Bloggfęrslur mįnašarins, mars 2011

Eru sišareglur fręšasamfélagsins hęttulegar réttlęti og lżšręši?

 Um nokkurn tķma hef ég velt žvķ fyrir mér hvort sišareglur hinna żmsu stétta hins svokallaša "fręšasamfélags" geti veriš ein af rótareinkennum žess sišleysis og spillingar sem hér hefur žrifist og dafnaš undanfarin įr? 

Erfitt er aš kynna sér sišareglur til hlķtar, žvķ margar žeirra eru óskrįšar. Aš ešlisžętti hefur mér veriš gefinn sį hęfileiki aš fį sżn į kjarnažętti żmissa mįla. Sį ešlisžįttur hefur leitt til žess aš ég skoša yfirleitt mįl śt frį sjónarmiši lagastošar, réttlętis og viršingar. Nišurstöšur mķnar hafa žess vegna oftast ekki veriš taldar umręšuhęfar. Umręšur um žżšingarmikil mįlefni snśast žvķ oftast um aukaatriši eša tilbśna mistślkun į grundvallaefni hvers mįlefnis.

Ég fékk fyrstu snertingu viš žessar óskrįšu sišareglur fyrir tępum 40 įrum, žegar sżslumašur og sveitarstjórn brutu alvarlega į mannréttindum mķnum og dįnarbśi foreldra minna. Ég gekk į milli margra lögfręšinga ķ leit aš hjįlp, en allir voru svo uppteknir aš žeir gįtu ekki tekiš mįliš aš sér. Aš lokum fann ég gamlan lögfręšing, sem hęttur var störfum. Hann gaf sér tķma til aš hlusta į mig og stašfesta aš žaš vęri mikiš til ķ žvķ aš į mér hefši veriš brotiš. Žar sem hann var hęttur mįlflutningi, leišbeindi hann mér viš aš nį rétti mķnum, m. a. meš žvķ aš ég lęsi mér til ķ lögum. 

Mörgum įrum sķšar kynntist ég afar heišarlegum hęstaréttarlögmanni, sem greinilega var meš hjartaš į réttum staš. Hann gagnrżndi opinberlega vinnubrögš Hęstaréttar. Įberandi breyting varš į framkomu dómstóla ķ hans garš eftir žaš og mörg mįl hans eyšilögš meš hreinum śtśrsnśningum. Hann sį sér ekki fęrt aš lįta mįl skjólstęšinga sinna eyšileggjast svo hann skilaši inn mįlflutningsréttindum sinum og hętti lögmennsku.

Žegar ég fór aš lęra rekstrarfręši, rakst ég į sömu žöggunarreglur ķ žeim geira. Ég gagnrżndi oft augljóslega villandi framsetningu hagfręšinga. Afleišing žess varš sś aš til mķn var sendur mašur, til aš leišbeina mér um umręšuhefš į žessum vettvangi. Žegar ég sinnti žeirri leišsögn ekki, var mér bošin vel launuš staša. Žegar kom aš śtfęrslu į hvaš ķ starfinu fęlist, var eitt af žvķ aš ég tjįši mig ekki opinberlega um žjóšfélagsmįlefni. Um žetta leiti skrifaši ég oft blašagreinar. Ég fór žvķ heim, hugsaši mįliš og skrifaši svo grein žar sem ég lét žess getiš aš starfskraftar mķnir vęru til sölu, en sannfęringin ekki.

Žau įr sem ég sinnti fjįrmįlarįšgjöf fyrir fólk ķ skuldavanda, kom oft til alvarlegs įgreinings viš lögmenn vegna innheimtuašgerša. Einnig var ég oft erfišur fyrrverandi kollegum śr bankakerfinu, žar sem ég žekkti allar reglur žeirra. Ég fékk žvķ oft aš heyra aš ég vęri of krefjandi ķ framsetningu. Ég ętti ekki aš gagnrżna svona beint. Undir slķkt gętu engir viškomandi fagašilar tekiš. Ręddi ég žessi mįl t. d. viš framkvęmdastjóra Lögmannafélagsins, sem sagšist einungis geta rętt žetta óformlega viš sķna menn. Ef bein kęruatriši bęrust, yršu žau skošuš. Slķkt bar engan įrangur fyrr en afrit kęrunnar var einnig sent dómsmįlarįšuneyti til kynningar. Žį varš smį breyting um tķma, en bara mešan undirbśin var įrįs į mig og ég geršur ótrśveršugur, meš ašstoš fjölmišla.

Ķ skjóli hinna óskrįšu sišareglna, og óvandašra vinnubragša i fręšasamfélaginu, sem af slķkri žöggun leišir, hefur žjóšfélagiš sem heild og fjölmargir einstaklingar į margan hįtt veriš sviptir tekjum og tilvistargrunni. Meš įrunum og aukinni fjölbreytni tjįningarforma, hefur žessi žöggun oršiš augljósari. Framkvęmendur óheišarleika og óréttlętis eru einnig oršnir sér žess mešvitašir aš allt fręšasamfélagiš er oršiš svo sišspillt aš žaš leitar meira segja aš réttlętingu žess aš fyrir Alžingi séu lögš lagafrumvörp sem augljóslega bera ķ sér stjórnarskrįrbrot.

Augljósasta dęmiš um žöggunina į afbrotum fręšasamfélagsins, er žöggunin sem rķkir um hiš alvarlega lögbrot ęšsta dómsstigs žjóšarinnar, Hęstaréttar, er hann įn allra lagaheimilda ógilti nżveriš kosningar til stjórnlagažings. Ég ritaši Hęstarétti strax bréf, žar sem ég fór fram į aš žeir endurskošušu įkvöršun sķna, vegna skorts į lagaheimildum žeirra til aš taka, beint fyrir Hęstarétt, hinar framlögšu kęrur. Samkvęmt lögum ęttu žęr aš fara til viškomandi lögreglustjóra, žašan fara ķ įkęruferli til hérašsdóms, įšur en Hęstiréttur gęti tekiš žęr til śrskuršar. Žó bréfiš vęri efnislega rétt, hvaš lagaforsendur varšar, og afrit af žvķ sent fjölmišlum, vefmišlum og żmsum ķ stjórnsżslunni, gerist ekkert.

 Į einum žeirra mörgu funda sem haldnir voru um stjórnlagažingiš, eftir śrskurš Hęstaréttar, oršaši ég žessi lögbrot réttarins. Žar talaši menntašur lögfręšingur sem hiklaust sagši frį žvķ aš ķ nįminu vęri lagt upp meš aš lögmenn gagnrżndu ekki beint og opinberlega vinnubrögš annarra lögmanna eša dómstóla. Žessi orš hans vöktu enga athygli, lķkt og öllum fyndist sjįlfsagt aš žessir mikilvęgu framkvęmdaašilar réttarfars og réttlętis hefšu samfélagiš ķ gķslingu slķkar žöggunar, sem leišir af slķkum sišareglum. 

Nś er svo komiš aš svo til daglega er fjallaš um alvarleg sišferšisbrot, ósannyndi og beinan óheišarleika, ķ flestum fjölmišlum og vefmišlum. Gagnrżni į slķka framgöngu vekur tiltölulega litla athygli. Hugsanlega er žaš ein af įstęšunum fyrir žvķ aš menn fara sķfellt minna ķ felur meš slķk afbrot. Žeir vita sem er aš fręšasamfélagiš gagnrżnir žį ekki opinberlega fyrir slķkan óheišarleika. Eina gagnrżnin sem heyrist er frį okkur, almenningi ķ žessu samfélagi, sem hvorki fręšasamfélagiš, stjórnkerfiš né dómskerfiš hlustar į, eša tekur mark į. Hvaš getur, viš žessar ašstęšur, oršiš sišręnni vitund til bjargar?  


Vill ĮFRAM hópurinn sigur meš óheišarleika?

Žegar horft er til žess į hvern hįtt JĮ hópurinn sękist eftir fylgi viš sjónarmiš sķn, vekur athygli hve óheišarleiki er žar įberandi. Ķ žessum pistli veršur sérstaklega litiš til auglżsingar į bls. 7, ķ Fréttablašinu ķ dag, föstudaginn 25. mars 2011. Žar hvetur žessi hópur fólk til kynni sér Icesave- samninginn og taki sķšan upplżsta įkvöršun 9. aprķl n.k. Žeirri hvatningu er ég sammįla, en ekki žeim óheišarleika sem birtist ķ auglżsingunni.

Sem ašalįhersla er notuš hin augljóslega falsaša uppsetningu RŚV į skošanakönnun Capacent, žar sem sagt var aš 62 % kjósenda ętlušu aš segja JĮ viš Icesave III. Žegar tölur könnunarinnar eru skošašar kemur hins vegar ķ ljós aš žeir sem svörušu JĮ, eru langt innan viš helming žeirra sem svörušu.

Nęsti uppslįttur auglżsingarinnar er eftirfarandi: "Margir telja okkur ekki skylt aš greiša Icesave- skuldina en viš teljum žaš betri kost aš samžykkja samninginn og ljśka mįlinu meš sįtt."

Žaš vekur athygli mķna aš žarna eru settar žrjįr įherslur. Auglżsendur viršast ekki telja sig meš žeim sem ekki telja okkur skylt aš greiša Icesave. Žeir segjast žvķ telja žaš betri kost aš borga. Engin rök eru tiltekin er sżni af hverju žaš sé betri kostur aš borga. Ķ žrišja lagi er sagt aš meš žvķ aš borga, žį ljśkum viš mįlinu meš sįtt.

Ķ žessu višhorfi auglżsenda felst fullkomin višurkenning į žvķ aš Bretar og Hollendingar eigi kröfurétt į hendur rķkissjóši Ķslands. Og ķ žvķ ljósi sé best fyrir okkur aš ljśka mįlinu meš sįtt. Hverjar eru svo megin forsendur žess aš auglżsendur vilji gera sįtt ķ mįlinu. Um žaš segja žeir ķ auglżsingunni:

"Viš viljum leysa deilur meš samningum og sś leiš mun hafa góš įhrif į samskipti okkar viš umheiminn."

Ķ žessu felst višurkenning į aš skattgreišendum komandi įra beri aš greiša skuld einkafyrirtękis, įn žess aš kröfu hafi veriš lżst į hendur tryggingasjóši žess. Dįlķtiš broslegt er aš horfa til žess stęrilętis sem felst ķ nišurlagi setningarinnar. Žaš er eins og umheimurinn standi į öndinni yfir žvķ hvernig viš afgreišum žetta mįl. Hann sé tilbśinn aš snśa viš okkur baki. Sannleikurinn er sį aš einungis örlķtiš brot af "umheiminum" veit eitthvaš um Ķsland og enn minna brot af umheiminum veit eitthvaš um Icesave.

Žrišja stašhęfingin ķ auglżsingunni er eftirfarandi: "Dómstólaleišin er leiš óvissu og įhęttu. Mįliš mun dragast ķ mörg įr og nišurstašan er ķ algjörri óvissu."

Žessi stašhęfing er einkar athyglisverš. Svo er aš sjį sem enginn efi komist aš ķ huga auglżsenda um aš dómsmįl verši rekiš į hendur okkur vegna Icesave. Ekki veršur betur séš en sś nišurstaša byggist fyrst og fremst į hręšslu og algjörum skorti žekkingar į EES samningnum, sem er grundvöllur samskipta okkar viš ESB rķkin.

Fyrsti hluti EES samningsins hefur svipaša stöšu og stjórnarskrį okkar. Žar er aš finna žęr grundvallarreglur sem samningurinn og samskipti ašila skulu byggja į.

Flestum er ljóst aš grundvöllur EES samningsins byggist į jafnréttishugtakinu; um jafna stöšu allra, innan sömu greinar, į sama markaši. Um žaš segir svo ķ 1. hluta samningsins um EES, eins og hann birtist ķ lögum nr. 2/1993, en žar segir svo ķ e. liš 2. tölulišar 1. gr. um žaš samskiptakerfi sem gilda skuli.

   "aš komiš verši į kerfi sem tryggi aš samkeppni raskist ekki og aš reglur žar aš lśtandi verši virtar af öllum;..." (Įhersluletur setti G.J.)

Žarna er beinlķnis sagt aš ein af grundvallarreglum EES samstarfsins sé aš raska ekki samkeppni. Ekki er um žaš aš ręša ķ žessum samning, aš stjórnvöld hvers lands framselji stjórnunarvald innan sķns lands, ķ hendur stjórnvalda ķ öšru rķki. Žess vegna er žaš į valdi og įbyrgš stjórnvalda ķ hverju rķki fyrir sig aš gęta žess aš jafnręši sé meš öllum rekstrarašilum sömu greinar į sama markaši, sama frį hvaša landi innan samningsins hann kemur. Honum ber aš fara eftir öllum sömu reglum og ašrir žurfa aš hlķta.

Fram hefur komiš aš Bresk stjórnvöld hafi heimilaš Landsbankanum aš taka viš innlįnum ķ śtibśi sķnu ķ London. Breskir bankar eru žįtttakendur ķ breska Tryggingasjóši innistęšueigenda. Ķ ljósi žess, sem og jafnręšisreglunnar, var breskum stjórnvöldum skylt aš gęta žess aš samkeppni raskist ekki. Įšur en žau veittu Landsbankanum leyfi til móttöku innlįna, bar žeim aš sjį til žess aš, śtibś hans ķ London vęri meš fullgilda innistęšuvernd ķ Tryggingasjóši innistęšueigenda į Bretlandi, į sama hįtt og ašrir bankar į sama markašssvęši.

Samkvęmt framangreindri grundvallarreglum EES samstarfsins, mįttu bresk stjórnvöld ekki gefa śt heimild til śtibśs Landsbankans ķ London, til móttöku og įvöxtunar innlįna, fyrr en framangreind trygging innistęšna ķ breskum tryggingasjóši lęgi fyrir. Nema žvķ ašeins aš bresk stjórnvöld tękju sjįlf įhęttu af bakįbyrg, fyrir jafnri stöšu innlįnseigenda ķ śtibśi Landsbankans ķ London, viš innlįnatryggingar ķ öšrum starfandi bönkum į sama markašssvęši. Annaš hefši veriš mismunun į réttarstöšu innistęšueigenda, en žaš žį um leiš mismunun į markašsstöšu og röskun į samkeppni um innlįn.

Ķ ljósi žessa, veršur dómstóll sem fjalla ętti um slķkt mįl aš vķkja afar langt frį grundvallarreglu réttlętis, til aš heimila saksókn į hendur ķslenska rķkinu, vegna vanefnda Breta og Hollendinga į e. liš 2. tölulišar 1. greinar grundvallarreglna EES samningsins. Samkvęmt žessu įkvęši į ķslenska rķkiš ekki einu sinni ašild aš mįlinu og veršur žvķ ekki lögsótt til neinnar įbyrgšar į skuldakröfum į hendur Landsbankanum. Ekki heldur ķslenski tryggingasjóšurinn.

Ķ fjórša og sķšasta liš stašhęfingar ķ framangreindri auglżsingu JĮ hópsins, segir eftirfarandi: "Samžykkt samningsins styrkir lįnshęfismat Ķslands, erlent lįnsfé fęst til uppbyggingar, hagvöxtur eykst og atvinnuleysi minnkar."

Svo mörg voru žau orš. Enginn veit enn hvaša upphęš veršur til innheimtu samkvęmt samningnum um Icesave III. Enginn óhįšur ašili hefur veriš fenginn til aš sannreyna upplżsingar skilanefndar gamla Landsbankans. Žarna er į feršinni sömu ašilar sem stöšugt fęršu okkur rangar upplżsingar um stöšu bankanna, žar til žeir hrundu. Žaš er žvķ afar lķtil fyrirhyggja ķ žvķ aš taka óendurskošašar nišurstöšur žessara ašila sem stórasannleika um hve miklar eignir komi frį bśi Landsbankans til greišslu Icesave III.

Samkvęmt samantekt AGS eru skuldir žjóšarbśs okkar žaš miklar aš til greišslufalls horfi. Žaš er žvķ afar undarleg framsetning hjį JĮ hópnum, aš meš žvķ aš auka viš skuldir okkar og vaxtaśtgjöld, munum žaš styrkja lįnshęfismat Ķslands. Slķk fullyršing flokkast nś frekar undir óįbyrgan žekkingarlausan įróšur, en vera hvati til endurreisnar į efnahagslķfi žjóšar okkar. Hvaš rekur fólk įfram ķ slķkri vitleysu, gegn hagsmunum žjóšar sinnar, er mér hulin rįšgįta.

Ķ ljósi žeirrar skuldastöšu sem žjóšarbśiš er ķ, er žaš ķ besta falli villtur draumur įhęttufķkils ķ fjįrhęttusękni, aš ętla aš taka meira fé aš lįni erlendis, mešan ekki er bśiš aš tryggja greišsluflęši komandi įra, vegna žeirra lįna sem nś žegar eru ķ farvegi endurgreišslu. Heyrst hefur aš nettó gjaldeyristekjur okkar į įri, žegar bśiš er aš greiša naušsynlegan innflutning į matvörum, bensķni, olķum og öšrum rekstrarvörum tekjuskapandi śtflutningsgreina, eigum viš eftir jafnvirši eitthvaš rśmra 100 milljarša króna.

Vextir af žegar veittum erlendum lįnum okkar nema mörgum tugum milljarša į įri. Ef viš ętlum aš veita afkomendum okkar einhverja möguleika į aš lifa ķ samręmi viš tękni og žekkingu samtķma sķns, veršum viš aš leggja okkur fram um aš greiša nišur žęr skuldir sem nślifandi kynslóšir hafa hlašiš upp į u. ž. b. 30 įra tķmabili. Ef viš settum stefnuna į aš komast śt śr žessum skuldum į c. a. 20 įrum, gęti žaš žżtt aš viš žyrftum aš leggja til hlišar 50 - 70 milljarša į įri hverju, til skuldauppgjörs, fyrir utan vaxtagreišslur.

Eins og stašan er nś ķ fjįrmįlum heimsins, er śtilokaš aš reikna meš öšru en žó nokkrar vaxtahękkanir verši į komandi įrum. Aš vķsu er einnig lķklegt aš raunvirši gjaldmišla falli einnig, sem mundi lękka skuldir okkar. Žvķ mišur er einnig lķklegt aš verš į helstu śtflutningsvörum okkar muni einnig lękka, vegna samdrįttar ķ fjįrmįlum, sem valda mun veltusamdrętti ķ flestum žjóšfélögum, hjį miklum meirihluta žegna žeirra. Fyrirsjįanlegt er žvķ aš į nęstunni munum viš ekki stunda mikla uppbyggingu, meš auknu erlendu lįnsfé, nema viš ętlum aš stefna žjóšinni ķ gjaldžrot.

Hins vegar er okkur afar mikilvęgt aš efla svo trśveršugleika pólitķskra stjórnenda landsins, sem og trśveršugleika žingmanna, aš žess sjįist greinileg merki ķ störfum žeirra, aš žeir žekki žarfir og möguleika žjóšfélagsins og setji heildarhagsmuni framar sér- og eiginhagsmunum.

Til uppbyggingar atvinnusköpunar og aukins hagvaxtar, eigum viš ķ raun einungis eina fęra leiš. Hśn er sś aš tryggja hér trausta samstöšu žjóšar, žings og stjórnvalda, svo erlendir ašilar sjįi sér langtķmahagsmuni ķ aš leggja hér fram, ķ eigin įhęttu, fjįrmuni til uppbyggingar gjaldeyrisskapandi starfsemi, sem skili tekjum ķ rķkiskassann.

Aš lokum tek ég undir meš nišurlagsoršum JĮ hópsins ķ auglżsingu sinni, en žau er eftirfarandi:

"Kynnum okkur mįliš og kjósum žaš sem er best fyrir land og žjóš."

Ég į sömu óskir til handa žjóš minni. Og eftir aš hafa kynnt mér allar ašstęšur ķ nśtķš og nęstu sżnilegu framtķš, hef ég įkvešiš aš segja NEI viš Icesave III.  

 


Bréf til ESB

 

Ķslandi 18.03 2011

Mr Herman Van Rompuy

European Council

Rue de la Loi 175

B-1048 Brussels

Kęri herra Van Rompuy

Haustiš 2008 hrundi nįnast allt ķslenska bankakerfiš (90%) į nokkrum dögum og žar meš Landsbankinn og śtibś hans ķ London og Amsterdam (Icesave-reikningarnir). Samkvęmt grundvallarreglu EES samningsins viršist jafnréttishugtakiš um jafna stöšu allra į markaši vera undirstaša alls samstarfs innan Evrópusambandsins. Žaš kemur skżrt fram ķ 1. hluta samningsins um EES eins og hann birtist ķ ķslenskum lögum nr. 2/1993 en žar segir svo ķ e. liš 2. tölulišar 1. gr:

 

„aš komiš verši į kerfi sem tryggi aš samkeppni raskist ekki og aš reglur žar aš lśtandi verši virtar af öllum" (Įhersluletur er bréfritara) Žarna er beinlķnis sagt aš ein af grundvallarreglum EES samstarfsins sé aš raska ekki samkeppni.

 

Ķ ljósi žessa veršur ekki betur séš en breskum og hollenskum stjórnvöldum hafi boriš skylda til aš sjį til žess aš śtibś Landsbanka, ķ London og Amsterdam, hefši fullgildar tryggingar innlįna ķ Tryggingasjóšum innistęšueigenda ķ viškomandi löndum. Annaš hefši veriš mismunun į markaši annars vegar ķ óhag fjįrmagnseigenda en hins vegar til hagsbóta fyrir Landsbankann.

Bretar og Hollendingar tóku Icesave einhliša śr ešlilegum farvegi réttarfars yfir ķ hiš pólitķska umhverfi. Į žeim grundvelli krefja žeir ķslenska skattgreišendur af mikilli hörku um endurgreišslu žeirra innlįna sem tryggš įttu aš vera ķ bresku og hollensku innistęšutryggingakerfi eins og EES reglurnar kveša skżrt į um.

Fyrstu višbrögš ķslenskra stjórnvalda voru aš žau hefšu veriš beitt ofrķki og vildu žvķ fara meš mįliš fyrir dómstóla. Bretar og Hollendingar höfnušu žvķ en įšur höfšu Bretar sett hryšjuverkalög į Ķsland og Landsbankann. Bretar stöšvušu ķ framhaldinu starfsemi Kaupžings-banka (Singer & Friedlander) ķ London og féll žį stęrsta fjįrmįlafyrirtęki Ķslands.

Vegna harkalegra višbragša Breta og Hollendinga lokašist fyrir flęši fjįrmagns til og frį Ķslandi. Meš žvķ voru rķkisfjįrmįl Ķslands tekin ķ gķslingu. Žess vegna uršu Ķslendingar aš samžykkja aš semja um Icesave-skuldina til aš fį ašstoš Alžjóšagjaldeyrissjóšsins. Krafa AGS um žetta atriši kom fyrir samstilltan žrżsting Breta, Hollendinga og ESB-žjóšanna aš gangast undir Icesave-kröfurnar.

Nśverandi Icesave-samningar geta kostaš okkur hįlf fjįrlög ķslenska rķkisins. Ef neyšarlögin frį žvķ ķ október 2008 verša dęmd ógild verša Icesave-kröfurnar tvöföld fjįrlög rķkissjóšs. Ķslenskur almenningur į erfitt meš aš sętta sig viš aš bera žessar byršar vegna fjįrglęfrastarfsemi einkabanka. Byršar sem ķ raun tilheyra tryggingasjóšum Breta og Hollendinga samkvęmt grunnreglum EES um jafna samkeppnisstöšu śtibśa Landsbankans ķ žessum löndum viš ašra banka į sama markašssvęši.

Ķslenska žjóšin mun kjósa um nżjasta Icesave-samninginn žann 9. aprķl nęst komandi. Viš höfnušum žeim sķšasta. Žess vegna finnst okkur undirritušum įrķšandi aš fį svör viš eftirfarandi spurningum fyrir žann tķma.

1. Hvers virši eru žrķhliša samningar (Icesave samningarnir) žar sem tveir ašilar samningsins hafna ešlilegri mįlsmešferš og ķ krafti ašstöšu sinnar neyša žrišja ašilann aš samningaborši til aš fjalla um mįlefni sem allar lķkur benda til aš séu uppgjörsmįl Landsbankans viš innistęšutryggingakerfi Breta og Hollendinga?

2. Hvers vegna var Ķslendingum meinaš aš verja sig fyrir žar til bęrum dómstólum um réttmęti krafna Breta og Hollendinga haustiš 2008?

3. Ķ ljósi žess aš Landsbankinn varš aš fara eftir breskum lögum hvers vegna var honum žį heimilaš aš taka viš innlįnum įšur en bankinn var bśinn aš tryggja sig hjį breska innistęšutryggingasjóšnum?

 

3.1 Veitti žaš bankanum ekki óešlilegt forskot į markaši aš vera undanskilinn žeirri kröfu?

 

3.2 Var hagur breskra neytenda ekki fyrir borš borinn meš žvķ aš leyfa Landsbankanum aš tryggja sig meš minni kostnaši en ašrir į markaši?

 

 

3.3 Ętlar ESB aš lįta Breta og Hollendinga komast upp meš aš brjóta grunnreglur EES samningsins um jafna stöšu fyrirtękja į sama markaši ?

4 Samrżmist žaš stefnu ESB aš žegar einkabanki veršur gjaldžrota myndist krafa į skattfé almennings?

5 Er innistęšutryggingakerfi einhvers Evrópulands nógu öflugt til aš standa undir falli 90% af bankakerfinu ķ landi sķnu?

6 Hver verša višbrögš ESB ef ķslenskur almenningur hafnar nżjustu Icesave samningunum žann 9. aprķl n.k?

Viršingarfyllst og meš ósk um góš svör

Įsta Hafberg, hįskólanemi

Baldvin Björgvinsson, raffręšingur / framhaldsskólakennari

Björn Žorri Viktorsson, hęstaréttarlögmašur

Elinborg K. Kristjįnsdóttir, fyrrverandi blašamašur, nśverandi nemi

Elķas Pétursson, fv. framkvęmdarstjóri

Gušbjörn Jónsson, fyrrverandi rįšgjafi

Gušmundur Įsgeirsson, kerfisfręšingur

Gunnar Skśli Įrmannsson, lęknir

Haraldur Baldursson, tęknifręšingur

Helga Garšasdóttir, hįskólanemi

Helga Žóršardóttir, kennari

Inga Björk Haršardóttir, kennari/myndlistakona

Karólķna Einarsdóttir, lķffręšingur og kennari

Kristbjörg Žórisdóttir, kandķdatsnemi ķ sįlfręši

Kristjįn Jóhann Matthķasson, fv sjómašur

Pétur Björgvin Žorsteinsson, djįkni ķ Glerįrkirkju

Rakel Sigurgeirsdóttir, framhaldsskólakennari

Sigurjón Žóršarson, lķffręšingur

Sigurlaug Ragnarsdóttir, listfręšingur

Steinar Immanśel Sörensson, hugmyndafręšingur

Žorsteinn Valur Baldvinsson Hjelm, eftirlitsmašur

Žóršur Björn Siguršsson, starfsmašur Hreyfingarinnar

 

Svör og eša spurningar skal senda til Gunnars Skśla Įrmannssonar Seišakvķsl 7 110 Reykjavķk Ķsland gunnarsa@landspitali.is

Afrit sent til żmissa rįšamanna ESB og EFTA, viškomandi rįšuneyta Bretlands, Hollands og Ķslands auk evrópskra fjölmišla.  


Icesave og EES reglurnar.

Žaš er skošun Breta, aš vegna EES reglna, berum viš fulla įbyrgš į innlįnasöfnun Landsbankans į Icesave reikningana. Hver eru rökin fyrir žessu? Jś, žau eru, aš vegna žess aš afgreišslustašur Landsbankans ķ London var śtibś frį ašalbankanum ķ Reykjavķk, žį beri ašalbankinn alla įbyrgš į śtibśinu ķ London. En er žaš svo? Hvaš segja grunnreglur EES samningsins um žaš?

Žęr segja aš Ķslenskur banki geti stofnaš śtibś į Bretlandi. Til žess aš gera slķkt, žarf einungis aš tilkynna til breskra stjórnvalda, aš fyrirhugaš sé aš opnuš verši bankažjónusta ķ London. En žarf ekkert meira? Jś, vegna EES reglna, verša Bresk stjórnvöld aš samžykkja starfsemina. En Landsbankanum ber aš sjį til žess aš starfsemin lśti öllum sömu reglum og ašrar bankastofnanir į sama markaši žurfa aš fara eftir.

Hvers vegna er žaš? Hvers vegna getur ekki ķslenskur banki feriš eftir ķslenskum lögum og reglum ķ starfi śtibśs sķns ķ London? Žaš er vegna žess aš jafnręšisregla EES samningsinskvešur į um aš ALLIR samkeppnisašilar, į sama markašssvęši, skuli fara eftir sömu reglum. Žannig standi allir jafn rétthįir ķ samkeppninni. Ķ pistli mķnum frį 26. febrśar s. l. skrifa ég:

"Flestum er ljóst aš grundvöllur EES samningsins er jafnréttishugtakiš, um jafna stöšu allra į markaši. Um žaš segir svo ķ 1. hluta samningsins um EES, eins og hann birtist ķ lögum nr. 2/1993, en žar segir svo ķ e. liš 2. tölulišar 1. gr.

"aš komiš verši į kerfi sem tryggi aš samkeppni raskist ekki og aš reglur žar aš lśtandi verši virtar af öllum;..."

Žar sem įhersluletri er bętt viš, er žaš gert af höfundi žessara skrifa. Žarna er beinlķnis sagt aš ein af grundvallarreglum EES samstarfsins sé aš raska ekki samkeppni."

Žetta er reglan sem gerši Bretum skylt aš kanna allar reglur um starfshętti žess śtibśs sem Landsbankinn ętlaši aš opna ķ Bretlandi. Žeir gįtu einungis veitt leyfi til opnunar śtibśsins, aš bankinn ętlaši aš starfa eftir öllum sömu reglum og öšrum bankastofnunum var skylt aš gera.

Rétt er aš hafa ķ huga, aš žegar śtibśiš ķ London var opnaš, var ķ fyrstu ekki įformaš aš taka viš almennum innlįnum. Žess vegna var ekki gengiš frį žvķ aš śtibśiš hefši sömu innlįnatryggingar og ašrir bankar.

Sķšar sękir Landsbankinn um aš mega taka viš innlįnum ķ śtibśi sķnu ķ London. Bretar žurfa aš veita žetta leyfi, aš uppfylltum sömu skilmįlum og gilda um ašra banka į markašssvęšinu, sem taka viš innlįnum. Eins og framangreind jafnręšisregla EES samningsins vķsar til, bar breskum stjórnvöldum aš sannfęrast um aš śtibś Landsbankans ķ London, hefši gilda innlįnatryggingar ķ sama tryggingasjóši og ašrar bankastofnanir, į sama markašssvęši. Annaš hefši veriš mismunun, sem brotiš hefši gegn framangreindum įkvęšum jafnręšis, og žar meš raskaš jafnvęgi ķ samkeppni.

Žó afgreišslustašur Landsbankans ķ London, vęri śtibś frį Ķslandi, varš žaš ķ einu og öllu aš fara eftir lögum og reglum slķkra stofnana ķ Bretlandi. Žeir gįtu ekki stundaš starfsemi žar undir ķslenskum lögum og reglum, frekar en erlendir ašilar geta stundaš, hér į landi, višskipti eša starfsemi undir lögum og reglum heimalands sķns. Starfsemi śtibśs Landsbankans ķ London var žvķ, frį fyrsta degi, hįš öllum starfsreglum žarlendra banka. Žar meš tališ upplżsingum til fjįrmįlaeftirlits Breta og eftirlits frį žeirra hendi. Nįkvęmlega eins og allar ašrar bankastofnanir į sama markašssvęši, samanber framangreinda EES reglu um jafna stöšu į markaši.

Žaš liggur žvķ ljóst fyrir, aš Bresk stjórnvöld gįtu ekki heimilaš śtibśi Landsbankans ķ London, aš taka viš innlįnum žar ķ landi, nema bankinn vęri bśinn aš tryggja sér tilskylda ašild aš tryggingasjóši innlįna žar ķ landi. Annaš hefši veriš alvarleg markašsleg mismunun, og žar meš GRÓFT BROT į grunnreglum EES samningsins.

Į sama hįtt BAR breska fjįrmįlaeftirlitinu aš hafa fullkomiš eftirlit meš allri innlįnasöfnun śtibśs Landsbankans, į nįkvęmlega sama hįtt og žaš hafši eftirlit meš innlįnum annarra bankastofnana į sama markašssvęši. Framangreind jafnręšisregla EES samningsins lagši žeim žęr skyldur į heršar. Undan žeirri skyldu įttu žeir enga undankomuleiš.

Žó žeir, af ótta viš pólitķskar afleišingar heima fyrir, reyni aš skella skuldinni į ķslenska žjóš, sem enga įbyrgš ber į hugsanlegum vanefndum Breta į aš uppfylla jafnręšisskyldu EES samningsins.

Bresk stjórnvöld, bera žvķ tvķmęlalaust fulla bótaįbyrgš, gagnvart löndum sķnum, sem töpušu innlįnum sķnum. FYRST OG FREMST vegna vanrękslu breskra stjórnvalda į aš uppfylla grundvallarskyldur sķnar um jafna stöšu samkeppnisašila į sama markaši, samkvęmt EES reglunum hér aš framan.

Hér hafa einungis veriš dregin upp fįein ašalatriši varšandi fjarstęšukenndar kröfur Breta um aš skattgreišendur į Ķslandi borgi tjón, sem varš į Bretlandi. Žar töpušu fjįrmagnseigendur ķ ŽEIRRA heimalandi fjįrmunum, fyrst og fremst, VEGNA ŽEIRRA EIGIN TRASSASKAPAR OG EFTIRLITSLEYSIS.

Mešan EES samningnum er ekki breytt, liggur alveg klįrlega fyrir aš Bretar eiga ekki möguleika į lögsókn gegn Ķslendingum, vegna žess tjóns sem žeir sjįlfir ollu fjįrmagnseigendum sķnum. OG, žar sem Hollendingar eru lķka ašilar aš EES samningnum, gilda allar sömu mįlsreglur um žį og žęr sem raktar eru hér aš framan.

Af žessu tilefni spyr ég. Hvar er heilabśiš ķ öllum FRĮBĘRU lögfręšingunum okkar, fyrst allir žegja um žessa mikilvęgu réttarstöšu okkar ķ Icesave- mįlinu ????????????????????????  


Höfundur

Guðbjörn Jónsson
Guðbjörn Jónsson
F.v. ráðgjafi

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (20.9.): 1
  • Sl. sólarhring: 1
  • Sl. viku: 168
  • Frį upphafi: 149473

Annaš

  • Innlit ķ dag: 1
  • Innlit sl. viku: 149
  • Gestir ķ dag: 1
  • IP-tölur ķ dag: 1

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Sept. 2017
S M Ž M F F L
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband