. Vantar ekki eitthvaš ķ svona uppbyggingu til aš hśn gefi nothęfa heildarmynd?

Žekkt er, og engir vķsindamenn hafa mótmęlt žvķ, aš lošnan er buršaržįttur ķ fęšuframboši fiskistofna hér į mišunum. Sķšan lošnuveišar hófust, hefur veriš nįnast įrviss fęšuskortur ķ hafsvęšinu kringum landiš, sem fram hefur komiš ķ sķfellt horašari fiski, smękkušum vexti og endurteknum viškomubresti; sem talist getur ešlilegur vegna žess aš horašur og hungrašur fiskur gefur varla af sér hraust afkvęmi.

Žegar viškomubresturinn, sem lķklega varš mest vegna lošnuveiša, fór aš valda verulegum samdrętti ķ botnfiskveišum, var lķfsafkomu fólksins ķ sjįvarbyggšum landsins fórnaš, svo fólkiš ķ lošnubręšslubyggšunum gęti brosaš śt ķ bęši. Ég minnist žess ekki aš žar hafi veriš mikiš fjallaš um hörmungarnar sem leiddar voru yfir meginhluta sjįvarbyggšanna vegna žess aš žessar byggšir fengu aš breyta naušsynlegri fęšu botnfiskanna ķ peningaleg veršmęti fyrir sig. Man einhver eftir žvķ aš byggšarlög hafi mótmęlt lošnuveišum vegna žess aš žaš vęri veriš aš taka ętiš frį botnfiskunum?

Ég er ekki aš segja žetta til aš įfellast fólkiš ķ žeim byggšum sem nś verša fyrir bśsifjum vegna brests į lošnugöngu. Ég er aš segja aš žaš er AFAR NAUŠSYNLEGT fyrir žaš fólk sem tekur aš sér aš veita byggšarlögum eša jafnvel landinu öllu, stjórnunarlega forystu, aš hafa skżra heildarsżn į langtķma afkomugrundvöll byggšarinnar, og/eša landsins alls. Ef žetta fólk hefur ekki skżra framtķšarsżn, 10 - 30 įra, lendum viš ķ stöšugu flóttaferli, lķkt og nįnast allar ašgeršir stjórnvalda hafa veriš undanfarna įratugi. Stöšug višbrögš viš žvķ sem žegar er oršiš.

Žetta į t. d. viš um žaš sem stjórnvöld ķ barnaskap sķnum kalla mótvęgisašgeršir vegna skeršingar į žorskveišum. Žaš er bśiš aš vera ljóst ķ meira en įratug aš styrkja žarf tekjuöflun žjóšarinnar vegna samdrįttar ķ tekjum af sjįvarafuršum. Ekkert er hugaš aš raunverulegum ašgeršum žar sem kreppti aš atvinnulķfinu, įšur en samdrįtturinn lamaši byggširnar, og svo nś, eftir aš margar byggšir eru komnar ķ žrot, lķta stjórnvöld śt śr fķlabeinsturninum og sjį hvaš?

Fķlabeinsturn žeirra er į höfušborgarsvęšinu og ekki žaš hįr aš śr honum sjįist śt fyrir žaš svęši. Žeir sjį aš sjįlfsögšu ekki aš samdrįtturinn bitnar fyrst og fremst į atvinnugreinum sem skapa gjaldeyrir, sem raunar hefur veriš mikill skortur į undanfarna įratugi, meš tilheyrandi skuldasöfnun. Žess vegna sjį žeir enga ašra leiš til mótvęgisašgerša en aš deila śt nżjum leikjum ķ leikfangalandi, žó žaš skapi fyrst og fremst mikil peningaśtlįt (aukna skuldasöfnun) sem engan eša sįralķtinn hagnaš hafi ķ för meš sér fyrir žjóšina. Žaš gęti hins vegar hugsanlega bjargaš tveimur til žremur verktökum frį gjaldžroti.

Vegna allra žessara atriša, velti ég ašeins vöngum  yfir einu: Erum viš vel menntuš žjóš?      


mbl.is Gerbreyttar ašstęšur vķša
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Dómgreindin viršist betri utanlands

Mér finnst žaš fyrst og fremst lżsa žvķ hve fólk hefur lķtiš fylgst meš raunveruleikanum undanfarin įr, aš vera nś hissa į hękkandi skuldatryggingu lįnastofnana. Viš getum ekki ętlast til žess aš hag- og rekstrarfręšingar annarra žjóša gangi burt frį skynsemi sinni og dómgreind, žó menn hér į landi hafi gert žaš įn žess aš blikna.

Enginn, sem į annaš borš hugsar heilstętt um afkomu žjóšfélagsins, ętti aš undrast žessa stöšu. Frekar mį undrast hve seint hśn kemur fram, sem į sér hugsanlega skżringar ķ hinum svikulu skuldabréfavafningum, sem svo eru kallašir. 

Vöxtur erlendra lįna sem lįnastofnanir hafa tekiš į undanförnum įrum hefur veriš ęvķntżralega mikill. Flestum sem fylgjast meš er vel sżnilegt hvernig brušlaš hefur veriš meš žetta lįnsfé til aš framkalla sżndarmennskurķkidęmi og til aš halda uppi ónaušsynlegri byggingastarfsemi og annarri lķtt naušsynlegri žjónustustarfsemi, ašallega mannašri śtlendingum sem lķtiš viršast hafa greitt af tekjum sķnum til samfélagsins, enda margir hverjir beinlķnis rįšnir til snišgöngu viš slķkt.

Viš horfumst ķ augu viš aš žurfa aš endurgreiša alla žessa milljaršatugi, žó hverfandi lķtill hluti žeirra hafi fariš til uppbyggingar į tekjuskapandi starfsemi. Skżjaborgin sem óvitarnir į veršbréfamarkašnum byggšu upp er aš mestu gufuš upp og mun ekki skila tekjum til rķkissjóšs eins og óvitagangurinn var aš reikna meš. Lķklegra er aš rķkissjóšur žurfi aš leggja śt fjįrmuni til aš tryggja innistęšur almennings ķ lįnastofnunum, žegar viš nįlgumst enn frekar raunveruleikann ķ efnahagslķfi heimsbyggšarinnar, og žar į mešal okkar. Žaš er sorglegt aš horfa enn einu sinni į gott tękifęri okkar til aš tryggja tekjugrundvöll žjóšarinnar lķša hjį, vegna grunnhyggni og jaršsambandslausra skżjaborga. Ljśkum žessu į einu smįbroti śr višskiptalķfi okkar į undanförnum įratug.

Fyrirtękin A:  B:  og C:  tengjast innbyršis vegna blöndunar sömu manna ķ stjórnum. Forstjóri B: er stjórnarformašur ķ A: - A: er aš fara ķ fjįrfestingu og žarf aš auka eignastöšu sķna um 1.200 milljónir til žess aš geta fengiš žį erlendu lįnafyrirgreišslu sem fjįrfestingin žarfnast. Forstjóri B: er slingur meš reiknistokkinn.  Sem stjórnarformašur A: bošar hann, snemma įrs, stjórnar- og sķšan hluthafafundar žar sem samžykkt er aš auka hlutafé félagsins um 600 milljónir og aš allir hluthafa falli frį forkaupsrétti sķnum. Žetta er samžykkt og śtbošiš fer fram. Stjórnarformašurinn lętur fyritękiš B: sem hann er forstjóri fyrir, kaupa 300 milljónir. Vinur hans og flokksbróšir er forstjóri C:, sem einnig var meš frekar lįga eignastöšu ķ efnahagsreikningi. Hann fęr žennan vin sinn til aš skrį C: fyrir kaupum į 300 milljónum. Hvorutveggja višskiptin eru fęrš til bókar į višskiptareikning.  Žrem mįnušum sķšar er bošašur stjórnar- og sķšan hluthafafundur hjį B: žar sem įkvešiš er aš fara ķ hlutafjįrśtboš upp į 600 milljónir og aš hluthafar falli frį forkaupsrétti; sem var samžykkt og śtbošiš fór fram.  Žarna keypti A: 300 milljónir og C: keypti hinar 300 milljónirnar og višskiptin fęrš į višskiptareikning. Undir įrslok er svo haldinn stjórnar- og svo hluthafafundur ķ C: Žar gerist sama sagan. Įkvešiš aš fara ķ 600 milljóna hlutafjįraukningu og allt eins. Žarna kaupa A:  og B: sķnar 300 milljónirnar hvort og allt višskiptafęrt.  Viš įramót voru allir žessir višskiptareikningar ķ jafnvęgi, engin skuld, en öll fyrirtękin höfšu hękkaš eiginfjįrstöšu sķna um 1200 milljónir.

Žaš er ekki flókiš aš verša stóreignamašur meš Villu, Hömmer og einkažotu žegar mašur žekkir rétta ašila.            


mbl.is Skuldatryggingarįlagiš hękkar
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Kvótakerfiš snżst ekki um fiskifręši heldur EIGNARRÉTT į aušlindinni

Mér finnst kominn tķmi til aš viš sem  barist höfum gegn  žvķ rįns- og ranglętiskerfi sem kvótakerfiš ķ sjįvarśtvegi er, förum aš snśa bökum saman og tala sem mest einum rómi um grundvallaratrišin. Žvķ mišur fyrir okkur, en sem betur fer fyrir śtvegsmenn og stjórnvöld, höfum viš veriš svo sundrašir i mįlflutningi okkar aš afl andstöšu okkar hefur varla hreyft hįr į höfši andstęšinga okkar. Įrangurinn af barįttu okkar er lķka ķ beinu samręmi viš žaš
 
Žaš varš fljótt ljóst viš takmarkanir į heildarafla į Ķsalndsmišum aš raunverulegur įhugi fyrir uppbyggingu fiskistofnanna var ekki fyrir hendi. Žó veišitakmörkun hafi nś stašiš yfir ķ hart nęr aldarfjóršung, eru menn engu nęr um vistkerfi hafsvęšisins; fęšuframboš eša fjölda žeirra einstaklinga og tegunda sem žurfa aš draga fram lķfiš į fęšuframboši hafsvęšisins. Žrįtt fyrir margķtrekašar fyrirspurnir til fręšimanna og stjórnvalda um žessi atriši, ž. e. fęšuframbošiš og lķfsskilyršin ķ hafinu, hefur žaš ALDREI veriš sett framarlega ķ verkefnaskrį fręšinganna. Hvers vegna skildi žaš vera?
 
Žeir sem til žekkja, vita aš LĶŚ-veldiš heldur um stjórnartauma Hafrannsóknarstofnunar. Žeirra langtķmahagsmunir felast ekki ķ žvķ aš auka fiskigengd į Ķslandsmišum. Žvert į móti, felast langtķmahagsmunir žeirra ķ žvķ aš draga svo mikiš śr veišum aš sem flestir hinna smęrri śtgeršarmanna leggi upp laupana, svo heildaraflinn skiptist į fęrri ašila. Hęgt en afar markvisst hafa žessir ašilar hert sókn sķna til žess endanlega marks, aš ALLAR aflaheimildir į Ķslandsmišum verši formlega višurkendar sem eign žeirra. Žeir nįlgast žetta endamark af einstakri elju og įkvešni, meš sķvaxandi žrżstingi į aš aflaheimildirnar séu aš sjįlfsögšu žeirra eign.
 
Fyrstu leikfléttuna lögšu žeir śt strax ķ upphafi, žegar žeir komu žeirri villukenningu inn ķ framkvęmdina aš žaš vęru einungis žeir sem hefšu gert śt skip į įrabillinu 1980 - 1983 sem ęttu RÉTT į aš fį śthlutašan kvóta. Žessi stašhęfing hefur aldrei veriš ķ lögum um fiskveišistjórnun.  Nęsta skref žeirra var aš gera tilraun til aš fį aš selja žęr aflaheimildir sem žeim vęri śthlutaš, en slķkt mętti gķfurlegri andspyrnu. Žį sęttust žeir į žį leiš aš žeir męttu fęra heimildirnar į milli skipa og aš ķ lögunum yrši žaš kallaš, aš žeir męttu FRAMSELJA heimildirnar. Žaš var einstaklga slęgleg śtsjónarsemi fólgin ķ žvķ aš nota oršiš FRAMSELJA. Ķ raun žżšir žetta orš aš afhenda. En žar sem ķ žvķ er seinni hlutinn SELJA, var aušvelt aš blekkja almenning meš žvķ aš heimilaš hafi veriš aš SELJA aflaheimildirnar. En slķk heimild hefur ALDREI veriš samžykkt į Alžingi.
 
Žegar žessum įfanga var nįš, byrjušu bein söluvišskipti, en ķ fyrstu afar afar hógvęrlega. Byrjunin var aš aflaheimilir voru seldar samhliša sölu į skipi. Žegar stjórnvöld og skattayfirvöld geršu ekki athugasemdir viš žetta, var fariš aš auka žessi umsvif, samhliša žvķ sem tališ fór aš berast aš peningalegu veršmęti aflaheimildanna.  
 
Į žessum tķmapunkti töldu śtvegsmenn sig nįnast vera bśna aš sigra ķ glķmunni um fiksimišin og geršu kröfu um aš mega vešsetja aflaheimildirnar. Enn reis žjóšin upp til andmęla og uršu śtvegsmenn aš sveigja svolķtiš af leiš. En meš góšri ašstoš rįšamanna ķ lįnastofnunum, fundu žeir žį leiš aš skrį aflaheimildirnar ķ bókhald śtgeršarfyrirtękjanna, į žvķ veršgildi sem žegar hafši myndast. Rķkisskattstjóri veitti žeim heimildi til slķkrar skrįningar, įn žess aš hafa lagaheimild til slķkra verka. En žrįtt fyrir žaš, er žessari ólöglegu eignfęrslu aflaheimilda ķ bókhald śtgeršarfyrirtękja enn haldiš įfram.
 
Fljótlega eftir aš śtvegsmenn höfšu nįš žvķ skrefi sķnu,  aš kvóti sem žeir höfšu,  vęri skrįšur ķ bókhald žeirra, fór verš aflaheimilda afar hratt hękkandi. Žaš žurftu žeir aš gera til žess aš auka sem mest eignastöšu fyrirtękja sinna, til žess aš geta fengiš hęrri lįn hjį lįnastofnunum. Gagnrżni į hįtt kvótaverš svörušu žeir meš žvķ aš žaš skipti ķ raun engu mįli, žvķ žetta vęri ašallega į skiptimarkaši, žannig aš žegar žetta vęri reiknaš ķ žorskķgildum kęmi žetta śt į nślli. Žetta var aš vķsu tómt bull, en dugši žeim samt žvķ fjölmišlar voru sofandi fyrir hęttunni. Žegar ólgan vegna žessarar umręšu hafši lękkaš, fóru beinar kvótasölur aš verša aš veruleika, įn žess aš samhliša vęri veriš aš kaupa skip.
 
Öll žessi skref, og mörg smęrri inn į milli, hafa śtvegsmenn stigiš ķ įtt til žess aš nį  varanlegu eignarhaldi į aflaheimildum Ķslandsmiša.  Žeir litu į žaš sem endanlegan sigur, ķ ferlinu aš sölu aflaheimildanna, žegar Fiskistofa fór aš sinna žvķ ólögmęta verkefni aš skrį hjį sér söluverš og söluvirši aflaheimildanna. Žį litu žeir svo į aš mįliš vęri nęstum komiš ķ höfn og hófu framkvęmd lokabarįttunnar, aš fį višurkenningu stjórnvalda fyrir žvķ aš aflaheimildirnar vęru žeirra lögmęta eign, sem ekki yrši af žeim tekin. Hver og einn žeirra ętti įkvešinn hundrašshluta leyfilegs heildarafla į ķslandsmišum. Til žessa verks voru rįšnir fręšimenn viš hįskóla, bęši hagfręšingur og lögfręšingur, sem róiš hafa ötullega aš žvķ aš ręna žjóšina eignarréttinum yfir aušlindum fiksimišanna. Žessi lokaorusta er hafin. Einungis er spurning um hvenęr žeir  telja sér óhętt aš leggja lokapressuna į hina lķtt žroskušu stjórnmįlamenn, sem ęvinlega hafa lokaš augunum, eša litiš undan gagnvart ÖLLUM žeim lögbrotum sem framin eru viš fiksveišistjórun okkar.
 
Eitt skulu menn hafa hugfast. Žaš verša ekki lišin mörg įr frį žvķ śtvegsmenn fį eignarhald sitt stašfest, žar til aflaheimildir, t. d. ķ žorski, verša tvöfaldašar, eša jafnvel meir. Žį veršur nęgur fiskur ķ sjónum, žvķ žį rennur andvirši aflaheimildanna beint ķ vasa hinna NŻJU eigenda aušlindarinnar i hafinu kringum landiš. Žį er of seint aš vakna.         

Į flótta frį spillingu og rugli

Mašur er einhvern veginn kominn meš upp ķ kok af öllu žessu rugli og įberandi skorti į viršingu stjórnmįlamanna fyrir žvķ fólki sem žeir eru aš vinna fyrir. Ég ętla žvķ aš hoppa c. a. 40 įr aftur ķ tķmann og rifja upp atvik žegar ég var eitt sumar aš vinna į jaršķtu viš jaršabętur ķ sveitum Vestfjarša.

Ég var į bę einum ķ Arnarfirši, žar sem bjuggu systkin sem voru fręndfólk mitt. Eftir hįdegi, einn daginn vorum ég og fręndi aš vinna ķ flagi ekki langt frį bęnum. Žegar kom aš kaffi, löbbušum viš heim ķ bę til aš drekka. Žegar viš komum ķ dyrnar sat fręnka į stól į mišju gólfi, meš fat eitt mikiš į milli hnjįnna og var aš hręra deig ķ fatinu meš heljarmikilli sleif. Fręndi hnippir ķ mig, bendir į hana og segir.

Hér situr męrin sveitt og ręr,

sś er nś fęr aš vinna.

Stautnum hśn hręrir alveg ęr,

innan lęra sinna.

Viš įttum fótum okkar fjör aš launa en fengum nś samt kaffi žegar viš žoršum aftur inn ķ bę.         


Blekkingum beitt til aš eigna sér kvótann

Ķ sķšasta psitli var sżnt fram į hvaš hafši veriš sett ķ lög varšandi stjórnun fiskveiša. Žar kom glöggt fram aš ALDREI hafši veriš sett ķ lög aš einungis śtgeršir sem gert hefšu śt skip eša bįta į einhverju įkvešnu įrabili, ęttu einir rétt į śthlutun kvóta. Rétt er aš geta žess aš žessi fyrstu lög um kvótasetningu giltu einungis ķ eitt įr, eša til 31.12.1984 og féllu žį śr gildi. Žau fólu einungis ķ sér įkvöršun Alžingis aš fela sjįvarśtvegsrįšherra aš įkvarša hįmarksveiši żmissa fiskistofna innan fiskveišilögsögunnar og honum fališ aš skipta žeim hįmarksafla milli einstakra veišarfęra og skipa meš hlišsjón af fyrri veišum žeirra. Engin įrtöl tiltekin. En hvašan koma žį žessi įrtöl, ž. e. įrtölin 1980 - 1983? Žau koma śr reglugerš.

Reglugeršir eru oft settar viš lög til aš aušvelda innri stjórnun žess įkvöršunarramma sem Alžingi setti meš lagasetningunni. Reglugerš veršur ęvinlega aš vera innan ramma žeirra laga sem hśn er sett viš og mį ekki breyta žeim yrti ramma sem settur var meš lagasetningunni.

Ķ žvķ tillviki sem hér er til umfjöllunar, var rįšherra falin nįnari śtfęrsla žeirra ytri marka sem Alžingi hafši sett, um stjórnun fiskveiša įriš 1984. Eins og vikiš var aš ķ sķšasta pistli, var fyrlgiskjal meš lagafrumvarpinu aš žessum fyrstu lögum um fiskveišistjórnun, sem grundvöllur aš žeim texta sem ķ frumvarpinu var. Į žessu fyrlgiskjali var tilgreind nišurstaša Fiskižings varšandi samkomulagsžętti aš grundvallarreglu fyrir śthlutun aflakvóta, sem varš sś; aš ęvinlega skildi viš śthlutun mišaš viš veišireynslu nęstlišin žrjś įr fyrir śthlutun. Žetta var sį rammi sem rįšherra hafši til afmörkunar ķ reglugerš sķna. Lögin giltu ašeins fyrir įriš 1984, žannig aš žrjś nęstlinin įr žar į undan voru įrin 1980 - 1983.  Žess vegna var žaš, aš žegar tiltaka įtti tķmabiliš sem leita įtti višmišunar um mešalafla, kom eftirfarandi setning fram ķ 6. gr. reglugeršar nr. 44/1984, um stjórn fiskveiša į įrinu 1984.

"Skiptingu heildarafla į hverri fisktegund skv. 1. gr. į tķmabilinu 1. nóvember 1980 til 31. oktober 1983, samkvęmt skżrslum Fiskifélags Ķslands......."

Žarna kemur fram žessi žżšingarmikla dagsetning, ķ reglugerš sem EINUNGIS tekur til stjórnunar fiksveišar į įrinu 1984. Lögin sem žessi reglugerš er sett viš, féllu śr gildi 31.12.1984 og į sama tķma féll reglugeršin einnig śr gildi AŠ ÖLLU LEITI. Ekkert sem ķ žessari reglugerš var, gat fęrst į milli įra eša yfir ķ ašra reglugerš eša lög, nema žaš vęri skrįš žar aš nżju, annaš hvort sami textinn eša sama efniš meš annarri textafęrslu.

Žetta umtalaša dagsetningartķmabil hefur ekki rataš aftur inn ķ lög eša reglugeršir, enda ekki von žar sem žaš tķmabil sem žar um ręšir, kemur aldrei aftur. Hins vegar hafa hagsmunaašilar veriš fyrirferšamiklir ķ aš tślka framhaldiš meš žeim hętti aš allar sķšari reglur hafi veriš setta meš žaš aš grundvelli aš EINUNGIS žeir sem stundušu śtgerš į žessum tilteknu įrum, ęttu ALLAN rétt į śthlutun aflakvóta. Gallinn er bara sį aš fyrir žessari fullyršingu sinni hafa žeir ALDREI geta fęrt fram nein haldbęr rök. En į hvaša forsendum halda žeir žį fram žessari vitleysu, sem flestir virtšast ekki žora aš mótmęla?

Žeir halda žessu fram į žeirri forsendu aš ķ reglum um śthlutun aflakvóta, sem komu ķ framhaldi af žessu fyrsta įri, var ekki tillgreint įrabiliš sem višmišun veišireynslu byggši į, heldur var vķsaš til žeirrar REGLU sem višhöfš hafši veriš viš śthlutun aflakvóta fyrir fyrsta įriš, ž. e. įriš 1984. Žegar spurt var hvaša regla žaš vęri, voru śtvegsmenn afar hįvęrir aš benda į žetta tiltekna įrabil 1980 - 1983. Žaš vęri reglan. Og meš dyggum stušningi Halldórs Įsgrķmssonar žįverandi sjįvarśtvegsrįšherra, sem sjįlfur įsamt fjölskyldu sinni, įtti verulegra hagsmuna aš gęta aš skilningur śtvegsmanna yrši rķkjandi skipulag, varš engum rökum komiš viš. Hvorki ķ fjölmišlum, į fundum eša hęgt aš fį stjórnarandstöšuna į Alžingi til aš andmęla og halda uppi ešlilegum vörnum. Skilningur śtvegsmanna varš žvķ rķkjandi fyrirkomulag, aš žaš vęru einungis žeir sem geršu śt skip į įrunum 1980 - 1983, sem įttu rétt til śthlutunar aflakvóta. Fyrir žessu finnast bara ekki neinar įkvaršanir Alžingis. Hins vegar stendur enn óhögguš fyrsta įkvöršun Alžingis um aš śthluta skuli aflakvóta hverju sinni į grundvelli veišireynslu nęstlišinna žriggja įra. Hvers vegna menn žora ekki aš sameinast um aš lögum um fiskveišistjórnun verši framfylgt og hętt framkvęmd sem į sér enga stoš ķ neinum lögum Alžingis? Žaš er spurning sem vert er aš ķhuga.

Viš Ķslendingar erum ekki ķ vafa um hvaš eigi aš gera viš einręšisherra og ašra rįšamenn annarra žjóša, sem stela žjóšarauši og aušlindum. Žaš į skilyršislaust aš gera allar eigur žeirra upptękar til rķkisins og hneppa žį ķ ęvilangt fangelsi. Hvers vegna eru ķslenskir jafningar žeirra öšruvķsi eša eiga skiliš aš fį ašra mešferš?

Ég bara spyr?               


Nęsta sķša »

Höfundur

Guðbjörn Jónsson
Guðbjörn Jónsson
F.v. ráðgjafi

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (20.9.): 1
  • Sl. sólarhring: 1
  • Sl. viku: 168
  • Frį upphafi: 149473

Annaš

  • Innlit ķ dag: 1
  • Innlit sl. viku: 149
  • Gestir ķ dag: 1
  • IP-tölur ķ dag: 1

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Sept. 2017
S M Ž M F F L
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband