Bloggfęrslur mįnašarins, aprķl 2012

Er ekki žörf į hęfnisprófi fyrir žingmenn???

ķ mešfylgjandi skrifum velti ég m. a. fyrir mér įstęšum fyrir stöšugt endurteknum óvitaskap ķ löggjafarstörfum žingmanna. Er meiri žörf į aš strįkur į léttu bifhjóli, mašur į lyftara, eša kona sem passar barn sanni hęfni sķna til starfsréttinda, en žingmašur žurfi ķ engu aš sanna hęfni sķna og žekkingu til žess starfs sem hann sękist eftir?                            
Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Fjölbreytt gagnrżni į Kvótafrumvörpin.

Athyglisvert er aš lesa gagnrżni żmissa fręšimanna į kvótafrumvörp stjórnvalda. Hugmyndafręši aš baki żmsum athugasemdum er merkileg en um leiš nokkuš talandi um heišarleika žeirra sem slķkar umsagnir vinna. Lķtum į dęmi.  Įliti Bonafide lögmanna, žeirra Lśšvķks Bergvinssonar, fyrrverandi žingmanns samfylkingar og Sigurvins Ólafssonar, er m. a.

"Enn fremur veršur ekki betur séš en aš įkvęši um įlagningu og innheimtu sérstaks veišigjalds fari gegn banni stjórnarskrįrinnar um afturvirka skattheimtu,« en ķ umfjöllun um žetta atriši var 77. grein stjórnarskrįrinnar skošuš. Žį segir aš auk žess leiki vafi į um aš įkvęšin aš baki skattlagningunni uppfylli skilyrši stjórnarskrįr um skżrleika."

Žarna gera žessir įgętu lögmenn tilraun til aš jafna aušlyndagjaldi viš skattheimtu. Žaš er afar langsótt, sérstaklega af fyrrverandi žingmanni, žar sem aušlyndagjald er grunngjald tekjuöflunar og žvķ frįdrįttarbęrt gagnvart skattlagningu. En 77. gr. stjórnarskrįr hljóšar svo:

"77. gr. [Skattamįlum skal skipaš meš lögum. Ekki mį fela stjórnvöldum įkvöršun um hvort leggja skuli į skatt, breyta honum eša afnema hann.

 Enginn skattur veršur lagšur į nema heimild hafi veriš fyrir honum ķ lögum žegar žau atvik uršu sem rįša skattskyldu."

Žaš er varla hęgt aš gera minni kröfur til lögmanna en aš žeir kunni aš lesa raunskilning stjórnarskrįr. Žessa lögmenn viršist vanta eitthvaš į žaš, eša žeir viršist tilbśnir aš ljį nafn sitt viš misnotkun į stjórnarskrįnni. En įfram segir ķ umfjöllun Mbl:

Ķ samantekt segja lögmennirnir aš meš frumvörpunum sé gengiš mjög nęrri margvķslegum réttindum sem stjórnarskrįrgjafinn hefur tališ naušsynlegt aš vernda og žvķ lķklegt aš verši žau aš lögum óbreytt muni hefjast miklar og langvarandi deilur fyrir dómstólum um réttmęti laganna. Segir žar aš hugmyndir frumvarpshöfunda séu ekki lķklegar til aš skapa sįtt um umhverfi fyrirtękja ķ sjįvarśtvegi, »žrįtt fyrir aš žaš sé yfirlżstur tilgangur žeirra«.

Taka mį undir meš lögmönnunum aš hugmyndir frumvarpshöfunda séu ekki lķklegar til aš skapa sįtt um umhverfi fyrirtękja ķ sjįvarśtvegi.  Hins vegar er įmęlisvert aš kasta fram jafn žżšingarmiklu atriši eins og žvķ aš meš frumvörpunum sé gengiš mjög nęrri margvķslegum réttindum sem stjórnarskrįrgjafinn hefur tališ naušsynlegt aš vernda. - Hvaša réttinda er žarna veriš aš vķsa til?  Žaš er beinlķnis ókurteisi gagnvart lesendum aš leita ekki frekari heimilda um hvaša réttindi er žarna um aš ręša.    Og įfram segir ķ umfjöllun Mbl:

Verši frumvörpin aš lögum muni nżjar reglur hafa mikil įhrif į žróun sjįvarśtvegsfyrirtękja į nęstu misserum. Lķklegt sé aš minni fyrirtęki muni sameinast žeim stęrri, a.m.k. žeim sem hafa bęši veišar og vinnslu į sinni hendi. Lķklegt sé aš fyrirtękjum fękki og óstöšugleiki, sem deilur um regluverk skapi, komi til meš aš gera erfitt fyrir nżliša aš fjįrmagna sig vegna óvissunnar.

Ķ žessari mįlsgrein snśa lögmennirnir nįnast öllum stašhęfingum į haus.  Rétt er aš verši frumvörpin aš lögum mun žaš hafa mikil įhrif į fyrirtęki ķ sjįvarśtvegi. Mestar lķkur eru į žvķ aš minni śtgeršir verši hagkvęmari af tvennum įstęšum. Annars vegar er žar oftast um ódżrari og minni skip aš ręša, sem bęši eru minna skuldsett og hafa lęgri rekstrarkostnaš į hvert tonn afla. Lķklega veršur smįbįtaśtgeršin hagkvęmust og strandveišarnar, žaš sem skilar mestri aršsemi fyrir žjóšarbśiš.

 Ķ annarri umfjöllun į sķšum Mbl. ķ dag, mišvikudaginn 25. aprķl 2012, er vitnaš ķ įlit KPMG endurskošunar og rętt viš Sigurš Jónsson framkvęmdastjóra žess fyrirtękis. Segir hann aš: Meginnišurstaša KPMG er aš vinna žurfi frumvörpin betur. - Į öšrum staš segir Siguršur: Mörg atriši ķ frumvörpunum eru óskżr. Samkvęmt frumvörpunum veršur sjįvarśtvegsrįšherra fęrt bżsna mikiš vald. Įšur en žaš skref er stigiš žarf žaš vald aš vera betur skilgreint. - Undir žetta mį taka, en betur hefši mįtt skżra önnur ummęli ķ umfjölluninni.

Į forsķšu Mbl.is var fyrst aš morgni mišvikudags vķsaš til erfišrar skuldastöšu fyrirtękja. Var žar vķsaš til žess aš fyrirtęki sem vęru meš 50% skuldsetningu mundu ekki standa af sér hugmyndir frumvarps um veišigjald. Ef fyrirhugašar breytingar yršu geršar mundi eiginfjįrstaša Vinnslustöšvarinnar, sem nś vęri 40% lękka nišur ķ 20,2% vegna veišigjaldsins. Hvaš getur žaš veriš sem veldur žessu?

Eina skżra įstęšan fyrir lękkun eiginfjįrhlutfalls er sś aš ķ bókhaldi fyrirtękisins séu aflaheimildir bókfęršar sem 18,8% eiginfjįr. Žegar breytingin vęri gengin ķ gegn, vęri ekki lengur hęgt aš skrį aflaheimildir ķ efnahagsreikning śtgerša. Žess vegna yrši aš fella śt žessa 18,8% óraunhęfu eiginfjįrstöšu og eftir stęši raunveruleikinn 20,2% eiginfjįrhlutfall. 

Viš žaš aš eignfęrsla lękkaši žetta mikiš viš nišurfall eignskrįningar aflaheimilda, mundi hlutfallstala skulda einnig aukast. Ef markašsvirši hrapaši ekki mikiš, gęti skuldastaša fyrirtękisins numiš  60-80% af metnu eignarvirši og eigiš fé til aš standa undir žessum skuldum vęri ķ besta falli 20,2%, en yrši lķklega lęgri vegna žess hve uppskrśfaš hlutabréfaverš hafši veriš, en  žau veršmęti féllu ķ verši samhliša śtfellingar eignviršis aflaheimilda. Žaš mundi lķklega kalla į aš bankar krefšust traustra veša fyrir žeim lįnum sem voru meš meintu veši ķ aflaheimildum og/eša hlutabréfum, auk žess sem žeir krefšust lķklega hęrri vaxta.

Žar sem fyrirtękin eru nś žegar yfirvešsett, hafa žau enga möguleika į aš lįta bönkunum ķ té veš sem žeir gętu samžykkt, vegna kvótalįnanna. Gjaldfelling mundi žvķ blasa viš og žar sem fyrirtękin gętu ekki endurfjįrmagnaš žessi lįn, fęru fyrirtękin óhjįkvęmilega ķ gjaldžrot, nżir śtgeršarašilar tękju viš aflaheimildunum og lķfiš héldi įfram sinn venjulega gang.

Žaš sem hér hefur veriš lżst hefur ķ raun ekkert meš frumvörpin aš gera.  Žessi breyting er einungis vegna žess aš śtgeršarfyrirtękjum veršur gert skylt aš fęra śt śr efnahagsreikningum sķnum eignfęrslur vegna aflaheimilda.  Ef Alžingi tęki einungis žį afstöšu ķ fiskveišistjórnun į žessu žingi, aš banna eignfęrslu aflaheimilda ķ efnahagreikningum śtgerša, yrši nišurstaša umsagnarašilanna nįnast sś sama. Žaš er žvķ hiš falsaša bókhald śtgeršanna sem er vandamįliš en ekki gjaldtaka fyrir nżtingu aušlindarinnar.

                  

Bókin Mannréttindi ķ Žrengingum

Hér er settur inn linkur į bókina Mannréttindi ķ žrenginum eftir Ašalheiši Įmundadóttur og Rachael Lorna Johnstone.  Bókin er vel žess virši aš lķta ķ hana og reyna aš įtta sig betur į réttindum sķnum. Linkurinn į bókina fylgir hér meš sem višhengi.
Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Myndband meš athugasemdum viš Kvótafrumvarp į žingskjali 1052

Žaš myndband sem hér er sżnt, nęr einungis yfir lķtinn hluta allra žeirra vitleysisžįtta sem fram koma ķ frumvarpi rķkisstjórnarinnar. Žaš er afar sorglegt aš žingmenn okkar skuli vera jafn įbyrgšarlausir og viršist vera ķ žessu mįli og fleirum. En linkurinn į myndbandiš er žessi.  Kvotafrumvarp 1-iPhone.m4v
     

Eru óvitar aš semja lög um fiskveišistjórnun??

 Komiš er fram enn eitt frumvarpiš til laga um fiskveišistjórnun (žskj. 1052). Žaš sorglega viš žetta frumvarp, eftir allt sem į undan er gengiš ķ upphrópunum um fyrri frumvörp og tilraunir til sįtta um žetta mikilvęga hagsmunamįl žjóšarinnar, er aš žaš frumvarp sem nś er til afgreišslu er augljóslega samiš af fólki sem skortir heildaržekkingu į verkefninu og hefur auk žess ekki heildarsżn į verkefniš sjįlft, eins og vikiš veršur aš hér į eftir.

Samkvęmt frumvarpinu er markmiš laganna talin til ķ eftirfarandi lišum:

    a.   aš stušla aš verndun og sjįlfbęrri nżtingu fiskistofna viš Ķsland,

    b.   aš stušla aš farsęlli samfélagsžróun meš hagsmuni komandi            kynslóša leišarljósi,

    c.    aš treysta atvinnu og byggš ķ landinu,

   d.  aš hįmarka žjóšhagslegan įvinning af sjįvaraušlindinni og tryggja   žjóšinni ešlilega aušlindarentu,

Allt eru žetta falleg markmiš, žó mér finnist b. lišurinn vera žokukennda draumsżn. Ég hefši kosiš aš sjį hann oršašan į eftirfarandi hįtt.

b.   ętķš verši leitaš aš hagfeldu rekstrarumhverfi fiskiskipa af hagstęšri rekstrarstęrš, sem meginmarkmiši žess aš laša fram hįmarks žjóšhagslegan įvinning af sjįvaraušlindinni, og tryggja žjóšinni žannig sem besta bśsetu og atvinnustig ķ sjįvarbyggšum, įsamt ešlilegu afgjaldi af aušlindinni.

Einn mikilvęgasti hluti hverra laga er markmišslżsing žeirra og viš framkvęmd laganna verša markmišin einn af mikilvęgu žįttum viš framkvęmd į stjórnun veišanna. En ķ texta lagagreina frumvarpsins eru žessi markmiš oft afar óljós og išulega hvergi nęrri.

Grunnreglan verši skżr og ótvķręš.

Eina skżra reglan sem lögfest hefur veriš um śthlutun aflaheimilda, var sett viš fyrstu śthlutun aflaheimilda. Žau lög sem žar um ręšir, giltu einungis ķ eitt įr og féllu žį śr gildi vegna nżrra laga um fiskveišistjórnun, sem lķka giltu ķ eitt įr. Segja mį aš ķ öllum fyrstu lögunum um fiskveišistjórnun, hafi veriš vķsaš til reglunnar sem sett var viš fyrstu śthlutun, en hśn var um aš śthlutun aflaheimilda skildi byggjast į veišireynslu undangenginna 3ja įra.

Žessa reglu vildu śtvegsmenn ekki sętta sig viš aš nota. Žeir settu žvķ fram žį sérkennilegu kröfu aš einungis ętti aš śthluta aflaheimildum til žeirra skipa sem voru viš veišar į įrunum 1980 - 1983. Śt frį śthlutun aflaheimilda fyrsta įrsins bjuggu žeir til hugtakiš "aflahlutdeild", sem var hlutfall hvers skips ķ śthlutušum heildarafla. Žessi regla um aflahlutdeild var aldrei lögfest og hefur žvķ alla tķš veriš framkvęmd įn lagaheimilda. Žrįtt fyrir margķtrekašar fyrirspurnir hafa stjórnvöld og žingmenn ęvinlega komiš sér hjį žvķ aš svara fyrirspurnum um lagaheimildir fyrir hugtakinu "aflahlutdeild". Hefur žaš žvķ hangiš ķ loftinu öll žessi įr og aldrei fengist stašfest fyrr en meš framlagningu žess frumvarps sem hér er fjallaš um.

 

Aflahlutdeild ekki til ķ lögum.

Ķ 2. töluliš 4. gr. frumvarpsins, sem fjallar um oršskżringar, segir svo um aflahlutdeild: Aflahlutdeild: Hlutdeild ķ leyfšum heildarafla ķ nytjastofni.

Ekki er vķsaš til neinna lagaheimilda fyrir žessu mikilvęga fyrirkomulagi śtdeilingar, įn endurgjalds, į hlutfalli af sameiginlegri aušlind žjóšarinnar. Hins vegar segir svo ķ 9. gr. frumvarpsins, um nytjastofna utan aflahlutdeildar:

"Žegar veišireynsla hefur myndast ķ stöšugu umhverfi og aš öšrum efnislegum forsendum uppfylltum flytur rįšherra frumvarp til laga um śthlutun aflahlutdeilda ķ viškomandi nytjastofni. Tekiš skal miš af veišireynslu, bęši fyrir og eftir gildistöku laga žessara, réttmętum hagsmunum žeirra sem hófu veišar, veršmętamyndun og heildarmarkmišum laganna."

Takiš eftir žvķ oršalagi sem žarna er višhaft: "flytur rįšherra frumvarp til laga um śthlutun aflahlutdeilda ķ viškomandi nytjastofni"   EF lög vęru til um aflahlutdeild śr takmörkušum nytjastofnum, mundi rįšherra ekki flytja frumvarp til laga um śthlutun aflahlutdeildar. Hann mundi flytja frumvarp til breytinga į lögum um aflahlutdeild. Žaš er žvķ nś oršiš ljóst aš engin lög eru til um aflahlutdeild.

Žessu til višbótar viršast textahöfundar frumvarps um fiskveišistjórnun ekki hafa vitaš af žvķ aš hingaš til hefur veriš śthlutaš ķ Aflamarki, eša magni kķlóum/tonnum ķ hverri fiskitegund sem śthlutaš er, en ALDREI aflahlutdeilda.  

Hins vegar segir ķ 8. gr. umrędds frumvarps aš nś skuli fara fram Śthlutun samkvęmt aflahlutdeildum. Hvernig žaš eigi aš fara fram er hins vegar alveg óljóst. Eins og fyrr segir eru engin lög til um "aflahlutdeild" og žvķ engin lögbęr heimild til aš śthluta meš žeim hętti. Ef ętlunin hefši veriš aš gera lögtęka śthlutun samkvęmt "aflahlutdeild" hefši lagafrumvarp til löggildingar į žvķ fyrirkomulagi žurft aš koma fram samhliša frumvarpinu um fiskveišistjórnun. En svo er ekki. Žess vegna er ekki hęgt aš įkvarša sem lög, śthlutunarreglu samkvęmt 8. gr. frumvarpsins.

Ekki er ętlunin aš tķna til alla žętti frumvarpsins sem tvķmęlis orka. Hins vegar er ekki hęgt aš skilja eftir įkvęšiš samkvęmt 12. gr. frumvarpsins um Framsal aflahlutdeilda.  Ķ 1. mgr. segir aš: "Fiskistofa skal leyfa flutning aflahlutdeilda milli fiskiskipa, ef eftirtalin skilyrši eru uppfyllt:" Ķ 2. töluliš skilyrša segir svo:

    2.     Fullnęgjandi upplżsingar um kaupverš aflahlutdeildar fylgja.

Žarna er athyglisvert įkvęši.  Ķ 1. gr. frumvarpsins segir aš: Nytjastofnar į Ķslandsmišum eru sameiginleg og ęvarandi eign ķslensku žjóšarinnar.  Žarna fer vęntanlega ekkert į milli mįla, eša hvaš. Hvers vegna tala textahöfundar  frumvarpsins allt ķ einu hér um kaupverš aflahlutdeildar, žegar ljóst er samkvęmt markmišum laganna aš: Ķslenska rķkiš veitir öll tilskilin veišileyfi til nżtingar aflaheimilda samkvęmt žeim takmörkunum sem lög žess greina.  Žarna er skżrt og greinilega talaš um veišileyfi til nżtingar en hvergi minnst į sölu eša kaupverš aflahlutdeildar. Slķkt er engan vegin hęgt aš hafa ķ lögum.

Hvers vegna geta ekki veriš įkvęši um sölu eša kaupverš ķ žessum lögum? Įstęšan er einföld.  Ķ markmišum 1. gr. laganna segir skżrum oršum um veišileyfi til nżtingar:

Slķkt nżtingarleyfi aflaheimilda myndar ekki eignarrétt,  óafturkallanlegt forręši eša sjįlfstęša rįšstöfun einstakra ašila yfir hinum śthlutušu aflaheimildum.

Eins og žarna er greinilega sagt, getur enginn haft į hendi heimild til sölu aflamarks eša aflahlutdeildar, žar sem ķ 1. gr. laganna segir aš hiš veitta leyfi sé einungis nżtingarleyfi, sem myndar ekki eignarrétt, eša sjįlfstęša rįšstöfun einstakra ašila yfir hinum śthlutušu aflaheimildum. Enn eitt dęmiš um aš textahöfundar frumvarpsins skorti mikiš į aš hafa heildaryfirsżni yfir žaš verk sem žeir voru aš vinna.

Žaš sķšasta sem ég vķk aš nś, er įkvęši 17. gr. frumvarpsins sem nefnist Kvótažing:

Ķ 1. mgr. 17. gr. segir svo:      "Fiskistofa starfrękir markaš fyrir aflamark,"   Hér veršur strax aš taka fram aš  samkvęmt žeim lögum sem veriš er aš setja, meš frumvarpi žessu, er ašeins um aš ręša śthlutun į veišileyfi til nżtingar, en engrar annarrar rįšstöfunar. Eins og aš framan segir, myndar slķkt nżtingarleyfi ekki eignarrétt,  óafturkallanlegt forręši eša sjįlfstęša rįšstöfun einstakra ašila yfir hinum śthlutušu aflaheimildum

 Ekki veršur žvķ betur séš en fullkomlega sé ólöglegt aš sjįvarśtvegrįšuneytiš sjįlft, setji skyldur į Fiskistofu, sem er undirstofnun rįšuneytisins, aš hśn reki stofnun eins og Kvótažing, sem ętlaš er aš stunda markašs- og sölumišlun aflaheimilda. Sölustarfsemi sem ekki er heimil samkvęmt nśgildandi lögum og getur ekki oršiš heimil samkvęmt žeim lögum sem kęmu frį žessu frumvarpi. Ein mikilvęgasta įstęša žess er aš markmiš žessara tilvonandi laga er aš aflahlutdeild (aflaheimildir) verši ęvarandi eign ķslensku žjóšarinnar. Fiskistofa getur žvķ meš engu móti rekiš sölumarkaš fyrir aflaheimildir eša aflahlutdeildir sem ALLS EKKI MĮ SELJA.

  

Frjįlst flęši! Óraunhęft og gengur ekki upp.

 Žaš er ljóst aš hiš svokallaša “fjórfrelsi” ESB er ekki raunhęft og getur engan veginn gengiš upp ķ raunveruleikanum. Ekki žarf annaš en horfa į žaš sem gerst hefur hér į undanförnum įrum, til aš įtta sig į aš ķ žaš minnsta tvö af fjórum žįttum  “fjórfrelsinsins” eiga sér ekki raunveruleikagrunn ķ neinu sjįlfstęšu landi. Er ég žar aš tala um frjįlst flęši vinnuafls og fjįrmagns

Lķtum fyrst į frjįlst flęši vinnuafls. Viš vitum aš ķ löndum ESB er umtalsvert atvinnuleysi. Vaxandi samdrįttur ķ efnahag margra landa mun óhjįkvęmilega draga śr lifskjörum žeirra atvinnulausu, ekki sķšur en annarra žegna žessara landa. Svo gęti fariš aš einhver lķtill hluti žess atvinnulausa fólks ķ žessum löndum, segjum 200 manns, įkvęši aš fara til Ķslands aš leita sér vinnu. Ekki vęri hęgt aš meina žessum hópi aš koma til landsins og honum vęri einnig heimilt aš leita sér aš vinnu. Segjum aš 40 fengju vinnu en hinir ęttu rétt į aš vera hér ķ atvinnuleit ķ 3 mįnuši, aš mig minnir.

Žeir sem fengu vinnu, myndu skrifa um žaš į Facebook hvaš launin vęru góš hér og hve aušvelt vęri aš fį vinnu hérna. Žessar fęrslu lęsu c.a. ein milljón atvinnulauss fólks ķ ESB löndunum. Sumir hugsa sér til hreyfings en ašrir ekki. Nišurstašan yrši sś aš į stuttum tķma kęmu frį c.a. 10 ESB löndum u.ž.b. 50.000 manns ķ atvinnuleit. Ekki hįtt hlutfall af atvinnulausu fólki ķ žessum löndum. Viš gętum ekki neitaš žessu fólki um landvist vegna žess aš ķ EES samningnum er įkvęši um frjįlst flęši vinnuafls og fólkiš er allt aš leita sér aš vinnu.  Fólkiš į žann rétt aš dvelja hér ķ tiltekinn tķma ķ leit aš atvinnu.

Fólk sem kemur śr atvinnuleysi ķ ESB löndum er tęplega meš mikiš fjįrmagn mešferšis. Mestar lķkur vęru žvķ į aš umtalsveršur hutli hópsins vęri innan skamms tķma kominn į félagslegt framfęri hér į landi. Viš hefšum enga möguleika į aš taka viš félagslegum skyldum gagnvart svona stórum hópi. Jafnvel 5.000 manns vęri of mikiš fyrir okkar samfélag. Viš hefšum ekkert hśsrżmi fyrir žann fjölda, auk žess sem kostnašur vegna 5.000 manns yrši c.a. 1.000 milljónir mįnuši.

Dęmiš sem hér var tekiš er dįlķtiš żkt en žó alls ekki óraunhęft. Ef fréttir bęrust śt um aš hér vęri gott aš lifa af atvinnuleysisbótum, gęti fólk streymt hingaš ķ žśsundatali. Af žessu sést aš frjįlst flęši vinnuafls er alls ekki byggt į raunveruleika, heldur fallegt hugtak į pappķr; hugtak sem engin leiš vęri aš framfylgja mišaš viš žęr ašstęšur sem nś eru ķ Evrópu.

Frjįlst flęši fjįrmagns:

Sama lögmįl er einnig ķ sambandi viš frjįlst flęši fjįrmagns. Viš höfum afar įžreifanlegt dęmi ķ fjįrmįlum okkar lands. Fyrir hrun var mikiš fjįrmagn flutt śr landi. Eftir sat svo žjóšin meš alltof lķtiš fjįrmagn til aš reka samfélagiš. Ef ekki hefši veriš lokaš fyrir fjįrstreymiš śr landi, vęri nįnast ekkert fjįrmagn eftir ķ landinu til greišslu launa og annars rekstrarkostnašar. Samkvęmt reglum ESB į ekki aš vera hęgt aš stöšva svona fjįrstreymi en greinilega hafa hugsušir fjórfrelsisins ekki hugsaš žessi mįl af neinni žekkingu į mögulegum afleišingum svona reglna.

Kannski er enn athyglisveršara hve mešvirknin meš vitleysunum ķ grunnreglum ESB er mikil, aš enginn skuli nefna žessi stórhęttulegu frelsisįkvęši. Gildir žaš fyrir nįnast hvaša rķki sem ętti ķ hlut. Ekkert rķki žolir aš tapa miklu af heildarveltu žjóšarinnar įn alvarlegra afleišinga.

Viš höfum įžreifanlegustu dęmin śr fjįrmįlalķfi žjóšar okkar. Sķšustu sjö įrin fyrir hrun, voru tekin erlend lįn fyrir c.a. 10 žśsund milljarša ķ skammtķmalįnum. Žar  af c.a. 7 žśsund milljaršar sķšustu tvö įrin fyrir hrun. Nįnast ekkert af žessu fjįrmagni var notaš til tekjuskapandi fjįrfestinga. Meginhlutinn fór til hśsbygginga sem engin žörf var fyrir. Einnig voru keypt hlutabréf ķ óraunhęfum žjónustufyrirtękjum og eignalausum eignarhaldsfélögum, og einnig til beinar neyslu.

Fjįrmagn sem notaš er til aš byggja hśs, getur meš engu móti skilaš sér til baka į skemmri tķma en 25 – 40 įrum. Žaš er žvķ vitlausasta fjįrmįlastjórnun sem hugsast getur, aš endurlįna til slķkra framkvęmda, 3 – 7 įra erlend skammtķmalįn.  Greiša žarf hin erlendu skammtķmalįn meš gjaldeyri, en į svo skömmum tķma 3-7 įrum, veršur engin aukning į gjaldeyristekjum žjóšarinnar. Žaš er žvķ hįmark įbyrgšarleysis gagnvart efnahagsjafnvęgi žjóšarinnar aš nota gjaldeyrislįn til aš byggja hśs sem ekki eru til gjaldeyrisskapandi starfsemi, sem einnig eróvķst var aš kaupendur fįist aš įšur en greiša žarf hiš erlenda lįn.

Aš sjįlfsögšu voru žaš ķslensku peningarnir okkar sem notašir voru til aš byggja öll žessi hśs. Lķtil gagnrżni var į žetta fyrirkomulag vegna žess aš fólk virtist lķta į erlnda lįnsféš eins og žaš vęri hrein eign okkar, sem viš žyrftum aldrei aš endurgreiša. Engum datt žvķ ķ hug aš žörf vęri į fjįrfestingu ķ tekjuskapandi atvinnugreinum. Į fįeinum įrum tvöfaldašist žjónustuvelta žjóšfélagsins. Gjaldeyristekjur jukust žó afar lķtiš, en verslunar- og žjónustugeirinn óx grķšarlega.

Į žessum įrum gętti enginn aš žvķ hvort žjóšin hefši ķ sķnum fórum nęgilegt fjįrmagn til aš reka žaš samfélag sem viš höfšum veriš aš byggja upp og auka um leiš stöšugt viš śtgjaldažętti žjóšfélagsins.  Enginn hafši eftirlit meš žvķ aš fjįrmagn žjóšarinnar vęri tiltękt hér innanlands, til aš greiša t. d. fyrir velferšar- og menntakerfin. Nokkrir óprśttnir ašilar notušu sér FJÓRFRELSIŠ, og fóru meš mikiš magn fjįrmuna śr landi įn žess aš nokkrar heimildir vęru til sem gętu stoppaš žį.

Meš EES samningnum gengumst viš inn į frjįlst flęši fjįrmagns. Lķklega hefur enginn sem smžykkti EES samninginn hugsaš śt ķ įhrif žess ef fįeinir ašilar söfnušu aš sér veltufjįrmunum žjóšarinnar og flyttu žį svo śr landi til varšveislu ķ erlendum bönkum. Ef žeir ašilar sem fyrir žessu stóšu, hefšu ekki į sama tķma dęlt inn ķ landiš erlendu lįnsfé, hefši žjóšin oršiš įžreiganlega vör viš žegar peningarnir fóru śr landi.  Žaš sem eftir varš, var žegar oršiš fast ķ óžörfum hśsbyggingum sem ekki tókst aš selja og munu ekki seljast į nęsta įratug eša meira.

Eins og hér hefur veriš sżnt fram į er afar alvarleg grundvallarskekkja ķ žeim meginreglum sem ESB er byggt į.  Innan tķšar munu mörg ESB-lönd vakna upp viš žann vonda draum aš veltufjįrstaša žjóšanna er ekki lengur ķ rķkiseign, žvķ megniš af fjįrmunum įlfunnar eru komiš į hendur tiltölulega fįrra einstaklinga, sem fyrst og fremst hugsa um aš fjįrmagniš skili žeim sjįlfum arši. Žeir hafa engan sérstakan metnaš gagnvart einhverju einstöku rķki.  Žeir koma fjįrmagni sķnu fyrir ķ bönkum sem žeir meta trausta. Ķ hvaša landi žeir bankar eru, skiptir žį engu mįli. Og bankastofnunum veršur ekki frjįlst aš nota žetta fjįrmagn til almennra śtlįna, en krafist veršur hįrra innlįnsvaxta, sem munu žżša enn hęrri śtlanavextir.

Žessir ašilar eru engir aular ķ peningamįlum, žess vegna hefur žeim tekist žessi samansöfnun peninganna. Žeir vita aš allir helstu bankar innan ESB eru bśnir aš leggja of mikiš af śtlįnagetu sinni til aš bjarga ESB frį falli.  Ef einhver ESB žjóš fer ķ greišslužrot, veršur ekki komist hjį Dóminó-įhrifum vķša um heim. Af žessum įstęšum er ljóst aš sķfellt stękkandi hluti evrusjóša lenda ķ bankastofnunum utan evrusvęšis, žvķ ef žeir vęru innan svęšisins žegar hrunskrišan fer af staš, munu žeir sjóšir žurrkast śt į svipstundu, lķkt og geršist meš fjįrmagn žjóšar okkar žegar hruniš varš. Alvöru fjįrmįlamenn lenda ekki ķ slķkum krķsum. Žeir verša og eru löngu farnir meš sķna sjóši įšur en til hruns kemur og žeir vita aš žaš er alveg į nęsta leiti.

Lķklega eru žaš ekki margir sem leitt hafa hugann aš žeim fréttum sem nokkuš hefur veriš um sķšustu mįnuši, aš mikil įsókn vęri ķ aš kaupa gull. Įsókn žessi er ekki eingöngu bundin viš mįlminn sem slķkann. Įstęšan er einnig fólgin ķ žvķ aš žaš eru hömlur į flutningi peninga śt śr ESB löndunum.

Žaš eru hins vegar engar įlķka hindranir ķ sambandi viš aš flytja gull śt śr ESB lögsögunni. Meš žessu móti hefur umtalsvert magn af veltufé Evrópu veriš flutt ķ skjól utan hęttusvęšis. Mįltękiš segir aš rotturnar forši sér frį skipum sem muni sökkva.  Sama į viš um peningamennina. Žeir forša sér žegar žeir finna žefinn af samdrętti og greišsluvandręšum. Žaš er žvķ ekki langt žangaš til mörg lönd standa frammi fyrir sömu afleišingum FJÓRFRELSISINS og žeim sem viš erum aš fįst viš, eftir aš fjįrmagni žjóšarinnar var bķsaš śr landi, rétt fyrir hrun.

Af žvķ sem hér hefur veriš rakiš mį glögglega sjį aš ENGINN RAUNVERULEGUR GRUNNUR ER UNDIR FJÓRFRELSINU.  Meš allmikilli sannfęringu mį einnig segja aš einn af stęrstu įhrifažįttum alžjóšahruns fjįrmįlakerfa, eigi rót sķna aš rekja til fjórfrelsinsins, ž. e. einkanlega frjįlsu flęši fjįrmagns. Žaš er vart til meira įbyrgšarleysi valdamanna, en aš vera ekki žegar horfnir frį grundvallaržįttum ķ allsherjarhruni peningakerfa heimsins, sem er hiš frjįlsa flęši fjįrmagns. Žaš er hugtal sem ALDREI mun geta gengiš upp, ekki einu sinni innan eins žjóšrķkis, hvaš žį rķkjasambandi tuga ólķkra efnahags hagkerfa.

           

Śt śr fjötrum fjįrmagnsins.

Nś į tķmum viršast stjórnmįlamenn verša rįšžrota ef žeir geta ekki fengiš PENINGA til allra hluta. Žaš hefur veriš vandlega gróšursett ķ hugum žessa fólks aš lykillinn aš allri veršmętasköpun séu peningar. Athyglisvert ķ ljósi žess aš peningar eru AFRAKSTUR veršmętasköpunar en ekki grundvöllur hennar.

Į örfįum įratugum hefur fjįrmagnseigendum, meš einstaklega lśmskum hętti, tekist aš nį žeim tökum į alžjóšasamfélaginu aš stjórnendur žjóša viršast magnžrota ef žeir geta ekki talaš śt frį peningum.  Meš einstaklega lśmskum hętti hefur stjórnmįlamönnum veriš talin trś um aš naušsynlegt sé aš meta hverja minnst hreyfingu fólks til įkvešins peningaveršmętis, svo mögulegt sé aš tekju- eša kostnašarmeta, ķ ljósi hugsanlegrar skattgreišslna.  Peningaleg veršmęti sem žannig verša til śr žvķ sem įšur var ekki veršmętaskrįš, fęra peningaöflunum aukiš vald yfir samfélaginu. En žaš var aš sjįlfsögšu alltaf žeirra markmiš og įsetningur.

Meš žessum hętti hefur samfélag okkar hęgt en markvisst veriš fjötraš ķ hlekki peningavaldsins. Frjó hugsun veršur sjaldan til viš slķkar ašstęšur, žvķ hśn strandar strax į žeim vegg AŠ ŽAŠ VANTI PENINGA til aš žróa hugsunina įfram til raunveruleikans. Ef menn sjį ekki fyrir sér aš žeir gręši peninga į hugmyndinni, er hugmyndin EINSKIS VIRŠI. Skiptir žį engu mįli žó hugmyndin vęri mikilvęg fyrir samfélagiš, eša sérstaklega žann hluta žjóšarinnar sem ekki į peninga til aš kaupa žaš sem af hugmyndinni skapašist. Hugmynd er EINSKIS VIRŠI, fyrst ekki fįst fyrir hana peningar.

Allar hugsanlegar krókaleišir eru farnar til aš nį peningum af fólkinu. Reynt er aš hafa beina skatta sem lęgsta, žvķ undan žeim kvartar fólkiš. En hins vegar eru farnar ótślegar krókaleišir til aš nį peningum af fólkinu; jafnvel leišir sem opinberir ašilar ęttu ekki aš eiga neinn ašgang aš. Lķtum į dęmi.

 Ef ég kaupi mér ķbśš sem byggš var fyrir 40 įrum į lóš sem bęjarfélagiš įtti. Af byggingunni voru greidd lóšarleiga og gatnageršargjöld. Įrlega sķšan hafa veriš greidd gjöld fyrir lóšaleigu og frįrennslisgjald.  EN, bęjarfélagiš vill lķka fį FASTEIGNAGJALD.  Hvers vegna?  Ekki lagši bęjarfélagiš annaš til byggingarinnar en lóšina og frįrennsliš og fyrir žaš  var greitt ķ upphafi og įrleg leiga alla tķš.  Fjįrmögnun byggingarinnar var aš öllu leiti  į höndum eigenda og skilyršum byggingasamžykkta um śtlit og ummįl į lóšinni. Byggingin var aš öllu leiti eign žess sem byggši. Hvernig getur bęjarfélag meš ešlilegum hętti heimtaš gjald af rśmmįli eignar sem žaš į engan eignarhlut ķ?

Hver er hugsunin į bak viš fasteignagjaldiš? Vafalaust veršur strax fyrir svariš, til aš borga fyrir žjónustu sem hśsiš fęr frį bęjarfélaginu.  Jį, en hśsiš fęr enga žjónustu ašra en aš standa į lóšinni sem žaš greišir lóšarleigu fyrir og nżtir frįrennsliš, sem einnig er borgaš fyrir.  Annaš er žjónusta viš ķbśa hśssins og fyrir žį žjónustu borga žeir meš śtsvarinu sķnu. Enn er ekki komiš ķ ljós fyrir hvaš er veriš aš greiša meš fasteignagjaldinu. Svar óskast.

          

Formašur Lögmannafélags įmynntur um sannsögli og heišarleika

  Leturbreytingar gerši Gušbjörn. Svart letur er grein Brynjars. Blįtt letur er athugasemd GJ.  Žessi litur er textinn sem GJ skrifar. 

11. apr. 2012 - 15:53 Brynjar Nielsson

Mannréttindanefnd Sameinušu Žjóšanna og fleira skringilegt ķ henni veröld

Ķ pólitķskri dęgurbarįttu og umręšu vitna sumir til Mannréttindanefndar Sameinušu Žjóšanna eša nefndarmanna žeirrar stofnunar ķ žvķ skyni aš afla mįli sķnu stušnings eša renna stošum undir réttmęti skošana sinna. Eru žaš einna helst žeir sem telja kvótakerfi ķ ķslenskum sjįvarśtvegi brot į mannréttindum sķnum og žeir sem telja žaš til mannréttindabrota hversu fįir eru sakfelldir fyrir kynferšisbrot og refsingar vęgar ķ žeim brotaflokki. Einnig heyrist einstaka stjórnlagarįšsmašur vitna til Mannréttindanefndar SŽ ķ barįttu sinni fyrir žvķ aš koma pólitķskum skošunum sķnum ķ stjórnarskrį.

En hvers konar fyrirbęri er Mannréttindanefnd SŽ? Nefndin er ekki dómstóll, sem dęmir um gildandi rétt eins og sumir viršast halda. Nei, hśn er nefnd skipuš  fólki sem pólitķsk stjórnvöld ašildarrķkjanna tilnefnir. Nefndin gefur įlit į mįlum sem lögš eru fyrir hana og klofnar gjarnan ķ nišurstöšu sinni eftir stjórnmįlavišhorfum nefndarmanna eša hagsmunum žeirra stjórnvalda sem tilnefnir žį.

Žegar žess er gętt aš žarna talar formašur Lögmannafélags Ķslands (LĶ), fer varla į milli mįla aš mašur spįi ķ orš hans śt frį žvķ hver viršing formannsins er gagnvart félagi sķnu og félagsmönnum.   Į sķnum tķma voru settar reglur hjį Sameinušu žjóšunum um stofnun Mannréttindanefndar SŽ. Žing SŽ setti reglur um hvernig vališ skildi fólk til setu ķ nefndinni og allir nefndarmenn hafa veriš tilnefndir eftir žeirri reglu. Žessa nefnd, sem kosin er eftir fyrirmęlum žings SŽ, kallar formašur LĶ “fyrirbęri”... hśn er nefnd skipuš  fólki sem pólitķsk stjórnvöld ašildarrķkjanna tilnefnir.  Žetta lętur formašur LĶ į prent  žó hann viti vęntanlega mjög vel aš žessi nefnd er sett saman eftir fyrirmęlum frį žingi SŽ. Greinilega ekki mikil viršing fyrirsannleikanum. Og įfram heldur grein formannsins:

 Įlit Mannréttindanefndar SŽ hefur žvķ ekki réttarįhrif eins og dómar Mannréttindadómstóls Evrópu.

Rétt er aš Įlit Mannréttindanefndar SŽ er ekki dómur, žaš er śrskuršur sem Ķsland hefur undirgengist aš virša og breyta ķ samręmi viš śrskurš M-SŽ. Og įfram heldur greinin:

 Viš getum žvķ alveg eins leitaš til mannréttindarįšs Reykjavķkurborgar til aš leišbeina okkur um mannréttindi. Og žó, žvķ sennilega er nś um stundir hvergi minni skilningur og žekking į mannréttindum en žar į bę.

Enn opinberar formašur LĶ viršingu sķna og LĶ fyrir heišarleikanum ķ mįlflutningi og samjöfnuši, auk žess sem hann opinberar aš hann, og vęntanlega LĶ lķka, bera ekki mikla viršingu fyrir mannréttindarįši Reykjavķurborgar.  Og enn heldur greinin įfram.

Žaš hefur veriš įberandi ķ stjórnmįlaumręšu seinni įra, aš margir telja aš pólitķskar skošanir sķnar endurspegli mannréttindi og jafnvel vilja žjóšarinnar. Dęmi um žetta er sś krafa aš allir fįi aš veiša fisk viš strendur landsins. Sś krafa hefur aušvitaš ekkert meš mannréttindi aš gera - ekkert frekar en aš allir fįi aš bora eftir olķu sem žaš vilja.

Ef mašur gengur śt frį žvķ aš formašur LĶ kunni nokkur skil į stjórnarskrį landsins, getur mašur ekki komist aš annarri nišurstöšu en aš hann segi AF ĮSETNINGI ósatt ķ setningunni hér į undan. Hann veit vęntanlega aš žaš heyrir undir mannréttindi aš geta stundaš vinnu. Og aš ķ stjórnarskrį okkar 75. gr. er įkvęši žess efnis aš “öllum skuli heimilt aš stunda žį vinnu sem žeir kjósa. Žessu frelsi mį žó setja skoršur meš lögum, enda krefjist almannahagsmunir žess.”  Žaš eru ekki almannahagsmunir sem krefjast žess aš fólki sé meinaš aš draga fisk į fęri į grunnslóš kringum landiš. Žaš eru hagsmunir afar žröngs hóps stórśtgeršarmanna sem eru oršnir fastir ķ offjįrfestingu ķ rįndżrum fiskiskipum. Žeir eru žvķ ekki samkeppnishęfir viš mini bįta strandveišiflotans, sem sannanlega gętu veitt allan žorsk sem heimilt er aš veiša į Ķslandsmišum, meš umtalsvert minni śtgeršarkostnaši.  En höldum įfram meš greinina:

Žaš žurfa hins vegar mįlefnaleg sjónarmiš aš liggja aš baki viš rįšstöfun og śthlutun śr takmarkašri aušlind.

Žaš liggja engar raunhęfar sannanir fyrir um aš  helstu nytjastofnar okkar sé “takmörkuš aušlind”.  Til fjölda įra hefur Hafrannsóknarstofnun einungis rannsakaš langt innan viš 1% af gönguslóšum fisks ķ fiksveišilögsögu okkar. Hafró skošar eingöngu į svęšum sem eru undir stöšugu įlagi togveišarfęra. Hafró hefur einnig sżnt fram į aš žorskurinn er ekki heimskari en svo aš hann kann aš forša sér, en hann getur lķka mętt ķ mat į réttum tķma og į réttum staš. Žaš skżrir aš mestu hve lķtiš Hafró fęr af žorski ķ togararallinu, žó allt ķ kring og upp undir fjöru ķ flestum fjöršum, sé allt fullt af žorski; mikiš meira en menn hafa séš įšur. Žaš er žvķ algjörlega orökstutt aš aušlindin sé takmörkuš. En höldum įfram meš greinina:

 Veišireynsla var aš sjįlfsögšu mįlefnalegt sjónarmiš viš śthlutun ķ kvótakerfinu, žegar žvķ var komiš į fót upphaflega.

Hęgt er sķšan aš deila um hvort leggja hefši įtt önnur mįlefnaleg sjónarmiš til grundvallar. Žį mį vissulega deila um réttlęti og sanngirni ķ žessum mįlaflokki sem öšrum og hvaša fyrirkomulag eigi aš hafa viš nżtingu aušlindarinnar yfirleitt. Žaš sem skiptir mestu mįli  viš mat į fyrirkomulagi fiskveiša eru hagsmunir (hagnašur) samfélagsins en ekki réttur allra til veiša eša önnur heimatilbśin sanngirnisrök sem reynt er aš klęša ķ bśning mannréttinda.

Žarna er afar sérkennileg röksemdafęrsla hjį formanni LĶ. Žaš sem honum finnst skipta mįli, viš stjórn fiskveiša, er fyrirkomulag fiskveiša, aš hagsmunir felist ķ hagnaši samfélagsins en ekki réttur allra til veiša. Žaš er nś svo augljóst aš mestu hagsmunir samfélagsins felast ķ žvķ aš sem flestir fįi aš róa til fiskjar. Žaš skapar fleiri ašilum störf fyrir minni kostnaš og fjįrfestingu og skilar fullt eins góšum afuršum, og jafnvel stundum betri en frį togurunum. Einhverjir segja įreišanlega aš formašur LĶ hafa skotiš sjįlfan sig ķ fótinn meš žessari framsetningu. En įfram meš greinina:

 Žaš er eins og aš menn hafi alveg gleymt žvķ, aš žegar kvótakerfi ķ sjįvarśtvegi var komiš į, lauk tķma frjįlsrar sóknar į Ķslandsmišum.

Žetta er ekki rétt. Fyrstu įrin var hluti flotans į sóknarmarki og var žvķ frjįlst aš koma meš allan fisk aš landi sem žeir gįtu veitt.

Allar žessar tilvķsanir ķ pólitķskar mannréttindanefndir og rįš ķ hugmyndafręšilegri barįttu eru til žess fallnar aš rugla almenning ķ rķminu. Svo mikiš aš hinar eiginlegu og klassķsku mannréttindareglur stjórnarskrįrinnar um eignarréttinn, frišhelgi einkalķfsins, tjįningarfrelsiš, atvinnufrelsiš og aš sakašir menn skulu taldir saklausir uns sekt er sönnuš eru aš verša merkingarlausar og lįtnar vķkja fyrir óskżrum og illa skilgreindum almannahagsmunum, sem eru ķ raun ekki annaš en mat hins pólitķska meirihluta hverju sinni.

Žarna hoppar formašur LĶ śr vanašri lögfręšilegri umfjöllun, nišur į plan slśšurberans, sem rökstyšur meš engu stašhęfingar sķnar. Hann nefnir engin dęmi um eignarréttinn, frišhelgi einkalķfsins, tjįningarfrelsiš, atvinnufrelsiš og aš sakašir menn skulu taldir saklausir uns sekt er sönnuš. Svona sleggjudómar eru ekki sęmandi formanni LĶ, eša neinum sómakęrum manni. En höldum įfram meš greinina:

Af žvķ leišir aš mörgum finnst ķ lagi aš svipta menn eignum sķnum eša žį aš setja žak į eignarréttinn til aš bśa til „réttlįtara“ samfélag,

Žarna er eins og fyrr. Engin śtskżring į hvaš vķsaš er til. Mwenn bśa ekki til „réttlįtara“ samfélag, meš órökstuddum fullyršingum eša sleggjudómum. En įfram meš greinina:

skerša frišhelgi einkalķfsins til aš koma ķ veg fyrir aš einhverjir óyndismenn geti veriš saman į mótorhjólum ķklęddir lešurjökkum, skerša atvinnufrelsi fólks sem vill vinna viš aš hįtta sig eša sofa hjį og loka saklausa menn ķ fangelsi til aš tryggja aš einhverjir sekir gangi ekki lausir. Og žaš skrķtnasta viš allan žennan furšulega pólitķska mįlatilbśnaš er aš fjölmargir talsmenn hans telja hann bęši „fagleganĖ® og „fręšileganĖ®.

Ég er oršinn svo undrandi į žessari grein formanns LĶ, aš ég ętla aš nota sama nišurlagiš og hann, einungis meš örlķtilli breytingu og segja:

Og žaš skrķtnasta viš allan žennan furšulega ruglingslega mįlatilbśnaš er ef stjórn og félagsfólk LĶ telja hann bęši „fagleganĖ® og „fręšileganĖ® og sambošinn forystumanni žeirra.  Žį bera žeir ekki mikla viršingu fyrir sjįlfum sér og félagi žeirra, Lögmannafélagi Ķslands.

 

          

Frumvarp um veišigjald ATHUGASEMDIR

Žskj. 1053  —  658. mįl.


Frumvarp til laga 

um veišigjöld.
 

(Lagt fyrir Alžingi į 140. löggjafaržingi 2011–2012.)

I. KAFLI
Gildissviš, markmiš og skilgreiningar.
1. gr.
Gildissviš.

    Lög žessi taka til veišigjalda, almenns veišigjalds og sérstaks veišigjalds, sem lögš eru į aflamark, ašrar śthlutašar aflaheimildir eša landašan afla, fari stjórn veiša fram meš öšrum hętti en meš śthlutun aflamarks samkvęmt lögum um stjórn fiskveiša eša öšrum lögum er viš geta įtt. 

2. gr.
Markmiš.

    Veišigjöld eru lögš į ķ žeim tilgangi aš męta kostnaši rķkisins viš rannsóknir, stjórn, eftirlit og umsjón meš fiskveišum og fiskvinnslu og til aš tryggja žjóšinni ķ heild hlutdeild ķ žeim arši sem nżting sjįvaraušlinda skapar.   

Žaš er röng hugsun, mišaš viš kröfur žjóšarinnar, sem kemur fram ķ 2. gr. frumvarpsins. Ešlilegra vęri aš segja.

“Veišigjald er lagt į allar veišar śr žeim nytjastofnum Fiskveišilögsögu Ķslands, sem takmarka žarf veišar śr meš lagasetningum um stjórnun fiskveiša.

Viš löndun į afla af kvótabundinni tegund  śr fiskveišilögsögu Ķslands, skal veišiskip greiša til rķkissjóšs įkvešiš hlutfall aflavešmętis, sem veišgjald vegna nżtingarréttar. Veršmęti skal mišast viš mešalverš hverrar fiskitegundar į fiskmörkušum žann dag sem aflanum er landaš. Kaupandi fisksins įbyrgist skil į veišigjaldi til rķkisins.

Veišigjald skal vera  10% af löndunarverši afla eša söluverši afurša vinnsluskipa. Viš innheimtu nżtur veišigjald réttarstöšu forgangskröfu, nęst į eftir launakröfum.”

3. gr.
Skilgreiningar.

    Ķ lögum žessum hafa hugtökin aflahlutdeild, aflamark, fiskveišiįr, veišiheimild, žorskķgildi, og žorskķgildisstušull žęr merkingar sem ķ žau eru lögš ķ lögum um stjórn fiskveiša. Eftirtalin hugtök hafa žessa merkingu ķ lögum žessum:

    1.     Uppsjįvarafli: Afli af fisktegundunum sķld, lošnu, kolmunna, makrķl og öšrum hlišstęšum tegundum smįfiska. 

    2.     Botnfiskafli: Annar sjįvarafli. 

    3.     Veišar: Veišar og mešhöndlun afla um borš ķ fiskiskipi. 

    4.     Vinnsla: Mešferš sjįvarafla ķ landi. 

    5.     Aušlindarenta (reiknuš renta): Aršur sem myndast ķ atvinnustarfsemi sem byggist į nżtingu nįttśruaušlinda umfram rekstrarkostnaš og įvöxtun žess fjįr sem bundiš er ķ starfseminni sem ešlileg er talin meš tilliti til žeirrar įhęttu sem ķ henni felst. 

Lög žessi eru sett sem višbót viš lögin um stjórn fiskveiša. Lögin heita “Stjórn fiskveiša”. Žess vegna er ekkert ķ markmišum laganna sem réttlętir aš leggja einhverjar įlögur į vinnslu aflans ķ landi. Fiskvinnslan kaupir aflann af veišiskipi og greišir fyrir fullt verš og af žvķ verši į veišiskipiš aš greiša sitt veišigjald, enda heitir žaš VEIŠIGJALD.  Śrvinnsla aflans getur ekki veriš į annan veg kostnašarlega tengd aflanum en lķtur aš žvķ verši sem fiskvinnslan greišir fyrir aflann.

Žaš getur ekki stašist jafnręšisreglu stjórnarskrįr aš miša greišslu veišigjalds viš aušlindarentu, žvķ meš žeim hętti er rķkissjóšur oršinn beinn žįtttakandi ķ śtgeršarkostnaši óhagkvęmra śtgeršarhįtta, įn žess aš hafa beinan atkvęšisrétt um įkvaršanatökur ķ viškomandi śtgeršarfyrirtękjum. Stjórnvöld hafa žannig ekki stöšu til aš mótmęla óhagkvęmum veišiskipum eša śtgeršarkostnaši. Ólögmęt mismunun kęmi m. a. fram ķ žvķ aš śtgeršarfélagi gęti veriš hagur aš žvķ aš reka óhagkvęm veišiskip, sem vegna mikils kostnašar greiddu lķtiš sem ekkert veišigjald, en ašrir sem rękju hagkvęm veišiskip greiddi umtalsvert hęrra veišigjald, mišaš viš veiddan afla.

Aušlindarenta getur aldrei veriš heišarlegt eša réttlįtt veišigjald vegna hinna mörgu möguleika sem śtgerš hefur til aš svindla į tekjum, svo śtkoman reksturs verši tap en ekki hagnašur. Ķ taprekstri skapast engin aušlindarenta.

Hvernig er t. d. hęgt aš svindla į tekjum śtgeršar?  Žaš er lķtill vandi ķ svona litlu landi, žar sem allir ašilar fiskveiša og –vinnslu žekkjast.  śtgeršin getur gert samning viš fiskvinnslu um aš fiskvinnslan kaupi aflann į lęgra verši en śtgeršin fįi sķšan mismuninn greiddan sem ašra selda žjónustu, sem ekki ber veišigjald. Tap veršur žannig hjį śtgeršinni af veišunum en ķ heildina skilar śtgeršin kannski hagnaši śt frį öšrum tekjužįttum, sem m. a. gętu veriš žessi hluti fiskveršsins sem greiddur var sem önnur žjónusta. Slķkt hefši einnig įhrif į skil śtgeršar į viršisaukaskatti, žar sem tekjur af sölu afla yršu lęgri en ella en kostnašur śtgeršarinnar skapaši halla, sem jafnframt mundi lķklega žżša endurgreišslu į viršisaukaskatti af rekstrarkostnaši.

Žetta er einungis örlķtiš brot af öllu žvķ svindli sem mögulegt er, til snišgöngu į greišslu veišigjalds, ef śtreikningur žess er mišašur viš aušlindarentu. Af žeirri įstęšu sem og af alvarlegri mismunun śtgerša į greišslu veišigjalds mišaš viš magn afla, į slķkt višmiš ekki aš koma til greina.

4. gr.
Veišigjaldsnefnd.

    Rįšherra skipar žrjį menn og ašra žrjį til vara ķ nefnd til fimm įra ķ senn til aš įkvarša sérstakt veišigjald, sbr. 8. gr., og gera tillögu um undanžįgu frį įlagningu sérstaks veišigjalds, sbr. 3. mgr. 8. gr. Nefndin skal skipuš mönnum sem hafa žekkingu į sviši hagfręši, sjįvarśtvegsmįla og reikningshalds.

    Rįšherra skal birta fjįrhęš sérstaks og almenns veišigjalds fyrir komandi fiskveišiįr meš reglugerš fyrir 15. jślķ įr hvert.

Mišaš viš framanskrįš er žessi nefnd og žessi grein alveg óžarfur kostnašur.

II. KAFLI
Gjaldtaka.
5. gr.
Gjaldskyldir ašilar.

    Gjaldskyldir ašilar eru einstaklingar og lögašilar sem fį śthlutaš aflamarki, öšrum aflaheimildum eša landa afla į grundvelli laga um stjórn fiskveiša, laga um fiskveišar utan lögsögu Ķslands eša annarra laga er kveša į um stjórn fiskveiša.

Eins og žessi grein er oršuš, er sį möguleiki fyrir hendi aš tvķgreitt verši veišigjald af aflamarki sem flutt vęri milli śtgerša. Samkvęmt žvķ sem segir ķ lagagreininni ętti sį sem fęr śthlutunina aš greiša veišigjald af śthlutuninni. Sį sem fengi aflaheimildina flutta til sķn og veiddi žann afla, žarf lķka aš greiša veišigjald af löndušum afla.

Meš hlišsjón af framanskrįšu mį komast hjį žessu meš žvķ aš hafa texta žessarar greinar eftirfarandi:

"Allir sem landa afla śr kvótabundnum nytjastofnum innan Fiskveišilögsögu Ķslands, skulu greiša veišigjald sem hlutfall af löndunarvirši afla veišiskips eša söluvirši afurša vinnsluskips."

6. gr.
Gjaldstofn.

    Gjaldstofn almenns og sérstaks veišigjalds er afli hvers gjaldskylds ašila ķ žorskķgildum samkvęmt śthlutušu aflamarki, öšrum aflaheimildum eša löndušum afla. 
    Žegar um er aš ręša tegundir sem śthlutaš er til einstakra skipa skulu gjöldin mišast viš śthlutaš aflamark ķ kķlóum tališ.
 

    Fari stjórn veiša fram meš öšrum hętti en greinir ķ 2. mgr. skulu gjöldin mišast viš landašan afla skips ķ viškomandi tegund samkvęmt aflaupplżsingakerfi Fiskistofu į tólf mįnaša tķmabili sem lżkur einum mįnuši fyrir upphaf fiskveišiįrs eša veišitķmabils. Gjöld vegna strandveiša mišast viš landašan afla ķ strandveišum og miša skal viš landašan afla krókabįta ķ žeim tegundum sem žeir eru ekki bundnir aflatakmörkunum ķ en sęta įkvöršun um heildarafla.      Žessi grein falli nišur ķ heild sinni.

7. gr.
Almennt veišigjald.

    Almennt veišigjald skal vera 8 kr. į hvert žorskķgildiskķló. Almennt veišigjald į hvert skip skal žó aldrei vera lęgra en 5.000 kr.    Breyta oršalagi:

Almennt veišigjald skal vera 10% af löndunarvirši afla veišiskips og sama hlutfalla af söluvirši afurša vinnsluskips. Almennt veišigjald į hvert skip skal žó aldrei vera lęgra en 15.000 kr.   

8. gr.
Sérstakt veišigjald.

    Sérstakt veišigjald skal skilgreint ķ krónum į hvert žorskķgildiskķló eftir veišiflokkum, ž.e. botnfiskveišum og uppsjįvarveišum. Sérstakt veišigjald skal vera 70% af stofni til śtreiknings į gjaldinu eins og stofninn er skilgreindur ķ 9. gr. aš frįdregnu almennu veišigjaldi skv. 7. gr. 

    Įlagning sérstaks veišigjalds samkvęmt žessari grein skal vera žannig į hvert skip į fiskveišiįrinu:
    a.
     af fyrstu 30.000 žorskķgildiskķlóum greišist ekkert gjald, 
    b.
     af nęstu 70.000 žorskķgildiskķlóum greišist hįlft gjald, 
    c.
     af žorskķgildiskķlóum umfram 100.000 greišist fullt gjald. 
    Rįšherra er heimilt aš tillögu veišigjaldsnefndar aš lękka eša undanžiggja sérstöku veišigjaldi afla śr tilteknum fiskstofni ef sżnt er aš afkoma er verulega lakari viš žęr veišar en almennt gerist. Einnig mį undanžiggja tilraunaveišar sérstöku veišigjaldi ef sżnt er aš renta žeirra veiša er engin eša neikvęš.
        Greinin falli nišur ķ heild sinni.



9. gr.
Stofn til śtreiknings į sérstöku veišigjaldi.

    Stofn til śtreiknings į sérstöku veišigjaldi er samtala reiknašrar rentu į hvert žorskķgildiskķló, annars vegar ķ fiskveišum og hins vegar ķ fiskvinnslu. Rentu į žorskķgildiskķló skal reikna sérstaklega fyrir veišar og vinnslu botnfisks og fyrir veišar og vinnslu uppsjįvarfisks eins og nįnar er kvešiš į um ķ 10. gr. 

    Rentu ķ veišum og vinnslu skal jafnaš į afla ķ veišum og vinnslu į sama tekjuįri og skattframtöl sem lögš eru til grundvallar śtreikningum Hagstofu Ķslands byggjast į. Skal sį afli umreiknašur til žorskķgilda fyrir komandi fiskveišiįr samkvęmt įkvęšum laga um stjórn fiskveiša.
    Reiknašri rentu ķ uppsjįvarveišum skal jafnaš į žorskķgildi afla ķ uppsjįvarveišum. Reiknašri rentu ķ vinnslu uppsjįvaraflar skal jafnaš į žorskķgildi žess uppsjįvarafla sem unninn var.

    Stofn til śtreiknings į sérstöku veišigjaldi ķ uppsjįvarveišum skal vera reiknuš renta į žorskķgildi ķ veišum į uppsjįvarfiski aš višbęttri reiknašri rentu į žorskķgildi ķ vinnslu į uppsjįvarfiski.
    Reiknašri rentu ķ botnfiskveišum skal jafnaš į žorskķgildi afla ķ botnfiskveišum. Reiknašri rentu ķ vinnslu botnfisks skal jafnaš į žorskķgildi heildarafla višmišunarįrsins aš frįdregnum žeim uppsjįvarafla sem fór ķ vinnslu, sbr. 3. mgr.

     Stofn til śtreiknings sérstaks veišigjalds į žorskķgildi ķ botnfiskveišum skal vera reiknuš renta į žorskķgildi ķ veišum į botnfiski aš višbęttri reiknašri rentu į žorskķgildi į vinnslu į botnfiski.          Greinin falli nišur ķ heild sinni.

 

10. gr.
Reiknuš renta.

    Renta reiknast sem söluveršmęti afla eša afurša aš frįdregnum annars vegar rekstrarkostnaši vegna veiša og vinnslu, öšrum en fjįrmagnskostnaši og afskriftum rekstrarfjįrmuna, og hins vegar reiknašri įvöxtun į veršmęti rekstrarfjįrmuna. 
    Til söluveršmętis afla eša afurša skal telja tekjur af sölu og leigu aflaheimilda. Til rekstrarkostnašar skal telja nišurfęrslu keyptra aflaheimilda ķ samręmi viš įkvęši skattalaga.
 
    Söluveršmęti afla og afurša skal byggja į upplżsingum sem Hagstofa Ķslands vinnur įrlega śr skattframtölum og aflar frį fyrirtękjum ķ fiskveišum og fiskvinnslu, įsamt upplżsingum frį Fiskistofu, aš teknu tilliti til breytinga į veršvķsitölu sjįvarafurša frį mešaltali žess tekjuįrs sem framtölin byggjast į til 1. aprķl įr hvert fyrir įkvöršun veišigjaldsins.    
 
    Rekstrarkostnašur sem kemur til frįdrįttar, sbr. 1. mgr., skal byggjast į upplżsingum sem Hagstofa Ķslands vinnur įrlega śr skattframtölum og aflar frį fyrirtękjum ķ fiskveišum og fiskvinnslu, įsamt upplżsingum frį Fiskistofu, aš teknu tiliti til breytinga į vķsitölu neysluveršs frį mešaltali žess tekjuįrs sem framtölin byggjast į til 1. aprķl įr hvert fyrir įkvöršun veišigjaldsins.

    Reiknaša įvöxtun rekstrarfjįrmuna, aš meštöldum birgšum, skal miša viš įętlaš veršmęti žeirra ķ lok tekjuįrs, 8% ķ fiskveišum, en 10% ķ fiskvinnslu, sem Hagstofa Ķslands vinnur įrlega śr skattframtölum og aflar frį fyrirtękjum ķ fiskveišum og fiskvinnslu. Veršmęti skipakosts skal miša viš vįtryggingarveršmęti skipa eins og žaš er įkvešiš af vįtryggingafélögum aš višbęttum 20% vegna bśnašar og tękja viš fiskveišar. Veršmęti fasteigna og annarra rekstrarfjįrmuna skal miša viš bókfęrt verš žeirra įn afskrifta, aš teknu tilliti til breytinga į vķsitölu byggingarkostnašar frį mešaltali tekjuįrs skattframtals til 1. aprķl nęst fyrir įkvöršun veišigjaldsins.  Greinin falli nišur ķ heild sinni


III. KAFLI
Įlagning og innheimta.
11. gr.
Įlagning veišigjalda.

Veišigjöld samkvęmt lögum žessum skulu lögš į af Fiskistofu og renna ķ rķkissjóš.
    Įlagning vegna aflamarks fer fram viš śthlutun žess į hverju fiskveišiįri. Įlagning į landašan afla skal fara fram 31. įgśst įr hvert vegna afla sem landaš var frį 1. įgśst nęstlišins įrs til 31. jślķ į įlagningarįrinu. Fiskistofa tilkynnir gjaldskyldum ašilum įlagningu į žį.
Yfirstrikašur texti falli nišur.

Engin forsenda réttlętir aš veišiskip greiši ekki veišigjald samhliša sölu aflans. Ešlilegt er žvķ aš uppgjör veišigjald til rķkissjóšs fari fram samhliša uppgjöri fiskkaupanda til śtgeršar veišiskips. Ķ staš yfirstrikaša textans komi:

Uppgjör veišigjalds fari fram samhliša lögbošnu uppgjöri fiskkaupenda til śtgerša veišiskipa og telst sį dagur gjalddagi veišigjalds. Eindagi greišslu sé 15 dögum eftir uppgjörsdag aflaviršis, (gjalddaga).

12. gr
Innheimta veišigjalda.

    Fiskistofa innheimtir veišigjöld. Rįšherra er žó heimilt aš fela innheimtumönnum rķkissjóšs eša öšrum ašilum innheimtu žeirra.

    Gjöld vegna aflamarks sem śthlutaš er 1. september falla ķ gjalddaga meš žremur jöfnum greišslum įr hvert, ž.e. 1. október sama įrs, 1. janśar og 1. maķ nęsta įrs. Taki śthlutun aflamarks gildi į tķmabilinu 2. september til 31. įgśst er gjalddagi viš śtgįfu tilkynningar um śthlutaš aflamark. Gjöldin eru ekki afturkręf žótt aflamark sé ekki nżtt. 

    Gjalddagi veišigjalda į landašan afla einstakra tegunda sem ekki eru hįšar aflamarki og į afla sem veiddur er viš strandveišar er 1. október į žvķ įri sem fiskveišiįri lżkur.

    Eindagi skv. 2. og 3. mgr. er 15 dögum eftir gjalddaga. Ef gjald er ekki greitt į eindaga reiknast drįttarvextir af fjįrhęš gjalds frį gjalddaga til greišsludags ķ samręmi viš reglur laga um vexti og verštryggingu.

     Hafi greišsla ekki borist innan mįnašar frį gjalddaga fellur veišileyfi skips nišur. Lögveš er ķ skipi fyrir gjaldinu.

    Sé įkvöršun tekin innan fiskveišiįrsins um aš lękka įšur leyfšan heildarafla einstakra tegunda skal endurgreiša eiganda skips žann hluta veišigjaldanna sem nemur sömu fjįrhęš og innheimt var fyrir hvert žorskķgildi sem aflaheimildir skips skeršast um.

    Eigandi skips viš įlagningu veišigjalda er įbyrgur fyrir greišslu žeirra.

Yfirstrikašur texti falli nišur, en ķ stašin koma eftirfarandi:

Eindagi skv. 2. mgr. ?. gr. er 15 dögum eftir gjalddaga. Ef gjald er ekki greitt į eindaga reiknast drįttarvextir af fjįrhęš gjalds frį gjalddaga til greišsludags ķ samręmi viš reglur laga um vexti og verštryggingu.

Hafi greišsla ekki borist innan mįnašar frį gjalddaga er Fiskistofu heimilt aš senda skošunarmenn til aš skoša bókhald og fjįrreišur fiskkaupanda. Leiši sś skošun ekki til greišslu gjaldfallins veišgjalds, fellur nišur veišileyfi skips, įsamt leyfi fiskkaupanda til frekari kaupa į fiski śr fiskveišilögsögu Ķslands. Lögveš er ķ veišiskipi fyrir gjaldinu, nęst į eftir lögveši launakrafna skipsverja veišiskips.

 

IV. KAFLI
Gildistaka o.fl.
13. gr.
Rekstrarkostnašur.

    Almennt og sérstakt veišigjald telst rekstrarkostnašur skv. 1. tölul. 31. gr. laga nr. 90/2003, um tekjuskatt. Žessi texti er óžarfur žar sem veišigjald er sannanlegur kostnašur viš öflun tekna veišiskips. Veišigjaldiš er žvķ ótvķręšur rekstrarkostnašur samkvęmt lögum nr. 90/2003 um tekjuskatt.

 

14. gr.
Reglugerš.

    Rįšherra setur meš reglugerš nįnari įkvęši um framkvęmd laga žessara, m.a. um starfsreglur veišigjaldsnefndar og forsendur śtreiknings į sérstöku veišigjaldi.

Meš žvķ aš rķkissjóši verši ekki blandaš ķ įhęttužętti śtgeršarfyrirtękja, įn skżrra lagafyrirmęla žar um, mun ekki verša žörf fyrir žau śtgjöld sem af "veišigjaldsnefnd" mun hljótast. Er žeim texta lagagreinarinnar žvķ ofaukiš.

15. gr.
Gildistaka.

    Lög žessi taka gildi 1. september 2012.

Įkvęši til brįšabirgša.

    Žrįtt fyrir įkvęši 8. gr. skal sérstakt veišigjald vera meš eftirfarandi hętti:
    a.
     60% af stofni til śtreiknings į gjaldinu į fiskveišiįrinu 2012–2013 aš frįdregnu almennu veišigjaldi sama fiskveišiįrs.

     b.     65% af stofni til śtreiknings į gjaldinu į fiskveišiįrinu 2013–2014 aš frįdregnu almennu veišigjaldi sama fiskveišiįrs. 

Įkvęši til brįšabirgša falli nišur.

 

Greinilegt er aš höfundar žessa frumvarps hafa hvorki leitt hugann aš jafnręšisreglu stjórnarskrįr eša žvķ glapręšis svikamyllu sem žeir opna innį meš žvķ aš lįta rķkissjóš taka tekjulega įhęttu af óhagkvęmur rekstri śtgeršarfyrirtękja sem rķkissjóšur į enga eignarašild aš. Augljóslega hafa höfundar žessa frumvarps ekki žekkingu į žeim mįlum sem lögin eiga aš fjalla um. Og hafi žeir haft rįšgjöf, hefur sś rįšgjöf greinilega veriš fjandsamleg rķkissjóši, žvķ hvergi ķ ferlinu eru hagsmunir rķkissjóšs hafšir ķ forgrunni žó um mikilvęga nįttśruaušlind sé aš ręša.

Frumvarpiš, eins og žaš er lagt fram, er meš öllu óįsęttanlegt og frį mķnu sjónarhorni mjög greinilega brot į stjórnarskrį.

Meš kvešju,

Gušbjörn Jónsson

kt: 101041-3289

Krķuhólum 4,  111 Reykjavķk

          

Frumvarp um stjórn fiskveiša ATHUGASEMDIR viš 43. og 45. grein

XI. KAFLI

Veišigjöld.

40. gr.   Įlagning veišigjalda.

    Allir žeir sem (fį śthlutaš aflaheimildum samkvęmt lögum žessum, eša) landa afla (fari stjórn veiša fram meš öšrum hętti en śthlutun aflamarks,) skulu greiša veišigjöld svo sem ķ lögum um veišigjöld greinir.

Žessi 40. gr. er óskaplega klśšursleg. Ég hefši kosiš aš orša hana svona:

Allir žeir sem landa afla śr Fiskveišilögsögu Ķslands, skulu greiša veišigjöld svo sem ķ lögum um veišigjöld greinir.

 

XII. KAFLI

Višurlög o.fl.

41. gr.   Stjórnsżsluvišurlög.

    Fiskistofa skal veita įminningar eša afturkalla almennt veišileyfi fiskiskips og/eša leyfi til strandveiša eša frķstundaveiša ef brotiš hefur veriš gegn lögum žessum eša öšrum lögum um fiskveišistjórn og/eša reglum settum samkvęmt žeim.

    Viš fyrsta brot, sem varšar sviptingu almenns veišileyfis, skal leyfissvipting ekki standa skemur en eina viku og ekki lengur en tólf vikur eftir ešli og umfangi brots. Viš ķtrekuš brot skal svipting ekki standa skemur en fjórar vikur og ekki lengur en eitt įr.

    Viš fyrsta minni hįttar brot skal Fiskistofa, žrįtt fyrir įkvęši 1. og 2. mgr., veita hlutašeigandi śtgerš skriflega įminningu.

Įkvöršunum Fiskistofu skv. 1. mgr. veršur skotiš til rįšherra, enda sé žaš gert innan eins mįnašar frį žvķ aš ašila var tilkynnt um įkvöršun. Kęra frestar ekki réttarįhrifum įkvöršunar.

    Almennt veišileyfi fellur śr gildi ef sérstakt leyfi til veiša er afturkallaš af įstęšum sem ķ 1. mgr. getur. Aš sama skapi falla sérstök leyfi til veiša śr gildi ef almennt veišileyfi er afturkallaš.

42. gr.   Refsingar.

    Brot gegn įkvęšum laga žessara og reglum settum samkvęmt žeim varša sektum hvort sem žau eru framin af įsetningi eša gįleysi. Sé um stórfelld eša ķtrekuš įsetningsbrot aš ręša skulu žau aš auki varša fangelsi allt aš sex įrum.

    Beita skal įkvęšum laga um sérstakt gjald vegna ólögmęts sjįvarafla vegna brota gegn lögum žessum eftir žvķ sem viš į.

43. gr.   Nįnari įkvęši.

    Sektir mį jafnt gera lögašila sem einstaklingi. Žrįtt fyrir įkvęši 1. mgr. 42. gr. mį įkvarša lögašila sekt žótt sök verši ekki sönnuš į fyrirsvarsmenn eša starfsmenn hans eša ašra žį einstaklinga sem ķ žįgu hans starfa, enda hafi brotiš oršiš eša getaš oršiš til hagsbóta fyrir lögašilann. Meš sama skilorši mį einnig gera lögašila sekt ef fyrirsvarsmenn eša starfsmenn hans eša ašrir einstaklingar sem ķ žįgu hans starfa hafa gerst sekir um brot.

Žaš sem žarna er raušmerkt og yfirstrikaš er klįrlega MJÖG alvarlegat brot į mannréttindum og stjórnarskrį lżšveldis okkar. Ķ 69. gr. segir svo:

69. gr. [Engum veršur gert aš sęta refsingu nema hann hafi gerst sekur um hįttsemi sem var refsiverš samkvęmt lögum į žeim tķma žegar hśn įtti sér staš eša mį fullkomlega jafna til slķkrar hįttsemi. 

Ķ 70. gr. stjórnarskrįr segir svo:

[Öllum ber réttur til aš fį śrlausn um réttindi sķn og skyldur eša um įkęru į hendur sér um refsiverša hįttsemi meš réttlįtri mįlsmešferš innan hęfilegs tķma fyrir óhįšum og óhlutdręgum dómstóli.

 

    Tilraun og hlutdeild ķ brotum į lögum žessum er refsiverš eftir žvķ sem segir ķ almennum hegningarlögum.

44. gr.   Gildistaka og brottfall laga.

    Lög žessi öšlast žegar gildi. Įkvęši žeirra um veišistjórn, rįšstöfun aflamarks o.fl. koma til framkvęmdar viš upphaf fiskveišiįrsins 2012/2013. Jafnhliša falla śr gildi lög nr. 151/ 1996, um fiskveišar utan lögsögu Ķslands, lög nr. 38/1998, um stjórn veiša śr norsk-ķslenska sķldarstofninum, og lög nr. 12/1975, um samręmda vinnslu sjįvarafla og veišar, sem haldnar eru sérstökum leyfum.

 

45. gr.    Breytingar į öšrum lögum.

    Viš gildistöku žessara laga breytast eftirfarandi įkvęši laga sem hér segir:

    1.     Lög um umgengni um nytjastofna sjįvar, nr. 57/1996.

                a.     Į eftir 2. gr. kemur nż grein, 2. gr. a, svohljóšandi:

                    Ķslensk lög og reglur settar samkvęmt žeim varšandi hreinlęti, bśnaš og innra eftirlit, sem og um mešferš og nżtingu afla, sem gilda um veišar ķslenskra skipa innan fiskveišilögsögu Ķslands, skulu jafnframt gilda um veišar žeirra utan hennar. Rįšherra er žó heimilt aš veita undanžįgur varšandi aflanżtingu viš veišar utan lögsögunnar ef fjarlęgš frį landi, lengd veišiferša eša ašrar ašstęšur gera slķkt naušsynlegt.

                b.     Į eftir 4. gr. kemur nż grein, 4. gr. a, svohljóšandi:

                    Rįšherra setur meš reglugerš įkvęši um gerš og frįgang veišarfęra ķslenskra skipa viš veišar utan lögsögu Ķslands, žar į mešal um lįgmarksmöskvastęrš. Žį getur hann sett reglur um lokun veišisvęša og ašrar žęr ašgeršir sem naušsynlegar kunna aš vera til aš tryggja verndun smįfisks og įbyrgar veišar. Rįšherra skal ķ žessum efnum byggja į samningum sem Ķsland er ašili aš. Jafnframt getur rįšherra tekiš miš af žeim reglum sem gilda viš veišar ķ lögsögu Ķslands, reglum sem gilda ķ lögsögu annarra rķkja sem liggur aš viškomandi hafsvęši eša reglum sem settar hafa veriš af viškomandi svęšisstofnun.

                c.     Ķ staš oršsins „efnahagslögsögu“ ķ 1. mgr. 5. gr. kemur: fiskveišilögsögu.

                d.     Viš 2. mgr. 6. gr. bętast žrķr nżir mįlslišir, svohljóšandi: Bśnašur til vigtunar og hugbśnašur tengdur honum skal vera meš žeim hętti aš tryggt sé og unnt aš ganga śr skugga um aš allur afli sé vigtašur og skulu upplżsingar um nišurstöšu vigtunar vera geymdar ķ sérstökum gagnagrunni. Žį er žaš skilyrši vigtunarleyfis aš Fiskistofa hafi ašgang til aflestrar į gögnum ķ gagnagrunnum er geyma nišurstöšur vigtunar sķšastlišinna fimm įra og skulu gögnin vera į žvķ formi sem Fiskistofa įkvešur. Rįšherra setur nįnari įkvęši um vigtunarbśnaš žar sem m.a. skal kvešiš į um gerš og virkni voga, innsigli į bśnaši til vigtunar og hugbśnaš tengdan honum og naušsynlegar upplżsingar um nišurstöšu vigtunar.

                e.     3. mgr. 9 gr. oršast svo:

                    Skipstjórar fiskiskipa skulu halda sérstaka afladagbók. Skal meš reglugerš kveša nįnar į um žęr upplżsingar sem skrį skal ķ afladagbękur, form žeirra, kröfu um nįkvęmni viš skrįningu į magni afla, skil į žeim til Fiskistofu o.fl. Afladagbękur skulu vera rafręnar. Žó er skipstjórum fiskiskipa sem eru undir 10 brśttótonnum aš stęrš og skipstjórum fiskiskipa sem eru undir 15 brśttótonnum aš stęrš og fengu ķ fyrsta sinn haffęrisskķrteini fyrir 1. maķ 2002 heimilt aš halda afladagbók į bókarformi. Žį er einnig heimilt ķ reglugerš aš veita undanžįgu frį skyldu til aš halda rafręnar afladagbękur viš sérstakar ašstęšur, svo sem ef bśnašur er bilašur eša ef ašstęšur um borš ķ fiskiskipi eru žannig aš ekki er unnt aš fęra rafręna afladagbók žar.

                f.     Į eftir 9. gr. kemur nż grein, 9. gr. a, svohljóšandi:

                    Ķslensk skip er stunda veišar utan lögsögu Ķslands skulu fullnęgja öllum sömu įkvęšum um skil į afladagbókum o.fl. og gilda um veišar innan lögsögunnar. Aš auki skal rįšherra meš reglugerš gera ķslenskum skipum aš fullnęgja įkvęšum samninga sem Ķsland er ašili aš um tilkynningarskyldu og upplżsingagjöf til erlendra stjórnvalda eša alžjóšastofnana.

                g.     Eftirfarandi breytingar verša į 12. gr.:

                    1.     1. mgr. oršast svo:

                            Óheimilt er aš taka viš, vinna eša stunda višskipti meš afla sem ekki hefur veriš veginn samkvęmt gildandi reglum um vigtun sjįvarafla.

                    2.     Į eftir oršunum „Ašilar sem“ ķ 2. mgr. kemur: taka viš, vinna eša.

                h.     Eftirfarandi breytingar verša į 2. mgr. 13. gr.:

                    1.     Į eftir oršunum: „sambęrilegar veišar“ ķ 1. mįlsl. kemur: eša aš ekki sé fariš aš lögum og reglum um veišarfęri.

                    2.     Ķ staš oršanna „sjö daga eša sjö“ ķ 2. og 4. mįlsl. kemur: tvo daga eša tvęr.

                    3.     Ķ staš oršanna „įttunda degi eša įttundu“ ķ 4. mįlsl. kemur: žrišja degi eša žrišju.

                i.     Ķ staš oršanna „sbr. 3. mgr. 12. gr. laga nr. 38/1990, um stjórn fiskveiša, meš sķšari breytingum“ ķ 1. mgr. 14. gr. kemur: sbr. 15. gr. laga um stjórn fiskveiša.

                j.     Viš 17. gr. bętist nż mįlsgrein er veršur 1. mgr., svohljóšandi:

                    Telji Fiskistofa aš fyrir liggi rökstuddur grunur um aš vigtunarleyfishafi fari ekki aš lögum og reglum um vigtun og skrįningu sjįvarafla er Fiskistofu heimilt aš krefja vigtunarleyfishafa um greišslu alls kostnašar viš sérstakt eftirlit meš vigtun og skrįningu sjįvarafla hjį viškomandi vigtunarleyfishafa. Skal vigtunarleyfishafa tilkynnt um įkvöršun Fiskistofu. Skal vigtunarleyfishafi greiša allan kostnaš viš slķkt eftirlit, žar meš talinn launakostnaš eftirlitsmanna.

Skelfilega er žetta klśšurslegt oršalag į einni mįlsgrein. "Vigtunarleyfishafi" tröllrķšur žessari mįlsgrein algjörlega og undirstrikar hugmyndafįtękt og lķtiš oršaval textahöfunda.  Get eiginlega ekki setiš į mér aš ķslenska žessa mįlsgrein svolķtiš og gera hana aušlesnari og skiljanlegri og žį hljóšaši hśn svona:

Telji Fiskistofa aš fyrir liggi rökstuddur grunur um aš handhafi vigtunarleyfis fari ekki aš lögum og reglum um vigtun og skrįningu sjįvarafla, er Fiskistofu heimilt aš framkvęma sérstakt eftirlit meš vigtun og skrįningu sjįvarafla hjį viškomandi ašila. Skal viškomandi vigtunarašila tilkynnt um įkvöršun Fiskistofu og er honum jafnframt skylt aš greiša allan kostnaš viš slķkt eftirlit, žar meš talinn launakostnaš eftirlitsmanna.

               

Nęsta sķša »

Höfundur

Guðbjörn Jónsson
Guðbjörn Jónsson
F.v. ráðgjafi

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (22.11.): 9
  • Sl. sólarhring: 9
  • Sl. viku: 29
  • Frį upphafi: 150378

Annaš

  • Innlit ķ dag: 8
  • Innlit sl. viku: 26
  • Gestir ķ dag: 8
  • IP-tölur ķ dag: 6

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Nóv. 2017
S M Ž M F F L
      1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30    

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband