Bloggfęrslur mįnašarins, maķ 2009

Hvernig getur 4ra įra valdatķmi réttlętt 30 įra fjįrskuldbindingu ????

Ég hef oft vakiš athygli į žvķ sérkennilega įstandi žegar stjórnendur sem kjörnir eša rįšnir eru til 4ra įra, binda hendur žeirra sem į eftir koma, t. d. meš skuldbindingum um fjįrśtlįt til margra įra, eftir aš kjörtķmabili žeirra lżkur.

Žetta į t. d. viš um svokallašan samning rķkisstjórnar um fjįrmögnun tónlistarhśssins. Žaš er sagt aš menntamįlarįšherra hafi skuldbundiš rķkissjóš til mörg hundruš milljóna króna śtgjalda į įri, ķ 30 įr. Sį rįšherra sem žessa skuldbindingu gerši er ekki lengur viš völd. Spurningin er žvķ hver ber įbyrgš į svona samningum?

Ķ 40. grein stjórnarskrįr kemur alveg skżrt fram aš: - .. Ekki mį heldur taka lįn, er skuldbindi rķkiš,.... nema samkvęmt lagaheimild.

Ķ 41. greins stjórnarskrįr segir einnig aš: - Ekkert gjald mį greiša af hendi, nema heimild sé til žess ķ fjįrlögum eša fjįraukalögum.

Žrįtt fyrir žetta skżra įkvęši ķ stjórnarskrį, aš ekki megi skuldbinda rķkissjóš nema meš lagaheimild, eru rįšherrar sķfellt aš meš meintar skuldbingar į rķkiš, įn žess aš slķkt sé rętt eša samžykkt į Alžingi.

Eru žetta löggildar skuldbindingar ???????      

Einnig eru rįšherrar sķfellt aš greiša śt umtalsveršar fjįrhęšir sem ekki eru neinar fjįrheimildir fyrir, eins og margar fréttir eru um ķ fjölmišlum.

Hvernig vęri aš gera skżra kröfu um aš rįšherrar og ašrir opinberir stjórnendur rķkis og sveitarfélaga lįti af valdhrokanum og fari aš virša stjórnarskrį og önnur stjórnunarlög?

EŠA - eigum viš bara aš halda ruglinu įfram svo hruniš verši endanlegt gjaldžrot žjóšarinnar?                            


mbl.is 50 milljarša skuldbindingar vegna leigu
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Var naušsynlegt aš hękka skuldir landsmanna, til žess aš nį mętti ķ 2,5 milljarša ķ tekjur fyrir rķkissjóš ???

Žegar mašur horfir į sķšustu ašgeršir nśverandi rķkisstjórnar, vegna gķfurlegs halla į rķkissjóši, fer ekki hjį žvķ aš mašur velti fyrir sér heildaržekkingu stjórnmįlamanna į žeim ašstęšum sem žjóšin setndur frammi fyrir.

Ķ žeim athugunum sem geršar hafa veriš, m.a. fyrir tilstušlan stjórnvalda, hefur komiš fram aš umtalsveršur fjöldi heimila - jafnvel rķflegur meirihluti žeirra - bżr nś žegar viš afar žröngan kost og horfir jafnvel fram į gjaldžrot. Greišslustašan er ķ molum og vaxandi örvęnting er hjį žeim aldurshópum, sem ešlilegast vęri aš hefšu drifkraft og kjark, til žess aš vinna žjóšina śt śr erfišleikunum.

Viš žessar ašstęšur, leggja žau sömu stjórnmįlaöfl og gįfu fögur fyrirheit um mikilvirkar hjįlparašgeršir fyrir heimilin ķ landinu, nś umtalsveršar višbótarįlögur į žessi sömu heimili, til žess aš létta į žann fjįrhagsvanda sem rķkissjórnin žarf aš finna lausn į. Raunverulegra lausna var ekki leitaš, heldur teknir peningar frį žeim žegnum samfélagsins sem ekki gįtu variš sig. Žeir žurftu ekki aš borša; hśsbóndinn vildi fį meiri mat.

Lķkja mį žeim Jóhönnu og Steingrķmi viš hjón sem taka aš sér hóp barna, sem žau lofa betra lķfi og meiri umhyggju en žau höfšu įšur. Žegar heim er komiš, kemur ķ ljós aš tekjur eru ekki nęgar fyrir mat handa öllum. Jóhanna tekur žvķ drjśgan skammt af diski hvers barns og setur į diskinn hjį Steingrķmi, svo hann fįi svona langleišina žaš sem hann vill fį. Börnunum er bara sagt aš žegja og borša žessa mola sem eftir séu og vera ekkert aš ženja sig. Žaš sé ekki hęgt aš gera žetta öšruvķsi.

En er žaš raunveruleikinn?

Engum sem sér śt yfir heildarsviš žjóšlķfsins, getur dulist aš mikiš žarf aš breyta hér starfshįttum og rekstri hins opinbera, til žess aš žjóšfélagiš geti notiš naušsynlegrar samfélagsžjónustu į komandi įrum. Nżlegar ašgeršir rķkissjórnarinnar eru aš engu leiti innlegg ķ žęr breytingar, žvķ ķ žeim ašgeršum er vandinn einungis fęršur frį stjórnvöldum yfir til einstaklinganna, sem fyrir höfšu enga möguleika į aš bęta į sig byrgšum, lķkt og teikning Halldórs ķ Morgunblašinu ķ dag bendir į.

EN, var žį hęgt aš nį ķ žessa 2,5 milljarša ķ rķkissjóš, įn žess aš leggja auknar byrgšar į heimilin ķ landinu?

JĮ, žaš var hęgt og meira aš segja įn žess aš žaš gengi neitt verulega nęrri žeim sem greiša myndu žį fjįrhęš.

Frį 1. janśar 1994, hefur veriš skylt aš greiša viršisaukaskatt (VSK) af öllum fiski. Öllum sem selja fisk, er skylt aš greiša žennan skatt og er sama ķ hvaša formi fiskurinn er; hvert selt kķló af fiski skal greiša X % VSK.

Sala aflaheimilda (Kvótasala) hefur alla tķš fariš žannig fram aš kvótahafi selur kvótalausum įkvešinn fjölda kķlóa af įkvešinni fiskitegund, óveiddri ķ hafinu kringum Ķsland; annaš hvort į yfirstandandi fiskveišiįri, eša til lengri framtķšar. Veršiš į kķlóinu segir žar til um.

Įn allra tilskilinna lagaheimilda, tók žįverandi rķkisskattstjóri (sį sem var į undan Indriša H. Žorlįkssyni) žį įkvöršun aš veita kvótasölum undanžįgu frį žvķ aš greiša VSK af kvótasölu.  Heimild til slķkrar undanžįgu er ekki ķ höndum rķkisskattstjóra, žvķ žaš er algjörlega óheimilt aš gera neinar breytinga į skattheimtužįttum, nema meš samžykki Alžingis. Ķ 40 gr. stjórnarskrįr segir svo: (Įhersluletur er mitt)

40. gr. Engan skatt mį į leggja né breyta né af taka nema meš lögum.   

Žar sem Alžingi var bśiš aš įkvarša aš af allri sölu į fiski vęri skylt aš greiša VSK, žį hafši rķkisskattstjóri enga heimild til aš breyta śt af žeirri tilskipan. Žetta lét ég reyna į meš beinum hętti og hafši mitt fram. Rķkiš į aš fį greiddan VSK af allri kvótasölu; hvort sem sś sala er kölluš leiga eša sala į heimildum.

Ef Stjórnvöld hefšu haft manndóm ķ sér til aš innheimta žegar śtistandandi VSK, vegna kvóta- sölu og leigu undanfarinna įra, hefši veriš hęgt aš nį ķ rķkissjóša nokkuš į annan tug milljarša, frį mönnum sem tóku inn umtalsveršan fjölda milljarša fyrir sölu į eignum žjóšfélagsins. Sś innheimta hefši ekkert aukiš śtgjöld heimilanna og ekkert hękkaš veršbólgu eša höfušstól lįnanna okkar.

Ég er į žvķ aš stjórnvöldum sé veruleg žörf į rįšgjöf og hjįlp frį mönnum sem hafa yfirsżn til aš geta unniš į vanda žjóšarinnar. Viš leysum žann vanda ekki meš rįšgjöf frį sama fólkinu og, annaš hvort spilaši meš ķ hrunadansinum, eša sat žegjandi hjį og gerši sér kannsi ekki fulla grein fyrir hvaša skelfingu var veriš aš leiša yfir žjóšina.         


ESB sinnar - Ķ leit aš nżju foreldrahśsi

Žaš er dapurlegt aš horfast ķ augu viš žį stašreynd hve fįir stjórnmįlamenn okkar eru tilbśnir til aš hugsa eins og fullžroska fulloršiš fólk, sem tilbśiš er til aš taka įbyrgš į eigin lķfi og axla sjįlft žį įbyrgš sem žvķ tilheyrir aš vera sjįlfstęšur einstaklingur.

Allar helstu vęntingar žeirra sem telja ESB ašild fęra okkur einhverjar lausnir, eru ķ raun aš segja aš žeir séu ekki oršnir žaš žroskašar persónur aš žeir treysti sér til aš taka įbyrgš į žeim ašstęšum sem fylgja žvķ aš vera sjįlfstęšur. Žeir leita žvķ örvęntingarleit aš nżju foreldrahśsi, til aš skrķša ķ skjól ķ, fyrir žeim ašstešjandi erfišleikum sem takast žarf į viš ķ nįnustu framtķš. En hverjir eru svo žessar miklu vęntingar sem bera til ESB ašildar.

MEIRI STÖŠUGLEIKI:  ESB sinnar segja aš meš žvķ aš ganga ķ ESB muni verša hér meiri stöšugleiki. Enginn žeirra hefur śtskżrt meš hvaša hętti slķkur stöšugleiki verši til, viš žaš eitt aš ganga ķ ESB.

Stašreyndin er hins vegar sś, aš TIL ŽESS AŠ FĮ AŠ GANGA Ķ ESB, žurfum viš sjįlf aš koma į stöšugleika ķ efnahagslķfi. Viš žurfum aš sżna fram į, yfir nokkurra įra tķmabil, aš viš getum haldiš rķkisfjįrmįlum innan tilskilinna jafnvęgismarka, žannig aš halli į rķkissjóši verši ekki nema tiltekin prósentuhlutfall af tekjum. Žetta žurfum viš aš gera sjįlf, og ef viš getum žetta til aš gerast mešlimir ķ ESB, žį getum viš žetta lķka fyrir okkur sjįlf, įn ašildar aš ESB.

Višskiptajöfnušur viš śtlönd žarf aš vera innan tilskilinna marka. Žeim įrangri žurfum viš sjįlf aš nį. Ef viš getum žaš til aš verša ašilar aš ESB, žį getum viš žaš lķka, bara fyrir okkur sjįlf.

LĘGRI VEXTIR:   Ein af žeim gulrótum sem ESB sinnar beita óspart, er aš meš žvķ aš ganga ķ ESB, fįum viš lęgri vexti.  Žetta er ekki rétt. Hins vegar žurfum viš sjįlf aš lękka hjį okkur vextina til aš fį inngöngu ķ ESB. Viš žurfum lķka sjįlf, aš koma jafnvęgi į gjaldmišilsmįl okkar, žannig aš tiltekin stöšugleiki sé į milli veršgildis krónunnar okkar og evrunnar. ESB yfirstjórnin gerir ekkert af žessu fyrir okkur; viš veršum algjörlega aš nį žessum įrangi sjįlf, meš tilheyrandi aga į višskiptalķfi okkar og fjįrmįlastarfsemi.

VIŠ GĘTUM FENGIŠ AŠ TAKA UPP EVRU:   Žaš er į engan hįtt sjįlfgefiš aš žó viš geršumst ašilar aš ESB, žį fengjum viš aš taka upp evru. Sś heimild er hįš mörgum ströngum skilyršum, m. a. um žį stöšugleikžętti sem aš framan eru nefndir.

Nś er žaš svo, aš žó viš fengjum heimild til aš kalla mynt okkar evru, žį fįum viš einungis heimild til aš prenta eša slį įkvešna upphęš ķ žeirri mynt, sem jafngilti veršgildi žess magns af krónum sem hjį okkur vęri ķ umferš. Allar ESB žjóšir sjį sjįlfar um śtgįfu sinnar grunnmyntar, žó ein evra sé allstašar ein evra innan ESB; žį eiga žęr sér allar įkvešiš upphafs og heimaland.

Sagt hefur veriš aš meš žvķ aš taka upp evru, munum viš losna viš Sešlabankann okkar.  Žetta er ekki rétt, eins og allir geta athugaš sem įhuga hafa į. Žvķ, allar evružjóširnar hafa sķna egin Sešlabanka, žó Sešlabanki Evrópu sé samręmingarmišstöš, sem hafi tiltekna möguleika til aš veita einhverja skammtķmaašstoš, komist einhver af Sešlabönkum žjóša ESB ķ fjįrhagsvanda. Sešlabanki Evrópu veitir enga styrki eša framlög, heldur einungis lįn, sem tvķmęlalaust veršur aš endurgreiša.

Af mįli margra ESB sinna mį merkja, aš meš inngöngu ķ ESB og upptöku evru, fįum viš ašgang aš miklu fjįrmagni til allskonar verkefna sem okkur muni langa til aš framkvęma. Raunveruleikinn er allt annar.

Eins og aš framan segir, fengjum viš einungis heimild til śtgįfu įkvešinnar upphęšar af evrum, viš inngöngu ķ evrusvęšiš. Ef viš vildum fį fleiri evrur ķ umferš, vęru til žess aftirafandi leišir.

Viš gętum lagt fyrir hjį mišstjórn evrusvęšisins, umsókn um aš fį aš gefa śt meiri upphęšir af evrumynt (sešlum eša sleginni mynt) en žaš sem viš hefšum fengiš. Slķkri umsókn žyrfti aš fylgja skżr og  traust röksemdafęrsla, sem mišstjórn myntsambandsins tęki gilda til aš heimila aukningu peningamagns ķ umferš.

Viš gętum tekiš tiltekiš magn af evrum aš lįni, frį einhverjum ašila sem vildi lįna okkur, en slķkt lįn yrši aš endurgreiša į tilteknum gjalddaga. Slķkt lįn vęri ekki hęgt aš nota til langtķma fjįrbindinga eša neyslu, nema vera tilbśinn til aš draga saman ķ śtgjöldum yfir žaš įrabil sem žaš tęki aš endurgreiša lįniš.

Viš gętum framleitt hér innanlans, helst aš sem mestu śr innlendu hrįefni og sem minnstu af innfluttum ašföngum, vörur eša žjónustu sem viš gętum selt öšrum žjóšum; hvort sem žęr vęru į evrusvęši eša utan žess. Žęr evrur sem viš fengjum žannig inn ķ fjįrmįlaumhverfi okkar, vęru okkar eign, meš alveg sama hętti og sį gjaldeyrir sem viš fįum nś fyrir śtflutningsafuršir okkar.

Eins og hér hefur veriš rakiš, er mikilvęgasti ókostur žess aš hafa fyrir žjóšarmynt, gjaldmišil sem viš rįšum ekki sjįlf, aš viš höfum ekki sjįlfstętt vald eša heimilt til aš auka peningamagn ķ umferš. Komi til žess aš slķks sé brżn žörf, vegna utanaškomandi įfalla eša žjóšfélagslegra hamfara, t. d. nįttśruhamfara.

Ef viš hefšum t. d. veriš meš evru, žegar Sušurlandsskjįlftinn reiš yfir nśna sķšast, hefšum viš trślega ekki geta brugšist eins hratt viš til śrbóta og endurreisnar į svęšinu, žvķ viš hefšum žurft aš sękja um heimilt til aš auka svo mikiš śtgjöld žjóšfélagsins, fram yfir žęr tekjur sem myndušust (snarauka hallarekstur samfélagsins). Einhvern tiltekinn tķma hefši tekiš aš fį slķka heimild og į mešan hefši fólkiš žurft aš hafast viš ķ žeim ašstęšum sem fyrir hendi voru, eftir skjįlftann.

Hér hefur einungis veriš drepiš į fįein atriši sem žarf aš hafa ķ huga, ef tekin veršur įkvöršun um aš sleppa fjįrhagslegu sjįlfsforręši žjóšarinnar. mörgum fleiri atrišum vęri hęgt aš velta upp, en lęt žetta nęgja ķ bili.       


mbl.is „Sögulegur dagur“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Heimskulegt og vitlaust aš tala um erlendar skuldir žjóšarbśsins, sem hlutfall af vergri landsframleišslu

Žaš vekur stöšugt hjį mér spurningar um raunverulega žekkingu į žjóšfélagslegri hagstjórn, žegar ég heyri svokallaša "fręšimenn" (t. d. hagfręšinga) tala um erlendar skuldir žjóšarbśsins sem įkvešiš hlutfall af vergri landsframleišslu. Ég velti fyrir mér hvort žessir ašilar geri ekki greinarmun hutakinu "landsframleišsla" og hutakinu "gjaldeyristekjur žjóšfélagsins).

Žaš er śtilokaš aš greiša erlendar skuldir žjóšarbśsins meš landsframleišslunni, žvķ hśn (landsframleišslan) sżnir fyrst og fremst heildar veltu allrar starfsemi ķ žjóšfélaginu; sama hvort žar er um aš ręša menntun, heilsugęslu, opinbera stjórnsżslu, verslun, eša jafnvel kostnaš vegna skemmda af völdum jarskjįlfta eša annarra hörmunga sem valda kostnaši ķ žjóšfélaginu.

Flestir ęttu aš sjį, aš žess er tęplega aš vęnta aš viš greišum erlendar skuldir meš žeirri veltu sem fer ķ kostnašar vegna hamfara eša slysa. Slķkt į žó aš aušvelda okkur greišslugetuna, aš mati žeirra svoköllušu "sérfręšinga" sem stöšugt klifa į žvķ aš erlendar skuldir sé einhvert hlutfall af landsframleišslu.

Viš greišum engar skuldir meš öšru en tekjum. Žannig greišsum viš engar erlendar skuldir meš öšru en gjaldeyristekjum. Af žeirri einföldu įstęšu į ALDREI aš tala um erlendar skuldir į annan hįtt en sem hlutfall af gjaldeyristekjum žjóšarinnar.

Uppgjörshugtakiš "Verg landsframleišsla" er komiš frį Sameinušu žjóšunum, til žess ętlaš aš fį samtóna upplżsingar frį öllum ašildarrķkjum Sameinušu žjóšanna, um dreifingu fjįrmagns um hinar żmsu greinar žjóšlķfs hverrar žjóšar. Meš žessari ašferarfręši greina SŽ mismunandi įherslur rķkisstjórna į hina żmsu žjónustužętti sem žęr veita žegnum sķnum og einnig meš hve frjįlsum og óheftum hętti hiš almenna višskiptalķf žrķfst og dafnar. Meš žvķ aš fį sama uppgjörsformiš frį öllum ašildarrķkjum, fį SŽ fullkomlega sambęrilegar upplżsingar um hlutfall menntunar heilsugęslu, velferšar og fleiri žįtta, ķ öllum sķnum ašildarrķkjum.

Af žessari įstęšu er hugtakiš "verg landsframleišsla" ekki męlikvarši į efnahagslega eša višskiptalega hagsmuni žjóšar, ķ višskipum viš ašrar žjóšir, hvort sem žar er męlt ķ vöru- eša žjónustuskiptum. Landsframleišsla męlir ekki heldur meš gagnlegum hętti bein eša óbeina įhrif gjaldeyrisskapandi atvinnu- eša žjónustustarfsemi į einstök atvinnusvęši, sem er grundvöllu žess aš geta haldiš jafnvęgi ķ byggšum landsins.

Žetta hljóta žessir svoköllušu "fręšingar" aš vita. Hins vegar viršast hagfręšingar vķša ķ veröldinni, hafa sameinast um aš foršast samanburš į erlendum skuldum og gjaldeyristekjum, eftir aš skuldabréfa og og önnur veršbréfavelta ķ heiminum fór žaš langt śt fyrir raunhęf greišslumörk, aš til verulegrar gangrżni horfši.

Ef hagfręšingar okkar, ętla aš vinna meš NŻJA ĶSLANDI ķ žvķ aš śtrżma spillingu, opna og gera skiljanlegt opinbert upplżsingakerfi, verša žeir aš žora aš tala ešlilegt mannamįl (alžżšumįl) žegar žeir tala um ešlilega žętti er varša tekjur og śtgjöld žjóšfélagsins. Annaš gengur ekki til lengdar.                   


Markašslegt "frelsi" er löngu hrofiš vegna glórulausrar skuldsetningar

Žaš er athyglisvert aš sjį og heyra menn tala um "markašslegt frelsi" ķ sambandi viš veršlagningu į gjaldeyri okkar. Augljóslega horfa menn einungis į hugtakiš "frelsi" śt frį hugsuninni "mig langar til"

Hugtakiš "frelsi" į sér ęvinlega tvęr hlišar. Annars vegar frelsiš til aš gera žaš sem mašur vill. Hins vegar frelsi til aš skapa sér žęr ašstęšur aš mašur geti gert žaš sem mašur vill.

Mikill meirihluti Ķslendinga hefur lįtiš af hendi frelsi sitt, meš žvķ aš skuldsetja sig svo mikiš aš frelsi žeirra til rįšstöfunar į tekjuöflun sinni er afar lķtiš; og sumstašar ekki neitt. Žeir hafa žvķ ekkert frelsi um žaš meš hvaša hętti rįšstafa tekjum sķnum. Žeir hafa ekki einu sinni frelsi til žess aš įkveša sjįlfir hvort žeir afli sér tekna eša ekki. Žeir hafa skuldbundiš sig til aš afla nęgra tekna til aš greiša vexti og afborganir af lįnum sķnum. Žeir eru ķ raun ķ įnauš, lķkt og žręlarnir foršum.

Frelsi til eyšslu gjadleyris, getur žjóš einungis skapaš sér meš žvķ aš afla sér gjareyrisforša, sem hęgt er aš eyša. Hęgt er aš skapa sér svigrśm frį beinni gjaldeyriseign, meš žvķ aš fį lįnašan gjaldeyri, sem žį žarf aš greiša meš tekjum sem sķšar veršur aflaš. Meš slķku er aš vķsu bśiš aš skerša frelsiš til rįšstöfunar žeirra tekna sem aflaš veršur į nęstunni, žvķ įšur en frelsiš skapast, žarf aš draga frį žann gjaldeyri sem greiša žarf, vegna fyrri eyšslu.

Ég tel aš frekar fįir Ķslendingar séu žaš śr takti viš žaš sem hér hefur gerst į undanförnum įrum, aš žeir įlķti okkur hafa einhvert frelsi ķ gjaldeyrismįlum į nęstu įrum. Žó skera sig žar śr fįeinir hagfręšingar, sem aš mesti leiti viršast hafa tengsl viš Hįskóla Ķslands. Hvort žaš er vķsbending um kennslu žessara fagžįtta ķ žeim skóla skal ósagt lįtiš, en óneitanlega vekur athygli venžekking žeirra į hugtakinu "frelsi".

Meš algjöru andvaraleysi okkar sjįlfra, gagnvart framgöngu stjórnmįlamanna okkar og stjórnenda lįnastofnana į undanförnum įrum, létum viš af hendi frelsi okkar til aš taka samtķmaįkvaršanir um rįšstöfun žeirra tekna sem žjóšfélagiš aflar. Viš leyfšum žessum ašilum, ķ skjóli žeirra tekna sem žjóšfélagiš aflar sér, aš skuldsetja fyrirtęki sķn og žjóšfélagiš allt svo rękilega, aš žaš munu lķša mörg įr žangaš til viš getum talaš - af raunveruleika - um aš viš höfum frelsi til rįšstöfunar į tekjum žjóšarinnar.                         


mbl.is Ekki raunhęft aš festa gengiš
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Er Mats Josefsson of hreinskilinn ? Hvaš segir žaš okkar ?

Nišurlag žessarar fréttar er einkar athyglisvert.  Einn žeirra sem sitja vinnufundi meš Josefsson er sagšur segja aš: Ekki vęru allir vanir slķkri hreinskilni žegar kęmi aš vinnu sem žessari innan stjórnsżslunnar.   

Getur veriš aš žarna hafi blessašur mašurinn einmitt sagt įstęšuna fyrir žvķ aš sś spilling sem nś viršist innan stjórsżslunnar, hefur blómstraš ķ langan tķma? Getur veriš aš óheišarleiki og mešvirkni hafi veriš vegabréf velgengni innan stjórnsżslunnar?  Getur žaš veriš įstęšan fyrir žvķ aš menn verša svona skelfdir žegar viš žį er tala af fullri hreinskilni, sem fullžroska og menntaša menn, en ekki sem hirš hins fatalausa keisara.

Žaš sem ég hef heyrt til žessa Josefssons, hefur mér fundist vera žjóšfélagi okkar til framdrįttar. Greining hans ķ Fréttablašinu ķ dag 26/5 2009 er afar skżr, heišarleg og raunsę, en lķklega of beinskeitt til žess aš  hriš hins fatalausa keisara fallist į hana. Geri žeir žaš opinberast einnig aš menn sįtu rólegir viš veisluboršiš, mešan žjóšin var ręnd flestum veršmętum sķnum.

Og hvernig lżsir Josefsson ašstęšum į Ķslandi. Ķ Fréttablašinu segir hann:

"Ég hef tekist į viš margar bankakreppur en enga eins og žessa į Ķslandi." Hann segir aš eftir einkavęšinguna hér įriš 2003 hafi bankarnir byrjaš aš kaupa fyrirtęki śt um allt. Ekkert žessu lķkt hafi nokkru sinni įtt sér staš. 

Hvaš geršist?  Fannst einhver gullnįma į Ķslandi eša jukust tekjur žjóšarbśsins einhver ósköp, sem geršu bönkunum kleift aš fara ķ stórauknar fjįrfestingar?

Nei, ekkert af žessu geršist. Hins vegar sįu žeir ungu menn sem komu til starfa ķ bönkunum aš svikamilla hlutabréfavišskipta, sem ķ smįum stķl, var sett af staš undir lok nķunda įratugs sķšustu aldar, hafši fengiš aš žróast ķ friši, žrįtt fyrir aš ég hefši bent rękilega į hvernig hśn vęri framkvęmd og hvaša įhrif hśn hefši į eiginfjįrstöšu žeirra fyrirtękja sem notušu hana.

Og hvaš sér Josefsson aš hafi gerst į žessum įrum, frį 2003?

Hlutabréfamarkašurinn nķfaldašist, segir hann.

Žetta er alveg rétt, žvķ vķsitala hlutabréfamarkašarins fór į žessu įrabili ķ rśm 9000 stig, en er nś kominn nišur fyrir 1000. Engin žjóšfélagsleg tekjuaukning, eša raunbreyting į rekstrarumhverfi neinna fyrirtękja, gat gefiš ešlilegar skżringar į žessari veršmętaaukningu hlutabréfa. Veršmętaaukningin passaš hins vegar fullkomlega inn ķ žį svikamillu sem ég hafši varaš viš, undir lok nķunda įratugsins.

Įstęšur žessarar svikamillu voru fyrst og fremst aš fį skrįša hęrri eiginfjįrstöšu fyrirtękjanna, einkanlega bankanna, ķ žvķ augnamiši aš gera žau vešhęfari til töku hęrri lįna. Bönkunum var žetta afar mikilvęgt, žvķ žeir fengu mikiš af erlendu fjįrmagni, gegn afar lįgum vöxtum, en gįtu aftur lįnaš žetta fé śt gegn hęstu vöxtum ķ heimi. Meš réttri stżringu hefšu žeir geta hagnast umtalsvert į žessu, en greinilegt žekkingarleysi į heildarįhrifum snöggrar veltuaukningar ķ žjóšfélaginu, varš til žess aš žeir festu fjįrmagniš į vitlausum stöšum.

Til žess aš koma sķnu mikla lįnsfé ķ vaxtaberandi notkun, var heppilegast leišin fyrir bankana aš pressa į hękkun hśsnęšisveršs. Žannig var fljótlegast aš auka skuldastöšu fólks, til aš fį frį žvķ vaxtagreišslur. Žetta sér Josefsson einnig og segir ķ Fréttablašinu:

..hśsnęšisveršiš žrefaldašist, efnahagur fjölskyldnanna žrefaldašist og rķkiš fékk miklar tekjur. 

Žetta var žaš sem fólkinu ķ landinu var talin trś um aš vęri GÓŠĘRI. Aukningin į žjóšartekjunum var svo lķtil aš hśn dugši ekki til aš greiša aukninguna į innflutningi į neysluvörum, sem aftur varš žess valdandi aš višskiptahalli varš viš śtlönd. Viš gįtum ekki borgaš nema hluta af žvķ sem viš keyptum, žó stjórnmįlalegt įtrśnašargoš margra, talaši stöšugt um hiš mikla GÓŠĘRI į Ķsalndi; og hjöršin bergmįlaši heimskuna, lķkt og hirš hins fatalausa keisara, dįsamaši nżju fötin hans.

Žaš er greinilega mikiš verk fyrir höndum aš hreinsa śt śr stjórnsżslunni hiršina sem ekki žolir heišarleikann, ef viš eigum aš geta vęnst varanlegra śrbóša ķ efnahagsmįlum okkar. Hvort žaš tekst, skal ósagt lįtiš ķ bila, aš minnsta kosti.     


mbl.is Tafir į uppskiptingu milli nżju og gömlu valda titringi
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Undarlegar forsendur hjį AGS

Mašur getur nś ekki annaš en undrast žęr forsendur sem fulltrśar AGS setja fram į fundi sķnum meš fulltrśum Samstöšu. Sé žaš rétt sem sett er fram ķ Mbl. frétt um fundinn, viršist margt benda til aš einhver vanžekking sé į feršinni varšandi hagsmuni okkar.

Ķ fréttinni segir aš: ašgeršarįętlun AGS og rķkisstjórnarinnar miši aš žremur žįttum; endurreisn banka, endurreisn gjaldmišilsins og aš gera rķkisfjįrhaginn sjįlfbęrann, ž.e aš nį jafnvęgi ķ rķkismįlum. 

Ķ fyrsta lagi er ekki veriš aš endurreisa bankana. Žaš voru stofnašir žrķr nżir rķkisbankar śt śr rśstum hlutafélagabankanna. Žessir nżju rķkisbankar geta einungis yfirtekiš skuldir frį hlutafélagabönkunum aš jafnvirši söluveršs žeirra veša sem tryggja lįnin. Ašrar skuldir hafa žeir ekki heimild til aš yfirtaka. Žeir geta hins vegar tekiš aš sér tķmabundna innheimtu lįna fyrir hlutafélagabankana (gömlu bankana), mešan efnahagsreikning nżju bankanna er ekki lokaš. Mér hefur sżnst aš ferliš sé enn ķ žeim farvegi, fyrst enn er veriš aš innheimta lįnin samkvęmt upphaflegum höfušstól žeirra, sem nś er sagšur vera meira en tvöfallt veršgildi žeirra veša sem til tryggingar eru.

Mikilvęgt er, aš skilanefndir bankanna įtti sig į aš langur drįttur į aš ašskilja efnahagsreikninga nżju rķkisbankana frį gömlu hlutafélagabönkunum, getur skapaš rķkissjóši bótaįbyrgš, verši lišinn svo langur tķmi frį hruninu aš kröfuhafar ķ gömlu bankana nįi ekki aš leggja löghald į eignir stjórnamanna og stjórnenda gömlu bankana, til tryggingar į kröfum sķnum. Žau tķmamörk fęrast óšfluga nęr. Af framgöngu AGS viršist augljóst aš žeir ašilar eru fyrst og fremst aš hugsa um aš tryggja hagsmuni kröfueigendanna ķ gömlu bankana, en ekki hagsmuni atvinnulķfs og einstaklinga žessa lands.        

Af hverju segi ég žetta. Hvaša tįkn sé ég sem bendir til žessara žįtta? Žau tįkn felast fyrst og fremt ķ hinum hįu stżrivöxtum.  Fulltrśar Samstöšu, spuršu AGS um umdeilda stżrivaxtasefnu.  Svariš var:  

Fulltrśar AGS sögšust telja aš til aš nį jafnvęgi į śtflutningstekjum žjóšarinnar  og koma ķ veg fyrir algjört hrun į innflutningi til landsins vęri naušsynlegt aš halda stżrivöxtum hįum um stundarsakir auk gjaldeyrishafta(įhersluletur er mitt)

Žessi rök ganga ekki upp og eru beinlķnis ķ hrópandi andstöšu viš hagsmuni žjóšarinnar, en eru fyrst og fremst hagsmunir fjįrmagnseigendanna, sem ķ žessu tilfelli eru aš mestu erlendar lįnastofnanir.

Rķkisbankarnir velta svo til eingöngu endurlįnušu erlendu fjįrmagni. Meš žvķ aš halda stżrivöxtum svona hįum, fį fjįrmagnseigendurnir žvķ hęstu vexti sem fįanlegir eru ķ heiminum, af fé sem žeir eiga hér. Atvinnugreinar Śtflutnings, eru afar hįšar afurša- og rekstrarlįnum til aš geta skapaš žjóšinni tekjur. Hįtt vaxtastig heldur žvķ uppi žvķ hįa hlutfalli sem erlendir fjįrmagsneigendur fį af śtflutningstekjum okkar, sem vaxtagreišslur. Žannig vinna hįir stżrivextir beinlķnis gegn hagsmunum žjóšarinnar, til umtalsveršra hagsmuna fyrir erlenda fjįrmagnseigendur.

Žaš er ótrśleg öfugmęli sem koma fram ķ svari AGS er žeir segja aš hįir stżrivextir séu til žess aš: koma ķ veg fyrir algjört hrun į innflutningi til landsins. Ekkert rįš er betra til, til žess aš lįta allan innflutning hrynja, en aš halda stżrivöxtum svo hįum aš verslanir geti ekki fjįrmagnaš naušsynlegan innflutning. Aš žessu leit er AGS einnig aš gęta hagsmuna erlendra fjįrmagnseigenda, žvķ meš žvķ aš hindra, og helst stöšva śtsreymi gjaldeyris (til greišslu į innflutningi) tryggja žeir batnandi gjaldeyrisstöšu žjóšarinnar, sem žeir stefna aš svo meira verši til greišslu skulda hinna erlendi fjįrmagnseigenda.             

Meš žvķ aš halda stżrivöxtum hįum, er žvķ AGS į afar opinskaįn hįtt Į ALLAN HĮTT, aš vinna gegn grundvallarhagsmunum žjóšarinnar og gera efnahagsvanda okkar umtalsvert erfišari og lengri en ešlilega atburšarįs ętti aš gefa tilefni til.              


mbl.is Ętti aš afžakka rįšgjöf AGS
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Fyrning veišiheimilda er vitlaus hugmynd

Žaš er ekki hęgt aš fyrna žaš sem ekki er til. Žaš sem kallaš hefur veriš "varanleg aflahlutdeild" hefur aldrei veriš lögformlega til. Alžingi hefur ALDREI samžykkt neitt sem heitir föst aflahlutdeild til įkvešinna skipa. Žess vegna er EKKERT skip meš RÉTT į hlutdeild umfram žaš magn sem skipiš hefur veitt aš mešaltali į sķšastlišnum žremur įrum.

Žaš er forkastanleg žrjóska, sem jašrar viš heimsku, aš halda žvķ fram aš varanleg aflahlutdeild sé til, en hafa samt ekki geta framvķsaš lagaheimildum er styšji žį fullyršingu. Ég hef ķ meira en įratug, svo tugum skiptir, óskaš eftir aš žessar lagaheimildir verši lagšar fram, en enginn hefur enn treyst sér til aš opinbera žęr.

Ég er svo sem vanur žessari žrjósku, žvķ žau öfl sem knżja įfram žetta svķfyršilega ranglęti viš framkvęmd fiskveišistjórnunar, hafa į annan įratug veriš į flótta undan rökfręši minni og fjöldamargar breytinga gert į framkvęmdinni žegar yfir vofši kęra frį mér. Žar mį nefna fyrstu įbendingu mķna um heimildarleysi til hįrrar gjaldtöku fyrir veišiheimildir, en žį var 18. gr. laga um fiskveišistjórnun felld nišur, en žar var gjaldtakan skilgreind.

Nęst mį nefna margar breytingar į lögunum um nytjastofna sjįvar, žar sem hvert mannréttindabrotiš tók viš af öšru. Rokiš var til aš breyta žeim lögum eftir aš ég hafši óskaš eftir viš Hérašsdóm Reykjavķkur aš fį aš höfša mįl til ógildingar į lögunum sem heild.

Žį var Kvótažing lagt nišur į einni viku, žegar ég sendi inn kęru vagna ólögmętrar starfsemi. Žį var aš ljśka deilunni um aš greiša bęri viršisaukaskatt af ALLRI sölu (žar meš tališ svokallašri leigu) veišiheimilda. Sś deila hefur stašiš ķ įtta įr, en śtkljįšist loks nśna ķ upphafi įrsins, žegar skattayfirvöld gįfust upp į žeirri vitleysu aš ekki žyrfti aš greiša viršisaukaskatt af kvótasölu, eftir 1. janśar 1994, žegar viršisaukaskattur var lagšur į fisk. Frį žeim tķma BER aš greiša VSK af ÖLLUM kvótavišskiptum.

Žaš er ķ raun undravert, žaš afl sem kemur ķ veg fyrir aš alžingismenn virši hagsmuni samfélagsins meira en einhvert afl sem heldur žeim ķ višjum heimskulegs fįrįnleika ķ sambandi viš framkvęmd fiskveišistjórnunar.

Žaš žarf ekkert śtgeršarfélag aš fara į hausinn vegna breytinga ķ fiksveišistjórnun; eša aš sś breyting muni žżša aš skip fįi minni heimildir til veiša en žau hafi veitt fram til žessa. Aš menn skuli halda slķku fram, sżnir fyrst og fremst žekkingarleysi žeirra į heildarmynd nśverandi framkvęmdar og hvernig sś mynd passar inn ķ žaš lagaumhverfi sem stjórnunin į aš fara eftir.

Žaš er meira en įratugur sķšan ég lagši fram raunhęft plan um hvernig žjóšfélagiš verši keyrt śt śr žessari vitleysu, sem sjįvarśtvegurinn er kominn ķ. Žaš plan hefur sżnt sig aš geta gengiš upp, meš tiltölulega litlum óžęgindum, sé mišaš viš žaš sem viš blasir meš nśverandi tillögum um fyrningu.                 


mbl.is „Eigandinn heldur įfram aš borga“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Órįšshjal framkvęmdastjóra LĶŚ ķ Fréttablašinu 22. maķ 2009.

Ég hef ekki tölu į žvķ hve oft ég er bśinn aš leišrétta Frišrik J. Arngrķmsson meš žaš órįšsrugl sem hann heldur fram ķ Fréttablašinu ķ dag. Žaš er afar sorglegt aš ekki skuli vera vilji hjį žessum manni til aš hafa sannleikann aš leišarljósi, ķ staš žess aš vaša svona sķfellt uppi meš hreint žvašur, sem einungis upplżsir um slęma dómgreind, eša įsetning um aš segja žjóšinni ósatt.

Ég hef margķtrekaš bešiš Frišrik um aš senda mér ljósrit af žeim lögum sem hann byggir mįlflutning sinn į, en fram til žessa hefur hann ekki geta oršiš viš žvķ, enda varla von, žvķ engin lög eru til sem styšja mįlflutning hans.

Ekki er samt öll ósannindavellan śr honum beinlķnis lögleysa, žvķ margt segir hann sem er bara hreint órįšsbull. Žannig segir hann t. d. ķ greininni ķ dag um stżringu fiskveišanna:  (įhersluletur er mitt)

Žannig er ekki einungis horft til žess aš takmarka aflann śr hverjum stofni viš žaš sem stjórnvöld įkveša į hverjum tķma heldur einnig horft til žess aš veišar og vinnsla skili hįmarks aršsemi.  

Athyglisvert er aš Frišrik nefnir ekki hverjum žetta fyrirkomulag skili hįmarks aršsemi. Žaš er nįttśrlega öllum ljóst, sem skoša žessi mįl af vandvirkni, aš sjįvarśtvegurinn hefur stöšugt veriš aš auka skuldir sķnar, allan žann tķma sem kvótakerfiš hefur veriš viš lżši. Meginhluti žessa lįnsfjįr er erlend lįntaka og vexti og kostnaš vegna žeirrar lįntöku hefur žurft aš greiša af veršmętum sjįvarįfurša.

Žessi skuldaaukning hefur valdiš žvķ aš sķfellt hęrra hlutfall af heildarveršmętum sjįvarafurša fer til greišslu fjįrmagnskostnašar, sem aftur leišir af sér, žar sem žetta er erlent lįnsfé, aš minna veršur eftir til rįšstöfunar ķ samfélagi okkar.

Žegar kvótakerfiš var sett į, var skipting heildarveršmęta sjįvarafla meš žeim hętti aš rśm 52% komu ķ hlut śtgerša fiskiskipa en 48% komu ķ hlut fiskvinnslu og sjįvarbyggša. Nś eru śtgerširnar aš mestu bśnar aš nį öllum tekjum af sjįvarafla undir sinn efnahagsreikning og meginhluti sjįvarbyggša bśin aš tapa tekjugrundvelli sķnum til örfįrra śtgeršarfélaga.

Hvernig hęgt er aš halda žvķ fram aš kvótakerfiš hafi skilaš žjóšinni hįmarks aršsemi, er lķklega hįmark heimskunnar, sé žaš sagt ķ óvitaskap, en lķklega hįmark illviilja gagnvart samlöndum sķnum, sé svona lagaš gert af yfirlögšu rįši.

Ķ grein sinni segir Frišrik:

Veršmętasta fjįrfesting śtgeršanna er ķ aflaheimildunum og til aš nį fram langtķmahugsun ķ nżtingu žarf sś fjįrfesting aš vera trygg. Žaš tryggir jafnframt rekstrargrundvöll śtgeršanna sem hafa fjįrfest ķ aflaheimildum meš langtķmahagsmuni aš leišarljósi.

Stjórnvöld śthluta öllum aflaheimildum įn endurgjalds og hafa aldrei gefiš heimild fyrir aš žęr vęru seldar. Alžingi gaf heimild til aš FRAMSELJA mętti aflaheimildir milli skipa, en eins og allir vita sem kunna ĶSLENSKU, žżšir oršiš "framsal" - aš afhenda eša aš lįta af hendi. Alžingi heimilaši sem  sagt žeim sem fengu śthlutaš aflaheimild, sem žeir gętu ekki hagnżtt sér, aš afhenda hana til annars skips sem gęti hagnżtt sér hana, en ķ lögunum er hvergi minnst į heimildir til aš taka gjald fyrir slķka afahendingu.

Hiš rétta ķ žessu sambandi er, aš aflaheimildir eru mikilvęgasta rekstrartrygging skips eša śtgeršar, en FJĮRFESTING ķ aflaheimildum er NŚLL KRÓNUR, samkvęmt ķslenskum lögum um framkvęmd fiskveišistjórnunar. 

Og enn heldur įfram bulliš hjį Frišrik:

Meš žessu fléttast saman hagsmunir śtgeršarinnar og žjóšarinnar, sem nżtur fyrir vikiš hįmarks aršsemi af nżtingu aušlindarinnar.

Hér aš framan er vikiš aš žvķ hvernig stöšugt vaxandi skuldasöfnun sjįvarśtvegsins (nś lķklega 15 - 20 įra tekjur aš frįdregnum kostnaši viš veišar),  hefur minnkaš žann hluta af heildarveršmęti sjįvarafurša sem dreifist til samfélagsins. Žessu til višbótar mį benda į aš heildarafli botnfisktegunda er lķklega sóttur meš langt til helmingi meiri tilkostnaši en žörf er į. Bęši er žar įtt viš gķfurlega offjįrfestingu ķ togskipum, sem og žess aš śtgeršarkostnašur žeirra, reiknašur į hvert veitt aflakķló, er mun hęrri en žörf er į til aš nį leyfšum heildarafla..

Žaš eru margir fleiri fletir į žessu mįlefni, svo sem sviksamleg fölsun śtgeršarfélaga į efnahagsreikningum sķnum, meš óheimilum skrįningum aflaheimilda - sem eru ótvķręš eign žjóšarinnar - ķ efnahagsreiknigna sķna; reiknašar į glórulausu veršlagi, sem viršist eingöngu haldiš til streytu til aš falsa eiginfjįrstöšu og skapa sér hęrri tryggingastöšu, til stöšugt aukinnar lįntök hjį lįnastofnunum.

Margt fleira mętti tķna til, en hér veršur lįtiš stašar numiš ķ bili, aš minnsta kosti.        


Žekkir stjórn lķfeyrisjóšs Vestfjarša ekki ešlilegar samskiptareglur?

Ķ fréttinni er sagt aš sautjįn sjóšsfélagar LV sent stjórn sjóšsins skriflegt erindi, meš nokkrum spurningum. Meš réttu į sjóšnum ekki aš vera heimilt aš vķkja sér undan skriflegu svari, žvķ skriflegt fyrirspurn KREFST skriflegs svars.

Žaš er ekki nóg aš vķsa til hugsanlegra upplżsinga į ašalfundi, sem svaraš veršur meš munnlegri framsetningu. Slķkt svar GETUR ALDREI veriš svar viš skriflegu erindi. Žaš ętti alla vega lögfręšingur sjóšsins aš vita, žó stjórnin reyni aš skjóta sér undan skyldum sķnum.

Ég er sjįlfur sjóšfélagi ķ žessum sjóši og skora į sautjįnmenningana aš KREFJAST SKRIFLEGS SVARS. Ef stjórnin hafnar slķku, senda žį viškomandi rįšuneyti afrit af erindinu og höfnun stjórnar, og krefjast žess aš rįšuneytiš skipi stjórninni aš svara svo sem lög og sišareglur bjóša.  Dugi žaš ekki, sendiš žį allt mįliš til Umbošsmanns Alžingis, meš ósk um ašstoš hans.

Svona mįl varšar ekki bara žennan lķfeyrissjóš, žvķ įlķka vitleysisgangur og reyfašur er ķ erindi sautjįnmenninganna hjį LV, er lķklega til stašar ķ flestum lķfeyrissjóšum. Žess vegna žarf aš hreinsa til ķ stjórnum og rekstri žessara sjóša.                  


mbl.is Krefja lķfeyrissjóš svara vegna taps
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Höfundur

Guðbjörn Jónsson
Guðbjörn Jónsson
F.v. ráðgjafi

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (21.7.): 0
  • Sl. sólarhring: 19
  • Sl. viku: 177
  • Frį upphafi: 148384

Annaš

  • Innlit ķ dag: 0
  • Innlit sl. viku: 158
  • Gestir ķ dag: 0
  • IP-tölur ķ dag: 0

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Jślķ 2017
S M Ž M F F L
            1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31          

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband