EES samningur og ętlaš vald ESB

EES samningur og ętlaš vald ESB

Ķ upphafi skal žess getiš aš ALLAR leturbreytingar sem koma fram ķ athugasemdunum eru komnar frį undirritušum til aš vekja athygli į efninu. Blįtt letur tįknar endurritun śr lögum eša samningi.

Inngangur.

Undirritašur er einn žeirra sem hefur veriš žeirrar skošunar aš upphaflegur samningur um hiš svonefnda Evrópska efnahagssvęši, (EES-samningurinn),  hafi innihaldiš of mikiš af óframkvęmanlegum fyrirheitum, meš oršavali sem ekki yrši til aš aušvelda framkvęmdina. Einnig ber upphaflegi EES-samningurinn meš sér aš žeir sem aš honum störfušu hafi ekki skiliš til fullnustu hvernig žyrfti aš lišsskipa samningsašilum ķ tvęr fylkingar sem aš vęntanlegum samning standi.

Annars vegar Evrópubandalagiš (EB) meš sķnum ašildarrķkjum įsamt skżru umboši fyrir žau mįlefni Kola og stįlbandalags Evrópu, sem dregiš hafši sig til hlés žegar EB var stofnaš. En žaš ekki veriš lagt nišur. Žarna var įkvešinn óvissužįttur um valdheimildir EB, į žeim svišum sem Kol og Stįl voru enn meš virka įhrifažętti.

Frį hendi EFTA rķkjanna sem ķ upphafi stóšu aš samningsgeršinni var ekki heldur nein samstilling samningsleiša. Žar voru bara 4 sjįlfstęš rķki, öll meš ólķka uppbyggšu stjórnkerfa og afar ólķka hagsmuni aš sękjast eftir. En engan sameiginlegan talsmann eša ašila til eftirfylgni  og gętni žeirra įfanga sem nįšst hefšu, žó ekki tękist aš loka žį inni ķ įfanga.

EES samningurinn ber einnig nokkuš įberandi meš sér vanžekkingu į efnistökum viš uppbyggingu samskiptasamninga. Ekki er gerš grein fyrir žvķ ķ upphafi, aš samningurinn muni byggjast į tveimur ašal undirnefndum  sem aflaš verši tiltekinna valdheimilda fyrir, til aš knżja į um śrlausnir erfišra mįla.

   Sį samningur sem hér er til skošunar, er EES-samningurinn, sem ķ heild sinni var tekinn inn ķ Ķslensk lög žann 13. janśar 1993, meš lögum nr. 2/1993.  En žó żmislegt žarfnist endurskošunar ķ umręddum samningi, varš óheppilegt oršaval ķ lagasetningu žess valdandi aš breyting var naušsynleg, žó slķkar athugasemdir hafi į žeim tķma ekki hlotiš hljómgrunn žeirra sem réšu för.  

Undirritašur mun ekki fara lengra ķ vangaveltum um hvaš hefši geta veriš öršuvķsi ef meiri greiningarvinna hefši veriš unnin įšur en hafin var hönnun į texta samningsins. Ķ žessari fęrslu mun verša fariš yfir žann hluta EES samninginn sem sżnir meš augljósum hętti hversu langt menn voru frį žvķ markmiši sķnu aš setja į stofn farsęla markašsheild ķ Evrópu.  

 Į einu er žó vert aš vekja athygli įšur en af staš er haldiš. Viš yfirlestur EES samningsins er afar mismunandi reglur Evrópulanda til fyrirmęla ķ lögum. Vķša viršist vera hęgt aš gera „bókun“ viš einhver lagaįkvęši, sem taka žį breytingum ķ samręmi viš žį bókun. Slķk bókun hefur sitt gildi ķ almennum samningum, sem ekki eru žinglżstir eša žeir teknir inn ķ lög. Samningum sem teknir eru inn ķ lög hjį okkur, breytir ekki venjuleg bókun. Ķ žinglżstum samningum dugar aš bįšir ašilar samningsins  skili sameiginlega inn višbótarįkvęši viš samninginn, sem žį yrši einnig žinglżst. En ef samningur er lögtekin veršur bókunin aš koma fyrir Alžingi ķ frumvarpi, sem breyting į lögunum, og vera samžykkt į Alžingi til žess aš breytingin hljóti lagagildi. Žaš eru nokkrir žęttir ķ žessum samning sem eru į skjön viš lagaheimildir okkar. Athugasemdir viš samninginn eru settar fram af skilning undirritašs į ósérgreindum samningum sem stefna aš löggildingu.   

Athugasemdir viš oršaval Alžingis.

Hér fyrst athugasemd sem gerš var į įrinu 1993, eftir aš lögin höfšu veriš samžykkt.

Žaš fyrsta sem gerš var athugasemd viš var YFIRSKRIFT 1. gr. laganna, sem var eftirfarandi:

  1. Heimilt er aš fullgilda fyrir Ķslands hönd:“ 
  2. Samning um Evrópska efnahagssvęšiš (EES-samninginn), o. frv.“

Alžingi hefur vald til aš setja fram lög eša reglur, um hvašeina sem lśta skal einhverri stjórnun. EN, Alžingi mį alls ekki og hefur ekkert vald til śthluta ónafngreindum heimildum til aš FULLGILDA FYRIR ĶSLANDS HÖND. eitthvaš sem ekki liggur textalega fyrir žegar heimildin er veitt.  Fólk er bešiš um aš hafa žetta ķ huga žegar lengra er komiš.

Undirritašur taldi, į žeim tķma sem lögin voru sett, aš stjórnarskrį Ķslands ętti sér sterkari rętur ķ brjóstum Ķslendinga en žį kom ķ ljós, og sś viršing hefur žvķ mišur ekki aukist. Greinilega er hér į landi of lķtiš rętt um žaš hvernig žrepun VALDS, spinnur sig ķ gegnum stjórnkerfi okkar. Hvert er vald alžingismanna, žingflokka, rįšherra, rįšuneyta, Alžingis og hvar er hiš ĘŠSTA VALD žjóšar okkar? Öll er žessi žrepun ķ nįkvęmlega sömu sporum og hśn var žegar stjórnarskrįin var samžykkt ķ fyrsta sinn žann 17. jśnķ 1944.  Viš lķtum kannski nįnar į žaš sķšar.

Af žessu leišir aš žaš er einungis einn mašur ķ landinu sem hefur vald til aš FULLGILDA skuldbindingu fyrir hönd Ķslensku žjóšarinnar. Og žaš er Forseti Ķslands. Alžingi į aš vita aš öll žeirra lög og skuldbindandi įkvaršanir, verša aš fara til Forseta Ķslands til aš öšlast fullgildingu fyrir hönd Ķslensku žjóšarinnar.  Žaš er veruleg nišurlęging fólgin ķ žvķ fyrir alla žį sem eiga aš lesa yfir svona skjöl til fullvissu um aš ekkert, jafn įberandi klśšur ķ lagasetningu og žaš sem hér um ręšir, skuli hafa komist framhjį allri textaskošun og veriš lįtiš óleišrétt ķ 30 įr.

Texti 1. gr. laga nr. 2/1993.

1. Samning um Evrópska efnahagssvęšiš (EES-samninginn), ž.e. meginmįl samningsins, bókanir viš hann og višauka, įsamt geršum, sem ķ višaukunum er getiš, milli Efnahagsbandalags Evrópu, Kola- og stįlbandalags Evrópu og ašildarrķkja žessara bandalaga annars vegar, og ašildarrķkja Frķverslunarsamtaka Evrópu hins vegar, sem undirritašur var ķ Óportó hinn 2. maķ 1992“; 

Žaš var svolķtiš merkilegt aš sjį hvernig Evrópubandalagiš (EB),  lét sér ekki nęgja aš tjalda EB einu į móti Frķverslunarsamtökum Evrópu  (EFTA), sem höfšu enga „bandalags“ tengingu aš baki sér. EFTA rķkin voru, og eru, innbyršis mjög ólķk og ferli įkvaršanatöku mög ólķk.  EFTA rķkjunum var einnig aš fękka į žessum tķma śr 7 rķkjum, sem allt benti til aš yrši einungis 3 EFTA eftir įšur en samningurinn klįrašist. Žrįtt fyrir aš EB eitt virtist verša  3-4 sinnum fleiri en EFTA voru EB rķkin einnig mikiš fjölmennari og stęrri.

EB rķkin létu sér žetta ekki nęgja heldur stilltu einnig upp Kola- og stįlbandalagi Evrópu, auk žess aš skrį einnig öll ašildarrķki framangreindra tveggja bandalaga, svona til aš vera viss um aš hafa öll rįš hins vęntanlega EES-svęšis ķ höndum EB. Žaš kom lķka ķ ljós žegar fariš var aš fylgja eftir žeirri textaritun sem birtist ķ hinum endanlega samningi. Markmiš undirritašs er, žar sem samningurinn er yfir 100 greinar, og sumar langar, žį mun verš aš žessu sinni dregiš fram žaš sem helst viršist halla jafnręšisreglu samninga sem žessara, auk žess aš reyna aš įtta sig į mįlefnalegu umfangi samningsins, žvķ ekkert slķkt er aš finna ķ samningnum sjįlfum. Lķtum žį ķ samningstextann sjįlfan og lįtum hann vķsa okkur leiš.

 

SAMNINGUR UM EVRÓPSKA EFNAHAGSSVĘŠIŠ (EES-SVĘŠI)

  1. „hluti.Markmiš og meginreglur.  
  2. gr.   1. Markmiš žessa samstarfssamnings er aš stušla aš stöšugri og jafnri eflingu višskipta- og efnahagstengsla samningsašila viš sömu samkeppnisskilyrši og eftir sömu reglum meš žaš fyrir augum aš mynda einsleitt Evrópskt efnahagssvęši sem nefnist hér į eftir Evrópska efnahagssvęšiš (EES-svęšiš).“

Žarna er varpaš fram nokkuš efnilegum forsendum fyrir samstarfssamning, sem ętlaš er aš stušla aš jafnri eflingu samkeppnisskilyrša en mynda į sama tķma einsleitt Evrópskt efnahagssvęši. Undirritašur hefur alla tķš gert sér grein fyrir žvķ aš efnahagslegar og višskiptalegar forsendur Evrópurķkja standa į svo ólķkum grunni aš slķk einsleitni sem uppfyllti markmiš žessarar 1. gr. vęri ekki ķ sjónmįli į komandi įrum eša įratugum, žvķ til slķkra breytinga žarf eiginlega hugarfarslega umbyltingu.

Telja veršur lķklegt aš eitt af ašal markmiš litlu ašilanna, EFTA-rķkjanna, sem tękju žįtt ķ žessum samning, hafi veriš aš nį auknum ašgangi aš hinum stóra markaši, stóra samningsašilans. Mesta įlagiš var žó ekki frį višskiptažętti samstarfssamnings. Meiri tķmi fór ķ  aš lśta leišsögn stóra ašilans į hans pólitķska vettvangi?  

Flestir hljóta aš vera samdóma um aš vegna ólķkra stjórnskipunar EFTA rķkjanna, ólķkra leiša um stjórnkerfi hvers lands fyrir sig til įkvaršanatöku, hafi engin pólitķsk eša stjórnmįlaleg lķna komiš frį hliš EFTA rķkja, meš ašild aš žessum samning. Žaš markmiš sem drķfiš hafi įfram litla ašilann ķ žessum samning, hafši aš öllum lķkindum veriš sś veika von, aš saman hefšu EFTA-rķkin kannski žaš afl sem dygši til aš nį fótfestu į svo stórum markaši sem EB/ESB markašurinn er.

  En žį mį spyrja sig. Geta litlu ašilarnir ķ samning žessum vęnst vaxtar markašslegrar hlutdeildar sinnar, žegar markmiš stóra ašila samningsins er: efling višskipta- og efnahagstengsla samningsašila verši viš sömu samkeppnisskilyrši og eftir sömu reglum?

Ķ markmišum samningsins er ekki aš sjį aš neinar skżrar lķnur séu dregnar. Ekki er t. d. tekiš fram, ķ tilvitnun hér į undan, hvort sömu samkeppnisskilyrši og eftir sömu reglum sé tekiš tillit til žess aš EB var žar fyrir meš sķnar višskipta- og efnahagsreglur sem munu verša miklar fyrirferšar žegar komi aš endurskošun į žegar geršum samningum.

Einn žessara EFTA-ašila var óumdeilanlega  langminnsti ašili samningsins. Var žar um aš ręša lķtiš eyrķki langt śti ķ Atlandshafi, meš t. d. umtalsvert dżrari flutningskostnaš en önnur rķki samningsins. Er ķ slķkum samning mögulegt aš tefla fram fullkomlega heišarlegum leikreglum ķ svo gjörólķkum efnahagsforsendum samningsašila aš slķk samningsašild verši žessu litla eyrķki aš nokkru gagni?

SAMNINGSFORSENDUR SKILGREYNDRAR

Lķtum žį ašeins į 2. töluliš 1. gr. samningsins, žar sem skilgreind eru žau sviš sem samningurinn tekur yfir. Žar segir:

 „2. mgr. Til aš nį žeim markmišum sem sett eru ķ 1. mgr. skal samstarfiš ķ samręmi viš įkvęši samnings žessa fela ķ sér:  
  
a. frjįlsa vöruflutninga; -

  1. b. frjįlsa fólksflutninga; -  
  2. c.frjįlsa žjónustustarfsemi;       
     d. frjįlsa fjįrmagnsflutninga; -  
  3. e.aš komiš verši į kerfi sem tryggi aš samkeppni raskist ekki og aš reglur žar aš lśtandi verši virtar af öllum; og einnigaš -    
    f. nįnari samvinnu į öšrum svišum, svo sem į sviši rannsókna og žróunar, umhverfismįla, menntunar og félagsmįla.“ 

Žarna er greinilega veriš aš vķsa til 4-frelsisins svokallaša. Žaš vekur hins vegar athygli aš ķ e-liš  vilji samningsašili aš komiš verši į kerfi sem tryggi aš samkeppni raskist ekki?  Ber aš skilja žetta t. d. žannig aš ef ašili frį EFTA-rķki ętli aš nota c-lišinn frjįlsa žjónustustarfsemi og setja upp sjįlfstęša rekstrareiningu frį stórmarkaši sķnum ķ einu EFTA-rķkjanna. Allar lķkur benda til žess aš žessi nżi ašili taki fljótt til sķn 2-5% af sölumarkašnum. Hér er bent į žaš aš meš framangreindu kerfi sem tryggi aš samkeppni raskist ekki, er um leiš byggš upp samkeppnishindrun, sem ķ raun er andstęš meginbošskapnum,  viš sömu samkeppnisskilyrši og eftir sömu reglum. Eitthvaš viršist jafnréttishugtakiš vera óljóst žarna.    

Ķ 2. gr. samnings žessa eru einnig dregnar fram hugtakamerkingar eftir sundurlišun stafrófs:

   a. hugtakiš „samningur“ meginmįl samningsins, bókanir viš hann og višauka auk žeirra gerša sem žar er vķsaš til;“

  1. b. [hugtakiš „EFTA-rķki“ merkir … 1) Ķsland, Furstadęmiš Liechtenstein og Konungsrķkiš Noreg]; 2)   
         er hugtakiš „samningsašilar“, aš žvķ er varšar bandalagiš og ašildarrķki EB, bęši bandalagiš og ašildarrķki EB eša bandalagiš eša ašildarrķki EB. Merkingin, sem leggja ber ķ žetta orš ķ hverju tilviki, ręšst af viškomandi įkvęšum samnings žessa hverju sinni og jafnframt viškomandi
    valdsviši bandalagsins og ašildarrķkja EB ķ samręmi viš stofnsįttmįla Efnahagsbandalags Evrópu;

Hér viršist undirritušum sem markmiš 1. gr. žessa samnings hafi veriš yfirgefiš og nś sé ekki lengur talaš um „samstarfssamninger stušli aš stöšugri og jafnri eflingu višskipta- og efnahagstengsla samningsašila.

Fyrst skal hér nefna a. lišinn. Žar sem hugtakiš samningur og meginmįl hans eru ķ forgrunni. En sķšan kemur atriši sem ekki gengur upp hér į Ķslandi. Žaš er hugtakiš Bókun, žar sem um vęri aš ręša aš bókuš vęri breyting į einhverri grein samnings. Slķka breytingu vęri ekki hęgt aš gera hér nema meš žvķ aš leggja fyrir žingiš frumvarp um lagabreytingu, sem gęti tekiš langan tķma. Ef bókun vęri lįtin standa hér įn lagabreytinga vęri komin fram tvöföld tślkun žess lagaįkvęšis.  Einnig er žarna hugtakiš GERŠ, sem viršist tįkna višbót viš žegar skrįš atriši, įn žess aš slķkt fari beina leiš lagabreytinga. Slķkt gengur ekki hér į landi.

Ķ c. liš er eins og Evrópubandalagiš viti ekki hvernig žeir eigi aš skrį bandalagiš. Hvort žeir eigi aš skrį bęši bandalagiš og ašildarrķki EB eša bandalagiš eša ašildarrķki EB.“ Af framhaldi c. lišar lķtur helst śt fyrir aš forysta EB teysti sér ekki til aš afmarka heiti bandalagsins meš einu nafnheiti žvķ: Merkingin, sem leggja ber ķ žetta orš ķ hverju tilviki, ręšst af viškomandi įkvęšum samnings žessa hverju sinni og jafnframt viškomandi valdsviši bandalagsins og ašildarrķkja EB ķ samręmi viš stofnsįttmįla Efnahagsbandalags Evrópu …; 2)

 Hér er eins og allt önnur hugsun hafi yfirtekiš verkefniš og frekar lķtiš gert śr gagnašila samningsins, EFTA rķkjunum. Eins og aš réttlętinu sé fullnęgt meš žvķ aš EFTA hafi veriš getiš ķ einni mįlsgrein.  

Markmiš og grundvöllur fyrir „samstarfssamning“ milli EFTA og EB sem sķšar varš ESB, sem kynntur var ķ 1. mgr. 1. gr. žess samnings sem hér um ręšir, viršist allt ķ einu vikiš til hlišar og įhersla lögš į valdsviši bandalagsins og ašildarrķkja EB ķ samręmi viš stofnsįttmįla Efnahagsbandalags Evrópu, eins og segir ķ texta samningsins. Nś viršist horfinn samstarfsviljinn sem ķ upphafi var kenndur viš višskipta- og efnahagstengsla samningsašila viš sömu samkeppnisskilyrši og eftir sömu reglum meš žaš fyrir augum aš mynda einsleitt Evrópskt efnahagssvęši. Slķkt markmiš hefši ef til vill geta blómstraš, hefši žvķ veriš sinnt ešlilega. EF forystuöfl EB/ESB hefšu geta fariš sér hęgarviš aš keyra fram vilja sinn og aukiš žannig vilja gagnašilanna til samstöšu, hefši margt lķklega fariš į annan veg en nś er.

Undirritušum žykir afar undarlegt hversu įberandi er snišganga allra višhorfa sem gętu talist til mįlsstašar EFTA rķkjanna. Į sama tķma er opinberlega lįtiš ķ ljós aš stóri samningsašilinn muni sinna meira valdsviši bandalagsins og ašildarrķkja EB ķ samręmi viš stofnsįttmįla Efnahagsbandalags Evrópu. Undirritašur hefur ekki kynnt sér lögfręšilega hliš žessara breytinga  sem viršast žegar oršin, frį upphaflegri mynd samningsins. Žaš hlżtur hins vegar aš vekja spurningar um réttarstöšu minni samningsašilans, žegar u. ž. b. helmingur minni samningsašilans (4 EFTA lönd af 7, yfirgefa EFTA) gengu śt śr sķbreytilegum samning, til žess aš ganga til lišs viš stóra samningsašilann.

Hvaša įhrif er hugsanlegt aš slķk breyting hafi į įframhaldandi gildi žeirra samningsliša sem lokiš er viš, gagnvart žeim fįu sem eftir sitja ķ EFTA hlutanum? Ķ minnkandi minnihluta žyrfti aš meta faglega slķka breytingu. Undirritašur hefši tališ ešlilegra aš setjast yfir žaš verkefni og móta nżjan samning og loka žeim gamla um leiš og nżr samningur vęri tilbśinn, ef įhugi vęri  fyrir įframhaldi tilrauna til samstarfs.

ĮFRAM SKAL HALDIŠ.

Hefst nś aftur yfirferš samnings frį d. liš 2. gr.      

  1. hugtakiš „ašildarlögin frį 16. aprķl 2003“ merkir lögin um ašildarskilmįla Lżšveldisins Tékklands, Lżšveldisins Eistlands, Lżšveldisins Kżpur, Lżšveldisins Lettlands, Lżšveldisins Lithįens, Lżšveldisins Ungverjalands, Lżšveldisins Möltu, Lżšveldisins Póllands, Lżšveldisins Slóvenķu og Lżšveldisins Slóvakķu og um ašlögun sįttmįlanna sem mynda grundvöll Evrópusambandsins sem voru samžykkt ķ Aženu 16. aprķl 2003]; 2)       
        e) hugtakiš „ašildarlögin frį 25. aprķl 2005“ lög um ašildarskilmįla Lżšveldisins Bślgarķu og Rśmenķu og ašlögun sįttmįlanna sem mynda grundvöll Evrópusambandsins, sem voru samžykkt ķ Lśxemborg 25. aprķl 2005;   
       f) hugtakiš „ašildarlögin frį 9. desember 2011“ merkir lögin um ašildarskilmįla Lżšveldisins Króatķu og ašlögun sįttmįlans um Evrópusambandiš, sįttmįlans um starfshętti Evrópusambandsins og stofnsįttmįla Kjarnorkubandalags Evrópu, sem voru undirrituš ķ Brussel 9. desember 2011]. 3)1
    )    1)L. 106/2007, fylgiskjal VII. 2)L. 8/2004, fylgiskjal VI. 3)L. 26/2014, fylgiskjal IX. 

SAMEIGINLEGA EES-NEFNDIN OG EES-RĮŠIŠ.

Ķ 3. og 4. gr. er ekkert sem beinlķnis žarfnast athugasemda en ķ 5. gr. kemur hins vegar atriši sem žarfnast athygli. Žar segir svo:

„5.gr. Samningsašilar geta hvenęr sem er vakiš mįls į įhyggjuefnum ķ sameiginlegu EES-nefndinni eša EES-rįšinu ķ samręmi viš žęr ašferšir sem męlt er fyrir um ķ 2. mgr. 92. gr. og 2. mgr. 89. gr. eftir žvķ sem viš į.“

Meš žeim fyrirvara aš žetta er žaš fyrsta sem nefnt er ķ žessum samning um „Sameiginlegu EES-nefndina og EES-rįšiš, er óhjįkvęmilegt annaš en lķta strax ķ framangreindar tilvķsanir og byrjum į 2. mgr. 89. gr. samningsins, en žar segir svo:

  1. gr.2. Samningsašilar, aš žvķ er varšar bandalagiš og ašildarrķki EB eftir valdsviši viškomandi, geta tekiš mįl er valda erfišleikum upp ķ EES-rįšinu eftir aš hafa rętt žau ķ sameiginlegu EES-nefndinni, eša geta tekiš žau beint upp ķ EES-rįšinu er mjög brżna naušsyn ber til.  
  2. 3. EES-rįšiš setur sér starfsreglur meš įkvöršun žar aš lśtandi.“

EES-rįšiš.

„90. gr. 1. EES-rįšiš skipa fulltrśar ķ rįši Evrópubandalaganna og śr framkvęmdastjórn EB įsamt einum fulltrśa rķkisstjórnar hvers EFTA-rķkis.  
   Skipa skal fulltrśa ķ EES-rįšiš ķ samręmi viš žau skilyrši sem męlt veršur fyrir um ķ starfsreglum žess.

  1. Įkvaršanir EES-rįšsins skulu teknar meš samkomulagi milli bandalagsins annars vegar og EFTA-rķkjanna hins vegar.“       

Enn er hér afar einkennilega tekist į viš žaš aš birta sanngjarna skiptingu fulltrśa ķ EES-rįšiš.  Žaš er nokkuš sérstakt aš žaš er EB sem setur saman textann um samning EB og EFTA, sem hér er til umfjöllunar. Žeir ašilartaka žį įkvöršun aš skipa ekki ķ žęr nefndir sem žeir telja naušsynlegar framgangi įkvęša ķ samstarfssamningi EB viš EFTA. Žaš skuli žvķ vera fyrsta verk įšurgreindra nefnda aš fjalla um hver skuli verafjöldi fulltrśa sem EFTA-rķkin megi skipa til setu ķ EES-rįšinu.

EB tilgreinir hins vegar ekki frį fjölda eigin fulltrśa ķ EES-rįšinu. Žeir tilgreina hins vegar aš ķ rįšiš skuli skipaš einum fulltrśa rķkisstjórnar hvers EFTA-rķkis. Žarna gętu EFTA-rķkin į žjóšžingum sķnum leikiš žann leik aš kjósa žingmann ķ EES-rįšiš ķ staš rįšherra.

Ķ ešli sķnu eru žau vinnubrögš og efnistök sem viršast višhöfš viš textagerš žessa samnings, žurfa aš skošast meš hlišsjón af óskilyrtri jafnskiptingu fulltrśa beggja samningsašila. Sem slķkur hlżtur samningurinn aš eiga aš byggja į jafnvęgi milli ašila ķ įkvaršanatökum.

Hvernig žvķ į aš koma ķ verk žegar annar ašilinn, nįnast tekur sér žau völd sem hann vill hafa, en EFTA-rķkjum naumt skammtaš, aš 3 rķki, megi hvert tilnefna 1 fulltrśa fyrir hvert rķki.

ÓJAFNVĘGI  MILLI  SAMNINGAŠILA  LJÓST  Ķ  UPPHAFI.

Strax viš upphaf žessarar samningsgeršar varš ljóst aš ašildarrķki EB voru umtalsvert fleiri en EFTA-rķkin. Įsetningur EB um aš verša rįšandi ašili žess samstarfs-samnings sem lagšur yrši fram, fyrir EFTA rķkin, til samžykktar eša synjunar. Einnig viršist hafa veriš įkvešinn frį upphafi, eftir žvķ sem fram kemur ķ lögunum um aš: EES-rįšiš skipa fulltrśar frį rįši Evrópubandalaganna og śr framkvęmdastjórn EB, įsamt einum fulltrśa rķkisstjórnar hvers EFTA-rķkis,“ skulu eiga sęti ķ EES-rįšinu.

Žarna kemur fram įstęša sem ętla mętti aš vęri fyrir žvķ aš ķ upphafi samnings eru ašildarrķki EB eru talin fram ķ tvöfaldri eša žrefaldri skrįningu vegna:

Efnahagsbandalags Evrópu,

Kola- og stįlbandalags Evrópu

og ašildarrķkja žessara bandalaga annars vegar

En hins vegar  ašildarrķkja Frķverslunarsamtaka Evrópu. 

STĘRŠARMUNUR  SAMNINGSAŠILJA  Į  MIŠJU  ĮRI 2023.

Žaš stefnir allt ķ aš nś, į mišju įri 2023, verši ašildarrķki ESB 28, meš a. m. k. 1 fulltrśa hvert. Hve mörgum fulltrśum ętti aš bęta viš ķ EES-rįšiš śr rįši Evrópubandalaganna og śr framkvęmdastjórn EB, er ekki gott aš vita. Fulltrśar ESB megin viš samninginn gętu lķklega veriš eitthvaš yfir 30 talsins.  Hinu megin samningsins vęru 3 fulltrśar ETFA ķ Sameiginlegu EES-nefndinni og įlķka hlutfallaskipt ķ EES-rįšinu.

Žarna er beinlķnis sagt aš ESB-žing, stjórn eša rįšiš sjįlft, skipi einn fulltrśa frį hverju ESB rķki ķ EES-rįšiš, auk žess sem fulltrśar komi lķka frį framkvęmdastjórn, eins og segir ķ samningstexta. Žar segir einnig aš: Skipa skal fulltrśa ķ EES-rįšiš ķ samręmi viš žau skilyrši sem męlt veršur fyrir um ķ starfsreglum žess. Engin leišsögn er gefin um hvernig męlt veršur fyrir um slķkt ķ starfsreglum EES-rįšsins.

Samkvęmt 3. mgr. 89. gr. samningsins er žaš: EES-rįšiš sem setur sér starfsreglur meš įkvöršun žar aš lśtandi.“

FORSETI EES-rįšsins KOSINN.

Ķ 91. gr. samningsins er kvešiš į um kosningu forseta EES-rįšsins.

„ 91. gr.  1. Fulltrśi rįšs Evrópubandalaganna og rįšherra ķ rķkisstjórn EFTA-rķkis skulu gegna embętti forseta EES-rįšsins til skiptis sex mįnuši ķ senn. 

  1. Forseti EES-rįšsins skal kalla žaš saman tvisvar į įri. EES-rįšiš skal einnig koma saman, žegar ašstęšur krefjast, ķ samręmi viš starfsreglur sķnar.“

Žarna er enn einn lišurinn sem gera mį athugasemdir viš jafnvęgisžįttinn milli samningsašilja. Žaš vantar alveg Skipulagsreglur fyrir EES-rįšiš, og žeirra er ekki getiš ķ samningnum. Gera mį rįš fyrir aš ķ žeim reglum sem settar verši um starf embęttis forseta EES-rįšs, verši gętt fulls jafnvęgis milli samningsašilja. Žar sem EFTA, hefur aš hįmarki žrjį fulltrśa ķ EES-rįši, en ESB-rķkin nś 28 fulltrśa. ESB rķkin 9 sinnum fleiri.

SAMEIGINLEGA EES-NEFNDIN.

Žį er komiš aš 92. gr. samningsins og komiš aš:

  1. žįttur. Sameiginlega EES-nefndin.  

92. gr.  1. Sameiginlegu EES-nefndinni er hér meš komiš į fót. Skal hśn tryggja virka framkvęmd samnings žessa. Ķ žeim tilgangi skal žar skipst į skošunum og upplżsingum og taka įkvaršanir ķ žeim mįlum sem kvešiš er į um ķ samningi žessum.    

  1. Samningsašilar, aš žvķ er varšar bandalagiš og ašildarrķki EB eftir valdsviši viškomandi, skulu hafa samrįš ķ sameiginlegu EES-nefndinni um öll žau mįl į grundvelli samningsins sem valda erfišleikum og einhver žeirra hefur tekiš upp.    
  2. Sameiginlega EES-nefndin setur sér starfsreglur meš įkvöršun žar lśtandi.

Žessi 92. gr. samningsins um EES svęšiš er jafn fjarri ešlilegri skrįningu samnings milli tveggja višskiptablokka og hęgt er aš hugsa sér. Žarna ķ upphafi 92. gr. sprettur allt ķ einu fram nefnd sem ekkert er getiš ķ tilgangi eša markmišum samningsins:  „Skal hśn tryggja virka framkvęmd samnings žessa.“  

 Merkilegt er, mišaš viš žį mikilvęgu skyldu hennar aš tryggja virka framkvęmd samnings žessa,  skuli hśn ekki ķ upphafi samningsins, hafa komiš fram undir lišnum „Markmiš og meginreglur“. Ekki hafi veriš minnst į žessa Sameiginlegu EES-nefnd, eša meint hlutverk hennar. Reyndar er hlutverk žessarar mikilvęgu nefndar enn ekki ljóst. Nefndin į t. d. aš setja sér, sżnar eigin starfsreglur, sem enn hafa ekki veriš fęršar inn ķ samninginn 30 įrum eftir aš samningurinn var afgreiddur frį Alžingi Ķslendinga.

Svo getur nįttśrlega veriš fullgild skżring į žessu öllu vegna žess aš ķ 2. mgr. 92. gr. er žess getiš aš: Samningsašilar, aš žvķ er varšar bandalagiš og ašildarrķki EB eftir valdsviši viškomandi, skulu hafa samrįš ķ sameiginlegu EES-nefndinni um öll žau mįl į grundvelli samningsins sem valda erfišleikum og einhver žeirra hefur tekiš upp.

Žarna lķtur śt fyrir aš EFTA-rķkjum hafi ekki veriš ętlaš neitt hlutverk ķ žessi nefnd. Ķ žaš minnsta er val EFTA-rķki ķ nefndina, ekki getiš žar sem Samningsašila.   

Sameiginlegu-EES nefndar er žó getiš ķ mörgum lagagreinum, žó nefndin hafi ekki veriš kynnt og tilgangur hennar ekki veriš skżršur. Ekki hefur veriš greint frį fjölda nefndarmanna eša hvernig žeir vęru kosnir til starfans. Einnig erumeginreglur ķ starfsemi nefndarinnar ekki komnar ķ ljós og žvķ ekki hęgt aš kynna žęr ķ samningnum, žvķ žar segi aš Nefndin eigi sjįlf aš setja sér starfsreglur.

Ķ 2. mgr. 92. gr. žessa samnings kemur fram aš:  „Samningsašilar, aš žvķ er varšar bandalagiš og ašildarrķki EB eftir valdsviši viškomandi, skulu hafa samrįš ķ sameiginlegu EES-nefndinni um öll žau mįl į grundvelli samningsins sem valda erfišleikum og einhver žeirra hefur tekiš upp. 

Žetta er óneitanlega nokkuš sérstakt žegar til žess er litiš aš ašilar aš samning žessum eru bara tveir. Annars vegar EB/ESB, meš yfiržjóšlega valdsžįtt Kola- og stįlbandalags, en viršast ekki geta gert upp viš sig undir hvaša samheitirķkjasamstašan skuli ganga til žessa samnings.

Hins vegar eru samtök 3. EFTA-rķkja vera um Frķverslun milli rķkja, sem einungis hafa sameiginlegt višskiptasamband en ekkert yfiržjóšlegt vald.

Ķ žessari tilraun til samkomulags er ekki um eiginlegan lagatexta aš ręša. Frekar mętti lķta į žetta uppkast sem einskonar „minnisblaš“ eša starfsreglur fyrir fulltrśa EB/ESB sem jafnvel ętti ekki aš vera skrįš ķ samskiptasamning viš EFTA.

Ķ 3. mgr. 92. gr. samningsins segir aš:   Sameiginlega EES-nefndin setur sér starfsreglur meš įkvöršun žar aš lśtandi.“  

Žetta er athyglisvert meš tilliti til stęršarmunar samningsašila. Ekki ętti aš vera erfitt aš gera  sér ķ hugarlund hvaša hagsmuna verši gętt ķ žeim starfsreglum sem nefndirnar setja sér en jafnljóst aš EFTA-rķkin fį ekki mörgum atrišum komiš ķ gegn, ķ stöšugum minnihluta.

93. gr.    1. Sameiginlegu EES-nefndina skipa fulltrśar samningsašila.   

  1. Įkvaršanir sameiginlegu EES-nefndarinnar skulu teknar meš samkomulagi milli bandalagsins annars vegar og hins vegar EFTA-rķkjanna sem męla einum rómi,. ???

Af žessu mį skilja svo aš fulltrśar EB bandalagsins ķ sameiginlegu EES-nefndinni hafi fullt frjįlsręši til aš tjį sig, en fulltrśum EFTA sé gert aš  męla einum rómi. Ekki mikiš jafnręši žarna.

UM  FORMENNSKU  Ķ SAMEIGINLEGU  EES-nefndinni.

  1. gr.1. Fulltrśi bandalagsins, ž.e. framkvęmdastjórnar EB, og fulltrśi eins EFTA-rķkis skulu gegna embętti formanns sameiginlegu EES-nefndarinnar til skiptis sex mįnuši ķ senn.
  2. Sameiginlega EES-nefndin skal aš öšru jöfnu koma saman aš minnsta kosti einu sinni ķ mįnuši til aš gegna störfum sķnum. Hana mį einnig kalla saman aš frumkvęši formannsins eša samkvęmt beišni einhvers samningsašila ķ samręmi viš starfsreglur hennar.“

Enn viršist hönnušum žessa samnings mislukkast verulega ķ jafnręšisstöšu milli samningsašila. Ķ 1. mgr. 94. gr. segir aš samningsašilar skiptist į formennsku ķ EES-nefnd į 6 mįnaša fresti, sem skiptist žannig aš:  Fulltrśi bandalagsins, ž.e. framkvęmdastjórnar EB, og fulltrśi eins EFTA-rķkis skulu gegna embętti formanns sameiginlegu EES-nefndarinnar til skiptis sex mįnuši ķ senn. 

Žarna eru mörg įlitaefni varšandi  jafnręši milli samningsašila. Undirritašur hefur frį upphafi bent į beinlķnis vonlausa stöšu venjulegs samstarfssamnings milli ašila meš svo mikinn, ešlis og stęršarmun sem žarna er. Bent skal į aš EFTA hefur hvorki -bandalags, eša -sambands afl ķ tilvist sinni. Žar er einungis um Frķverslunarsamtök aš ręša. Sem slķk geta samtökin EFTA veriš millilišur ķ višskiptalegum tengslum hinna sjįlfstęšu rķkja, sem eiga EFTA samtökin. En žau eru varla hęf sem buršarašili umfangsmikils samskiptasamnings, eins og žess sem hér er į ferš. Žar kemur til įkvęši śr 2. mgr. 93. gr. sem fulltrśum EFTA er gert skylt aš męla einum rómi.  En ekkert slķkt sagt um EB/ESB ašilann, er ekki um jafnręši aš ręša.

Nišurlag.

Žó enn sé eftir aš fara ķ gegnum u. ž. b. 100 greinar af žessum samning er hér komiš nokkuš glöggt sżnishorn af žvķ hvernig hugsun hefur legiš aš baki hjį žeim EB fulltrśum sem sömdu žennan merkilega samningstexta.  Vęgt til orša tekiš er hér um afar sérkennilegan millirķkjasamning aš ręša, sem viš fyrstu sżn viršist ašallega eiga aš snśast um tiltekiš frelsi ķ ferša-, višskipta- og markašsmįlum,  en engin pólitķsk markmiš eša einhliša samskipti nefnd.

 Undirritašur hefur hvergi ķ žessum samning um EES-svęšiš, fundiš neinar haldbęrar skżringar į žvķ aš skilgreindur „samstarfs og višskiptasamningur“, um višskiptaleg mįlefni, skuli verša aš pólitķskum eltingaleik, um pólitķsk mįlefni, įn nokkra athugasemda. Žaš setji fram żmis spurningamerki um hvaša skilning og įbyrgš žingmenn į Alžingi Ķslendinga leggi ķ žaš starf sem žeir gegna fyrir žjóšina.

Athygli vekur t. d. aš ķ samningnum er gert rįš fyrir einhverskonar śrskuršarnefnd, aš žvķ er viršist skipuš 3, fulltrśum EFTA, en 15 fulltrśum ESB. Žó žarna lķti śt fyrir aš yfirburšir ESB séu 5 sinnum meiri en EFTA, žį er žaš ekki svo. Eins og fram kemur ķ 93 gr. samningsins, og getiš er hér aš framan, er gerš krafa um žaš aš EFTA rķkin męli einum rómi, sem eitt atkvęši.

Eins og Sameiginlega EES nefndir er hugsuš og samansett, er śtilokaš aš slķk nefnd hefi geta fengiš umboš til aš fella śrskurši f. h. Alžingis. Žarna er žvķ mikiš óljóst svęši ķ samningnum sem ekki veršur endanlega frį gengiš nema meš fyrirtöku į Alžingi.

Žį er žess getiš aš ekkert uppkast sé til af žvķ hvernig EFTA rķkin 3 skapi lögmętan ramma utan um heimild til hinnar Sameiginlegu EES nefndar, til aš taka bindandi įkvaršanir fyrir hvert EFTA rķkjanna fyrir sig, vegna meintrar innleišingar įkvaršana frį stjórnendum ESB.  

Hvort fariš verši yfir žann hluta samningsins sem eftir er, ręst af žvķ hvort žörf veršur į frekari krufningu į réttarstöšu EFTA og ašildarrķkja žess frķverslunarbandalags.

Ķ samningstextanum hefur undirritašur ekki fundiš neina opnun į aš ESB sendi EFTA rķkjum lagabindandi fyrirmęli, sem EFTA rķkjum teljist skylt aš innleiša ķ réttarreglu sinna rķkja. Vel mį vera aš undirritušum hafi yfirsést heimildir žar aš lśtandi, veittar af EFTA rķkjum til stjórnkerfis ESB. Slķkt kemur žį ķ ljós žegar betur veršur rżnt ķ réttarstöšu og sjįlfsforręši  žeirra stjórnarfarslega ólķku rķkja sem EFTA rķkin žrjś eru.

Upphaflega Reykjavķk xx. maķ 1996,  Yfirfariš og leišrétt xx. apr. - okt 2023

Gušbjörn Jónsson,  fyrrverandi rįšgjafi

 


Höfundur

Guðbjörn Jónsson
Guðbjörn Jónsson
F.v. ráðgjafi

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (25.11.): 0
  • Sl. sólarhring:
  • Sl. viku: 2
  • Frį upphafi: 0

Annaš

  • Innlit ķ dag: 0
  • Innlit sl. viku: 2
  • Gestir ķ dag: 0
  • IP-tölur ķ dag: 0

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Feb. 2024
S M Ž M F F L
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29    

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband