ÓSAMRĘMI MILLI LAGA UM STJÓRN FISKVEIŠA OG FRAMKVĘMDA FISKVEIŠISTJÓRNUN

TIL ALŽINGIS 2020

ÓSAMRĘMI  MILLI LAGA  UM  STJÓRN  FISKVEIŠA

OG  FRAMKVĘMDA  FISKVEIŠISTJÓRNUN

Ķ 1. gr. laga nr. 116/2006 segir aš: „Nytjastofnar į Ķslandsmišum eru sameign ķslensku žjóšarinnar.“ Hugtakiš Ķslandsmiš, er hvergi skilgreint sem tiltekiš hafsvęši. Af žeirri įstęšu mętti reikna meš aš ef t. d. Mannréttindadómstóll Evrópu MDE, mundi žurfa aš skilgreina žetta svęši, yrši žaš afmarkaš af 12 mķlna lögsögu žjóšarinnar. Įstęša žess er sś aš Ķslenska žjóšin telst eigandi allra aušlinda innan 12 mķlna lögsögunnar. EN Ķslenska žjóšin hefur, samkvęmt samningi viš Alžjóša hafréttarrįšiš AHR, forgangsrétt aš nżtingu aušlinda sjįvar frį 12 mķlna mörkum landhelgi aš ytri mörkum 200 sjómķlna efnahagslögsögu žjóšarinnar, samkvęmt framangreindum samning  viš AHR. Samkvęmt žessum sama samning hefur žjóšin einnig eftirlits og rannsóknarskyldu į umręddu hafsvęši įsamt veišistjórnun. En eignarréttur žessa umrędda svęšis er  į hendi AHR, sem hefur heimild til aš fella samninginn śr gildi ef ekki veršur gętt hagkvęmustu langtķmanżtingar žeirra aušlina sem nytjašar eru.

Af žessari įstęšu vęri mikilvęgt, viš hentugt tękifęri, aš umorša žessa skilgreiningu um Ķslandsmiš og setja žess ķ staš: - Nytjastofna ķ efnahagslögsögu Ķslands. Žar eru 200 mķlurnar óumdeild ytri mörk.

Vakin er athygli į žvķ aš žó fram komi ķ 2. mgr. 2. gr. laga nr. 116/2006, aš:

Til fiskveišilandhelgi Ķslands telst hafsvęšiš frį fjöruborši aš ytri mörkum efnahagslögsögu Ķslands eins og hśn er skilgreind ķ lögum nr. 41 1. jśnķ 1979, um landhelgi, efnahagslögsögu og landgrunn.“ 

Hér er sérstök įstęša til aš gera sér grein fyrir afar miklum réttindamun, annars vegar innan Landhelgi žjóšarinnar, sem er 12 mķlur frį grunnlķnum, en svo aftur į móti hvaša réttindi žjóšin hefur innan efnahagslögsögunnar  en utan Landhelgi. Ef žetta atriši kęmi til tślkunar MDE, žykist ég nęsta viss um aš vegna afar ólķkra heimilda til athafna innan Landhelgi en hins vegar innan efnahagslögsögu, mundi MDE ekki vilja skilgreina eins og gert er ķ 2. gr. laganna aš um eitt lögsögusvęši sé aš ręša frį fjöruborši aš ytri mörkum efnahagslögsögu.  Žetta žarf aš hafa ķ huga žegar geršar verša breytingar žar sem svona leišrétting gęti falliš undir.

Ķ 3. gr. laga nr. 116/2006 er fjallaš um eftir hvaša męlingu skuli meta viš veišistjórnun og eftirlit. Ķ 1. mgr. 3. gr. kemur afdrįttarlaust fram eitt sjónarmiš um hvernig skuli męlt. Žar segir, meš vķsan til tillagna Hafrannsóknarstofnunar aš:

Heimildir til veiša samkvęmt lögum žessum skulu mišast viš žaš magn.“

Įhersla er lögš į žetta hér vegna žess aš aftar ķ lögum um stjórn fiskveiša er vikiš frį magni sem samtölužįttum en gripiš til stżringar śt frį veršmętum, sem hvergi er aš finna ķ skilgreiningaratrišum laganna, žar sem veriš er aš stżra žvķ magni sem veitt er śr tilteknum stofni en ekki veršmętum aflans.

Ķ 2. mgr. 3. gr. laganna er fjallaš um viš hvaša tķmabil:  „Leyfšur heildarafli botnfisktegunda skal mišašur viš veišar į 12 mįnaša tķmabili, frį 1. september įr hvert til 31. įgśst į nęsta įri, og nefnist žaš tķmabil fiskveišiįr.“ Og skal žaš tilkynnt 1. įgśst įr hvert.

Žį segir einnig ķ 2. mgr. 3. gr. laganna aš: Rįšherra er heimilt innan fiskveišiįrsins aš auka eša minnka leyfšan heildarafla einstakra botnfisktegunda. Heildarafli annarra tegunda sjįvardżra skal įkvešinn meš hęfilegum fyrirvara fyrir upphaf viškomandi vertķšar eša veišitķmabils og er rįšherra heimilt aš auka hann eša minnka į mešan vertķš eša veišitķmabil varir.“ 

Žarna er vakin athygli į atriši sem mjög virtir réttarheimspekingar telja śtilokaš aš megi koma fyrir ķ sömu lögum, hvaš žį heldur ķ sömu lagagrein. Er žar um aš ręša heimild sem stangast į viš skilgreiningaržętti eša markmiš laga.  En žaš er einmitt žaš sem gerist žarna. Ķ upphafi 3. gr. er komiš inn į vķštęk grundvallaratriši viš stjórnun fiskveiša. Er žar um aš ręša hvaša séržekkingu rįšherra žarf aš hafa til aš geta beitt stjórnun meš reglugerš. Vķštęk sįtt varš mešal allra hagsmunaašila aš nytjum sjįvaraušlinda aš rįšherra hefši į bak viš sig viš stjórnun fiskveiša, rįšgjöf Hafrannsóknarstofnunar, tillögur til heildarafla komandi fiskveišiįrs, eftir fiskitegundum. Ķ upphafi 3. gr. segir aš: „Rįšherra] 1) skal, aš fengnum tillögum [Hafrannsóknastofnunar], 2) įkveša meš reglugerš žann heildarafla sem veiša mį į įkvešnu tķmabili eša vertķš śr žeim einstökum nytjastofnum viš Ķsland sem naušsynlegt er tališ aš takmarka veišar į.“   

Žarna kemur skżrt fram hvaš žaš er sem Alžingi įskilur aš sé til stašar og nišurstaša rįšherra byggi į. Rįšherrann SKAL, aš fengnum tillögum [Hafrannsóknastofnunar, įkveša heildarafla allra stżršra fiskitegunda fyrir nęsta fiskveišiįr. Ķ žessu sambandi er žaš ekkert valkvętt hvort rįšherra hafi tillögur Hafró, til hlišsjónar Hann SKAL hafa žęr. Žaš er tryggingin sem Alžingi setur fyrir heimild til stżringar meš reglugerš.  EN, svo kemur strax ķ 2. mgr. 3. gr. atriši sem gengur žvert į fyrri fyrirmęli Alžingis um aš rįšherra SKULI hafa tillögur Hafró aš baki įkvaršana sinna. Ķ 2. mgr. 3. gr. segir um heildaraflann, er rįšherra heimilt aš auka hann eša minnka į mešan vertķš eša veišitķmabil varir.“  Žarna er komin tvöföld merking sama atrišis ķ sömu lagagreinina, sem gerir 3. gr. ómerka ef dęma žarf um śthlutunarreglur aflaheimilda. Réttarheimspekingar vara mjög sterklega viš žvķ aš lįta ekki slķkt henda meš mikilvęg lög, sem lögin um stjórn fiskveiša falla örugglega undir.

Ķ II. kafla laganna er fjallaš um Veišileyfi og aflamark.

Ķ 4. gr. laganna er fjallaš um veišileyfi. Žar segir ķ 1. mgr. aš: Almenn veišileyfi eru tvenns konar, ž. e. veišileyfi meš aflamarki og veišileyfi meš krókaaflamarki.“ Ķ nęsta mįlsliš segir aš:„ Į sama fiskveišiįri getur skip ašeins haft eina gerš veišileyfis.“

 Žį er fjallaš um žrjś atriši sem geta valdiš žvķ aš veišileyfi ķ atvinnuskyni falli nišur.

Ķ 2. mgr. er fjallaš um stęršarmörk bįta sem geta öšlast veišileyfi meš krókaaflamarki. Eru žaš bįtar sem eru styttri en 15 metrar aš mestu lengd og minni en 30 brśttótonn. Og óheimilt er aš breyta bįtum žannig aš žeir verši stęrri en uppgefin stęršarmörk segja.

 Ķ 5. gr. laganna er fjallaš um veitingu leyfa til veiša ķ atvinnuskyni koma ašeins til greina žau fiskiskip sem hafa haffęrisskķrteini og skrįsett eru į skipaskrį [Samgöngustofu] 1) eša sérstaka skrį stofnunarinnar fyrir bįta undir 6 metrum. Skulu eigendur žeirra og śtgeršir fullnęgja skilyršum til aš stunda veišar ķ fiskveišilandhelgi Ķslands sem kvešiš er į um ķ lögum um fjįrfestingu erlendra ašila ķ atvinnurekstri og ķ lögum um veišar og vinnslu erlendra skipa ķ fiskveišilandhelgi Ķslands. 

Žarna ķ 5. gr. veršur Alžingi aftur į sömu mistök og ķ upphafi, aš binda leyfisveitinguna viš fiskveišilandhelgi Ķslands. Oršiš LANDHELGI, hefur ķ dómstólaumhverfinu allt ašra merkingu en „efnahagslögsaga“.  Merkingaržįttur hugtaksins LANDHELGI, hefur į alžjóšavķsu ystu mörk 12 mķlna frį grunnlķnupunktum en efnahagslögsagan viš ystu mörk 200 sjómķlna frį grunnlķnupunktum.  Ķslenskur dómstóll mundi lķklega lķta framhjį žeim mistökum sem žarna hafa įtt sér staš, en vert aš hafa ķ huga aš leišrétta žetta viš fyrsta tękifęri.

Ķ 6. gr. segir aš: Heimilt er įn sérstaks leyfis aš stunda fiskveišar ķ frķstundum til eigin neyslu. Slķkar veišar er einungis heimilt aš stunda meš sjóstöng og handfęrum įn sjįlfvirknibśnašar. Afla sem veiddur er samkvęmt heimild ķ žessari mįlsgrein er einungis heimilt aš hafa til eigin neyslu og er óheimilt aš selja eša fénżta hann į annan hįtt

Ķ 2. mgr. 6. gr. segir aš: Rįšherra er heimilt aš įkveša įrlega aš į tilteknum fjölda opinberra sjóstangaveišimóta teljist afli ekki til aflamarks eša krókaaflamarks, enda sé aflinn einungis fénżttur til aš standa straum af kostnaši viš mótshaldiš.“        Hér er sett inn įkvęši sem ekki veršur séš aš fullar forsendur séu fyrir. Žarna segir aš Rįšherra er heimilt aš įkveša. Ekki er getiš um hvar žį heimild til rįšherra er aš finna. Flokkast žetta sem ófullnęgjandi tilvķsun, sem ętti aš vera aušvelt aš leišrétta, EF umrędd heimild er til stašar.

Ķ 3. mgr. 6. gr. segir aš: „Ašilum sem reka feršažjónustu og hyggjast nżta viš žann rekstur bįta til frķstundaveiša er skylt aš sękja um sérstakt leyfi til Fiskistofu fyrir hvern bįt sem nota skal ķ žvķ skyni. Einungis er heimilt aš veita leyfi til frķstundaveiša ašilum sem fengiš hafa leyfi sem Feršamįlastofa gefur śt meš stoš ķ 8. gr. laga nr. 73/2005, um skipan feršamįla. Einungis er heimilt aš stunda veišar meš sjóstöng og handfęrum įn sjįlfvirknibśnašar į žeim bįtum sem leyfi fį samkvęmt žessari grein.

Žarna er komiš innį allt ašra starfsemi, sem ķ raun į ekki heima ķ lögum um fiskveišar ķ atvinnuskini, heldur falli undir įkvešna grein feršažjónustu, eins og ég benti į į sķnum tķma žegar žessar frķstundaveišar voru aš hefjast, įn žess aš starfseminni hefši veriš fundinn ešlilegur farvegur. Ljóst var aš frķstundabįtum var ekki ętlaš aš uppfylla sömu skyldur og minni bįtum ķ krókakerfinu. Af žeirri įstęšu gat sś sportveiši sem žarna var veriš aš skipuleggja ekki įtt samleiš meš minni bįtum og ķ raun hentugast aš žeirra lagagrunnur vęri ķ lagaumhverfi feršažjónustunnar.

Einnig mį benda į aš ķ lögum um stjórn fiskveiša nr. 116/2006 kemur skżrt fram ķ 4. gr. aš almenn veišileyfi eru einungis tvennskonar. Er žar um aš ręša veišileyfi meš aflamarki (kvóta), og sķšan veišileyfi meš krókaaflamaraki (krókakvóta). Fleiri śtfęrslum hefur ekki veriš bętt viš nśgildandi lög um stjórn fiskveiša, sem sżnir afar mikiš tómlęti af hįlfu löggjafans viš aš skilgreina lagaumhverfi frķstundaveiši žar sem hśn į ķ raun heima. Žaš getur ekki gengiš til frambśšar aš starfsemi frķstundaveiši, sem lżtur allt öšrum lögmįlum og lagabošum en geršar eru til hlišstęšrar starfsemi t. d. krókaveišibįta.

Ef ętlun vęri aš hafa frķstundaveiši įfram innan žess lagaramma sem hér er til umfjöllunar, vęri naušsynlegt aš breyta 4. gr. laganna og fjölga žeim greiningaflokkum sem lögin nįi yfir. Mešan lögin nį einungis yfir žau tvö sviš sem nś eru tilgreind, ž. e. veišileyfi ķ aflamarki og hins vegar veišileyfi ķ krókaaflamarki er frķstundaveiši ķ raun ekki innan sömu reglna, sem sjį mį af žvķ aš starfsemi frķstundabįta lżtur öšrum reglum hvaš varšar réttindi til skipstjórnar og vélstjórnar, auk žess sem mešferš afla og öflun veiširéttinda er meš allt öšrum hętti en  višgegnst hjį bįtum sem lögin um stjórn fiskveiša nęr yfir.

Ķ 4. mgr. 6. gr. er fjallaš um tvennskonar leyfa til frķstundaveiša.   Žar sem ekki eru įform um aš taka afstöšu til žeirra veiša, alla vega aš sinni, eru engar athugasemdir settar viš 4. mgr. 6. gr.

Žį er komiš aš 5. mgr. 6. gr., žar sem fjallaš er um afar athyglisverš atriši. Lķtum į dęmi:

Į hverju fiskveišiįri skal rįšherra hafa til rįšstöfunar aflaheimildir skv. 5. mgr. 8. gr. ķ óslęgšum botnfiski], 2) sem gegn greišslu gjalds er heimilt aš rįšstafa til skipa sem hafa leyfi til frķstundaveiša skv. 2. töluliš 4. mgr. vegna afla sem er fenginn viš frķstundaveišar. Verš į aflaheimildum skal vera 80% af mešalverši ķ višskiptum meš aflamark, sem birt er į vef Fiskistofu, ķ lok dags daginn įšur en višskipti fara fram og skal žaš greitt Fiskistofu fyrir śthlutun.Žessar heimildir mišast viš óslęgšan afla og skulu dragast frį žeim heildarafla sem veiša mį į hverju tķmabili, sbr. 3. gr. Rįšherra kvešur nįnar į um śthlutun aflaheimilda žessara ķ reglugerš. 3) [Tekjur af aflaheimildum žessum skulu renna ķ rķkissjóš. Rįšherra skal į grundvelli fjįrheimildar ķ fjįrlögum įkvarša fjįrveitingu til rannsóknasjóšs til aš auka veršmęti sjįvarfangs.“

Žessi 5. mgr. 6. gr. er einkar Ķslensk aš žvķ er varšar ruglingslega framsetningu sem veldur tilvķsun ķ įkvęši sem koma sķšar ķ lögunum og eru žvķ į žessum tķmapunkti ókunn lesandanum. Ķ žeirri von aš hjįlpa fólki aš skilja skošum viš žessa mįlsgrein ķ bśtum. Lķtum į upphafiš žar segir aš: Į hverju fiskveišiįri skal rįšherra hafa til rįšstöfunar aflaheimildir skv. 5. mgr. 8. gr. ķ óslęgšum botnfiski. Hvaš segir ķ 5. mgr. 8. gr.? Žar segir aš:

 5) [Žvķ aflamagni sem dregiš er frį heildarafla ķ hverri tegund skv. 3. mgr. skal variš til aš męta įföllum skv. 1. töluliš 1. mgr. 10. gr., til stušnings byggšarlögum skv. 2. töluliš 1. mgr. 10. gr., til lķnuķvilnunar skv. 8. mgr. 11. gr., til strandveiša skv. 6. gr. a, til veiša sem eru taldar ķ 6. gr. og til annarra tķmabundinna rįšstafana samkvęmt lögum žessum.“  Og žeir sem lesa žetta er nįttśrlega meš žaš į tęru nś hvaš var veriš aš meina meš žvķ sem sagt var ķ upphafi 5. mgr.  6. gr. hér į undan? Nś er žaš ekki alveg ljóst. Nei žetta er lķklega eitt af sérkennilegri metasöfnun ķ Ķslenskri lagasetningu aš žar viršist kappkostaš aš hafa žau eins ruglingsleg og óskżr, svo aš helst enginn įtti sig į hvaš er veriš aš segja. Lķtum nįnar į. Žarna er vķsaš ķ 1. mgr. 10. gr. Sjįum hvaš stendur žar:

10. gr.  Į hverju fiskveišiįri er rįšherra heimilt aš rįšstafa aflamagni ķ óslęgšum botnfiski skv. 5. mgr. 8. gr. sem hér segir:“  Į eftir žessu kemur langur listi yfir allskonar verkefni ķ samrįši viš Byggšastofnun, og til minni byggšarlaga vegna samdrįttar ķ sjįvarśtvegi, einnig byggšarlaga sem oršiš hafa fyrir óvęntri skeršingu heildaraflaheimilda. Upptalningunni lżkur meš žessu: Heimilt er aš rįšstafa aflaheimildum samkvęmt žessum liš til allt aš žriggja įra ķ senn.“

„Aflaheimildir samkvęmt žessari grein skulu dregnar frį leyfšum heildarafla žessara tegunda įšur en honum er skipt į grundvelli aflahlutdeilda.“

Žrįtt fyrir allar žessar krókaleišir er lesandi laganna algjörlega jafn langt frį nothęfum skilningi į žvķ sem sagt var ķ upphafi 5. mgr. 6. gr. laganna. 5. mgr. 8. gr. upplżsti nįkvęmlega ekkert um hlutfallstölur eša aflamagn sem dragast munu frį heildarśthlutun aflaheimilda vegna žeirra aflaheimilda sem rįšherra hafi til rįšstöfunar samkv. flękjunni sem upp er talin ķ lagatexta. En lķtum nįnar į framhaldiš ķ 5. mgr. 6. gr.  žar sem rįšherra skal į hverju įri hafa aflaheimildir til rįšstöfunar, en til hvaša ašila eiga žessar aflaheimildir aš koma? Jś žaš stendur žarna ķ textanum aš rįšherra skal rįšstafa žeim til: skipa sem hafa leyfi til frķstundaveiša skv. 2. töluliš  4. mgr.“  En hann į ekki bara sķ svona aš śthluta aflaheimildum til žeirra.  Žeir eiga aš fį aflaheimildirnar: gegn greišslu gjalds er heimilt aš rįšstafa til skipa sem hafa leyfi til frķstundaveiša skv. 2. töluliš 4. mgr. vegna afla sem er fenginn viš frķstundaveišar.“

Ķ Stjórnarskrį okkar er afar mikilvęgt atriši žar sem segir aš: allir skuli vera jafnir fyrir lögunum. Žannig er upphaf 65. gr. stjórnarskrįr.  Ég velti žessu hér upp vegna žess sem fram kemur ķ 5. mgr. 6. gr. laga nr. 116/2006, um stjórn fiskveiša, en žar er greint frį žvķ, eins og fram kemur hér aš framan, aš bįtar geti fengiš śthlutaš aflaheimildum til frķstundaveiša, gegn greišslu gjalds sem greitt verši til Fiskistofu. Og ķ framangreindri 5. mgr. 6. gr.  lagaum fiskveišistjórnun segir eftirfarandi um hvernig gjaldiš skuli fundiš śt:

„Verš į aflaheimildum skal vera 80% af mešalverši ķ višskiptum meš aflamark, sem birt er į vef Fiskistofu, ķ lok dags daginn įšur en višskipti fara fram og skal žaš greitt Fiskistofu fyrir śthlutun.“ Žessar heimildir mišast viš óslęgšan afla og skulu dragast frį žeim heildarafla sem veiša mį į hverju tķmabili, sbr. 3. gr. Rįšherra kvešur nįnar į um śthlutun aflaheimilda žessara ķ reglugerš. 3) [Tekjur af aflaheimildum žessum skulu renna ķ rķkissjóš.

Ķ mįlsgreinum 6 til 10 ķ 6. gr. laganna er eingöngu fjallaš um frķstundaveiši, svo ég sleppi žeim hluta aš žessu sinni.

Viršingarfyllst

Gušbjörn Jónsson


Hafa žeir eignarrétt į kvótanum?

Jóhann J. Ólafsson skrifar grein ķ Morgunblašiš ž. 18. mars 2010, undir heitinu “Kjarninn undir yfirborši kvótaumręšunnar”.  Meginefni greinarinnar gengur śt į aš fęra rök fyrir žvķ aš aflaheimildir séu varanleg eignnśverandi handhafa žeirra og aš breytingar žar frį geti kallaš į miklar skašabótakröfur į hendur rķkissjóši.

Til stušnings įliti sķnu vitnar hann til įlita og greinaskrifa nokkurra fręšimanna. Žar į mešal til įlitsgeršar Gušrśnar Gauksdóttur, lagaprófessors og blašagreinar hennar um sama efni ķ afmęlisriti Gušrśnar Erlendsdóttur, hęstaréttardómara.

Bęši žessi ritverk Gušrśnar Gauksdóttur, lagaprófessors eru vel rituš og góšar heimildir, svo langt sem žęr nį. Į žeim er žó einn alvarlegur annmarki, lķkt og er um skrif fleiri fręšimanna, sem hśn vķsar til. Annmarkinn er sį, aš hvergi er vķsaš til lagaheimilda, eša annarra heimilda, um aš žau skip og žęr śtgeršir sem nś hafa aflaheimildirnar, hafi meš lögformlegum hętti fengiš žęr til framtķšar varšveislu eša eignar.

Rökstušningur lagaprófessorsins byrjar frį žeim grunni aš nśverandi handhafar aflaheimilda, hafi varanlegan umrįšrétt žeirrar hlutdeildar sem śthlutun žeirra byggir į. En fyrir žeirri stašhęfingu eru ekki fęrš nein rök.

Žó hlutverk fręšimannsins ķ opinberri umręšu sé einn af hornsteinum upplżstrar umręšu ķ lżšręšissamfélagi, getur žaš hlutverk einnig oršiš einn erfišasti myllusteinn sannleikans, sé fręšimašurinn ekki fullkomlega sannur og heišarlegur ķ žeim grunni sem hann byggir į.

Styrkur fręšimannsins liggur ķ faglegri nįlgun og vķsindalegri ašferšafręši en jafnframt ber honum skylda til aš kryfja og rökstyšja žann grundvöll sem įlit hans byggir į, svo enginn vafi leiki į aš įlitiš sé byggt į fullkomlega löglegum og sönnum heimildum. Vilji hann deila nišurstöšum sķnum meš öšrum, eša leggja žęr fram sem grundvöll til lżšręšislegrar umręšu, mun hann kynna nišurstöšur sķnar og leggja žęr fram til skošunar, umręšu og gagnrżni, lķkt og žeir fręšimenn geršu sem hér er vķsaš til.

Hvaša forsendur fręšimanna eru svo veikar aš nišurstöšur žeirra birta ekki hinn djśpa sannleika žess mįls sem žeir fjalla um? Žaš eru žęr forsendur sem lśta aš lögformlegum yfirrįšum yfir žeim aušlindum sem hér er fjallaš um. Engin fręšimašur hefur enn lagt fram lagaforsendur fyrir žvķ aš Alžingi hafi afsalaš eignar- eša yfirrįšafrétti žjóšarinnar, yfir aušlindum hafsins innan efnahagslögsögunnar, ķ hendur tiltekinna skipa eša śtvegsmanna.

Ķ lögum um landhelgi og efnahagslögsögu Ķslands, nr. 41/1979, segir svo ķ upphafi 4. gr.  (įhersluletur frį G. J.)

“4. gr. Innan efnahagslögsögunnar hefur Ķsland:

  1. fullveldisrétt aš žvķ er varšar rannsóknir, hagnżtingu, verndun og stjórnun aušlinda, lķfręnna og ólķfręnna, į hafsbotni og ķ honum, ķ hafinu yfir honum svo og ašrar athafnir varšandi efnahagslega nżtingu og rannsóknir innan svęšisins, svo sem framleišslu orku frį sjįvarföllum, straumum og vindi,.....”

Ótvķrętt kemur žarna fram aš Alžingi Ķslands hefur į hendi allt vald varšandi hagnżtingu, verndun og stjórnun aušlinda, innan efnahagslögsögunnar og fer aš öllu leyti meš žaš vald, žar til žaš sjįlft afsalar žvķ til einhvers annars.

Alla jafnan mį ķ 1. gr. laga, merkja grundvallartilgang lagabįlksins. Žannig er og meš 1. gr. laga um stjórnun fiskveiša ķ efnahagslögsögu Ķslands. Žar segir eftirfarandi:    (Įhersluletur G. J.)

“1. gr. Nytjastofnar į Ķslandsmišum eru sameign ķslensku žjóšarinnar. Markmiš laga žessara er aš stušla aš verndun og hagkvęmri nżtingu žeirra og tryggja meš žvķ trausta atvinnu og byggš ķ landinu. Śthlutun veišiheimilda samkvęmt lögum žessum myndar ekki eignarrétt eša óafturkallanlegt forręši einstakra ašila yfir veišiheimildum.”

Eins og sjį mį žarna, stašfestir Alžingi ķ upphafi žessarar lagasetningar aš nytjastofnar į Ķslandsmišum eru sameign ķslensku žjóšarinnar.  Ef ętlun Alžingis hefši veriš aš hleypa aš einhverjum efasemdum um forręši nytjastofnanna, hefši žessi umrędda stašhęfing veriš sett fram meš öšrum hętti.

Meginmarkmiš lagasetningar um fiskveišistjórnun er sögš vera til aš stušla aš verndun og hagkvęmri nżtingu nytjastofnanna og tryggja meš žvķ trausta atvinnu og byggš ķ landinu.  Fęra mį fram afar gild rök fyrir žvķ aš ekki hafi veriš gętt sjónarmiša um hagkvęmni ķ veišum, viršisaukningu žess afla sem dregin var śr sjó og atvinnusköpunar ķ dreifšum byggšum landsins, sem greinilega eru meginmarkmiš setningar laganna um stjórn fiskveiša.

Žörfin sem skapašist til takmörkunar veiša ķ fiskveišilögsögunni, var vegna minnkandi fiskgengdar į hefšbundnum veišisvęšum okkar. Helstu vķsbendingar sem sżnilegar voru, um aš afkoma lķfrķkis nytjastofnanna ętti ķ vök aš verjast, mįtti greina į minnkandi holdarfari fisksins sem dregin var śr sjó, auk vaxandi tilfella žar sem fiskur var meš selskķt ķ maganum auk vaxandi hringormamyndunar. Allt benti til žess aš ęti vantaši fyrir fiskinn.

Var eitthvaš ķ umgengni okkar viš lķfrķki nytjastofna efnahagslögsögu okkar sem gęti veriš įstęša, eša įhrifavaldur ķ žeim breytingum sem žarna voru greinilega aš verša?  Žegar grannt er skošaš mį lķklega sjį nokkur atriši, žar sem viš höfšum neikvęš įhrif į lķfrķkiš.

Viš gengum žaš hart fram ķ sķldveišum aš sķldargöngur hurfu frį landinu. Žar fór ekki einungis sķldin. Lķklega fór hśn vegna žess aš ętiš sem hśn elti, fór ašrar gönguleišir. Hugsanlega vegna skilyrša ķ hafinu, og/eša vegna sķvaxandi įreitis frį sķldveišibįtum og nótum žeirra.

Žegar sķldin var farin, var aukin įhersla lögš į veiši lošnu. Hśn var žekkt sem uppistaša ķ fęšu žorsksins og annarra nytjastofna. Žegar megniš af žeim stofni var veitt, į įri hverju, byrjaši fiskurinn lķka fyrir alvöru aš horast.

Sķšan verša breytingar į śtgeršarhįttum okkar. Togurum fer hratt fjölgandi, auk žess sem žeir stękkušu lķka mikiš. Veišarfęri žeirra verša stęrri og žyngri, auk žess sem flottrolliš kemur til sögunnar. Ķ žessum nżju skipum voru lķka öflugri fiskileitartęki, žannig aš aušveldara varš aš finna hinar fękkandi fiskitorfur og nį žeim ķ veišafęrin.

Į žessum tķma varš einnig umtalsverš breyting į samsetningu fiskiskipaflota okkar. Hefšbundnir vertķšarbįtar, sem ašallega veiddu meš kyrrstęšum veišarfęrum, voru ręndir aflaheimildum sķnum og žęr fluttar yfir til togskipanna. Į ótrślega fįum įrum žurrkašist nįnast śt skipastóll kyrrstęšra veišarfęra, og meginhluti heildaraflans var nś tekinn meš žungum og lķfrķkisskemmandi togveišarfęrum.

Į žessum tķma geršu śtvegsmenn engar kröfur til eignarréttar į aflaheimildunum. Žeir geršu hins vegar hįvęrar kröfur į hendur rķkissjóši, aš standa betur aš fiskirannsóknum, leggja meiri peninga og mannafla ķ rannsóknir, auk žess aš eflt vęri stórlega eftirlit meš fiskibįtum grunnslóša, svo žeir vęru ekki aš svindla į kerfinu.

Žeir höfšu hins vegar  engan įhuga į aš eftirlitiš meš togurunum yrši eflt meš žvķ aš auka mannafla og śthald Landhelgisgęslunnar, svo togarar sęttu einnig ófyrirséšu og óvęntu eftirliti. Nei slķkt fannst žeim ekki viš hęfi. Betra vęri aš žeir tękju bara eftirlitsmann um borš, sem fylgdist meš veišunum. Žannig kom eftirlitiš žeim aldrei aš óvörum.

Žaš er sama hvort skošaš er sķšastlišiš 25 įra tķmabil fiskveišistjórnunar, eša 25 įra tķmabiliš žar į undan, aš meginžorri śtvegsmanna og skipstjóra umgangast nytjastofna sjįvar fyrst og fremst śt frį sjónarmiši eiginhagsmuna, en ekki śt frį hagsmunum žjóšarheildarinnar.

Hver fyrir sig, kepptist viš aš nį til sķn sem mestu af žvķ sem hęgt var aš nį. Veišiašferšir, eša žau heildarveršmęti sem hęgt vęri aš skapa śr žvķ sem drepiš var og er, vék og vķkur yfirleitt enn fyrir hagsmunum hvers skips, hverrar įhafnar, hverju sinni. Lķtiš er talaš um hvert tap žjóšarbśsins sé af žessari gręšgi, sem og af slęmri umgengni um nytjastofnana.

Ķ fęstum tilfellum fellur ķ lķkan farveg, umgengni śtvegsmanna og skipstjóra um varanlega eignir sķnar og veršmęti ķ landi, mišaš viš vandvirkni žeirra viš nżtingu og veršmętasköpun śr aušlindum nytjastofna sjįvar. Ég vek athygli į aš ég alhęfi ekki, žvķ ég žekki til manna sem hafa glöggt auga fyrir snyrtimennsku ķ umgengni um nytjastofnana, žó žeir ašilar séu afar fįir af allri heildinni.

Žegar ķtarlega er skošaš, mį glöggt sjį aš almenn umgengni śtvegsmanna og skipstjóra um aušlind nytjastofna sjįvar, hefur ekki veriš meš žeim hętti aš žeir vęru aš umgangast sitt eigiš foršabśr framtķšartekna. Fram til žessa hefur umgengnin einkennst af žeim hroka, aš žeim sé heimilt aš drepa allt sem į vegi žeirra veršur, en nżta einungis veršmętustu bitana, hverju sinni. Öšru er hent, žar sem žaš passar ekki ķ pakkningar eša vinnslulķnur, įn tillits til žeirra gjaldeyristekna sem žaš gęti skapaš, vęri žaš flutt ķ land.

Į sama tķma og žessir blessušu menn sżna af sér framangreinda hegšun, gera žeir hįvęrar kröfur um aš teljast eigendur aflaheimildanna. Eignarréttarskyldur gera žeir hins vegar engar gagnvart sjįlfum sér, eša žjóšinni. Žeir ętla sér ekki aš bera kostnašinn af rannsóknum, eftirliti meš lķfrķki eša veišum į fiskimišunum. Žeir hafa ekki enn opinberaš į hvaša grundvelli žeir gera eignarréttarkröfur sķnar, žvķ hvergi er ķ lögum vikiš aš forręši žeirra yfir aflaheimildum śr aušlindinni.

Ķ ljósi alls žess įbyrgšarleysis sem śtvegsmenn og skipstjórar hafa sżnt af sér, ķ umgengni viš mikilvęgustu nytjastofna žjóšar-aušlindarinnar, veršur ekki betur séš en afar djśpstęš og mikilvęg varnašarhyggja felist aš baki žrišju mįlsgrein 1. gr. laganna um fiskveišistjórnun, žar sem segir svo: „Śthlutun veišiheimilda samkvęmt lögum žessum myndar ekki eignarrétt eša óafturkallanlegt forręši einstakra ašila yfir veišiheimildum.“ 

Meš žvķ aš undirstrika, meš žeim hętti sem žarna er gert, eignarrétt og forręši žjóšarinnar yfir aflaheimildunum, er tekin af öll tvķmęli um aš śthlutun veiširéttar er einungis nżtingaréttur, til eins įrs ķ senn, įn alls varanleika eša óbreytileika žess magns sem til śthlutunar verši.

Til undirstrikunar öllu žessu er svo afar skżrt įkvęši 40 gr. stjórnarskrįr, en žar segir svo:  (Įhersluletur G. J.)

“Engan skatt mį į leggja né breyta né af taka nema meš lögum. Ekki mį heldur taka lįn, er skuldbindi rķkiš, né selja eša meš öšru móti lįta af hendi neina af fasteignum landsins né afnotarétt žeirra nema samkvęmt lagaheimild.”

Ķ ljósi žess aš nytjastofnar fiskveišilögsögu okkar eru, meš skynsamlegri nżtingu sjįlfbęr aušlind, sem stendur undir verulegum hluta gjaldeyristekna žjóšarinnar, veršur ekki hjį žvķ komist aš lķta į žessa aušlind sem varanlega fasteign landsins (žjóšarinnar), sem falli undir 40. gr. stjórnarskrįr.

Af žessum įstęšum, sem og žeim aš sjósókn og śtgerš fiskiskips, flokkast undir almenna atvinnusköpun, sem žó er hįš fjöldatakmörkunum, er alveg ljóst aš einstök skip eša einstakir śtvegsmenn geta ekki, įn beinnar lagasetningar frį Alžingi, oršiš FYRIRFRAM lögformlegir eigendur einhverrar tiltekinnar hlutdeildar ķ aflaheimildum žjóšar-aušlindarinnar. Engin slķk lög hafa enn veriš sett į Alžingi.

Žį er aš sķšustu rétt aš lķta til žess hvort rįšherra gęti hafa haft heimild til aš gera samninga viš śtvegsmenn um aš žeir ęttu einhvern varanlegan forgangsrétt aš śthlutun aflaheimilda. Slķkt hefur heyrst, žó žaš hafi aldrei veriš stašfest meš óyggjandi hętti.

Um slķkt er žaš aš segja aš śtvegsmenn telja sig hafa forgangsrétt byggšan į įkvęšum fyrstu laganna um stjórn fiskveiša, sem samžykkt voru į 106. löggjafaržingi įriš 1983.  EKKERT įkvęši er ķ fyrstu lögunum um bindingu aflaheimilda viš skip sem gerš voru śt į įkvešnu įrabili. Fyrstu lögin sem takmörkušu ašgang aš nytjastofnum okkar, innihéldu breytingar į 10. - 13. – 14. og 18. greinum laga nr. 81/1976 um stjórn veiša ķ fiskveišilandhelgi Ķslands.

Hins vegar var fylgiskjal meš žessu fyrsta frumvarpi sem lagt var fram um fiskveišistjórnun. Žar var tilgreind einskonar žjóšarsįtt, sem nįšst hafši milli hagsmunaašila, į Fiskižingi  įriš 1983, um żmsa mikilvęgustu žętti fiskveišistjórnunar.  Lķtum hér į fyrstu 5  liši žess samkomulags sem žarna var gert, og var lagt til grundvallar lagasetningar um almenna fiskveišistjórnun.

“Fylgiskjal

Į 42. Fiskižingi 1983 var samžykkt gerš um stjórnun fiskveiša, sem fylgir hér meš. Ef breyta į stjórnun fiskveiša ķ žį įtt sem žar er lagt til er ljóst aš breyta veršur nśgildandi lögum.

  1. Fiskižing samžykkir aš stjórnun fiskveiša į įrinu 1984 verši meš eftirfarandi hętti:
  2. Viš įkvöršun um hįmarksafla einstakra fiskitegunda į įrinu 1984 verši žess gętt, aš fiskistofnarnir vaxi til aukinna veišimöguleika ķ framtķšinni.
  3. Allar veišar verši leyfisbundnar.
  4. Kvótaskipting verši į öllum ašalfiskitegundum į öll skip yfir 12 brśttórśmlestum, en sameiginlegur heildarkóti į skip undir 12 rśmlestum og minni.
  5. Aflamagn sķšustu žriggja įra verši lagt til grundvallar viš skiptingu aflakvóta milli skipa.

Viš śthlutun veišikvóta til bįta sem hafa sérstök leyfi til veiša skelfisktegunda, lošnu og sķldar verši tekiš tillit til heildaraflaveršmętis, mišaš viš samskonar skip į almennum fiskveišum.

Öllum frįvikum, sem gerir kvótaskiptingu óešlilega fyrir einstök skip verši vķsaš til rįšgjafanefndar  sbr. 9. liš.

  1. Śthlutun aflakvóta verši til eins įrs ķ senn. Heimild verši gefin til žess aš flytja śthlutašan aflakvóta į milli skipa.”

Eins og sjį mį af žvķ sem žarna var sett į blaš, voru menn vel mešvitašir um aš žó žau lög sem žarna var veriš aš setja, giltu einungis til įrsloka 1984 og féllu žį śr gildi, yršu įfram ķ gildi žęr grundvallarreglur sem ašilar kęmu sér saman um. Žvķ var oršavališ haft meš žeim hętti aš įrtöl spilušu žar engin hlutverk, samanber upphaf 4 lišar, žar sem segir aš   Aflamagn sķšustu žriggja įra verši lagt til grundvallar viš skiptingu aflakvóta milli skipa.

Hér hefur veriš sżnt fram į aš ķ fyrstu lögunum um fiskveišistjórnun var hvergi minnst į sérstaka réttarstöšu tiltekinna śtgerša umfram ašrar. Fyrstu lögin giltu einungis til įrsloka 1984 og féllu žį śr gildi. Sama er aš segja um žau lög sem samžykkt voru vegna fiskveišistjórnunar įriš 1985. žar var hvergi vikiš aš sérréttindum einstakra śtgerša eša skipa, sem gęti flokkast sem eignaķgildi. Žessi lög giltu einungis til įrsloka 1985 og féllu žį śr gildi.

Žį tóku viš lög er giltu fyrir fiskveišistjórnun įranna 1986 og 1987. Ķ žeim lögum var ekki heldur nein įkvęši sem gętu gefiš einstökum śtgeršum sérréttindi umfram ašrar sem veišar höfšu stundaš. Lög žessi giltu til įrsloka 1987 og féllu žį śr gildi.

Tóku žį viš lög um fiskveišistjórnun fyrir įrin 1988, 1989 og 1990. Ķ žeim lögum er ekki heldur nein įkvęši um sérréttindi tiltekinna śtgerša. Žetta er rakiš hér vegna lķfseigrar sögu um aš einungis skip sem stundušu veišar įrin 1981 til 1983 ęttu réttinn til śthlutunar aflaheimilda, sem žannig flokkašist sem varanleg hlutdeild žessara skipa ķ heildarkvótanum.  Žetta į ekki viš nein rök aš styšjast, eins og glöggt kemur fram ķ 6. gr. laga nr. 3/1988, um stjórn fiskveišar 1988 – 1990. Žar segir eftirfarandi:

“Viš śthlutun aflamarks skv. 5. gr. skal leggja til grundvallar śthlutun fyrir įriš 1987 eins og hśn var įkvešin samkvęmt reglugerš nr. 518 22. desember 1986, um stjórn botnfiskveiša 1987, žó meš hlutfallslegum breytingum sem leišir af breyttu heildaraflamarki milli įra, sbr. 2. gr., og aš teknu tilliti til įkvęša 11. gr.

      Skip sem eigendaskipti uršu aš į įrinu 1986 eša 1987 eiga kost į botnfiskleyfi meš aflamarki skv. 1. mgr. meš žeirri takmörkun sem leišir af 2. mgr. 14. gr.”

Eins og žarna er sżnt fram į, var ķ įrsbyrjun 1988 ekki um aš ręša sérstakan eignarrétt žeirra skipa og śtgerša sem stundušu veišar į įrunum 1981 til 1983, į žvķ aflamarki sem śthlutaš var fyrir įriš 1988. Žį var ķ gildi ķ lögum, aš śthluta mętti NŻRRI AFLAHLUTDEILD til skipa sem skipt höfšu um eigendur į įrunum 1986 og 1987, įn žess aš aflamark fylgdi žeim viš söluna.

Hvaša takmörkun er žaš sem felst ķ 2. mgr. 14. gr.?  Žarna er veriš aš stķga fyrstu skrefin ķ aš skilja aflaheimildirnar eftir hjį śtgeršinni sem įtti skipiš, žó žaš sé selt til nżrra ašila. Eins og fram kemur ķ 2. mgr. 6. gr., hér aš framan, geta žeir sem keyptu skip į įrunum 1986 og 1987, įn žess aš aflamark fylgdi žeim, fengiš śthlutaš nżju aflamarki fyrir skipiš. Annmarki 14. gr. var sį aš slķkt aflamark gat ekki oršiš hęrra en mešaltal sama skipaflokks į sama svęši.

Var Alžingi žarna aš opna fyrir mögulega veršmętaskrįningu aflaheimilda, sem auka mundi eignavirši og söluvirši skipa? Hvaš skyldu skżringar frumvarpsins, meš einstökum lagagreinum, segja um žaš sem fram kemur ķ 2. mgr. 14. gr. Žar segir eftirfarandi:   (Įhersluletur G. J.)

“Ķ 2. mgr. žessarar greinar er lagt til aš nżrri skipan verši komiš į žegar eigendaskipti verša į skipi. Ķ gildandi lögum segir aš viš eigendaskipti į skipi skuli nęsta įr į eftir śthluta skipinu botnfiskleyfi meš sóknarmarki.  Ķ frumvarpi žessu er lagt til aš seljendur og kaupendur geti komiš sér saman um hvort og žį aš hve miklu leyti veišiheimildirnar fylgi fiskiskipinu. Žó er sś takmörkun hér gerš į aš aldrei fylgir skipi hęrra aflamark en sem nemur mešalaflamarki sambęrilegra skipa ķ sama flokki og į sama veišisvęši. Gert er rįš fyrir aš samrįšsnefnd meti žessi atriši. Telja veršur žessa takmörkun ešlilega žvķ ella er aflareynsla viškomandi skips oršinn hluti af söluveršinu.”  

Žarna koma athyglisveršir žęttir fram, sem eru ķ beinni žversögn viš žaš sem śtvegsmenn og handbendi žeirra halda fram. Žeir hafa haldiš žvķ fram aš einungis žęr śtgeršir sem geršu śt skip į įrunum 1981 til 1983 ęttu rétt į śthlutun aflamarks. Žarna sést aš slķk var raunin ekki žvķ: Ķ gildandi lögum segir aš viš eigendaskipti į skipi skuli nęsta įr į eftir śthluta skipinu botnfiskleyfi meš sóknarmarki.

Žarna sést aš žegar t. d. śtgeršarašili selur skip, sem hann įtti og gerši śt į įrunum 1981 til 1983, til ašila sem ekkert skip įtti į žessum įrum, fęr skipiš rétt til aš įvinna sér aflareynslu hjį hinum nżja eiganda, įn žess aš vera hįš velvilja eša veršlagningu einhverra “meintra eigenda” aflamarksins.

Žį sést einnig į framangreindri umsögn um 2. mgr. 14. gr., aš į žessum tķma hafi sjįvarśtvegsrįšuneytinu veriš mjög andsnśin sś hugsun aš aflakvóti eša aflamark reiknašist til veršgildisauka fyrir skip eša śtgeršir. Žaš sést greinilega į umsögninni, žar sem segir: „Telja veršur žessa takmörkun ešlilega žvķ ella er aflareynsla viškomandi skips oršinn hluti af söluveršinu.“

Eins og hér hefur veriš rakiš, er augljóst aš Alžingi hafši aldrei ljįš mįls į žvķ, fram til įrsloka 1990, aš aflamark vęri eingöngu śthlutaš til śtvegsmanna sem geršu śt skipa į įrunum 1981 til 1983.  Hér hefur en fremur veriš bent į aš fram til įrsloka 1990, var Alžingi algjörlega mótfalliš žvķ aš aflamark eša aflakvóti eignfęršist eša yrši į nokkurn hįtt til veršmętisaukningar skipa. Hvort lögmęt breyting varš į žessari afstöšu Alžingis, eftir 1990, veršur skošaš sķšar.

En er žį sį möguleiki fyrir hendi aš sjįvarśtvegsrįšherra hafi geta gert sérstakt og bindandi samkomulag viš śtvegsmenn, um ašra tilhögun śthlutunarreglna en samžykkt var į Alžingi?  Lķtum į hvaš Rķkisendurskošandi hefur um sambęrilegt mįl aš segja, žar sem einkaašili taldi sig hafa gert samkomulag viš rįšherra um vatnsréttindi, sem voru ķ eigu žjóšarinnar.  Ķ žvķ samhengi segir ķ skżrslu Rķkisendurskošunar:  (Įhersluletur G. J.)

“Skilyrši fyrir rįšstöfun rķkiseigna er vķšar aš finna ķ löggjöfinni en ķ framangreindu įkvęši 40. gr. stjórnarskrįr. Helstu fyrirmęlin hér aš lśtandi er aš finna ķ fjįrreišulögum nr. 88/1997. Rifja mį upp aš eitt af markmišunum, sem bjuggu aš baki žessum lögum, var aš undirstrika fjįrstjórnarvald Alžingis, sbr. einkum 40. og 41. gr. stjórnarskrįrinnar, og efla eftirlit og ašhald löggjafans meš framkvęmdavaldinu og rįšstöfun žess į fjįrmunum rķkisins. Ķ samręmi viš žessi markmiš er ķ 29. gr. žeirra męlt fyrir hvernig standa skuli aš rįšstöfun žeirra eigna rķkisins, sem eru į forręši rķkisašila ķ A-hluta rķkisreiknings. Samkvęmt 1. mgr. žessarar greinar skulu rķkisašilar ķ A-hluta rķkisreiknings hverju sinni afla heimilda ķ lögum til aš kaupa, selja, skipta eša leigja til langs tķma fasteignir, eignarhluta ķ félögum, skip, flugvélar, söfn og safnhluta, sem hafa aš geyma menningarveršmęti, og ašrar eignir, sem verulegt veršgildi hafa. Ķ athugasemdum viš žessa grein ķ frumvarpi aš fjįrreišulögum sagši m.a. aš meš lögum ķ žessu samhengi sé įtt viš almenn lög, fjįrlög eša fjįraukalög. Jafnframt er tekiš fram aš leiga til langs tķma mišist viš samning til lengri tķma en įrs. Žį segir svo oršrétt ķ athugasemdunum: Meš žessu er reynt aš tryggja aš hvorki sala į veigameiri eignum rķkisins né kaup, skipti eša leiga į slķkum eignum geti įtt sér staš nema Alžingi samžykki višskiptin fyrir fram. Liggi slķk heimild ekki fyrir veršur aš semja um višskiptin meš fyrirvara um samžykki Alžingis. Žó slķkur fyrirvari sé ekki geršur ķ einstökum samningum breytir žaš engu um žaš aš samningurinn er ekki bindandi fyrir rķkiš nema Alžingi veiti samžykki sitt fyrir honum. Heimildir framkvęmdarvaldsins til rįšstöfunar eigna eru geršar nokkru žrengri en nśgildandi lög kveša į um.“”

 Hér skal įréttaš aš rįšherrar, rįšuneyti og undirstofnanir žeirra, eru aš žessu leyti rķkisašilar ķ A-hluta rķkisreiknings, eins og segir hér aš framan ķ įlitsgerš Rķkisendurskošunar. Žaš er žvķ ekki į valdssviši rįšherra aš haga rįšstöfun rķkiseigna (žjóšareigna) meš öšrum hętti en žeim sem Alžingi hefur įkvaršaš, žó honum sé fengiš vald til śtfęrslu framkvęmdarinnar, innan žess ramma sem Alžingi setti.

Af žessu leišir aš rįšherra, eša undirmenn hans, geta ekki veitt einkaašilum heimildir til gjaldtöku vegna framsals žjóšareignar, til annars jafnrétthįs žjóšfélagsžegns. Ķ žessu sambandi er rétt aš vitna til ofangreindra ummęla ķ skżrslu Rķkisendurskošanda, žar sem vķsaš er til laga um fjįrreišur rķkisins, en žar segir svo:

“Žį segir svo oršrétt ķ athugasemdunum: Meš žessu er reynt aš tryggja aš hvorki sala į veigameiri eignum rķkisins né kaup, skipti eša leiga į slķkum eignum geti įtt sér staš nema Alžingi samžykki višskiptin fyrir fram.”

Og žar sem engar samžykktir Alžingis finnast fyrir sölu eša leigu aflaheimilda, eru žęr enn ķ dag utan allra lagaheimilda.

Ķ öllum lögum um fiskveišistjórnun, sem sett voru frį 1983 til 1990, er hvergi aš finna įkvęši um aš žęr śtgeršir og skip sem stundušu veišar į įrunum 1981 til 1983, eigi aš hafa sérstakan forgang aš śthlutun aflamarks. Af žvķ leišir aš sś fullyršing śtvegsmanna og framangreindra fręšimanna standast ekki rökręna lögskżringu, enda vęntanlega um pantašar įlitsgeršir aš ręša.

Hvort lagaheimildir finnist frį og meš setningu laga nr. 38/1990 fram til žessa įrs, um įkvęši eša ķgildi įkvęšis um eignarrétt eša eignfęrslurétt aflaheimilda, mun koma ķ ljós ķ nęsta kafla. Margoft hef ég kallaš eftir afriti slķkra lagasetninga, en enginn getaš framvķsaš žeim enn.  Hvenęr nęsti kafli veršur tilbśinn, veršur bara aš koma ķ ljós hvenęr honum veršur lokiš, vonandi innan ekki mjög langs tķma.

Gušbjörn Jónsson

Höfundur bókarinnar “Stjórnkerfi fiskveiša ķ nęrmynd”


ERU LÖG TIL ÓŽURFTAR, EF ENGINN VILL ŽEIM HLŻŠA

Einhvern veginn finnst mér eins og stjórnmįlafólk ķ samfélagi okkar fęrist stöšugt fjęr raunverulegum skilningi į  žvķ hvaš felist ķ hugtakinu „Lżšveldi“. Ef žetta umrędda fólk žarf aš verja eigin hagsmuni, žį viršast žeir skilja vel hvernig eigi aš nota lög og reglugeršir EN žegar žessi sömu lög og reglugeršir benda į aš gengiš sé yfir rétt alžżšumannsins, žį er allt ķ einu afskaplega erfitt aš vita hvaš er rétt, žaš žurfi aš rannsaka nįkvęmlega. Slķk eru svörin, ef lįtiš er svo lķtiš aš stašfesta móttöku erindis, žvķ yfir 90% innsendra erinda er ekki svaraš. Žaš er žvķ mišur nęsta vķst aš žaš er TALAŠ ŚT Ķ TÓMIŠ, ef ašila ķ stjórnkerfinu er bent į aš fyrirętlanir eša gjöršir fari ķ bįga viš gildandi lög eša reglugeršir. Slķku er ekki ansaš og ķ engu sveigt af rangri leiš.

Svo viršist sem vanžekking į lögum og reglum aukist eftir žvķ sem lögmenntušu fólki fjölgar og er nś svo komiš aš lķklega eru žaš fęstir sem gera rįš fyrir žvķ aš lögmenntašur ašili segi undanbragšalaust sannleika ef sį er ekki naušbeygšur til slķks. Lķtum į fįein atriši žar sem engu er svaraš.

Viš sķšustu alžingiskosningar komu upp nokkur  atriši sem sżna afar skżrt hver skilningur žeirra er sem fara meš yfirstjórn į viškomandi sviši. Hér er aš sjįlfsögšu įtt viš Landskjörstjórn. Aš morgni sunnudags, aš afloknum sķšustu alžingiskosningum veršur ljóst aš mistök hafa veriš gerš viš frįgang kjörgagna, žannig aš kjörgögnin voru ekki sett ķ lokaša og innsiglaša kassa žegar talningarfólk fór heim til sķn aš sofa svolķtiš eftir langa vinnutörn viš talningu atkvęša. Tališ var allt ķ lagi aš skilja kjörgögnin eftir į talningarstaš og dyrum sem gengiš var um lęst, svo enginn įtti aš komast ķ kjörgögnin.

En žegar fólk hafši hvķlt sig til hįdegis og fengiš sér nęrandi mįltķš, var mętt aftur į talningarstašinn til žess aš ganga frį kjörgögnum, svo sem lög segja fyrir um. Žaš įtti lögum samkvęmt aš gerast įšur en žeir sem įbyrgš bera hyrfu af vettvangi. En žegar talningarfólk kemur aftur til starfa veršur ljóst aš ekki hafši öllum dyrum veriš lęst, aš sal žeim sem kjörgögnin voru ķ. Jafnframt varš ljóst aš einhverjir höfšu fariš inn ķ salinn, žvķ myndir birtust į Netinu, sem teknar höfšu veriš um morguninn, eftir aš kjörstjórnarfólk fór til aš hvķla sig. Ešlilega kom upp spurning um hvort einhver hefši hreyft viš kjörgögnunum? Af hverju varš žaš fyrsta spursmįliš sem upp kom? Talningu hafši veriš lokiš og allar nišurstöšur bókfęršar rétt og gefnar upp til yfirkjörstjórnar, ĮŠUR EN KJÖRSTJÓRN YFIRGAF HŚSNĘŠIŠ. Engin grunsemd var uppi um aš uppgefnar og bókfęršar lokatölur hefšu ekki veriš réttar samkvęmt talningunni. Enginn hafši komist ķ žessar skrįšu lokatölur. Žvķ var ALDREI FĘRŠ FRAM SÖNNUN FYRIR ŽVĶ AŠ UPPGEFNAR LOKATÖLUR VĘRU EKKI RÉTTAR.

Žegar ljóst varš aš einhver hefši komist inn ķ salinn žar sem kjörgögnin höfšu veriš óvarin, viršist hafa komiš upp spursmįl um žaš hvort žaš hefši veriš įtt eitthvaš viš kjörgögnin, t. d. atkvęšasešlum laumaš inn hjį einhverjum stjórnmįlaflokkum. Žegar lauk žessi óvissuatriši um breytingu kjörgagna EFTIR AŠ TALNINGU, var einhver sem tók įkvöršun um aš telja kjörgögnin aftur? Hver tók žį snilldar įkvöršun aš telja atkvęši sem höfši veriš eftirlitslaus ķ opnu rżmi ķ margar klukkustundir?  Hvaša gagn var aš žvķ aš telja aftur kjörgögn SEM ENGINN HAFŠI VISSU UM AŠ EKKI HEFŠI VERIŠ BREYTT? ENGINN, gat gefiš fullkomiš svar um žaš hvort kjörgögnin, eftir umgang óviškomandi ašila um óvöktuš kjörgögn, vęru nįkvęmlega eins og atkvęši greidd į kjörfundum og utan kjörfunda voru, žegar talningarfólk tók viš gögnunum til talningar. Talningar sem hafši veriš skrįš og bókfęrš įn grunsemda um utanaškomandi įhrif. Og aš žeirri talningu lokinni var lokatala skrįš og bókfęrš, įšur en nokkur vafaatriši komust aš.    

Samkvęmt lögum er žaš Landkjörstjórn sem tekur endanlega įkvöršun um nišurstöšur kosninga. Ég vil fį fram hreina stašfestingu į žvķ hvort žaš var samkvęmt įkvöršun Landskjörstjórnar sem tekin var įkvöršun um aš telja aftur žau kjörgögn sem enginn gat įbyrgst aš vęru nįkvęmlega eins og žau kjörgögn voru sem sturtaš var śr kjörkössum į borš talningarfólks. Hver tók eiginlega žį dómgreindarlausu įkvöršun aš telja aftur? Žessu žarf aš svara įšur en žing kemur saman.

Žegar litiš er til žess aš ķ Landskjörstjórn viršist skorta žį dómgreind aš sjį žau skżru rök sem liggja fyrir žvķ aš ENGIN RÖK, hafi veriš lögš fram sem geti hnekkt fyrstu talningu. Og žar sem engin rök hafa enn veriš lögš fram um ólögmęta framkvęmd kosninga eša fyrstu talningu kjörgagna, eru engar lögmętar heimildir til aš ógilda fyrstu talninguna. Jafnframt er engin leiš aš leggja fram fullnęgjandi rök fyrir žvķ aš kjörgögnum hafi ekki veriš breytt, mešan kjörnefnd var sofandi heima. Talning kjörgagna, EFTIR ŽANN TĶMA  er FULLKOMLEGA ÓLÖGMĘT, žar sem ekki er hęgt aš tryggja  aš um óbreytt kjörgögn frį kjörstöšum vęri aš ręša. Seinni talning getur žvķ ALDREI oršiš grundvöllur žingsęta

Og aš lokum žetta. Žaš hefur veriš ljóst sķšan 1959 žegar kjördęmabreyting fór fram, žar sem  breytt var śr einmennings eša tvķmennis kjördęmum yfir ķ stęrri kjördęmi meš fleiri kjördęmakjörna žingmenn. Mešan einn žingmašur var ķ kjördęmi, var veikur grunnur til aš tengja žingsętiš viš efsta mann hvers frambošs. En eftir fjölgun žingmanna ķ hverju kjördęmi sem tękju žingsęti eftir hlutfallsreglu atkvęšamagns hvers frambošslista, og allir frambošslistar skrįšir į stjórnmįlaafl, voru ekki lengur forsendur fyrir beinni tengingu žingsętis viš sérstaka persónu, žar sem žingsętiš var eign stjórnmįlaaflsins sem atkvęšin hlaut en ekki persónuna sem skipaši žaš sęti į frambošslista flokksins sem hlaut žingsętiš.

Margar tilraunir hafa veriš geršar til aš koma į leišréttingu svokallašs flokkaflakks, žegar einhverjir žingmenn yfirgefa žingsętiš sem žeir hlutu kosningu til og fara meš hiš kjörna žingsęti yfir ķ annan stjórnmįlaflokk. Frį žeirri stundu er žingmašur segir skiliš viš hiš kjörna žingsęti og fer til starfa hjį öšrum stjórnmįlaflokki, žį er Alžingi ekki lengur skipaš ķ samręmi viš sķšustu alžingiskosningar og žvķ ÓLÖGLEGA SKIPAŠ. Ķ dag er engin einföld leiš til aš gera sér fulla grein fyrir žvķ hvaš mikiš af löggjöf og öšrum įkvöršunum Alžingis eru tekin af ólöglega skipušu alžingi, en žau eru vafalaust afar mörg.

Žaš fyrirkomulag aš žingmašur geti meš einfaldri tilkynningu sagt skiliš viš žann stjórnmįlaflokk sem śt į fjölda greiddra atkvęša ķ žingkosningum, fékk śthlutaš žingsęti, er nįttśrlega tómt rugl. Einstaklingurinn sem um ręšir tók sjįlfur įkvöršun um aš bjóša sig fram ķ žingkosningum, til įkvešins sętis į lista viškomandi stjórnmįlaflokks. Ķ kosningunum fęr sį stjórnmįlaflokkur žaš mörg atkvęši aš sętiš sem žessi einstaklingur skipar į frambošslista Flokksins, fęr śthlutaš žingsęti fyrir žann frambjóšanda sem skipar žaš sęti į frambošalista sķnum, sem fékk śthlutaš žingsęti. Frambjóšandinn ķ žvķ sęti frambošslista Flokksins er žar meš kominn meš žingsęti. Žegar allar nišurstöšur kosninganna eru komnar inn į borš hjį Landskjörstjórn, śthlutar Landskjörstjórn žingsętum til stjórnmįlaflokkanna ķ samręmi viš atkvęšafjölda hvers Flokks, samkvęmt reglum kosningalaga. Landskjörstjórn rašar  frambjóšendum af listum stjórnmįlaflokkanna inn į hin śthlutušu žingsęti. Žarna er komiš fram hvaša frambjóšandi sest ķ hvaša žingsęti. Hver žingmašur fęr įkvešiš tiltekiš žingmannsnśmer ķ žvķ kjördęmi sem žingmašurinn hlaut kosningu ķ. Žegar öll žingsętin hafa fengiš nafn og žingmannsnśmer kjördęmis, gefur Landskjörstjórn śt KJÖRBRÉF, til hvers žingmanns. Ķ žvķ kjörbréfi koma fram eftirfarandi upplżsingar:

LANDSKJÖRSTJÓRN

 GJÖRIR KUNNUGT:

  Aš viš alžingiskosningar 28. október 2017 hlaut Willum Žór Žórsson af B-lista. Framsóknarflokks kosningu sem 9. žingmašur Sušvesturkjördęmis lögmętan tķma.

Landskjörstjórn 7. nóvember 2017

Undirritun Landskjörstjórnar

Ķ žessum kassa hér fyrir ofan er skrįšur sį texti sem ritašur er ķ kjörbréf žingmanna. Žarna sést greinilega aš hvert kjörbréf er gefiš śt į eitt sérstakt žingsęti og gildir hvergi annars stašar. Stigi žingmašur śt śr žessu tiltekna žingsęti, į hann ekki möguleika į aš setjast ķ annaš sęti hjį neinum stjórnmįlaflokka, enda enginn Flokkur meš kjörfylgi til aš fį śthlutaš višbótarsęti ķ žvķ žingliši sem starfar yfirstandandi kjörtķmabil.

Af žvķ sem hér hefur veriš bent į er t. d. fyrir utan öll heimildarmörk Landskjörstjórnar aš setja Birgir Žórarinsson sem ķ kosningunum hlaut kjörfylgi til žingsętis fyrir M-lista į Sušurlandi. Stuttu eftir kosningar hafši Birgir sagt sig śr Mišflokknum. Žegar Birgis sagši sig śr Flokknum, strikaši hann einnig śt nafn sitt af frambošslista Flokksins. Meš žvķ varš  frambjóšandi ķ 2. sętinu kominn upp ķ 1. sęti frambošslistans sem Landskjörstjórn įtti aš lķta til meš žingmannsefni M-lista ķ Sušurkjördęmi. Ljóst er aš Landskjörstjórn hefur hvergi atkvęšafjölda til aš bśa til žingsęti fyrir Birgir. Hvorki utan flokka eša sem žingmann Sjįlfstęšismanna.  Žį žyrfti aš finna fyrir hann žingmannsnśmer og ķ hvaša kjördęmi sem 64 žingmašur? Žaš gengur ekki. Žaš er ekki eftir śrslitum kosninga og žvķ ólögleg skipan.

 

 


AFGLĘPAVĘŠING ??? Hvaš er žaš?

151  löggjafaržing 2020–2021.
Žingskjal 1193  —  714. mįl.
Stjórnarfrumvarp.


Frumvarp til laga um breytingu į

lögum um įvana- og fķkniefni, nr. 65/1974 (afglępavęšing neysluskammta).     

Frį heilbrigšisrįšherra.

 Įgęta nefndarfólk!

Žegar ég las fyrirsögina aš žvķ žingmįli sem hér er til umfjöllunar, varš mér ósjįlfrįtt hugsaš til vęntinga žeirra sem af mikilli elju beittu sér fyrir sterku lżšveldi į Ķslandi. Til slķkra verka voru bundnar vonir viš aš allir kraftar stjórnmįlamanna framtķšarinnar yršu nżttir. Og stjórnmįlamenn framtķšarinnar finndu sér aflsauka ķ mįlefnum sem bęttu lķfskjör landsmanna. Lķkamlegt heilbrigši yrši žar ešlilega efst į blaši. Bęši meš stöšugum verkefnum ķ rįšuneyti heilbrigšismįla, sem og meš žvķ aš stušla aš sem virkastri žįtttöku yngra fólks ķ sköpun aukinna veršmęta fyrir samfélagiš. Aukin veršmętasköpun skili ungu fólki ķ dag,  žeim lķfsgęšum į efri įrum, žegar afl til lķfsgęšakapphlaups minnkar. Žį birtist einnig ein fegursta mynd hugsjóna lżšveldisins, žegar žreytt fólk, aš loknu ęvistarfi, finnur aš allt sem žaš lagši į sig į yngri įrum til aš efla samfélagiš og treysta innviši žess, varš ķ raun aš hluta sem inneign til bęttra lķfsgęša aš lokinni starfsęvi.

Žaš frumvarp sem hér er flutt byggir ķ raun fyrst og fremst į žvķ sjónarmiši aš eyšileggja strax į ungdómsįrum sem mest andlegt og lķkamlegt heilsufar unga fólksins, sem aš 30 – 40 įrum lišnum, ętti žį aš vera bśin aš byggja svo traustar undirstöšur undir žįverandi framtķš sķna, į efri įrum, aš žau geti litiš stolt til baka, žakklįt žeim sem vķsušu žeim veginn ķ reynslulausum ungdómi žeirra.

En nś skal hér slegiš skjaldborg stjórnarrįšsins yfir mikilvęgt mįl. Ķ mįlinu er bęši um aš ręša merkilegt įšur ókynnt nżyrši, žar sem um er aš ręša óskilgreinda „afglępavęšingu“, sem aš žvķ er viršist vera ętlaš aš lögleiša neyslu unga fólksins į fķkniefnum, svo lengi sem lķkamsheilsa žeirra leyfir.

Gallinn ķ žessu frumvarpi er hins vegar sį aš ekki er dregin upp heilstęš mynd af žvķ hvernig neytandinn į aš geta, meš lögmętum hętti, fengiš til sķn žau fķkniefni sem lögreglan megi ekki gera upptęk. Um žessi atriši og fleiri, sem af augljósu reynsluleysi eru sett fram ķ umręddu frumvarpi, ętla ég ekki aš fjölyrša frekar ķ žessum inngangi, heldur leiša fram athugasemdir viš žau efnisatriši sem sett eru fram ķ texta frumvarpsins.

Um Greinargeršina meš frumvarpinu kżs ég aš hafa sem fęst orš aš sinni en hvet nefndarmenn, og žingmenn alla, til aš leita vandlega ķ greinargerš heilbrigšisrįšherra, meš žvķ žingmįli sem hér er til umfjöllunar, aš sjónarmišum fagfólks į hinum żmsu heilbrigšissvišum, sem styšja viš žaš mikilvęga žroskaferli og framtķšar uppbyggingu lķfsgęša, sem heilbrigšisrįšherra leggur hér fyrir Alžingi til afgreišslu, svo frįfarandi heilbrigšisrįš-herra geti bent į hiš mikilvęga framlag sitt til heilsueflingar ungs fólks į Ķslandi į žrišja įratug 21. aldar.

 En lķtum nś į žaš sem umrętt frumvarp bošar.

Ķ 1. gr. frumvarpsins er fjallaš um breytingar į 2. gr. laga um įvana og fķkniefni, nr. 65/1974. Nśverandi 2. gr. hefst į oršunum: Varsla og mešferš įvana- og fķkniefna, sem talin eru upp ķ 6. gr. laga žessara er óheimil į ķslensku forrįšasvęši samkvęmt žvķ sem nįnar segir ķ 4. mgr. 

Fyrsta breyting samkvęmt 1. gr. a. liš ķ frumvarpinu er aš oršin „Varsla og“ falli brott. 2. gr. laganna, eftir breytingu hefst žvķ žannig:

Mešferš  įvana- og fķkniefna, sem talin eru upp ķ 6. gr. laga žessara, er óheimil į ķslensku forrįšasvęši samkvęmt žvķ sem nįnar segir ķ 4. mgr.“ 

Ķ 2. mgr. 2. gr. segir aš:

„[Rįšherra] er heimilt aš męla svo fyrir ķ reglugerš, aš [varsla og] mešferš annarra įvana- og fķkniefna, sem sérstaklega mikil hętta er talin stafa af samkvęmt alžjóšasamningum, sé į sama hįtt óheimil į ķslensku forrįšasvęši.“ 

Eins og žarna kemur fram, veršur VARSLA, fķkniefna samkvęmt 6. gr. heimil ķ landinu, verši umrędd nśverandi upphafsorš og önnur tiltekin įkvęši 2. gr. fellt nišur. Hins vegar veršur įfram fullt bann viš allri Mešferš  įvana- og fķkniefna“. Ekkert er ķ žeim breytingum sem žarna eru bošašar sem śtskżrt geta hvaša įstęšur eru gefnar fyrir žeirri breytingu sem bošuš er ķ frumvarpinu aš heimila, aš žvķ er viršist alla vörslu įvana og fķkniefna, en ekki einungis žį „neysluskammta“ sem mįliš virtist snśast um. Hvers vegna er allt ķ einu veriš aš heimila fólki aš hafa ķ vörslu sinni fķkniefni sem bannaš er aš flytja til landsins og öll mešferš žeirra er óheimil? Ašilar mega žó eiga slķk efni ķ vörslu sinni, en mega ekki hafa žau um hönd, sżna žau eša skoša, eša hafa ķ frammi einhverja Mešferš hinna ólöglega innfluttu efna.  Ekki veršur séš aš brottfall oršanna: į sama hįtt undir lok 2. mgr. 2. gr. breyta neinu um merkingu mįlslišarins.  

Ķ Inngangi Greinargeršar meš frumvarpinu kemur eftirfarandi fram:

Frumvarp žetta er samiš ķ heilbrigšisrįšuneytinu og meš žvķ er lagt til aš įkvęši laga um įvana- og fķkniefni verši breytt į žann hįtt aš kaup og varsla į takmörkušu magni įvana- og fķkniefna, svoköllušum neysluskömmtum, verši heimiluš. Žingmannafrumvörp į svipušum nótum voru lögš fram į 150. löggjafaržingi, žskj. 23, 23. mįl, og 151. löggjafaržingi, žskj. 147, 146. mįl, įn žess aš hljóta afgreišslu. Flutningsmašur žeirra var Halldóra Mogensen, žingmašur Pķrata. Frumvarp žetta byggist aš hluta til į žeirri vinnu og žeim umsögnum sem bįrust um žingmannafrumvörpin.“

Greinilega er žarna ofsagt aš frumvarp žetta sé SAMIŠ ķ heilbrigšisrįšuneytinu. Frekar er hęgt aš segja aš žaš sem var illa grundaš ķ fyrr afgreiddu frumvarpi Pķrata, hugsanlega vegna reynsluleysis nżliša ķ löggjafarstarfi, er dįlķtiš hjįkįtlegt aš sjį sem eftiröpun ķ frumvarpi sem sagt er samiš ķ heilbrigšisrįšuneytinu. Og ķ fljótu bragši viršist allt hiš vanhugsaša vera žarna til stašar enn, eins og framhaldiš mun leiša ķ ljós. Ķ greinargerš er talaš um: kaup og varsla į takmörkušu magni įvana- og fķkniefna, svoköllušum neysluskömmtum , verši heimiluš. Žar er um nokkuš snśiš mįl aš ręša sem nįnar veršur vikiš aš sķšar.

Ķ c. liš 1. gr. frumvarpsins segir aš:

„4. mgr. oršast svo: 

Innflutningur, śtflutningur, sala, skipti, afhending, móttaka, framleišsla og tilbśningur efna, er greinir ķ 1. og 2. mgr., er bannašur, meš žeirri undantekningu sem um getur ķ 3. mgr. - Hiš sama gildir um kaup og vörslu efna žegar magn žeirra er umfram žaš sem telst til eigin nota samkvęmt žvķ sem kvešiš er į um ķ reglugerš sem rįšherra setur.“ 

Hér telst nś rétt aš vekja athygli į žvķ aš einungis seinnihluti 4. mgr. er nż višbót viš žaš sem fyrir var. Er žaš višbótin eftir oršin: „getur ķ 3. mgr.“. Framhaldiš frį žvķ er nż višbót, sem greinilega er byggš į sömu vanžekkingu og einkenndi frumvarp Pķrata. Žarna er beinlķnis gefiš ķ skyn aš kaup og varsla fķkniefna til eigin nota verši heimil, žó žess sé ķ engu getiš ķ lagatextanum. Ķ frumvarpinu er ķ einu lagi fellt nišur ALLT bann viš vörslu fķkniefna.

Ef ętlunin hafi veriš sś aš skapa notendum möguleika į žvķ aš hafa ķ sinni vörslu notendaskammta fķkniefna, hefši žurft aš byrja į aš sjį fyrir sér hvernig lögreglan, strax viš skošun pakkningarinnar, geti žekkt og vitaš aš um löglega innflutt įvana og fķkniefni  vęri aš ręša. Žaš er afar mikilvęgt til aš foršast óžarfa togstreitu um einfalda žętti.

Nęst žarf aš gera sér grein fyrir žvķ aš öll žau įvana og fķkniefni sem flutt eru til landsins eru ólöglega innflutt. Hvernig vęri hęgt aš bśa til löglega notendaskammta śr ólöglegum innflutningi? Sį sem leitaši eftir kaupum į litlu magni, til aš bśa til notendaskammta, yrši aš gera seljanda grein fyrir žvķ aš til aš fį žaš magn sem hann kaupir, skrįš sem innflutning samkvęmt śtgefnu innflutningsleyfi frį viškomandi stjórnvaldi, verši aš tilgreina seljanda vörunnar og hvašan varan hafi veriš keypt.  Žar meš vęri seljandinn kominn į skrį hjį lögreglunni. Og žį vita menn nokkurn veginn hvaš gerist nęst. Ekki vęri möguleiki aš skapa löglega fengna notendaskammta, meš žvķ aš kaupa fķkniefnin į hinum ólöglega markaši.

   

HVERGI er nefnt aš KAUP séu heimil į fķkniefnum til eigin nota. Greinilega er žarna reynt aš koma inn villandi hugsun hjį fólki og žannig reynt aš lįta fólk lķta į framhaldiš śt frį žeim vęntingum mįlshefjenda aš bśa eigi til meš Reglugerš, heimildarįkvęši fyrir fķkla til aš kaupa fķkniefni, žó lagatexti veiti einungis heimild til aš hafa ķ vörslu sinni žaš afmarkaša magn fķkniefna, sem skilgreint vęri sem „eigin neysla“. En öll žau atriši sem stilla žyrfti saman ķ slķkum innflutningi eins og: magni, styrkleika pakkningar og tollaflokk, žarf aš ramma inn ķ löggjöf, sem sķšan mętti ķ Reglugerš tilgreina skżrari reglur um žaš umhverfi sem lögin skapa.

 Ešlilega mįtti afsaka óvandaša hugsun og framsetningu lagatexta ķ fyrra frumvarpinu, žar sem Pķratar eru ungt stjórnmįlafl meš ungu og reynslulitlu fólki, hvaš varšar lagasetningu. En öšru mįli gegnir meš heilbrigšisrįšuneyti, meš sķnum lögfręšingum og sérfręšingum į umręddum svišum.

Ķ d. liš 1. gr. frumvarpsins er sagt aš viš 2. gr. laganna bętis nż mįlsgrein, 5. mgr. svohljóšandi:

„Rįšherra skal setja reglugerš žar sem kvešiš er į um hvaša magn įvana- og fķkniefna samkvęmt žessari grein, sbr. einnig 3. og 5. gr., getur talist til eigin nota, aš höfšu samrįši mešal annars viš notendur.

Žarna viršist mér textasmišir frumvarpsins hafa fariš ašeins of hratt yfir. Samkvęmt texta d. lišar 1. gr. frumvarpsins, er rįšherra sagt skylt aš setja reglugerš er kveši į um hvaša magn įvana- og fķkniefna skuli geta talist til eigin nota. En į žessu er ein stór hindrun. Rįšherra getur einungis sett ķ reglugerš nįnari įkvęši um žęr heimildir sem veittar eru meš lögum, samanber umrędda 3. mgr. 2. gr. nr. 65/1974, Žar segir svo um heimild rįšherra:

„[Lyfjastofnun getur veitt undanžįgu frį įkvęšum 1. og 2. mgr. žegar sérstaklega stendur į. Slķkar undanžįgur eru įvallt afturtękar. Rįšherra er heimilt meš reglugerš aš setja frekari skilyrši og takmarkanir į veitingu undanžįgna og męla fyrir um önnur atriši er varša framkvęmd žessa įkvęšis.]

Eins og žarna kemur fram er žaš Lyfjastofnun sem löggjafinn veitir heimild til aš sękja um undanžįgu til tiltekins innflutnings ķ lękningaskyni. Um veitingu slķkra leyfa gilda lögteknar reglur. Eins og fram kemur ķ texta 3. mgr. 2. gr. laganna um įvana- og fķkniefni, žį gat rįšherra fengiš lagaheimild til aš setja ķ reglugerš: frekari skilyrši og takmarkanir į veitingu undanžįgna. Rįšherra getur ekki sett reglugerš um įkvęši sem ekki eru tilgreind ķ lögum.

Ķ žeim breytingum laga um įvana- og fķkniefni sem nś eru til mešferšar hjį žinginu, eru ekki settar fram neinar lagaheimildir um žaš hvernig skuli skilgreina magn hvers fķkniefnis fyrir sig sem heimila yrši til innflutnings ķ notendaskömmtum. Hvort žar verši um fasta heimild ķ lögum til eins įrs ķ senn fyrir tilteknu magni notendaskammta, eša aš veita hįmarkstengda undanžįgu frį innflutningsbanni, eša skilgreina heimild til tiltekins ašila, til innflutnings styrkleikaprófašs og vigtašs magns ķ višurkenndar neyslupakkningar af tilteknum įvana- og fķkniefnum.   

Ķ žvķ sambandi er varšar  umrętt  frumvarp, viršist alls ekki nęgjanlega afmarkaš ķ lagatexta žau įkvęši sem flutningsašili telur žurfa til aš fį framgengt vilja sķnum um tiltekiš frelsi til notenda fķkniefna, til aš hafa ķ vörslu sinni žaš magn sem skuli  teljast eign til eigin nota. Ķ reglugerš getur rįšherra einungis sett „nįnari įkvęši“ viš žaš sem ķ lögunum stendur. Ķ lagatexta veršur žvķ aš skilgreina meš įkvešnum hętti hvaša magn telst hverju sinni vera innan marka „eigin nota“ og fyrir hve langt tķmabil telst hvert „eigin nota“ tķmabil vera.

Žį ber nišurlag hinnar vęntanlegu 5. mgr. 2. gr. laganna meš sér afskaplega mikla vanžekkingu į afmarkandi įkvęšum lagafyrirmęla. Žaš hefšu frumvarpssmiširnir įtt aš geta fengiš stašfest ķ rįšuneytinu, aš óraunhęft vęri aš telja rįšherra geta samiš frumreglur löggjafar, beint inn ķ reglugerš, žar sem tilgreind vęru įkvęši sem ekki vęru til ķ lögum. Žaš er enn eitt dęmiš um vanžekkingu į slķkum lagasmķšum sem žarf aš vera til stašar aš ętla aš setja rįšherra ķ žį stöšu aš žegar rįšherra og hans fólk sest nišur til aš semja frumreglur um afglępavęšingu, hafi rįšherra „samrįš viš einhverja śr notendahópi um įkvęši reglugeršar. Ķ umręddu frumvarpi er einungis ein óljós tilnefning nefnd; um aš samrįš sé haft viš notendur. Žarna er hugtakiš notendur, haft ķ fleirtölu. Er žarna įtt viš notendur almennt, eša notendur ķ hverju tilviki og hver er męlikvaršinn fyrir žaš aš falla undir hugtakiš notendur? Frumvarpiš viršist fjarri žvķ aš vera tilbśiš til lagasetningar.

Ķ 2. gr. frumvarpsins segir eftirfarandi:

Viš 4. mgr. 3. gr. laganna bętist nżr mįlslišur, svohljóšandi: Žó skal kaup og varsla efna vera heimil ķ žvķ magni sem er ekki umfram žaš sem talist getur til eigin nota samkvęmt žvķ sem kvešiš er į um ķ reglugerš sem rįšherra setur, sbr. 5. mgr. 2. gr.“ 

Enn ber žarna į alvarlegri vanžekkingu er varšar naušsynlegt og ešlilegt ferli innflutnings efna sem meš öllu er óheimill innflutningur į, nema gegn sérstöku leyfi. Ekki er ķ frumvarpinu lagšar lķnur um žaš hvernig tollgęslu beri aš tollafgreiša innflutta notendaskammta, hverjir hefšu heimild til innflutnings og hvert mętti magniš vera ķ hverri sendingu til skilgreinds innflytjanda sem žį teldist seljandi til notenda. Ef markmiš vęri aš Alžingi hygši į aš veita takmarkaša heimild til löglegs innflutnings tilgreindra notendaskammta, yrši jafnframt aš skapa löglegan farveg fyrir žau fķkniefni, eftir skżrt afmörkušum leišum, frį tollafgreišslu til notandans. Slķkt vęri óhjįkvęmilegt, žvķ lögreglan veršur aš hafa trausta sönnun fyrir žvķ aš žaš magn fķkniefna sem notandi vęri meš: viš leit, rannsókn eša handtöku, veršur notandinn aš geta sżnt lögreglu fram į aš efniš sem viškomandi vęri meš, vęri fengiš eftir löglegum innflutnings- og söluleišum.

Ķ 3. gr. frumvarpsins segir eftirfarandi:

    Viš 6. mgr. 5. gr. laganna bętist nżr mįlslišur, svohljóšandi: Žó skal ekki gera upptęk efni sem eru ķ vörslu einstaklinga 18 įra og eldri žegar magniš er innan žess sem talist getur til eigin nota samkvęmt žvķ sem kvešiš er į um ķ reglugerš sem rįšherra setur, sbr. 5. mgr. 2. gr.“

Ķ nśverandi 6. mgr. 5. gr. laga nr. 65/1974, um įvana og fķkniefni stendur eftirfarandi:

Gera skal upptęk til rķkissjóšs efni žau, er lög žessi taka til og aflaš hefur veriš į [ólögmętan] hįtt eša eru į annan hįtt ķ ólögmętri vörslu.

Hér į eftir kemur svo višbótin sem frumvarpshöfundar óska eftir og er hśn svohljóšandi:

Žó skal ekki gera upptęk efni sem eru ķ vörslu einstaklinga 18 įra og eldri žegar magniš er innan žess sem talist getur til eigin nota samkvęmt žvķ sem kvešiš er į um ķ reglugerš sem rįšherra setur, sbr. 5. mgr. 2. gr.

Žetta er enn eitt afar skżrt dęmi um óvitaskap og viršingarleysi frumvarpshöfunda fyrir afar mikilvęgri hefš viš samningu texta til lagasetningar. Žar er skżrleiki mikilvęgastur en einnig žarf aš huga aš tvöfaldri merkingu. Ķ eldri hluta 6. mgr. segir aš:  Gera skal upptęk til rķkissjóšs efni žau, er lög žessi taka til og aflaš hefur veriš į [ólögmętan] hįtt eša eru į annan hįtt ķ ólögmętri vörslu.

Žarna er skżrt įkvęši löggjafans. Ef frumvarpshöfundar hefšu haft burši til žess verks sem žeir tóku aš sér, hefšu žeir fellt gömlu 6. mgr. 5. gr. nišur og samiš nżja mįlsgrein vel oršaša um žaš efni sem žeir vildu bęta viš mįlsgreinina. Žaš hefši geta oršiš snyrtilegur texti. EN ķ staš žess óska frumvarpshöfundar eftir žvķ aš žegar lögreglan er ķ eftirliti, skuli hśn lķta framhjį skżrum fyrirmęlum laga um aš gera öll efni upptęk sem aflaš hefur veriš į [ólögmętan] hįtt, segir skżrt ķ lögum. Sį sem er meš fķkniefnin bendir į hiš nżja įkvęši um ekki skuli gera upptęk efni hjį 18 įra og eldri, ef magniš er innan žess sem talist getur til eigin nota, samkvęmt žvķ sem kvešiš er į um ķ reglugerš sem rįšherra setur, sbr. 5. mgr. 2. gr.

Hér er nįttśrlega ešlilegasta svar lögreglunnar. Jį žetta er allt gott og blessaš sem žś segir og žś mįtt halda efnunum ef žś getur sannaš aš žś hafir fengiš efniš eftir löglegum leišum. Auk žess er įkvęšiš sem bent er į til varnar,  sem sett voru ķ Reglugerš. Žaš eiga nįttśrlega allir aš vita sem telja sig geta samniš lagafrumvarp, aš Reglugerš żtir ekki skżru lagaįkvęši til hlišar.

Ég ętla ekki aš eyša meiri tķma frį ykkur vegna žessa „svokallaša“ frumvarps. En hins vegar segi ég aš į einungis 3. mįnušum hef ég tekiš til skošunar 3 afar mikilvęg stjórnarfrumvörp rķkisstjórnar, sem hafa svo gjörsamlega gengiš fram af mér og ég hlakka mikiš til aš ręša viš sem flesta žingmenn ķ ašdraganda kosninganna ķ haust og leita svara viš žvķ hvernig stendur į žvķ aš Alžingi taki jafn hryllilega illa unnin lagafrumvörp til lagavinnslu.

Lęt žetta gott heita aš sinni. Ef žiš lesiš žetta eigiš žiš aš vita hvaš žiš eigiš aš gera: OG žaš er kominn tķmi til aš žjóšin geti treyst žingmönnum sķnum.

Meš kvešju,

Gušbjörn Jónsson 

Krķuhólum 4,   111 Reykjavķk

             


Opiš bréf til Ragnars Önundarsonar.

Heill og sęll Ragnar.

Ég verš aš višurkenna aš ég įtti alls ekki von į žeim višbrögšum sem žś sżndir 23. mars, er ég gagnrżndi framsetningu žķna į žįttum er lśta aš verštryggingu lįnsfjįr. Ég reiknaši einmitt meš žvķ, žar sem žś ert fyrrum bankamašur, žį vęri hęgt aš ręša žessi mįl viš žig į grundvelli žeirra stašreynda sem legiš hafa fyrir um margra įra skeiš. Žó flestir fyrrverandi bankamenn foršist aš horfa beint framan ķ žį vitleysu sem frį upphafi hefur veriš višhöfš ķ verštryggingu lįnsfjįr, taldi ég žig kominn ķ žį fjarlęgš aš sjį žaš sem skorti į heilbrigša framkvęmd verštryggingar.

 Ķ fyrstu var öll gagnrżni į verštrygginguna slegin śt af boršinu meš žeim rökum aš lögin um verštryggingu vęru lög eftir hinn męta mann Ólaf Jóhannesson, sem óumdeilt var einn merkasti lögspekingur landsins. Hins vegar er žaš merkilegt aš alla tķš skuli honum hafa veriš eignaš handbragšiš į lögum nr. 13/1979, um rįšstafanir ķ efnahagsmįlum, žvķ eins og sagan skżrir greinilega frį, var Ólafur į žeim tķma nżtekinn viš sem forsętisrįšherra og hafši ķ nęgu aš snśast viš aš halda starfsfriši ķ rķkisstjórn sinni. Hann kom žvķ hvergi nęrri textagerš ķ lagabįlknum (bandorminum) um rįšstafanir ķ efnahagsmįlum sem fékk laganśmeriš nr. 13/1979. Žaš sįst einna best žegar hann flutti framsöguręšuna į Alžingi fyrir frumvarpi bandormsins. Žegar hann fór aš lesa um VII. kafla bandormsins, žį varš fyrrum lagaprófessornum į aš lesa upp texta sem svo augljóslega įtti sér enga fótefstu sem lagastoš. Ólafur hikaši ašeins ķ upplestrinum og greina mįtti į svipbrigšum hans aš honum hefši brugšiš. En engin gagnrżni kom į žį vitleysuna sem Ólafur hafši lesiš upp og var hśn samžykkt įn athugasemda. Athyglisvert um vinnubrögš stjórnarandstöšu. Ég spuršist fyrir um žaš hjį žremur žingmönnum stjórnarandstöšu, hvort žeir hefšu ekkert séš athugavert viš žaš sem Ólafur hefši lesiš upp.  Allir töldu óžarft aš gagnrżna žaš sem Ólafur setti fram. Enginn žessara žingmanna hafši įttaš sig į aš Ólafur hefši ekkert komiš aš textavinnslu bandormsins. Frumvarpiš hafši įtt aš vera stjórnarfrumvarp, en vegna ósamkomulags ķ stjórninni, flutti Ólafur žaš sem sitt žingmannsfrumvarp en samt var žaš afgreitt į žingi sem stjórnarfrumvarp en ekki žingmannsmįl.

Annaš hefur einnig alla tķš veriš athyglisvert viš bandorminn. Eins og almennt er um slķka bandorma eru öll įkvęši žeirra um breytingar eša višauka viš žegar gildandi lög. Af žeirri įstęšu er žingleg mešferš bandorma ekki hįš jafn sterkum įkvęšum um kynningu og umsagnarfresti, eins og skylt er um setningu nżrra laga. Įkvęšiš um verštryggingu ķ VII. kafla bandorms var ķ raun nżmęli ķ lögum. Žvķ voru ķ raun engar forsendur fyrir žvķ aš hafa ófullgeršan lagatexta ķ bandorminum, žar sem engin lög voru žegar gildandi um žau mįlefni, sem tekiš gętu viš įkvęšum VII. kafla bandormsins. Af žessu leiddi żmislegt sem var utan skrįšra forsendna um vinnubrögš Alžingis.

Ķ fyrsta lagi žaš aš fyrri tķšar bandormar höfšu allir, innan mįnašar frį samžykkt žeirra į Alžingi, veriš oršin tómt og innihaldslaust laganśmer, žar sem öll innihaldsatriši bandorms voru komin, hvert inn į sitt fyrir liggjandi tilgreint laganśmer, og žvķ enginn texti lengur til stašar ķ laganśmeri bandormsins. Žannig var žaš einnig meš bandorminn nr. 13/1979, lög um efnahagsrįšstafanir aš öllu leyti nema hvaš varšaši VII. kaflann. Mįnuši eftir aš bandormurinn hafši veriš samžykktur į Alžingi, voru öll įkvęši hans komin ķ sķn fyrir gildandi lög, žar į mešal įkvęši VI. kafla bandormsins, en ķ honum var 33. gr. bandormsins, sem fjallaši um Brįšabirgšaįkvęši aftan viš 13. gr. laga nr. 10/1961, um Sešlabanka Ķslands. Žaš brįšabirgšaįkvęši hafši einungis skilgreindan gildistķma. Meš tvöfaldri framlengingu gildistķma, gįtu žau įkvęši nįš til įrsloka 1981. Ķ įrsbyrjun 1982 féll žaš įkvęši nišur og var ALDREI ENDURVAKIŠ.   Frį žeim tķma var 33. gr. laga nr. 13/1979 TÓM, žvķ texti greinarinnar var kominn ķ sķn rétti lög, sem var 13. gr. laga nr. 10/1961.

Žaš var margt afar dularfullt viš meinta lagasetningu um verštryggingu. Eitt žaš mikilvęgasta var aš ķ raun voru ALDREI  til sjįlfstęš lög um verštryggingu, og žvķ ekki reynt aš halda žeim viš. Strax eftir aš bandormurinn var samžykktur į žingi, tók Sešlabankinn yfir allt frumkvęši ķ mįlefnum verštryggingar, įn alls samrįšs viš Alžingi. Sešlabankinn įkvaš sjįlfur aš bśa til svokallaša „lįnskjaravķsitölu“, įn alls samrįšs viš Alžingi. Allar ašrar veršmęta vķsitölur, voru settar meš lögum frį Alžingi, enda er žaš einungis Alžingi sem žį hafši heimild til aš įkvarša įlögur gjalda. Lįnskjaravķsitalan hafši žvķ aldrei lagaskilyrši til aš vera notuš, en Sešlabankinn notaši hana samt og allir bankarnir öpušu eftir Sešlabankanum.

Įriš 1988 hélt Alžżšuflokkurinn sķšasta fund sinn ķ 100 funda herferš um landiš. Frummęlendur voru Jón Baldvin, formašur og Jón Siguršsson, žįverandi višskiptarįšherra. Ég hafši bśiš mig vel śt meš ķtarlega gagnahefti, žvķ ég vissi aš lķtill tķmi fengist til skżringa į fundinum. Ég kom mķnu mįli til skila og heftinu til višskiptarįšherra, sem reyndi aš sleppa viš aš svara. En ķ lok fundarins var kallaš eftir svari frį honum. Sagšist hann žį ętla aš fį mig į fund mér sér eftir pįskana, en žeir voru einmitt į nęsta leyti žį eins og nś.

Ein af athugsemdum mķnum var um žaš aš Sešlabankinn hefši aldrei haft samrįš viš višskiptarįšherra um śtgįfu reglna sinna um verštryggingu og aldrei komiš śt lögleg Reglugerš frį įrsbyrjun 1982, til mars įriš 1988, eša ķ rśm 6 įr. Sżnt var fram į aš launavķsitala vęri ekki meš samhęfšan forsendugrunn, sem gerši žaš aš verkum aš hękkanir launavķsitölu vęru ekki hlutfallslega réttar. Žvķ vęri launavķsitalan óhęf sem grundvöllur ķ mati į veršrżrnun gjaldmišils sem vęri lögeyrir žjóšarinnar. 

Žessar athugasemdir mķnar höfšu žęr afleišingar, sem einhverjir muna eflaust, žvķ strax eftir pįskana 1988, felldi višskiptarįšuneytiš śr gildi veršbótagrundvöll lįnsfjįr, žar sem launavķsitala var felld śt śr višmišunargrunni en verbótagrunnur lįtinn mišast viš framfęrsluvķsitölu og byggingavķsitölu ķ žar tilgreindum hlutföllum. Mikill hįvaši varš af žessari breytingu frį fjįrmagnseigendum, žar sem hótaš var mįlaferlum. Ķ framhaldinu var svo stofnaš Félags fjįrmagnseigenda, en af mįlaferlum varš aldrei, enda enginn grunvöllur til slķks.

Vķkjum žį aftur aš upphafinu. Lķtum til žess aš upp śr mišju įri 1978 er ķ miklum flżti gripiš til rįšstafana til aš forša lausafjįržurrš hjį bönkunum. Stöšug afar hį veršbólga og rżrnandi kaupmįttur, dró verulega nišur almennan sparnaš, žannig aš lausafé og śtlįnageta bankanna var aš dragast verlega saman. Grķpa žurfti til einhverra rįša og žaš strax. Įšur hafši verštrygging veriš skošuš en alls ekki bśiš aš finna flöt sem gęti gengiš upp. Jóhannes Nordal hafši veriš nefndarformašur viš skošun leiša til verštryggingar. Įriš 1957, hafi hann veriš fulltrśi Ķslands į haustfundi Norręna Sešlabankastjóra, žar sem fjallaš var um verštryggingu fjįrmagns. Į sama tķma var Jóhannes ritstjóri Fjįrmįlatķšina Landsbankans.

Į hinum nefnda fundi Norręnna Sešlabankastjóra, var sį Noršurlandamašur sem hvaš mest hafši stašiš ķ barįttu viš veršgildi gjaldmišils sinnar žjóšar, en žaš var, B. R. von Fieandt, ašalbankastjóri Finnlandsbanka. Hann flutti žarna afar yfirgripsmikla ręšu um verštryggingu fjįrmagns, og Jóhannes birti žį ręšu óstytta ķ okt.-des. hefti  Fjįrmįlatķšinda Landsbankans 1957. Žar mį lesa alla ręšuna en hér er einn mikilvęgur žįttur hennar sem var svohljóšandi:

“Ég lét žess getiš, aš vķsitölukerfi okkar vęri ekki fullmótaš. Nśna notum viš aš nokkru leyti vķsitölu framfęrslukostnašar og aš nokkru leyti vķsitölu heildsöluveršs. Hvorugri hefur veriš ętlaš aš gegna žessu hlutverki.

 Viš žörfnumst sérstakrar vķsitölu vegna lįna til langs tķma, en ķ henni žyrfti aš taka tillit til veršlags - eigna, lands, bygginga og hlutabréfa, - sem er sś fjįrfesting, er keppir viš innstęšufé.

 Rķkisvaldiš ętti aš lįta gera svona vķsitölu, og žar meš myndum viš losna frį žeirri ringulreiš, sem nś rķkir um notkun okkar į vķsitölum.”

  Eins og žarna kemur fram, var žaš žekkt į įrinu 1957, aš óraunhęft vęri aš verštryggja peninga meš vķsitölu framfęrslu- eša neysluveršs, žvķ slķkri vķsitölu vęri ekki ętlaš slķkt hlutverk. Yfir žessari vitneskju žagši Jóhannes 1979, žegar Sešlabankinn tók völdin ķ verštryggingamįlum strax eftir aš Alžingi hafši samžykkt bandorminn umtalaša. Žar sem upphafsįkvęši ķ verštryggingamįlum var aš: - STEFNA SKAL AŠ ŽVĶ aš verštryggja sparifé landsmanna og almannasjóša. Verštrygging lįnsfjįr var ekki nefnt žarna, enda śtlįn byggš į allt öšrum forsendum en innlįn. En VII. kafla bandorms, byrjaši į 34. gr., sem var 1. gr. regluverks um verštryggingarįkvęši. Ķ žessari 1. gr. var einungis ein reikniregla sett fram sem heimil verštrygging. En 34. greinin var svona:

Stefna skal aš žvķ aš verštryggja sparifé landsmanna og almannasjóša. Ķ žvķ skyni er heimilt, eins og nįnar greinir ķ žessum kafla, aš mynda sparifjįrreikninga og stofna til lįnsvišskipta ķ ķslenskum krónum eša öšrum veršmęli meš įkvęšum žess efnis, greišslur, žar meš taldir vextir, skuli breytast ķ hlutfalli viš veršvķsitölu eša gengi erlends gjaldeyris, sbr. 39. gr.“

Tilgreint įkvęši śtreiknings veršbóta er oršrétt tekiš upp śr 1. gr. laga nr. 71/1966, lög um verštryggingu fjįrskuldbindinga.  En žegar menn sóttu sér žennan texta, gęttu žeir žess ekki aš  lög, nr. 71/1966, voru ekki lög um almenna verštryggingu. Žau lög voru eingöngu um svonefnd „stórlįn“, sem veitt voru eingöngu til fyrirtękja og sveitarfélaga. Žessi lįn voru svonefnd „eingreišslulįn“, žar sem vextir og ašrir įlagsžęttir voru reiknašir eftirį, viš hinn eina gjalddaga eša greišsludag, sem var uppgjörsdagur lįnsins. Jafnframt var algengast meš slķk lįn aš vęru žau ķ forminu meš verštryggingarįkvęši, žį voru vextir lęgri eša jafnvel engir.

Ég var einn žeirra sem benti į aš žessi reikniašferš vęri ekki nothęf gagnvart afborgunarlįnum, nema aš einungis vęri veršbęttur sį hluti lįnsins sem endurgreiddur vęri hverju sinni (afborgun af höfušstól), sem tęki veršbętur frį lįntökudegi til greišsludags. Sešlabankinn fékkst ekki til aš stašfesta žetta. En į įrinu 1983, setti ég fyrst fram framangreint sjónarmiš um śtreikning afborgana og var žaš samžykkt af žeim bönkum sem žar įttu ķ hlut. Sama haustiš, fóru ungir nįmsmenn af staš og myndušu hóp sem gerši kröfu til Alžingis um bętur vegna rangra śtreikninga gjalddaga og leišréttinga į śtreikningi afborgana.

Ekki gat Alžingi breytt žvķ sem lišiš var og bśiš aš gjaldfella, žannig aš endirinn varš sį aš samžykkt var žingsįlyktunartillaga um aš žeir sem sett hefšu fram skżr dęmi um ofreiknašar afborganir, fengju greiddar bętur śr rķkissjóši og reikniašferšum yrši breytt. Ögmundur Jónasson fór fyrir žessum hópi ungs fólks, sem mig minnir aš ašallega hafi veriš frį Hįskóla Ķslands. Ég fylgdist nś ekki meš til loka hvort žetta fólk fékk einhverjar bętur greiddar. En žaš sem lįg alveg hreint fyrir, var žaš aš Alžingi įleit aš ranglega hefši veriš stašiš aš śtreikningi afborgana. Žar var žó ekki enn tilkomnar hinar tķšu ólöglegu upphękkanir höfušstóls lįna. Žaš kom ekki til fyrr en fariš var aš reikna veršbętur mįnašarlega og žį veršbęttur allur höfušstóllinn, sem er og hefur alla tķš veriš hreint óheimilt glępaverk.  

Hęgt er aš fylgja mun nįnar eftir öllum žeim óhęfuverkum sem framkvęmd hafa veriš hér į landi ķ nafni verštryggingar lįnsfjįr. Žaš veršur samt aš bķša žeirrar heildarsamantektar sem bśiš er aš skrį, en kemur sķšar fyrir almenningssjónir. En lķklega hafa alvarlegustu įföllin vegna rangra vinnubragša fjįrmįlakerfisins gagnvart heišarlegum śtreikningum lįnskjara, žó veriš śtreikningar afborgana og vaxta af svonefndum „hśsnęšisslįnum“ sem įttu samkvęmt texta lįnaskjals aš reiknast meš „jafngreišsluvöxtum“.

Jafngreišsluvextir er sérstakur śtreikningur vaxta af afborgunarskuldabréfum, žannig aš allan lįnstķmann er greidd sama krónutala ķ vexti į hverjum gjalddaga. Einnig er afborgunartala höfušstóls lįns sama upphęš ķ krónutölu allan lįnstķmann. Ég held aš slķk reikniregla hafi ekki veriš notuš žegar skuldabréfakerfiš ķ tölvukerfi Reiknistofu bankanna hóf śtreikninga afborgana skuldabréfa ķ reiknikerfum sķnum. Ég benti ķtrekaš į žessi atriši o.fl. mešan ég var ķ starfi ķ banka, en žvķ var ekki sinnt. Žegar skuldabréfaform bankanna var endurnżjaš eftir „vaxtafrelsiš“ 1985, var ég einn žeirra sem textušu lįnaskilmįlana sem ritašir voru į skuldabréfin. Mitt form var skuldabréf jafngreišslulįna, žar sem į einfalda en skżran hįtt er śtskżrt hvernig reikna skuli śt vexti jafngreišslulįna. Ekki eru žęr reglur fundnar upp af mér, žó örlķtiš skżrar hafi veriš tekiš til orša. Alla vega fékk sį texti góš ummęli eftirlitsnefndar og stóš sį texti enn, fyrir nokkrum įrum er ég sķšast sį slķkt skuldabréf.  

Kęri Ragnar! Žaš er reginmunur milli žess aš setja fram ķ hroka og reiši, aš einhver fari meš eintómt bull. Eša aš žar sé ķ raun um bull aš ręša. Ég hef fylgst meš žessum meintu verštryggingarmįlum allt frį upphafi. Ég reyndi aš vara viš vinnubrögšum žįverandi starfsmanna Selabanka, viš upphaf lagasetningar, žegar žeir fengu engu breytt um įkvęši 34. gr. bandorms 13/1979. Žess ķ staš settu žeir villandi įkvęši inn ķ brįšabirgšaįkvęši eigin laga, um Sešlabankann. En žaš brįšabirgšaįkvęši var tķmabundin ašgerš vegna  uppgjörs vanskilalįna viš upphaf verštryggingar. Enginn vildi žį trśa slķkum vinnubrögšum į Sešlabankann en raunveruleikinn varš annar. Žar er eitt af ljósu dęmunum sś ólögmęta reikniašferš sem žś nefndir, lķklega ķ góšri trś, eins og flestir ašrir bankastarfsmenn sem ekki skoša grunngildi žeirra reglna sem bankastarfsmönnum er ętlaša aš framfylgja. Žegar ég hafši žrautreynt, sem innanhśssmašur, aš fį leišréttar mestu rangfęrslurnar ķ śtreikningum verštryggšra skuldabréfa, sagši ég starfi mķnu lausu, žar sem ég treysti mér ekki til aš gera žaš aš lķfsstarfi mķnu aš fara illa meš fólk, sem ekkert hafši gert mér, hvorki illt né gott.

Ég er einnig hugsandi yfir žvķ aš į žeim įrum sem ég sinnti ašstoš viš fólk ķ fjįrhagsvanda, hafši ég allan tķma uppi žį reikniašferš verštryggingar sem ég hef alla tķš lesiš śt śr virkum heimildum śtreiknings verštrygginga lįnsfjįr. Žannig śtreiknuš hef ég lagt fyrir bankastofnanir aš fį lįnsfé sitt endurgreitt. Mešan ég starfaši, stóš ég aš uppgjörum į töluvert į žrišja žśsund skuldabréfa. Ég bauš fram hina löglegu reikniašferš eša fara meš uppgjöriš ķ gegnum dómstóla. Og alltaf var uppgjöriš žegiš. Lķklega ekki vegna žess hve mikla vitleysu ég setti fram, eša hvaš? Nokkrum sinnum eftir aš ég hętti störfum, hef ég tekiš til eitt og eitt mįl fyrir vini og vandamenn, meš sama įrangri.  Sķšast nś fyrir fįum įrum, žar sem greišandinn var bešinn aš lofa žvķ aš segja mér ekki frį žvķ hvernig uppgjöriš hefši fariš fram. Hann stóš viš žaš sem hann hafši veriš pressašur til aš lofa. En eftir aš žau hjónin höfšu fengiš skjölin um uppgjöriš, sagšist konan hans engu hafa lofaš og sżndi mér skjölin.  Hśn ętti žau lķka.

Aš lokum vil ég segja žaš, aš žó einhverjir sem lesa žetta vildu rįšast į tölvuna mķna, til aš reyna aš eyšileggja žaš sem ég hef dregiš saman ķ gögnum og ritušu mįli. Žį er žaš fljót sagt aš ekkert slķkt er geymt į nettengdri tölvu. Nokkrum sinnum hefur nettengdri tölvu minni veriš rśstaš, lķklega ķ slķkum tilgangi. En slķkt veršur įvalt įn įrangurs žar sem ég geymi engin markverš gögn į nettengdri vél. Og slķkt er ekki heldur geymt hér heima.

Daginn eftir aš ég skrifaši į sķšuna žķna, athugasemdina sem žś lést fara ķ skap žitt, frétti ég aš žś hefšir eytt žvķ sem ég skrifaši inn hjį žér. En žaš breytir engu ķ sjįlfu sér žvķ ég tók strax afrit aš žinni fęrslu og minni athugasemd og setti į minniskubb hjį mér, svona ef grķpa žyrfti til tilvķsana ķ annan hvorn okkar.

Hafšu žaš ętķš sem best.

Meš kvešju,

Gušbjörn Jónsson


LITIŠ TIL BAKA OG HUGSAŠ FRAM Į VIŠ

„Nś įriš er lišiš ķ aldanna skaut og aldrei žaš kemur til baka,“ er ljóšlķna sem brįšlega hljóma śr flestum hornum samfélagsins, og lķklega flestir vera žvķ sammįla.  Ég mun svo sem ekkert sakna žessa įrs, en ég mun žó minnast žess fyrir hvaš žaš birti okkur mikiš af stjórnunarlegum mistökum, sem viršast einkennilega keimlķk ruglhugsunum sem kenndar hafa veriš viš įriš 2007. Žó žarna sé einungis nefnt įriš 2007, nęr ferliš ķ raun yfir tķmabiliš frį 1989 – 2008, meš vaxandi žunga. En eins og oft veršur meš žį sem ekki vilja sjį eigin mistök, žį eru engin stjórnunarmistök ekki skošuš, heldur rśllast yfir žau og žeim plantaš inn ķ kśluna sem menn velta į undan sér, ķ žeirri fullvissu aš žeir fįi hęrri laun į nęsta įri, sem hjįlpi žeim aš borga nišur umframeyšslu lišinna įra. En sś ósk rętist aldrei

Žjóšin fékk reyndar einn afar stóran įvinning undir įrslokin 2019. Žį var rįšinn nżr sešlabankastjóri. Og žį geršust žau undur, sem ég var alveg hęttur aš reikna meš aš sjį į mķnum lķfsdögum hér. Žaš var allt ķ einu fariš aš reka sešlabankann eins og alvöru Žjóšbanka, en ekki eins og mišlęgan spilavķtabanka, sem ķtrekaš virtist fórna hagsmunum žjóšarheildarinnar, fyrir žrönga hagsmuni žeirra sem spilušu viš hįboršiš. Ég óska žjóšinni til hamingju meš žessi umskipti, sem eru einstaklega dżrmęt į žeim erfišu tķmum sem nś ganga yfir heimsbyggšina og žar meš ķslensku žjóšina lķka.

En žjóšina vantar enn ķ framlķnu, nokkur hundruš manna meš žį žjóšfélagssżn sem nżr sešlabankastjóri hefur. Žaš er svo mikilvęgt fyrir fólkiš ķ landinu aš fį svona įberandi birtingu į raunverulegum stöšugleika inn į flest sviš samfélags okkar, žar sem fyrir er svo lķtill samfélagslegur žroski. Ķ žeim efnum viršist sama hvort boriš er nišur ķ samfélagi fręšimanna eša žvķ hįskólamenntaša fólki sem fręšaumhverfiš skilar af sér. Lķtiš viršist lķka hallast į reišingnum, žó į móti sé sett réttarfarshlutinn įsamt lögfręšingum. Einn lögfręšingur viršist žó, nś stundum hrista hornin óžolinmóšur, enda bśinn aš reyna aš koma į breytingum innanfrį ķ Hęstarétti. En žar virtist hjöršin eins og heilažvegin gagnvart žvķ sem ekki reynist stimplaš af forystusauš žeirrar hjaršar.

Žį ber og aš geta žess śrvals śr hjörš landsmanna, sem talin er hęfust til aš stjórna žjóšfélagi okkar. Er žar um aš ręša 63 Ķslendinga, sem žjóšin kemur sér saman um į 4  įra fresti, aš bestir séu til aš gegna embęttum ķ ęšstu stjórnun og löggjafarstarfi lżšveldisins, nęstu 4 įrin frį kosningum. En žessi sérvalda sveit fólks, er žó dįlķtiš sérkennilega valin saman, žegar horft er til žess bošskapar sem jafnręšisregla stjórnarskrįr innprentar okkur, um réttlęti viš stjórnun landsins.

Žaš vekur aš vķsu athygli aš žessi 63 manna sérvalda sveit, skuli ekki geta komiš sér saman um hvaša hęfileikar žurfi aš vera fyrir hendi, til aš teljast hęfur ķ framboš til starfs žingmanns. Žar sem Alžingi sjįlft telji fólk sem sękjast eftir margfalt einfaldari störfum en žingsęti, žurfi aš uppfylla įkvešnar hęfiskröfur. Žar er t. d. litiš į sem sjįlfsagša žörf, aš hafa skżr įkvęši ķ löggjöf um, aš fólk sem vilji fį leyfi til aš aka drįttarvél eša lyftara, verši fyrst aš leggja fram sérstaka stašfestingu į nįmsferli og standast próf ķ naušsynlegum hęfileikum, sem starfiš gerir kröfu til. Ķ žessu sambandi hefur žaš einnig vakiš athygli aš ķ žjóšfélagi žar sem lestrarkunnįttu fer hrakandi og skilningur žverrandi į žvķ sem lesiš er, žį viršist ekki lengur geršar neinar athugasemdir viš žó opinbert sé oršiš fyrir löngu, aš į žjóšžingi Ķslendinga hafi lżšveldishugsjónin ekki enn fengiš ašsetur, eša lögheimili į Alžingi Ķslendinga.

Žaš er fyrir löngu oršiš upplżst, mešal žeirra sem fylgjast meš žingstörfum, aš žaš séu einungis fįir žingmenn, sem gengiš hafa til starfa žingmanna į Alžingi Ķslendinga, sem įlķta śt frį heišarleikasjónarmiši, mikilvęga žį svardaga sem žeir eišfesta viš fyrstu skrįningu sem žingmašur, žess efnis aš virša stjórnarskrį Ķslands ķ öllum störfum sķnum. Aldrei er hins vegar haft hįtt um žaš opinbera leyndarmįl aš allir flokksbundnir žingmenn, undirgangast annan įlķka svardaga ķ upphafi starfs sem žingmašur tiltekins žingflokks. Įšur en žingflokksfundir hefjast, ganga žingmenn ķ gegnum annaš ferli žar sem svardaginn fjallar um heit hvers žingmanns um aš standa meš öšrum flokksfélögum einhuga aš baki žeirri nišurstöšu mįla sem žingflokksforysta leggur til, sem įlit alls žingflokksins ķ žingsal. Žar gengur flokkshollustan framar žjóšarhollustu, meš góšfśslegu samžykki forystusveitar žingstarfa, sem reyndar er einnig skipaš ķ af sama fólkinu, eftir žingstyrk.

En eins og įšur sagši um ókannaš hęfi žingmanna til aš gęta hagsmuna žjóšarinnar, er jafnframt vķsaš til mįlsgreinar hér į undan. Žaš hefur margoft komiš óopinberlega fram aš įrekstrar hafi oršiš ķ hópum žingmanna, milli svardaga viš sannfęringu sķna og stjórnarskrį, žar sem flokkshollustan vegur hęrra en stjórnarskrįin.

Nokkur hópur žingmanna į löggjafaržingi Ķslendinga, hefur yfir rśman įratug horft framhjį žeirri stašreynd aš žeir hafa aldrei haft kjark til aš breyta įkvęši ķ lögskipašri reglu um žaš hvernig eigi į hverju įri aš framkvęma hękkanir į lķfeyri eldri borgara, til jafns viš hękkanir neysluvķsitölu, svo žessi hópur fįi višhaldiš lķfsgęšastöšu sinni ķ samfélaginu. Hinn sérstaklega śtvaldi hópur landsmanna, sem valinn hefur veriš til aš gegna löggjafarstörfum, hefur ekki treyst sér til aš fella framangreint vķsitöluįkvęši śt śr lögunum. En hann viršist ekki heldur treysta sér til aš fara eftir gildandi lögum, eša skila til baka žvķ sem lķfeyrir eldri borgara var lękkašur įriš 2009.  Žingmenn sjįlfir treystu sér ekki til aš lįta lękkunina į sķnum launum standa nema rétt um eitt įr, eša til 2010. Žį fengu žeir til baka lękkunina, en žvķ til višbótar rķflega launahękkun, sem hvergi var aš finna ķ kjarasamningum.

Žeir völdu frekar žann heigulshįtt aš setja įkvęši UTAN LAGARAMMA, ķ skżringaržįtt nżrra laga, undir nafninu „įkvęši til brįšabirgša“. Žar sem setja mį żmsa žrepun um gildistöku nżrra og erfišra lagaįkvęša. En lišurinn sftsn viš lagatexta sem ber heitiš: „įkvęši til brįšabirgša“, hefur ekki lagagildi. įkvęši sett ķ žann liš, um skeršingar į žeim fyrirmęlum sem lengi hafa veriš ķ fullu gildi innan sjįlfs lagarammans, hafa ekkert lagagildi og eiga žvķ ķ engu aš breyta framkvęmd gildandi laga. Slķku įkvęši laga, sem um fjölda įra hefur veriš ķ fullu gildi, veršur ekki breytt meš öšrum hętti en beinni lagabreytingu į viškomandi lagaįkvęši ķ tiltekinni lagagrein. Allt annaš er ódrengileg ögrun viš lķfsgęši žess fólks sem žjónaš hefur samfélaginu vel ķ įratugi. Mikiš lengur en žeir žingmenn sem taka beinan eša óbeinan žįtt ķ slķkri sviksemi gagnvart eldra fólki.  

En enginn žingmašur hefur enn bent į žį stašreynd aš Alžingi hefur ekki formlega mótmęlt misnotkun hjį fjįrmįlarįšherrum hvers tķma į žeirra eigin kröfu um aš sett verši ķ lišinn, įkvęši til brįšabirgša, žaš sem žar į bę viršist kallaš „heimild“ til aš ręna eldri borgara lögmętum hękkunum lķfeyris, eins og lög segja fyrir um. Žaš viršist išulega skorta lagažekkingu ķ fjįrmįlarįšuneytinu eins og žeir skilji ekki hvaš er löglegt og hvaš ekki. En ég fę ekki séš aš įstandiš į Alžingi, sjįlfri löggjafarstofnuninni, sé neitt betur į vegi statt.

Hér vil ég setja fram skżrt dęmi um algjört viršingarleysi žeirra žingmanna sem nś sitja į Alžingi og žeirra sem žar hafa įtt sęti, ķ žaš minnsta ķ žrjį įratugi. Jį viršingarleysi fyrir mikilvęgu įkvęši mannréttinda, žar sem beint kemur fram ķ stjórnarskrį okkar aš ALLIR EIGI AŠ HAFA JAFNSTĘŠAN RÉTT GAGNVART RĶKISVALDINU.  Og Alžingi beri aš gera sitt til žess aš hafa žaš ķ heišri og halda jafnręšisreglu stjórnarskrįr. En žegar grannt er skošaš mį sjį algjörlega óréttlętanlega mismunun rķkisvalds og Alžingis į sambęrilegum greišslum śr rķkissjóši. Į ég žar viš t. d. SKATTFRĶAR frķšindagreišslur til žingmanna, t. d.  vegna ķbśšarhśsnęšis. Nemur sį hśsnęšisstyrkur hįtt į annaš hundraš žśsunda į mįnušiEN ķ greišslugrunni lķfeyris til eldri borgara ER EKKI EIN KRÓNA REIKNUŠ TIL AŠ MĘTA HŚSNĘŠISKOSTNAŠI. 

Ef rķkissjóšur ber skyldu til aš greiša žingmanni skattfrķan hśsnęšisstyrk upp į rśmlega ¾ af śtgreiddum lķfeyri eldri borgara, og samtals SKATTFRĶAR višbótargreišslur sem eru mun hęrri en heildarlķfeyrir eldri borgara, og sś višbót greidd ofan į launagreišslur sem eru žreföld til fimmföld rįšstöfunarfjįr eldri borgara, sżnist manni óneitanlega vera styttra į vasa žingmanna en til žeirra sem žjónaš hafa fullu starfi ķ įratugi viš uppbyggingu samfélags, sem er undir žaš aš splundrast vegna sérhyggju og samstöšuleysis. Ekki sitja eldri borgarar viš žaš hringborš sem lķfsins gęšum er śthlutaš. Ķ žeim mįlum rįša ašrir för.

Ég hef oft veriš kominn į fremsta hlunn ķ kurteisismörkum, žegar fjįrmįlarįšherrann okkar heldur sķna lofręšu um bętt lķfskjör eldri borgara nś į sķšustu įrum. En grunur minn er nś samt sį aš hann hafi ekki boriš saman lķfkjarabata eldri borgara og alžingismanna. Eldri borgarar eru reyndar ekki viš žaš hįborš sem śthlutar gęšunum. Žaš hefur vel sést žau 30 įr sem ég hef fylgst meš mörgum helstu śtgjaldališum rķkissjóšs ķ gegnum Hagstofu og Rķkisreikning, hvert straumurinn hefur legiš. Žar er nįttśrlega fyrst aš nefna mjög vaxandi śtgjöld rķkisins vegna starfsemi stjórnmįlaflokka. Nś eru formenn allra stjórnmįlaflokka komnir į sérstök laun frį rķkissjóši, sem einnig greišir laun ašstošarmanna žeirra, įsamt ašstošarmönnum žingflokksformanna. Jafnframt hafa reglulega hękkaš greišslur rķkissjóšs sem bein rekstrarframlög til stjórnmįlaflokka, sem fį greitt eftir fjölda žingsęta. Ég held aš ég sé meš tölurnar fyrir įriš 2019, žar sem beinar greišslur til stjórnmįlaflokka meš kjörna žingmenn į žingi, nįmu: Einum milljarši, eitthundraš og žrjįtķu milljónum, fjögurhundruš fjörutķu og tvö žśsund, nķuhundruš og sjö krónum. 1.130.442.907,-.

Ég verš aš višurkenna aš ég gerši mér alls ekki grein fyrir aš pólitķsk įhugamannafélög, vęru rekinn af rķkissjóši, en ekki af félagsgjöldum félagsmanna sinna og öšru sjįlfaflafé. En śt frį žessu vakna nokkrar afar mikilvęgar spurningar. Žaš hljóta aš vera alžingismenn sjįlfir sem leggja slķk erindi fyrir Alžingi, um óskir forystumanna flokkanna. Žaš hlżtur žį aš heyra undir félagsmenn flokkanna sem jafnframt eru žingmenn, aš taka įkvöršun um hękkun beinna styrkja til stjórnmįlaflokka śr rķkissjóši, meš samžykkt frį Alžingi. EN, į hvaša forsendum į rķkissjóšur aš greiša beinan rķkisstyrk til starfandi įhugamannafélaga ķ stjórnmįlum, en ekki öllum öšrum įhugamannafélögum? Hvaš segir sjónarmiš stjórnarskrįr um jafnrétti gagnvart lögum, um aš til višbótar hinum beinu styrkjum til stjórnmįlaflokka, sem engar forsendur eru til fyrir, žį greiši rķkissjóšur allan rekstrarkostnaš žingflokka, svo beinu styrkirnir fara ekki til greišslu kostnašar vegna žingstarfa. Žaš eykur enn óskżrleika žessara beinu styrkja.  Auk žess aš greiša hverjum žingmanni žokkaleg laun, sem hafa hękkaš ört į undanförnum įrum, greišir rķkissjóšur žingmönnum nokkuš žokkalegar aukafjįrhęšir, til višbótar viš žingmannslaunin.

Į įrinu 1999, voru regluleg laun žingmanna samtals kr. 294.745.716,-. Ef žessari upphęš er deilt ķ mįnušina 12, og sķšan upphęš hvers mįnašar aftur deilt meš 63 žingmönnum. Kemur žį śt kr. 389.876, sem  mįnašarlaun žingmanna. Til višbótar föstum žingmannslaunum gįtu žingmenn fengiš greiddan svonefndan „Fastan žingfararkostnaš“ sem var samtals kr. 86.842.156,-. Meš žvķ aš deila žessari tölu į sama veg og žeirri fyrri, kemur mįnašargreišsla į hvern žingmann kr. 114.871,-.  Annar lišur žingfararkostnašar var lķka uppgefinn undir nafninu „ašrar greišslur“, samtals aš upphęš kr. 58.328.311,-. Ef žessari tölu er deilt į sama veg og hinum fyrri, kemur śt greišsla į hvern žingmann į mįnuši, eša upphęš  kr. 77.154,-.  Meš svona jafnri skiptingu žessara žriggja liša žingfararkaups  kom śt mįnašarleg jafngreišsla kr. 581.901,- į hvern žingmann. Žess ber hins vegar aš geta aš višbótarliširnir „fastar greišslur“, sem sagšar vera vegna „starfs-, hśsnęšis-, dvalar-,og feršakostnašarliša um kjördęmiš.  Flokkunin „Ašrar greišslur“  żmsar greišslur tengdar žingmönnum, s. s. sķmakostnašur, feršakostnašur innan lands, dagblašakaup og tryggingar. Žessar greišslur geta hęglega falliš ķ mishįum upphęšum til žingmanna. Ég hafši nś ekki gert mér ķ hugarlund aš rķkissjóšur greiddi tryggingar fyrir žingmenn en auk žess munu žeir einnig vera meš frķ gleraugu o. fl. sem bśiš er aš afnema hjį eldri borgurum.

Ef viš lķtum nęst į žingmannslaunin ķ įrsbyrjun 2015. Žį voru föst mįnašarlaun žingmanns kr. 712.030,-, og höfšu žį hękkaš um 82,6% frį įrinu 1999 og įhrif bankahruns žurrkuš śt. En žį voru ekki ašeins tveir lišir aukagreišslna įriš 2015. Žeir voru oršnir 5, samtals upp į 398.810. Er žaš um 102,4% hękkun frį įrinu 1999.  Og af žeirri upphęš voru 4 lišir oršnir skattfrķir, samtals upp į kr.  316.610 į mįnuši. Er žaš töluvert hęrri upphęš af skattfrķum greišslum til žingmanna į mįnuši, en nemur lķfeyristekjum eldri borgara viš įrslok įriš 2020.  

En lķtum žį aš lokum į hinn fasta launališ žingmanna į įrinu 2019. Samtals nam sś upphęš 63 žingmanna ķ 12 mįnuši, kr. 1.145.701.073,-. Ef viš deilum žessari upphęš eins og hinum fyrri, kemur śt mešalgreišsla til hvers žingmanns į mįnuši kr. 1.515.478,-. Nemur žaš hękkun į sléttum mįnušarlaunum žingmanns upp į 112,8%, frį įrinu 2015, eša į FJÓRUM ĮRUM. - AŠ MEŠALTALI 25.2% Į ĮRI. Žegar horft er til žessarar hękkunar į launum žingmanna į sama tķmabili sem vķsitala neysluveršs hękkar um 12,04%, spyr mašur svolķtiš śt ķ loftiš, hvort žingmenn séu algjörlega sambandslausir viš efnahagslegan raunveruleika ķ samfélagi okkar?  Ég mundi vilja fį hreinskiliš skriflegt svar frį žingmönum, einkanlega fjįrmįlarįšherra, um žaš hvaša forsendur liggi aš baki svo gķfurlegri sjįlftöku fjįr śr rķkissjóši eins og hér er sżnt fram į aš raunverulega įtti sér staš, įn žess aš ein einasta athugasemd komi fram frį neinum žingmanni.

En į sama tķma segir fjįrmįlarįšherra aš rķkissjóšur hafi ekki efni į aš skila til eldri borgara žessa lands, žvķ sem af žeim var tekiš ķ kjölfar bankahrunsins 2008. Og einnig mį spyrja hvers vegna žingmenn tóku strax til baka, įri sķšar, žęr lękkanir sem žeir féllust į 2009, sķšastir allra. En tóku žęr svo til baka nokkrum mįnušum sķša og fengu ķ kjölfariš sjįlfstęšar hękkanir žar į eftir, sem enginn botnaši ķ en žingheimur hafnaši aš falla frį, en skila žess ķ staš hluta af žvķ sem tekiš var af eldri borgurum.

Og rétt ķ lokin meš jólakvešju til fjįrmįlarįšherra, um leiš og hann er minntur į orš sķn fyrir skömmu, um aš lķfeyrir eldri borgara séu ekki LAUN. Lķfeyririnn séu BĘTUR ?? En fyrir hvaša tjón eša skaša eru žęr bętur? Ég hef enga śtreikninga séš sem réttlęti aš framfęrslulķfeyrir sé af sjįlfum fjįrmįlarįšherranum kallašar bętur, įn žess aš tjónsuppgjöri sé skilaš meš greišslum. Ég gęti alveg hugsaš mér aš stefna fjįrmįlarįšherra fyrir vitnadómstól, fyrstum manna į Ķslandi aš ég tel, til žess aš krefja rįšherrann um aš leggja fram lögmętar forsendur fyrir žvķ aš lķfeyrisgreišslur séu bętur. Stöšva žarf žegar žessar ölmusu rangtślkun lķfeyrisgreišslna. Žęr eru annast vegar įunnin réttindi til mannsęmandi framfęrslulķfeyris śr rķkissjóši, aš lokinni starfsęvi. En į hinn veginn uppsafnašur lķfeyris-sparnašur, sem meš ólögmętum hętti er ekki eignfęršur į nafni inngreišenda, įsamt įföllnum vöxtum og veršbótum, eins og Valgeršur Sverrisdóttir, žįverandi višskiptarįšherra, skipaši einum lķfeyrissjóši aš skila sjóšsfélaga, sem óskaš hafši eftir rétt uppfęršri uppsöfnun eignar ķ sjóšnum. Žvķ mišur var žeirri kröfu višskiptarįšherra ekki sinnt og engum refsingum hótaš, fyrir aš brjóta į lögvöršum eignarrétti. Žar birtist ein af jafnręšisreglum stjórnarskrįr, žvķ sį brotlegi fęr umyršalaust alla réttarašstoš viš innheimtu lögskipašs lķfeyrissparnašar, žar sem žess žarf viš.

Ég er oršinn svo gįttašur į žessu stórundarlega samfélagi okkar, eftir aš hafa lesiš um og rannsakaš nokkra žętti śr efnahagssögu žjóšarinnar, dįlķtiš aftur fyrir lżšveldisstofnun. Ég hef aš undanförnu sagt mjög įkvešiš, aš hin eiginlega „lżšveldis- og lżšręšishugsjón“, hafi aldrei veriš innleidd eša višurkennd sem grundvöllur stjórnskipulags į žeim stöšum landsins sem ég hef gluggaš ķ fram til žessa.  Hér er fast kvešiš aš orši en žess ber og aš gęta aš ég hef langa reynslu af margskonar samskiptum viš fjölda fólks frį mörgum stöšum į landinu, bęši ķ gegnum störf mķn ķ innvišum fjįrmįlakerfa landsins og kannski viškvęmasta žęttinum ķ gegnum rįšgjafažjónustu viš fólk ķ fjįrhagsvanda. Žaš get ég žó sagt meš fullri hreinskilni, aš žaš hefur aldrei veriš mér glešiefni aš žurfa aš svķnbeygja žaš fólk sem lét hugsunarlaust heilažvo sig til óheišarlegrar framgöngu gegn heišarlegu fólki, sem ķ einlęgni trśši į aš „sérfręšingur“ śr bankakerfinu, vęri besta rįšgjöf sem hann gęti fengiš. En hann vissi žį ekki aš bankamašurinn var ķ daušaleit aš einhverri śtgönguleiš śr ógöngum sem hann hafši komiš sér ķ meš augnabliks kęruleysi og trś į aš mašur sem hann hafši metiš meš sterk višskiptatengsl, var ķ raun eignalaus og hafši engar įhyggjur af žvķ.

 

SVONA SMĮ HUGLEIŠING Ķ LOKIN.
Hvaš skildi valda žvķ aš Fęreyingum gengur svona vel ķ lķfinu, meš svo mikiš minni žjóšartekjur į mann en Ķslendingar? Žeir hafa žokkalega heilbrigt samfélag, žar sem fólk ber viršingu hvert fyrir öršu og eldri borgurum lķšur vel; hafa efni į aš njóta smį lķfsgęša.

Vęri ekki veršugt rannsóknarverkefni aš skoša stjórnunarmun žessara tveggja eyžjóša ķ Noršanveršu Atlandshafi?  

 


Nęsta sķša »

Höfundur

Guðbjörn Jónsson
Guðbjörn Jónsson
F.v. ráðgjafi

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (1.12.): 3
  • Sl. sólarhring: 3
  • Sl. viku: 8
  • Frį upphafi: 160932

Annaš

  • Innlit ķ dag: 2
  • Innlit sl. viku: 7
  • Gestir ķ dag: 2
  • IP-tölur ķ dag: 2

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Des. 2022
S M Ž M F F L
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband