Bloggfęrslur mįnašarins, september 2009

Undarlegt višhorf Samfylkingar- stjórnmįlafręšings

Undarlegt er aš lesa žetta vištal viš Gunnar Helgi Kristinsson stjórnmįlafręšing. Hann segir aš hér sé žingręši, en segir ķ sama vištali aš rķkistjórnin eigi aš fį fram sinn vilja hjį žinginu. Hann segir aš "Ögmundur viršist draga upp mynd af stjórnarstarfi sem er ekki hér, hér er žingręši,“  

Gunnar Helgi hlżtu aš vita aš ķ įratugi hefur ekki veriš žingręši ķ framkvęmd hér į landi. Hér hefur veriš višhaft hiš kommonķska fyrirkomulag aš framkvęmdavaldiš (rķkisstjórnin) segi žinginu fyrir verkum og afhendi žinginu mįlin fullfrįgengin, til samžykktar, meš hraši. Minnihįttar breytingar eru žinginu heimilar, ef žaš raskar ekki įformum rįšstjórnarinnar.

Ef Gunnar Helgi sér ekki hve žetta fyrirkomulag er langt frį grundvallar skipulagi stjórnskipunar ķ lżšveldi okkar, er įreišanlega eitthvaš skrķtiš viš skynjun hans og skilning. Ķ vištalinu er eftirfarandi haft eftir honum:

„Ögmundur viršist ętlast til žess aš hlutur af fólki geti oršiš hluti aš rķkisstjórnarsamstarfi eins og hann vęri sérstakur flokkur, en žaš er ekki hęgt, žannig gerast hlutirnir ekki. Žaš er spurning hvort žį žyrfti ekki bara nżjan stjórnarsįttmįla, til aš taka į slķkum ašstęšum,“  

Žarna er lķklega um afgerandi HEIMSKULEGAN śtśrsnśning aš ręša hjį Gunnar Helga, žvķ ętla mį aš gįfnafar hans sé į hęrra plani en svo aš hann hafi ekki skiliš hvaš Ögmundur var aš segja.

Ögmundur lżsti ķ afar skżru mįli ešlilegri framgöngu lżšręšislegra skošanaskipta į hinum "žingręšislega" vettvangi, sem Alžingi er. Hann lżsti einnig afar skżrlega, aš hann hefši alla tķš gert skżran greinarmun į stjórnun žjóšfélagsins annars vegar, en hins vegar hinu svokallaša Icesave mįli. Kannski Gunnar Helgi hafi ekki andlega burši til aš skilja slķk lżšręšisvišhorf, og ber žį aš sjįlfsögšu aš virša žaš.

Hvaš sem allri "grįglettni" lķšur, er óhętt aš segja aš meš žessu vištali hafi Gunnar Helgi stimplaš sig rękilega śt śr samfélagi heišarlegra fręšimanna og gerst óheišarlegur pólitķkus, sem vegur ķ ódrengskap aš persónum žeirra sem žeir telja vera į annarri skošun en žeim sjįlfum hentar.

Ég vorkenni svona aumri sįl.              


mbl.is „Hér er žingręši“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Er gamla fjįrhęttuspilaveldiš aš nį yfirhöndinni aftur ?????

Undanfarnar vikur hefur veriš athyglisverš žróun ķ hinum pólitķska hluta žjóšarinnar. Indriši skrifar trśnašarskal, fyrir allra augum, um höfnun breta og hollendinga į žeirri rķkisįbyrgš sem Alžingi samžykkti. Greinilega pressar ESB blokkin Jóhönnu, sem žvķ mišur hefur lengi skort forystuešli. Žeir greinilega  ógna henni meš žvķ aš žjóšinni verši śtskśfaš frį žröngum hópi rįšandi rķkja ķ ESB.

Utarķkisrįšherrar Bretlands og Hollands, sżndu utanrķkisrįšherra okkar greinilega ókurteisi į nżlegum fundi žeirra ķ Bandarķkjunum. Žó utanrķkisrįšherra okkar fjalli um mįliš hjį Sameinušu žjóšunum, minnkar ekkert hrokinn og yfirgangurinn frį kjarnažjóšum ESB, sem verša aš halda  svikamyllu veršmętalausra veršbréfa gangandi, svo spilaborg žeirra hrynji ekki lķka.

Allir sem eitthvert skyn bera į žęr Evrópureglur sem žjóš okkar er skuldbundin af, vita aš žjóšin er ALLS EKKI skuldbundin til aš taka į sig greišslur vegna Icesave. Žeir Sešlabankastjórar ķ Evrópu, sem eitthvaš hafa lįtiš hafa eftir sér, eru allir į sama mįli um aš enginn tryggingasjóšur ķ einu eistöku landi, myndi rįša viš hlutfallslegt fjįrmįlahrun, į viš žaš sem varš į Ķslandi. Sešlabankastjóri Hollands sagši aš tryggingasjóšur žeirra réši ekki viš aš einungis einn stęrsti banki žeirra myndi hrynja jafn snögglega og bankarnir į Ķslandi.

Öll rök ķ žessu mįli hafa žvķ legiš ķ eina įtt. Aš žarna hafi oršiš skelfilegt hrun veršmętalausra višksiptapappķra, sem fyrst og fremst stafaši af fullkomlega ónothęfum reglum um frelsi į fjįrmagnsflęši milli landa. Einnig ręšur žarna miklu fullkomiš andvaraleysi ESB og rķkisstjórna einstakra rķkja, um žį breyttu fjįrmįlastarfsemi innan lögsögu hverrar žjóšar, sem varš meš tilkomu fjórfrelsisins.

Bretar hrópa hįtt og benda į aš viš hefšum įtt aš hafa stjórn į fjįrmįlastarfsemi bankastofnunar, sem žeir veittu sjįlfir starfsleyfi innan sinnar lögsögu.  Geta menn ķmyndaš sér višbrögš Breta ef  Ķslenska fjįrmįlaeftirlitiš hefši fariš aš gagnrżna Breska fjįrmįlaeftirlitiš, og bent į aš Breska eftirlitiš hefši ekki nęgilegt eftirlit meš óhóflegri įhęttutöku breskra sparifjįreigenda, žar sem žeir hrśgušu peningum inn į įvöxtunarreikninga sem engar tryggingar vęru fyrir.

Ég er ansi hręddur um aš Gordon okkar Brown hefši oršiš ansi hvefsinn, og lķtiš kęrt sig um svona ķhlutun ķ innanrķkismįl žeirra. Litiš į žetta sem fullkomiš vantraust į eftirlitsstjórnun rķkisstjórnar sinnar, frį utanaš komandi ašila.

Hvernig getur ķ raun stašiš į žvķ aš ķslenska žjóšin į sér svona afar fįa verjendur innan stjórnmįlastéttar landsins?  Er žaš vegna žekkingarleysis į  réttlęti, įbyrgšaržętti geranda ķ svona mįlum, eša er andlegur hęfileiki žeirra til višamikilla stjórnunarstarfa ekki meiri en raun ber vitni?

Hver sem įstęšan er, finnst mér fullkomlega kominn tķmi til aš žjóšin segi skżrum oršum viš Breta og Hollendinga. - Viš höfum reynt allt sem okkur er fęrt, og töluvert meira en žaš, til aš hjįlpa ykkur śt śr ógętilegri mešferš ykkar į ykkar eigin fjįrmunum. Žiš hafiš haft žennan vilja okkar aš engu. Žess vegna skuluš žiš bara fara hina hefšbundnu innheimtuleiš, aš stefna innheimtukröfum ykkar fyrir dómstóla og lįta žį um aš hveša upp śr um réttarstöšu ykkar til žeirra krafna sem žiš beriš fram. Viš munum una endanlegum nišurstöšu slķks śrskuršar.                    


mbl.is Ögmundur segir af sér
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Svona į aš spara

Žetta er nżjasta sparnašarformiš. Segja upp einum yfirlękni, en rįš ķ stašinn einn forstjóra og einn framkvęmdastjóra.

 
Mjög skilvirk heilbrigšisstefna                 


mbl.is Siglfiršingar slegnir
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Athyglisvert hve žeim tekst aš snśa rassinum ķ helstu sparnašarleišir og leišir til tekjuauka.

Ég yrši verulega hissa ef sį sparnašur sem śt śr žessu kęmi, dygši til aš greiša alla vinnu, og annan kostnaš viš aš śtfęra žessar "meintu" sparnašarleišir.

Greinilega eru žessar leišir bśnar til af "lķkana-nördum", sem hafa afar litla raunžekkingu į žjóšfélaginu.

Engar įętlanir eru uppi um aš skżra leikreglur eša einfalda framkvęmd. Einungis farin hin hefšbundna leiš rįšstjórnar kommonista-višhorfsins, aš auka mišstżringu og draga valdiš į hendur fęrri einstaklinga, svo aušveldara verši aš "hafa stjórn į rķkisapparatinu".

Mér finnst dęmigert fyrir rįšaleysi helstu rįšgjafa rķkisstjórnarinnar, aš ķ allri žessari fréttatilkynningu er engin įętlun um tekjuaukandi ašgeršir, einungis hin kommonķksa mišstżringarhugsun.

Žaš er greinilega veriš aš hjįlpa Sjįlfstęšisflokknum aš auka fylgi sitt, žvķ žaš žurfa sko ekki aš vera hęgri menn sem frekar kjósa D-listann en svona kommonista-samsteypu.              


mbl.is Višamiklar breytingar
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Óttast aš stjórnmįlamenn skilji ekki višfangsefniš.

Žvķ mišur óttast ég aš félagsmįlarįšherra og ašrir stjórnmįlamenn skilji ekki ešli og umfeng žess verkefnis sem žeir boša breytignar į.

Lķklega eru verštryggš og gengistryggš skuldabréf, sem mįnašarlega eru keyrš ķ skuldabréfakerfi Reiknistofu bankanna, verulega į žrišju milljón talsins, eša jafnvel fleiri.

Skuldabréfakerfiš hefur einungis einn śtfęrslumöguleika į hverju skuldabréfi. Annaš hvort er skuldabréfiš veršbętt meš einni veršbótavķsitölu, eša tilbśinni gengisvog gjaldmišla, sem kerfiš er lįtiš taka sem višmiš, ķ staš neysluvķsitölu.

śtilokaš er aš reiknigrunnur skuldabréfakerfis Reiknistofunnar rįši viš žį hugmyndafręši sem rįšherra heyršist kynna, aš annars vegar verši reiknaš śt frį neysluvķsitölu en hins vegar śt frį launavķsitölu. Greišslan mišist sķšan viš launavķsitölu en uppsöfnun höfušstóls viš neysluvķsitölu.

Af žessari hugmyndafręši sést žaš best aš stjórnmįlamenn, og žeirra helstu rįšgjafar, višast ķ raun ekki skilja hvaš felst ķ raun ķ svokallašri verštryggingu.

Grundvöllur verštryggingar hefur alla tķš veriš sį, aš lįnveitandi fįi greitt til baka raunvirši žess fjįr sem hann lįnaši. Glöggt mį sjį žetta ķ tķttnefndum "Ólafslögum", žar sem sagt er aš "veršbęta skuli greišsluna" ž. e. greišslu afborgana hverju sinni, meš vķsitölu greišslumįnašar, sem aukningu frį vķsitölu lįntökumįnašar.

Ef skuldir heimila og fyrirtękja vęru leišréttar og fęršar ķ réttan śtreiknifarveg, myndu afborganir lękka verulega og žaš sem meira er um vert. Höfušstóll eftirstöšva mundi lękka verulega.

Į greišslusešli eins ķbśšalįns sem ég hef endurreiknaš til samręmis viš RÉTTAN ŚTREIKNING, kemur fram aš eftirstöšvar lįnsins nś um mįnašarmótin ęttu aš vera kr. 4.969.449.  Į greišslusešlinum fyrir september stendur hins vegar aš eftirstöšvar, meš veršbótum, séu kr. 10.244.230.

Rétt śtreiknuš hefši greišsla (afborgun) žessa mįnašar įtt aš vera kr. 44.634, en į greišslusešlinum er greišslan sögš kr. 54.954.

Žaš lįn sem hér er vķsaš til, var tekiš voriš 2000, og var žį aš upphęš kr. 6.400.000, til endurgreišslu į 40 įrum.

Mismunurinn sem felst ķ réttum śtreikningum og žeim śtreikningum sem notašir hafa veriš frį upphafi, eru žeir aš sama ašferš er notuš viš śtreikning į afborganalįnum eins og žeim lįnum sem endurgreidd eru meš einum gjalddaga.  Į žetta hef ég bent sķšan 1983, en hingaš til enginn viljaš hlusta į eša rannsaka. 

ŽARNA HEFUR LĶKLEGA VERIŠ FRAMINN MEIRI ŽJÓFNAŠUR AF HEIMILUM OG FYRIRTĘKJUM LANDSINS, EN ŚTRĮSARVĶKINGUNUM TÓKST AŠ KLÓFESTA.        


mbl.is Greišslubyrši lįna fęrš aftur til maķ 2008
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hvers vegna er ekki talaš um aulahįtt žeirra sem létu blekkjast af Icesave reikningunum ???

Hvers vegna er ęvinlega talaš um Icesave reikningana sem venjulega innlįnsreikninga? Er fólk enn hrętt viš aš tala um hin raunverulegu markmiš meš žessum reikningum, sem eru hin sömu og hjį fjölda annarra fjįrglęfraašila sem senda frį sér gilliboš um góša įvöxtun, įn žess aš baki slķkum gillibošum séu neinar tryggingar eša von um endurgreišslu.

Icesave reikningarnir įttu aš bera nokkuš hęrri innlįnsvexti en ķ boši voru hjį traustum bankastofnunum. Žaš hefši fyrst og fremst įtt aš vekja varśš hjį Breksum og Hollenskum fjįrmagnseigendum.

Ešlilegt hefši veriš aš žeir könnušu sjįlfir tryggingastöšu žess fyrirtękis sem žeir voru aš treysta fyrir miklum fjįrhęšum af sparifé sķnu. Er ekki ešlilegra aš žeir sjįlfir gęti varśšar gagnvart sķnu fé, en ętlist ekki til žess aš blįsaklaust fólk į lķtilli eyju śti ķ mišu Atlandshafi, verši vogunarsjóšur fyrir žaš, svo žaš geti varśšarlaust tefla į djarfasta vaš ķ fégręšgi, til aš nį ķ örlķtiš hęrri vexti į sparifé sķnu.

Af hverju er EKKERT talaš um įbyrgš žess fólks sem svona varśšarlaust kastaši sparifé sķnu ķ fang bankastofnunar sem nżlega var komin inn į markašinn hjį žeim, mjög eignalķtil og įn allra įbyrgša frį tryggingasjóšum žeirra sjįlfra.

Hver var žaš sem var įbyrgur fyrir žeirra eigin rįšstöfun į sķnu fé? 

Hvatti ķslenska žjóšin žetta fólk til aš įvaxta fé sitt į žessum Icesave reikningum?

Hafši ķslenska žjóšin vald eša heimildir til aš banna fólkinu sjįlfstęša rįšstöfun žess į sķnu eigin fé?

Gat ķslenska žjóšin meš einhverju móti veriš mešvituš um žį miklu fjįrmuni sem žessir Bresku og Hollensku fégręšgishópar mokušu inn į žessa reikninga? 

Žaš žarf ekki flóknar reikniformślur til aš sżna meš óhrekjandi hętti aš Icesave reikningarnir voru ALLS EKKI vengjubundnir innlįnsreikningar. Įvöxtunarprósentan sżndi žaš mjög glögglega.

Hvers vegna haga ķslenskir stjórnmįlamenn sér eins og taugaveiklašir ofsóknarsjśklingar, hręddir viš haldlausa skuggamynd um afleišingar žess aš standa traustan vörš um hagsmuni žjóšfélagsins, af įlķka festu og žeir sem aš okkur sękja, standa vörš um hagsmuni sinna skjólstęšinga.

Ķslenska žjóšin hefur ekkert til saka unniš. Fįiš žessum ašilum žaš fólk til saksóknar gegn, sem stóš fyrir fjįrglęfrastarfseminni, en fyrir alla muni hęttiš aš ausa žessum aur og drullu yfir žjóšarheildina. Hśn į ekkert ķ žessum fjįrglęfrum og ber ALLS enga įbyrgš į afleišingum óįbyrgrar mešferšar žegna anarra žjóša, į žvķ fé sem žaš į, eša ber sjįlft įbyrgš į.          


mbl.is Icesave-mįliš žungt ķ skauti
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Eru grunnreglur ESB byggšar į traustum undirstöšum ???

Ég er lķklega ekki einn um aš hafa velt fyrir mér hve traustar undirstöšur séu undir leikreglum ESB, eftir aš fjįrmįlakerfi heimsins hrundi eins og spilaborg, ekki sķst vegna óraunveruleika sem hófst meš tilkomu tölvunotkunar.

Žaš sem ég hef einkum veriš aš horfa til aš undanförnu, er hvaša heildarhugsun bśi aš baki hugtakinu um "fjórfrelsiš" svokallaša.

Aš mķnu viti halda undirstöšur žess hvorki vatni né vindi. Greinilegt er aš reglur žessar eru byggšar upp af mönnum meš afar skipulagša hugsun og skżra sżn į žau markmiš sem ętlaš var aš nį.

Lķtum fyrst į žann žįtt sem oftast er talinn mikilvęgastur innan hins svokallaša "fjórfrelsis", en žaš er frelsi fjįrmagns.

Hverju sjįlfstęšu hagkerfi er mikilvęgast, til višhalds stöšugleika, aš hafa trausta yfirsżn yfir hreyfanleika fjįrmagnsins innan hagkerfisins. Aš fjįrmagn innan hverrar greinar fyrir sig, sé ķ réttu hlutfalli viš hlut hennar ķ žjóšarframleišslunni og hlutföll megingreina hagkerfisins breytist ekki hrašar en nżmyndun fjįrmunalegra veršmęta beri.

Ef frelsi til flutnings fjįrmagns, śt śr hagkerfinu, er meira en innstreymiš er ķ žaš, minnkar lausafé hagkerfisins. Afleišingar žess eru aš einhverjir verša afskiptir og geta ekki stašiš ķ skilum meš ešlileg rekstrargjöld sķn. Inn kemur žį nżr śtgjaldališur, sem ekki er ķ "normal" hringrįs fjįrstreymisins, sem eru drįttarvextir.

Venjuleg lausn óraunveruleikans į žessum vanda, er aš taka meiri erlend lįn, til aš auka fjįrmagiš sem er ķ umferš. Žaš hins vegar bętir viš öšrum aukaśtgjöldum, sem eru vextir af žessu lįnsfé, sem greiša žarf, įn žess aš innstreymi fjįrmagns komi til greišslu žeirra erlendu śtgjalda. Slķkt kallar žvķ annaš hvort į samdrįtt ķ veltu žjóšarbśsins eša skuldasöfnun.

Hvaš varšar rķkisstjórnir, sem litla žekkingu og hugsun hafa į heildarhagkerfinu, virkar aukiš fjįrstreymi meš auknu lįnsfé, sem aukning į žjóšarframleišslu, žar sem velta žjóšfélagsins eykst, žó sś aukning sé borin uppi af erlendu lįnsfé, sem ķ raun sé ógreiddur kostnašar.

Sś hugsun, aš koma į kreik višhorfi "frelsis", į afar greiša leiš aš hjarta fólks sem bśiš hefur viš höft į frelsisžrį sinni. Hugsanlega einnig viš stjórnvöld sem ališ hafa į meiri lķfsgęšavęntingum en ešlileg efni žjóšfélagsins stóšu undir.

Svo er ęvinlega einnig til stašar žessi sķgildi veikleiki mannsins, aš nota fengin völd og įhrif, sér og sķnum ķ hag, žó žaš verši į endanum į kostnaš heildarinnar.

Žegar įkvešin öfl ķ žessum heimi uršu ķtrekaš aš gefast upp viš aš nį yfirrįšum yfir Evrópu meš strķšsįtökum og ófriši, kveiknaši sś hugsun aš lįta Evrópu koma til sķn, undir yfirskini verndar og fjįrhagslegrar velgengni.

Į žessum tķma var Žżska markiš stöšugasti gjaldmišill heims, og meš samstarfi miš-Evrópusambands (Žżskaland Frakkland), vęri žetta leiš sem ekki kostaši neinar mannfórnir. Stórśtgjöld ķ formi styrkja yršu fjįrmögnuš meš skuldabréfaśtgįfu, sem framtķšarkynsslóšir žyrftu aš klįst viš.

Megin višfangsefniš var aš gera - helst allar - Evrópužjóšir hįšar mišstżringunni, žannig aš sjįlfstęšiskvötin vęri brotin į bak aftur.

Markmišinu aš rśsta sjįlfstęšum fjįrhag hinna żmsu hagkerfa, var įlitiš aš best nęšist meš žvķ aš boša frelsi fólks til feršalaga og dvalar hvar sem vęri innan sambandslanda. Žrį fólks eftir žvķ aš feršast og skoša nż lönd og nżja menningu, myndu loka fyrir hugsun fólks um heildarįhrif žessara fyrirmęla.

Enginn myndi leiša hugann aš žvķ hvaša įhrif žaš hefši t. d. į lķtil hagkerfi eins og hér į landi, aš fį į skömmum tķma inn ķ hringrįs fjįrstreymis sķns, mikinn fjölda erlendar rķkisborgara, sem hagkerfiš yrši aš veita allan sama rétt og heimafólki.

Žar sem lögheimilisland žessa innflutta fólks, žurfti ekkert fjįrmagn aš leggja til, žeim til framfęrslu, fölgaši einungis, ķ hagkerfi dvalarlands, žeim sem žurftu fjįrmagn sér til framfęrslu, įn žess aš raunveruleg veršmętaaukning hefši oršiš ķ hagkerfinu. Afleišingin varš sś aš fjįrmagn ķ umferš varš minna en ešlileg žörf krafšist, sem sftur kallaš į aš ekki gįtu allir stašiš ķ skilum meš ešlileg rekstrargjöld sķn.

Žetta sįu skipuleggjendurnir fyrir. Og meš tķš og tķma yrši öll śthéruš Evrópu oršin fjįrhagslega hįš mišjuvaldinu. Viš slķkar ašstęšur vęri öll žjóšremba og sjįlfstęši komin śt fyrir sjóndeildarhring meginžorra žjóšanna, sem horfši vonaraugum til mišjuvaldsins, sem loksins réši yfir ALLRI EVRÓPU.

Viš stefnum hrašbyr ķ žessa dśnmjśku himnasęng.                

         


Voru aflaheimildir vešandlag ??????

Hvort framin hafa veriš lögbrot, viš framsal vešskulda Glitnis į hendur śtgeršarfélögum, til Sešlabanka Evrópu, fer algjörlega eftir žvķ hvort aflaheimilda hafi veriš getiš sem vešandlags ķ lįnveitingunni og žęr aflaheimildir metnar til veršgildis.

Hafi svo veriš, voru tvķmęlalaust framin lögbrot.

Hafi eingöngu skip og ašrar eignir, jafnvel ótilgreindar, veriš taldar sem veš fyrir śtlįnum Glitnis, er eingöngu um veš ķ lögskrįšum eignum śtgeršarfélaganna aš ręša.

Aflaheimildir hafa ALDREI veriš fęršar sem EIGN śtgeršarašila. Einungis er um aš ręša nytjarétt, sem hvorki er varanlegur (einungis śthlutaš til eins įrs ķ senn) né aš žeim nytjarétti fylgi einhver eignabönd.

Śtgeršarmenn hafa ALDREI haft nein eignabönd į aflaheimildum og žaš veršur ALDREI nógu sterklega viš žvķ varaš aš vera ekki aš tala um kvótann sem EIGN śtgeršarmanna, žvķ öll slķk oršnotkun getur oršiš žeim til hjįlpar, viš aš eigna sér hefšarrétt til yfirrįša yfir aflaheimildunum.

Hęttum aš tala um kvótan sem EIGN śtgeršarmanna. Žeir eiga hann ekki.          


mbl.is Segir um misskilning sé aš ręša
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Er ekki rįš aš leišrétta śtreikning verštryggingar?

Eftirfarandi bréf var sent mörgum rįšherrum, žingmönnum og fjölmišlum ķ lok įgśst. Ég hef allar götur sķšan 1982 reynt aš vekja athygli rįšamanna į rangri śtfęrlsu verštryggingar, en enga įheyrn fengiš. Bréfiš fylgir hér į eftir:          

"Žaš er engin hugmynd svo góš aš ekki sé hęgt aš eyšleggja hana meš žvķ aš framkvęma hana į annan hįtt en forsendurnar voru hugsašar.

Ein žessara hugmynda er um veršbętur fjįrmagns, sem žvķ mišur var aldrei klįraš aš fullmóta sem löggjöf frį Alžingi, heldur sett ķ framkvęmd į grundvelli hugmyndauppkasts sem žingfest var sem hluti af fjölbreyttum lagabįlki, sem kallašur var "bandormur", og sķšar nefnt sem "Ólafslög".

Lög um veršbętur fjįrmagns voru aldrei fullgerš (og eru ekki enn ķ dag).  Framkvęmd verštryggingar var hins vegar strax sett ķ gang, įn lagaheimilda og Sešlabankinn skapaši sér sjįlfur fyrstu višmišunarvķsitölu vertryggingar, sem var kölluš "lįnakjaravisitala", og sķšar breytt ķ višmišiš "neysluvķsitala".

Athyglisvert er aš lķta til žess aš svokölluš verštrygging lįnsfjįr, hefur alla tķš veriš rekin įn lögformlegara heimilda til slķks, žvķ Alžingi hefur ekki enn sett heildarlöggjöf um žessa framkvęmd og žvķ aldrei reynt į žaš hjį löggjafaržinginu hvort meirihluti sé fyrir žeirri ašferšarfręši sem notuš hefur veriš.

Hjįlagt lęt ég fylgja uppkast sem ég kalla (Gjaldmišill) af upphafskafla um tilurš verštryggingarinnar. Er žaš śr ritverki sem ég er aš skrifa um żmis óvönduš vinnubrögš Alžingis; žar į mešal žetta.

Eins og žar kemur fram, voru forsendužęttir veršbóta hugsašir śt frį žvķ aš hver greišsla sem endurgreidd vęri af lįni, yrši veršbętt, frį lįnsdegi til greišsludags. Enda kemur žaš beinlķnis fram ķ svoköllušum "Ólafslögum".

Forsendan fyrir žessu var sś, aš lįnveitandinn lét einungis af hendi įkvešna upphęš į žeim degi sem lįniš var veitt. Hann veršbętti ekki höfušstól lįnsins meš hękkandi vķsitölu, og gat žvķ ekki haft réttarstöšu til hękkunar į höfušstól lįnsins, žar sem hann greiddi ekki lįntaka śt veršbęturnar. Réttur lįnveitandans fólst ķ žvķ aš fį afborganir greiddar, meš višeigandi veršbótum hverju sinna (frį lįntökudegi til  gjalddaga), og vöxtum eins og lįnasamningar voru um.

Lķtum hér į tvö hlišstęšudęmi, sem ég hef notaš sem sżnishorn į žį ranglįtu framkvęmd sem er į śtreikningi veršbóta.  Dęmi žetta er tekiš śt frį 10 milljóna króna hśsnęšislįni, til 25 įra, meš mįnašarlegum afborgunum. Vextir eru reiknašir 5% og įrleg veršbólga er sett sem 12%, til aš aušvelda skilning į śtreikningnum. Dęmiš lķtur svona śt.

Žar sem lįniš er 10 milljónir, til 25 įra, meš 12 afborgunum į įri, verša gjalddagar alls 300. Regluleg afborgun er žvķ kr. 33.333,33

Žar sem veršbólga er 12% į įri, mį gróflega deila henni sem 1% į mįnuši.

Žar sem veršbóga er 1% į hvern gjalddaga, verša heildarveršbętur 10 milljóna ķ 300 mįnuši, samtals 300%, eša 30. milljónir.

Nś er lįniš greitt nišur meš jöfnum greišslum, sem hver um sig er veršbętt, frį lįntökudegi til greišsludags. Slķkt ferli jafngildir žvķ aš viš reiknum meš verštryggingu heildarlįnsins į móti hįlfum lįnstķmanum. Lįnstķminn var 300 gjalddagar og veršbętur heildarupphęšarinnar fyrir allan tķmann voru 30 milljónr. Meš hlišsjón af hinum jöfnu nišurgreinslum mį žį sjį aš heildar veršbętur žessa 25 įra lįns, ęttu žvķ aš vera u.ž.b. 15 milljónir.

Til frekari glöggunar į žessu, lęt ég fylgja hér meš excel-śtfęrslu af svona lįni, sem hér hefur veriš rakiš ķ oršum. Eins og žar sést hękkar höfušstólinn aldrei, heldur fer strax aš lękka, eins og ešlilegt getur takist.

Eins og sést af samtölum fęrsludįlka, er endurgreiddur höfušstóll kr. 10.000.000.   Greiddir vextir eru samtals kr. 6.321.063, sem samsvarar vel lįnskjörum um aš vextir skuli vera 5% į įri.  Veršbętur eru samtals kr. 15.050.150, sem samsvarar įgętlega hlutfallinun um 12% įrsveršbólgu, sem gróflega er fęrš śt ķ mešaltališ 1% į mįnuši.  Heildar-endurgreišsla lįnsins veršur žvķ samtals kr. 31.371.212.

Lķtum nś ašeins į greišslujafnvęgiš. Fyrsta afborgunin reiknast kr. 75.666. Afborgun nr. 100 reiknast kr. 94.226.   Afborgun nr. 200 reiknast kr. 114.139, og afborgun nr. 300 (sķšasta greišsla) reiknast kr. 133.872.

Lķtum nś ašeins į hvernig žessi sömu lįnakjör reiknast śt ķ lįnareikni lįnastofnana. Notast var viš lįnareikni Landsbankans. Afrit af žeim śtreikning fylgir hér meš, til frekari glöggvunar. Lķtum nįnar į samanburši viš žann śtreikning sem aš framan er getiš.

                      Afborganir    Veršbętur       Vextir       Samtals greitt
Reiknivél L.Ķ.    10.000.000    46.740.234    20.719.073      77.637.807
Excel-śtreikn.    10.000.000    15.050.150    6.321.063      31.371.212
Mismunur                        0    31.690.084    14.398.010    46.266.595

Žarna sést aš nśverandi śtreiknikerfi reiknar umtalsvert hęrri endurgreišslu en ešlilegt getur talist. Sżndardęmiš er sett upp ķ žessari skżru mynd, til aš fólk, almennt geti įttaš sig į mismuni į réttum śtreikning og röngum.
Lķtum nś nįnar į samaburš afborgana, eins og žeirra sem aš framan er getiš.

                    Afborgun 1.    Afborgun 100    Afborgun 200    Afborgun 300
Reiknivél L.Ķ.       76.307        158.087            313.724                569.625
Excel-śtreikn.      75.666          94.806            114.139                133.872
Mismunur                641          63.281            199.585                435.753

Varla ętti aš vera žörf į skżrari samanburši til aš sżna meš glöggum hętti žau mistök sem gerš voru viš śtfęrslu reikniašferša viš śtreikning įfallinna veršbóta į endurgreišslu lįnsfjįr.  Mistökin eru skiljanleg og vel śtskżranleg, en tilgangslķtiš aš setja žį skżringu hér į blaš, žvķ hafa žarf marga žętti tiltęka til samanburšar, svo hiš rétta komi sem gleggst fram.

Frį įrinu 1983 hef ég nokkuš oft reynt aš koma žessu į framfęri, en žar sem ég hef engar prófgrįšur ķ hagfręši til aš sitja į, einungis raunžekkingu sem ekki veriš talin skipta mįli; enda hefur annar vęngur hagsmunaašila (lįnastofnanir og fjįrmagnseigendur), meš herskara hagfręšinga ķ fylkingarbrjósti, keppst viš aš fullyrša aš nśverandi śtreikningar séu žeir einu réttu.

Viš slķkan ašstöšumun er nęsta ešlilegt aš žjóšin pakki skynseminni og lįti "fręšimannakórinn " halda sér frį raunskošun śtreiknireglum verštryggingar, lķkt og žręlar til forna létu kśgara sķna leiša sig įfram til žręldóms, žó innri réttlętisvitund žeirra segši žeim aš žaš vęri veriš aš fara illa meš žį.

Viš žęr ašstęšur sem nś eru uppi, žar sem rķkissjóšur er ašaleigandi stęrstu lįnastofnana, er nś kjörašstęšur til aš leišrétta hina röngu śtfęrslu į śtreikningum svonefndrar verštryggingar. Sķšan er hęgt aš skoša višmišunargrundvöllinn, hvort śtgjaldavķsitala er rétta višmišiš til aš veršbęta eignažįtt?  Žaš er ķ raun annaš mįlefni, sem ekki veršur fariš śt ķ hér.

Ešlileg uppbygging atvinnulķfs, sparnašar og fjįrfestinga, mun ekki lķta dagsins ljós fyrr en réttum reiknireglum hefur veriš komiš į ķ sambandi viš veršbętur fjįrmagns. Nżtt Ķsland, žarfnast nżrra og réttlįtra ašferša, svo hagsmunir allra verši sem jafnastir.
Meš kvešju,
Reykjavķk 31. Įgśst 2009
Gušbjörn Jónsson   


mbl.is Um 80% vilja afnema verštryggingu
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Fiskveišar viš Ķsalnd

Spįnverjar hafa mun lengri veišireynslu į Ķslandsmišum en Ķslendingar sjįlfir. Žeir erum ekki vanir aš gefa eftir af hefšarrétti sķnum ķ ESB samningum. Žeir munu krefjast veiširéttar hér. Hér veiddu žeir t. d. mikiš af žorski.            
mbl.is Ręddu hagsmuni ķ sjįvarśtvegi
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Höfundur

Guðbjörn Jónsson
Guðbjörn Jónsson
F.v. ráðgjafi

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (22.11.): 9
  • Sl. sólarhring: 9
  • Sl. viku: 29
  • Frį upphafi: 150378

Annaš

  • Innlit ķ dag: 8
  • Innlit sl. viku: 26
  • Gestir ķ dag: 8
  • IP-tölur ķ dag: 6

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Nóv. 2017
S M Ž M F F L
      1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30    

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband