Bloggfęrslur mįnašarins, mars 2010

Enn skortir į heišarleika

Ég velti fyrir mér hver tilgangur blašamanns Mbl. sé meš žvķ aš greina ekki heišarlega frį žvķ hvaša hópa Įsgeršur tók fram fyrir, viš śthlutun ķ gęr. Bašamašurinn vķsar ķ fréttatilkyningu hennar, en greinir samt ekki satt og rétt frį žvķ sem žar kemur fram. Hann segir fréttina žannig aš ętla megi aš frétt Fréttablašsins hafi veriš rétt, en sleppir žvķ aš greina frį sannleikanum.

Hver er tilgangurinn, blašamašur Mbl.???????????????????????????????????                


mbl.is Mismunun litin alvarlegum augum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Mįliš litiš alvarlegum augum

Kęra Marta!  Žarna félst žś į prófinu fyrir vandaša stjórnsżslu, meš žvķ aš tjį žig um mįl įn skošunar į hinni hlišinni.  Ķ hinni röngu frétt Fréttablašsins kom fram aš allir hefšu fengiš ašstoš, žannig aš engum var ķ raun mismunaš.

Žaš veršur fróšlegt aš fylgjast meš žvķ hvernig Fréttablašiš réttlętir žau ósannindi sem blašamašur žess beitir.  Mér er stórlega til efs aš ķ mannréttindayfirlżsinum finnist refsižįttur gagnvart žvķ aš afgreiša fyrst męšur meš ungabörn og eldra fólk, sem erfitt į meš aš standa lengi ķ bišröš.

Kęra Marta.  Mér sżnist aš žś sést, lķkt og fjöldi annarra landsmanna, ennžį meš hlašna byssuna, tilbśin aš skjóta fyrst og spyrja svo sķšar, ef ekki veršur komin önnur uppįkoma til aš fį smį fjölmišlaathygli śt į.

Hvernig vęri nś aš fara bara į nįmskeiš ķ opinberri žjónustustjórnun, svo svona frumhlaup žurfi ekki aš endurtaka sig?           


mbl.is Óheimilt aš mismuna borgarbśum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

LĶŚ ęrist įn žess aš žora aš segja sannleikann

Žegar mašur heyrir rökleysis-rugliš ķ talsmönnum LĶŚ og SA, er óhjįkvęmilegt aš mašur setjist nišur og velti fyrir sér hinum ešlilegu skżringum į žeirri brjįlsemi sem fram kemur ķ mįlflutningi žeirra.  Hvaš er žaš ķ žessari umręddu lagasetningu um skötuselinn, sem veldur slķkum lįtum. Er lķklegt aš žaš séu žessi 1.000 tonn į įri, nęstu tvö įrin, sem lagasetningin hljóšar upp į?  Mér finnst žaš afar ólķklegt. Hvaš annaš felst žį ķ žessari lagasetningu?

Fljótt į litiš mį sjį alvarlega ašför aš eignarskrįningu śtgeršarfyrirtękja į veršmęti aflaheimilda. Samkvęmt žvķ kerfi sem veriš hefur, höfšu śtgerširnar śthlutaš 2.500 tonnum af skötusel. Leiguverš į aflaheimild skötusels er sögš hafa veriš 300 kr. kķlóiš. Žessi 2.500 tonn gera žvķ aš eignfęrlsuvirši, ķ efnahagsreikning fyrirtękjanna, samtals um 750 milljónir.

 Śtleiga į aflaheimild skötusels, frį stjórnvöldum, er hins vegar įkvešin kr. 120 hvert kķló. Slķk veršlagning į öllum 2.500 tonnunum gerir samtals aš eignvirši ašeins 300 milljónir.  Žessi eina, en žó litla, įkvöršun stjórnvalda um veršskrįningu į söluverši aflaheimilda hefur žvķ gķfurleg įhrif į bókhaldslega eignastöšu śtgeršarfyrirtękja į aflaheimildum. Hvaš skötuselinn varšar, hrapar skrį eignfęrsla śr 750 ķ 300 milljónir. Žaš er bótalaus nišurfęrsla um hvorki meira né minna en 450 milljónir króna

Ef viš reyndum ķ fljótu hasti aš velta fyrir okkur hvaša įhrif žessi įkvöršun Alžingis muni hafa į söluvirši og eignfęrslu allra aflaheimilda, gęti žaš litiš svona śt.  Įkvešiš er aš skötuselur skuli leigšur śt į 120 krónur kķlóiš.  Skötuselur er 1,65 žorskķgildi. Žaš žżšir ķ raun aš žorskķgildiskķló verši leigt śt į kr. 73 hvert kķló.

Ef viš gefum okkur nś aš heildarafli allra fiskitegunda sé um ein milljón žorskķgildistonna og aš hvert slķkt tonn vęri aš veršgildi, til śtleigu, kr. 73.000, vęri heildar eignvirši aflaheimilda samtals kr. 73 milljaršar.   Mig minnir aš eignvirši aflaheimilda hafi veriš talin rśmlega 400 milljaršar. Žetta litla framtak sjįvarśtvegsrįšherra viršist žvķ vera aš fęra eignfęrslustušul aflaheimilda nišur um c.a. 327 milljarša.

Ķ žessu sambandi er rétt aš geta žess aš śtvegsmenn hafa aldrei fengiš lögformlegar heimildir fyrir žvķ aš eignfęra aflaheimildir ķ efnahagsreikninga fyrirtękja sinna. Eignfęrslan er žvķ alfariš į žeirra įbyrgš, įn bótaréttar śr hendi rķkissjóšs. Kvótaleiguna hafa žeir haft svona hįa, til aš geta réttlętt hinar hįu eignfęrslutölur, svo efnahagur fyrirtękja žeirra liti betur śt, varšandi vešhęfi gagnvart lįnsfé. 

Žaš fer varla į milli mįla aš meš žessari litlu įkvöršun, var sjįvarśtvegsrįšherra aš velta af staš mikilli skrišu hreinsana ķ sjįvarśtveginum. Hreinsana sem allt eins gętu fęrt žjóšinni aftur žį viršisaukningu sem śtvegsmenn nįšu frį henni, meš yfirgangi, žegar framsal aflaheimilda var heimilaš. Śtvegsmenn fóru strax langt śt fyrir allar lagaheimildir, er žeir tóku aš SELJA, gegn peningum, žęr aflaheimildir sem žeim var einungis heimilt aš AFHENDA įn endurgjalds, lķkt og žeir höfšu sjįlfir fengiš.

Kannski veltir lķtil žśfa žungu hlassi. Hver veit?                     


mbl.is Sjómenn taka žįtt ķ störfum sįttanefndar
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Undarleg višbrögš Įrna og Sęvars

Aukning skötuselskvóta žżšir auknar tekjur fyrir skipstjórnarmenn og almenna sjómenn.  Ég skil žvķ ekki žau višbrögš sem Įrni og Sęvar lįta ķ ljós, vegna aukins kvóta ķ skötusel.  Žaš į ekki aš skipta neinu mįli fyrir žį, hver veišir hinn umrędda kvóta, heldur einungis aš kvótinn verši sem mestur, til tekjuauka fyrir félagsmenn žeirra.

Žaš er merkilegt aš fylgjast meš žessari Revķu śtvegsmanna, vegna skötuselsins. Žeir lįta eins og himin og jörš séu aš farast vegna 2.000 tonna af skötusel į tveimur įrum. Žaš muni rśsta trśveršugleika žjóšarinnar gagnvart öšrum žjóšum. Žeir höfšu hins vegar engar įhyggjur af žesum sama trśveršugleika žegar margir tugir žśsunda tonna af kolmunna og makrķl voru veidd af ķslenskum skipum, utan kvóta, og umfram žaš sem fiksifręšingar höfšu rįšlagt aš veitt vęri śr stofnunum.

Andstaša LĶŚ snżst heldur ekki um skötuselinn sem slķkan. Andstašan snżst um ašferšina viš aš śthluta honum.  Meš žvķ aš stjórnvöld leigi sjįlf śt aflaheimildirnar, kemur um leiš įkvešiš veršgildi į leigt žorskķgildiskķló.  Veršiš sem sagt er aš verši leiguverš skötuselsins viršist verša u.ž.b. 25% af söluverši į fiskmarkaši. Verši sś rauni į, veršur LĶŚ klķkan aš lękka leiguverš į žeim aflaheimildum sem žeir leigja frį sér, aš sambęrilegu marki, žvķ annaš mundi kalla į mįlaferli og jafnvel sviptingu į śthlutunkvóta til žeirra.

Hinn žįtturinn sem LĶŚ klķkan hręšist, er aš žessi regla meš skötuselinn, aš stjórnvöld leigi sjįlf śt allar višbótarheimildir rjśfi ólöglega einokun žeirra į aflaheimildunum. Žar sem žeir hafa engar lagaheimildir fyrir žvķ aš žeir einir eigi aš njóta śthlutunar aflaheimilda, hafa žeir heldur engin haldbęr rök til aš verjast žvķ aš stjórnvöld fari žį leiš.

Eina fęra leiš žeirra er röksemdalaus frekja og yfirgangur. Ķ žeim ham er žeim alveg sama hvernig afleišingar slķks koma nišur į žjóšarheildinni. Stęrstu śtgerširnar hafa haft nokkra milljarša ķ hreinar tekjur į įri, bara af leigu aflaheimilda. Ef žessar tekjur verša teknar af žeim hrynur spilaborg žeirra. Žaš gęti veriš naušsynlegur lokaįfangi hreinsunar eftir fjįrglęfraęvintżri undangengis įratugar, žannig aš aušlindir žjóšarinnar fęru aftur aš nżtast žjóšinni sjįlfri til uppbyggingar velferšar og efnahagslegs sjįlfstęšis.

Ķ ljósi alls žessa er žaš Įrna Bjarnasyni, formanni Farmanna- og fiksimannasambandsins og Sęvari Gunnarssyni, formanni Sjómannasambandsins, til alvarlegrar smįnar, hvernig žeir bregšast viš opnun fyrir aukningu aflaheimilda. Hagsmunir félagsmanna žeirra snśast ekki um žaš hver fįi peninga fyrir aflaheimildirnar, heldur aš aflaheimildirnar séu nżttar.                


mbl.is „Nefndarmenn eru hafšir aš fķflum“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hvaš felst ķ “fyrningarleiš”?

Žegar fjallaš er um mikilvęg hagsmunamįl žjóšarheildarinnar, er mikilvęgt aš fólk geri sér fulla grein fyrir hvaš orš žeirra og geršir žżša fyrir žjóšfélagiš. Žetta er sagt vegna žess aš ég dreg ķ efa aš hugmyndasmišir Samfylkingarinnar hafi gert sér grein fyrir hvaš felist ķ hinni svoköllušu “fyrningarleiš” žeirra.

Hugtakiš “fyrning”, byggir į nišurfęrslu eša śreldingu skrįšrar og bókfęršrar eignarstöšu, žess sem fyrna į. Ķ ljósi žess aš aflaheimildum hefur alla tķš veriš śthlutaš fyrir eitt įr ķ senn, og aš ķ 1. gr. laga um fiskveišistjórnun kemur skżrt fram aš: “Śthlutun veišiheimilda samkvęmt lögum žessum myndar ekki eignarrétt eša óafturkallanlegt forręši einstakra ašila yfir veišiheimildum”, getur vart veriš um eign aš ręša.

Žegar žess er gętt, aš śthlutun aflaheimilda er einungis til eins įrs ķ senn, og afar takmarkašar heimildir til nżtingar žeirra aš loknu śthlutunarįri, veršur ekki séš aš myndast geti eitthvert fyrnanlegt eignarréttarįkvęši varšandi aflaheimildir. Žegar žess er einnig gętt, aš įkvöršun um śthlutun aflaheimilda, til nęsta komandi fiskveišiįrs, er ekki opinberuš fyrr en  undir lok hvers fiskveišiįrs, og engar bindandi lagareglur įskilja tilteknum śtgeršum (skipum) tiltekiš hlutfall śthlutašra aflaheimilda, veršur ekki séš aš śtgeršir eša fiskiskip eigi neina eignarréttarlega kröfu eša stöšu gagnvart aflaheimildum. Eina lögleidda śthlutunarreglan er višmiš viš mešalafla žriggja undangenginna įra, sem lögleidd var ķ upphafi og ęvinlega vķsaš til ķ framhaldinu.

Žrįtt fyrir žessar stašreyndir, er stöšugt veriš aš tala um aš įkvešin fiskiskip og śtgeršir EIGI įkvešna tiltekna hlutdeild ķ śthlutušum aflaheimilda hvers įrs. Ég hef margķtrekaš spurt eftir lagaforsendur fyrir slķku, en engin svör fengiš. Žaš er ķ raun ekkert skrķtiš aš slķkar lagaforsendur finnast hvergi, enda hefur slķkt aldrei veriš sett ķ lög. Slķk lögbinding vęri auk žess alvarlegt brot į 1. gr. laga um fiskveišistjórnun, sem sérstaklega tekur fram aš: “Śthlutun veišiheimilda samkvęmt lögum žessum myndar ekki eignarrétt eša óafturkallanlegt forręši einstakra ašila yfir veišiheimildum.” Af žessum augljósu įstęšum getur engin śtgerš eša fiskiskip tališ sér neinar aflaheimildir til eignar.

Žegar bent er į žetta, bķta śtvegsmenn ķ skjaldarrendur og segja aš žeir eigi vķst tiltekiš hlutfall śthlutašra aflaheimilda. Žeir hafi keypt žęr dżru verši af öšrum śtgeršum. Žar sem žeir hafi greitt fyrir aflaheimildirnar, eigi žeir žęr meš réttu og slķkur eignarréttur sé varinn af stjórnarskrį.

Rétt mun vera aš śtgeršir hafi keypt aflaheimildir af öšrum śtgeršum. EN, gęttu žeir žess sem keyptu, aš seljandinn hefši lögformlega heimild til aš selja, žaš sem selt var?

Ég hef hvergi ķ gögnum Alžingis fundiš neinar forsendur fyrir žvķ aš einhver įkvešin skip eša śtgeršir, eigi ófrįvķkjanlegt tilkall til einhverrar tiltekinnar hlutdeildar ķ śthlutušum heildarafla. Ég hef heldur hvergi fundiš heimildir Alžingis fyrir žvķ aš hinar śthlutušu aflaheimildir vęru SELDAR, milli ašila. Samkvęmt lögum um fiskveišistjórnun er einungis heimilt aš flytja (framselja) aflaheimildir milli skipa, en SALA er hvergi leyfš.

Algenga svariš viš žessum röksemdum er aš sjįvarśtvegrįšherra hafi heimild til aš įkveša fasta aflahlutdeild į įkvešin skip og einnig aš įkveša hvort aflaheimildir séu seldar milli skipa. Er eitthvaš til ķ žessu?

Samkvęmt fjįrreišulögum, er žaš einungis Alžingi sem getur tekiš įkvöršun um langtķmasamninga um eignaveršmęti žjóšarinnar. Aš mati Rķkisendurskošanda telst žaš langtķmasamningur ef hann tekur yfir lengra tķmabil en 12 mįnuši. Sagt er aš varanleg aflahlutdeild sömu skipa hafi veriš til sķšan fyrstu lög voru sett, ķ įrslok 1983, eša ķ 26 įr. Slķkt samkomulag hefur ekkert gildi og enga lagastoš, žar sem žaš hefur aldrei veriš stašfest af Alžingi.

Ķ annan staš er sagt aš sala aflaheimilda sé samkomulagsatriši viš rįšherra. Žaš į sér ekki heldur gildis- eša lagastoš, žar sem slķkt stangast alvarlega į viš  jafnręšisreglu stjórnarskrįr – aš allir skuli vera jafnir fyrir lögunum.

 Žar sem aflaheimildum er śthlutaš, frį rįšuneytinu, įn gjaldtöku, og lagaheimildir tilgreina einungis aš flutningur (framsal) milli skipa sé heimill, er ljóst aš slķkur flutningur (framsal) veršur aš vera į jafnręšisgrundvelli, viš śthlutun rįšuneytis, žar sem skżrt er tekiš fram ķ 1. gr. fiskveišistjórnunarlaga, aš śthlutun fylgi hvorki eignarréttur eša forręši einstakra ašila yfir veišiheimildum. Sjįvarśtvegsrįšuneytiš žarf aš stašfesta allar tilfęrslur aflaheimilda, įšur en žęr taka gildi. Heimili rįšuneytiš SÖLU aflaheimilda, gegn peningagreišslu, į kaupandi slķkra aflaheimilda ótvķręša greišslukröfu į hendur rįšuneytinu, žar sem stjórnarskrįrvarinn réttur “kaupandans” er aš fį aflaheimildirnar į jafnvirši žess sem seljandanum var śthlutaš frį rįšuneytinu.

Sala aflaheimilda, er žvķ augljóst og ótvķrętt laga- og stjórnarskrįrbrot, sem ber aš stöšva įn frekari tafa.

Lķtum nś ašeins į hugmyndir Samfylkingarinnar um 20 įra “fyrningu” aflaheimilda. Fram til žessa hefur aflaheimildum einungis veriš śthlutaš fyrir eitt įr ķ senn, įn allra skuldbindinga um magn śthlutašra aflaheimilda į nęsta- eša nęstu įrum.

Til žess aš geta bśiš til fyrningargrunn, yrši aš byrja į žvķ aš lögbinda įkvešna aflahlutdeild viš įkvešin skip, til nęstu 20 įra. Slķkt hefur aldrei veriš gert įšur, frį upphafi fiskveišistjórnunar. Verši žaš gert, er einnig bśiš aš afhenda śtgeršarmönnum varanlega 20 įra eignarréttarstöšu, sem aš vķsu fyrnist um 5% į įri. Slķk eignarréttarstaša gęfi śtgeršunum fullan rétt til aš vešsetja žessi eignarréttindi, įsamt žvķ aš kröfuhafar į hendur śtgeršunum, hefšu ótvķręšan rétta į aš ganga aš žessari eign, lķkt og öšrum varanlegum eignum śtgeršanna.

Hvaš getur valdiš žvķ aš Samfylkingin leggur svo mikla įherslu į aš tryggja tilteknum hópi śtgeršarmanna ótvķręšan eignarrétt yfir tilgreindri hlutdeild ķ śthlutušum aflaheimildum? Er hugsanlegt aš žarna sé į feršinni fyrsta skref aš varanlegum eignarrétti śtvalinna śtgerša?

Lķtiš mįl vęri aš breyta sķšar žessari fyrstu įkvöršun um fyrninguna og bera žį viš skašabótaįbyrgš stjórnvalda vegna sviptingar į eignarrétti.  Hefur fólk ekki leitt hugann aš įkvęšum stjórnarskrįr um eignarétt, žar sem segir aš eignaréttur sé frišhelgur, en sé hann afnuminn skuli koma fullt verš fyrir.

Ég sé alveg fyrir mér, aš eftir einhver tiltekinn įrafjölda į fyrningarleiš, fari einhver śtgeršin ķ prófmįl vegna eignarréttarins, žar sem krafist verši višurkenningar į eignarrétti allt aftur til upphafs fiskveišistjórnunar. Mestar lķkur vęru į, ef śtgeršin hefur stundaš veišar  allt frį upphafi, aš dómstólar višurkenndu réttarstöšu tiltekinna śtgerša til tiltekinnar aflahlutdeildar, frį upphafi fiskveišistjórnunar, sem ķgildi eignarréttar og aš svipting žessa réttar skapaši stjórnvöldum bótaskyldu.

Yrši nišurstašan eitthvaš į žessa leiš, hefšu stjórnvöld ekkert um žaš aš segja hvar aflanum vęri landaš, žar sem slķkt vęri alfariš į valdi viškomandi śtgeršar, į grundvelli įkvęša eignarréttarins.

Eins og hér hefur veriš rakiš, veršur ekki betur séš en hin svonefnda “fyrningarleiš” gęti oršiš til žess aš žjóšin missi endanlega vald sitt yfir aušlindum fiskimišanna og gęti jafnvel įtt į hęttu himinhįar skašabętur, vęri gerš tilraun til aš nį aflaheimildunum aftur undir yfirrįš stjórnvalda.

Į grundvelli framanritašs er žaš mitt mat aš fyrningaleišin sé beinlķnis hęttuleg žjóšarhagsmunum og žvķ afar stórt skref ķ öfuga įtt viš žaš sem meirihluti žjóšarinnar hefur veriš aš stefna aš.

Gušbjörn Jónsson kt:101041-3289
Höfundur er fyrrv. rįšgjafi og höfundur bókarinnar ”Stjórnkerfi fiksveiša ķ męrmynd”.

      


Hroki af hęstu grįšu

Svona hroka į bara aš svara meš žvķ aš segja žeim aš sękja rétt sinn eftir dómstólaleišinni. Žį komi ķ ljós hver réttarstaša allra er.

Engar samningaumleitanir viš ašila sem ganga fram ķ svona hroka.                 


mbl.is Ķsland getur vel borgaš skuldina
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Undarleg višhorf rįšherranna

Ég horfši į Silfur Egils įšan.  Ég velti fyrir mér hvort Jóhanna og Steingrķmur hafi ekkert žjįlfaš fólk ķ samningatękni ķ kringum sig, sem žau taki mark į. Nišurrif žeirra į samningsstöšu žjóšarinnar er löngu hętt ašvera broslegt. Žaš er oršiš mjög alvarlegt.

Ķ allri samningatękni byggist įrangurinn į tveimur meginatrišum. Annars vegar aš lįta lķta svo śt sem žaš skipti mann engu mįli hvort samningar nįist eša ekki.  Hins vegar aš gera sér sem gleggsta grein fyrir lagalegri réttarstöšu sinni og setja, ķ uppafi, fram žęr ķtrustu kröfur sem hęgt sé aš gera.  Ķ upphafi samningaumleitana er ekki ljįš mįls į neinum tilslökunum; ekki fyrr en slaka veršur vart frį gagnašilanum. Žó samningur vęri okkur brįšnaušsynlegur, lįtum viš sem žaš skipti okkur engu mįli žó umtalsveršan tķma taki aš nį nišurstöšu. Viš eigum okkur skżra mynd af hve mikla eftirgjöf viš viljum fį frį gagnašilanum og sżnum enga eftirvęntingu um skjóta nišurstöšu um samstöšu.

Žessar grundvallarreglur samningsmarkmiša brjóta Jóhanna og Steingrķmur, nįnast ķ hvert skipti sem koma fram ķ fjölmišlum og ręša um Icesave mįliš. Ķ nįnast hverju vištali tala žau um hve okkur sé mikil žörf į aš ljśka žessum samningum sem fyrst, žvķ allt žjóšfélagiš sé ķ gķslingu žessara samnigna.

Gagnašilinn, sem jafnharšan fęr öll žeirra ummęli til sżn, sér glögglega aš žessir forystumenn rķkistjórnarinnar upplifa sig ķ svo mikilli žörf fyrir aš nį samningum. Višbrögš gagnaašilans verša žvķ žau aš gefa lķtiš sem ekkert eftir, žvķ forystumenn okkar séu greišilega aš fara į taugum og upplifi sig ķ mikilli tķmažröng og undir pressu.  Žaš verši žvķ ekki löng biš eftir žvķ aš žau gefist upp og samžykki ķtrustu kröfur, e.t.v. meš örlitlum tilslökunum.  Gagnašilarnir hafa samningstęknina į hreinnu og lįta sem žeir hafi allan tķma framtķšarinnar fyrir sér og žeim liggi ekkert į aš semja. 

Hvernig getum viš vęnst góšrar nišurstöšu meš svona framgöngu?????????????       

             


mbl.is Ekki heilindi hjį stjórnarandstöšu
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Žaš ER mikilvęgt aš kjósa

Ef litiš er til sögunnar, teljast žetta lķklega mikilvęgustu kosningar sem fram hafa fariš frį lżšveldisstofnun. Af hverju skildi ég segja žetta.

 Žįtttakan ķ žessum kosningum fęra stjórnvöldum skilaboš um vilja žjóšarinnar til virkara lżšręšis og vakandi ašhalds aš störfum stjórnmįlamanna; aš žau séu ęvinlega sem best ķ samhljómi viš vilja meirihluta žjóšarinnar.     

Ašalefni žessara kosninga er hvort žjóšin vilji gangast ķ įbyrgš fyrir ótilteknum upphęšum af skuldum einkafyrirtękis ķ gjaldžrotastöšu, og greiša žęr samkvęmt geršum samningi (Svavarssamning) og žeim įkvęšum sem tiltekin eru ķ lögunum sem kosiš er um.

Ef lķtil žįtttaka veršur ķ kosningunum, mį reikna meš aš Bretar og Hollendingar tślki žaš sér ķ hag og verši lķtt sveigjanlegir ķ endurskošun žegar geršra samninga.

Verši žįtttakan lķtil, lķtill munur į milli JĮ og NEi atkvęša og óvenjulega margir sem skila aušu, mun žaš verša tślkaš sem lķtil andstaša žjóšarinnar viš fyrirliggjandi samning og žau lög sem kosiš er um. Žaš mun draga verulega śr įhuga Br. og Holl. viš aš endurskoša žegar gerša samninga.

Fari svo aš meirihluti kjósenda segi JĮ, kemst į bindnandi rķkisįbyrgš į skuld einkafyrirtękis, sem engar lagaskuldbindingar voru um aš rķkissjóšur bęri įbyrgš į. Ķ slķkri stöšu vęri engin įstęša fyrir Br. og Holl. aš breyta žegar geršum samningum, žar sem lagastašfesting er žį komin fyrir rķkisįbyrgš og algjöru réttleysi okkar til aš bera hönd fyrir höfuš okkar, vegna endanlegra kröfuupphęšar.  Įskrift aš įratuga fįtęktarbasli, žar sem flestar aušlindir žjóšarinnar mundu lķklega lenda ķ höndum erlendra ašila.

Ef kosningažįtttaka veršur meiri en samanlagšur atkvęšafjöldi stjórnarflokkanna, ķ sķšustu alžingiskosninum, og umtalsveršur meirihluti kjósenda svörušu meš NEI, er fram komin skżr afstaša stórs hluta žjóšarinnar, fyrir andstöšu viš žį samninga (Svavarssamninginn), sem er undirstaša laganna sem kosiš er um stašfestingu į.

Verši žįtttakan mikil og mikill meirihluti segi NEI, er ekki kominn į neinn bindandi samningur, žar sem Br. og Holl. hafa ekki samžykkt lögin frį sķšasta sumri (meš öllum fyrirvörunum). Žaš mun einnig fęra Br. og Holl. heim žau skilaboš aš žjóšin lįti ekki višgangast aš stjórnmįlamenn hennar séu blekktir til skuldbindinga sem enginn lagagrundvöllur sé fyrir.

Slķk įkvešni žjóšarinnar gęti skilaš įlķka įrangri og landhelgisstrķšiš gerši.

ALLIR ŚT AŠ KJÓSA             


Höfundur

Guðbjörn Jónsson
Guðbjörn Jónsson
F.v. ráðgjafi

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (20.9.): 1
  • Sl. sólarhring: 1
  • Sl. viku: 168
  • Frį upphafi: 149473

Annaš

  • Innlit ķ dag: 1
  • Innlit sl. viku: 149
  • Gestir ķ dag: 1
  • IP-tölur ķ dag: 1

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Sept. 2017
S M Ž M F F L
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband