OPIŠ BRÉF TIL Fjįrmįlarįšherra, Hr. Bjarni Benediktsson

Hr. Fjįrmįlarįšherra,

Bjarni Benediktsson.

Reykjavķk 17. nóv. 2018.

ERINDI:  Ummęli žķn ķ ręšustól Alžingis um lķfeyrisgreišslur til aldrašra og öryrkja, o.fl.

Viš skulum byrja hér aš skoša hvaš žś sagšir ķ  svari žķnu, ķ ręšustól Alžingis.

„Hvaš žżšir žetta ķ auknum bótarétti fyrir hvern og einn bótažega? Žetta žżšir aš bęturnar hafa hękkaš fyrir hvern og einn bótažega um 1,1 milljón į įri. Hvers vegna stendur žį žessi hv. žingmašur hér og heldur žvķ fullum fetum fram aš žessi hópur hafi algerlega setiš eftir? Tölurnar sżna allt annaš.“

Ég hef nś oft fylgst meš žessum innihaldslausu fullyršingum žķnum um lķfskjör okkar eldri borgara žessa lands. Ég hef reglulega haft samband viš Hagstofu til aš spyrjast fyrir um tölulegar forsendur, žvķ ég hef ekki oršiš var viš žessar miklu kjarabętur sem žś talar um. Ķ įšurgreindu svari žķnu ķ ręšustól Alžingis segir žś aš: „Žetta žżšir aš bęturnar hafa hękkaš fyrir hvern og einn bótažega um 1,1 milljón į įri“.  Žarna ert žś aš tala um fleiri en eitt įr. Aš hver og einn bótažegi(óviršingarorš um įunna lķfeyrisgreišslu en ekki ölmusubętur).

GJ 2014-2018

Į myndinni hér til hlišar séršu lķfeyrisgreišslur mķnar fyrir įrin 2014-2018 bęši frį TR og lķfeyrissjóšir, boriš saman viš neysluvķsitölu. Vęntanlega veist žś aš samkvęm 69. gr. laga nr. 100/2007 verša lķfeyrisgreišslur, aš hękka aš lįgmarki, til samręmis viš  breytingar į neysluvķsitölu. En svo hefur žvķ mišur aldrei veriš frį bankahruni 2008.  Žaš er athyglisvert aš sjį hve nįkvęmlega lķfeyrissjóširnir framfylgja framangreindu lagaįkvęši um vķsitöluhękkun, žvķ greišslur sjóšanna fara nįkvęmlega sömu breytingalķnuna og neysluvķsitalan. Eins og į myndinni sést, hefur Tryggingastofnun aldrei, frį 2008, greitt réttan lķfeyri. Ašrar greišslur til okkar hafa einnig veriš skertar og skattbyrši aukist. Žaš mętti kannski bjóša žér aš horfa į hvernig Alžingi og stjórnvöld hafa stašiš sig gagnvart eldri borgurum aš skila žeim lķfeyri samkvęmt ykkar eigin lögum. Hér er yfirlit frį įrinu 1998 til 2016.

ÖLD:VĶS 1998-2016

 

  

 

 

 

 Finnst žér ekki įstęša til aš fara ķ ręšustól Alžingis og bišja okkur afsökunar į óžarfa hroka žķnum og hleypidómum? Žś gętir um leiš gert grein fyrir hvenęr ętlunin vęri aš gera upp viš okkur, žann lķfeyrir sem af okkur hefur veriš dregiš ķ įratug, eša svo.

Ķ upphafi Kjararįšsveislu, til Ykkar, žingmanna og efri laga stjórnenda, sżndi žaš sig aš lķfeyrir okkar eldri borgara, žurfti žį aš hękka um tępt 41% til aš jafnast į viš lķfskjarabętur sem ykkur fannst greinilega aš žiš ęttuš skiliš aš fį.

En kęri Bjarni.  Ef žaš hefši veriš rétt sem žś sagšir ķ ręšustól Alžingis, aš greišslur lķfeyris til eldri borgara hefšu hękkaš, į hvern mann um 1,1 milljón į įri, undanfarin įr, žó ekki vęri nema yfir žessi 5 sķšustu įr sem ég sżni į fyrri myndinni, žį er mér alveg ljóst aš viš vęrum ekki óįnęgš meš žaš.

En nś aš öšru, fyrst ég er farinn aš bauna į žig.  Žį mį ég til meš aš vekja athygli žķna į žeim tekjuauka rķkissjóšs sem felst ķ aš hętta öllum skeršingum į lķfeyrisgreišslum og leyfa eldri borgurum aš vinna žaš sem žeir geta, og greiša af žvķ skatta. Ef u.ž.b. helmingur fólks į lķfeyrisaldri mundi vinna fyrir 250.000 kr. launatekjum į mįnuši, žį vęru skatttekjur aš aukast verulega og samfélagsveltan aš vaxa. Žaš gęfi fleiri fyrirtękjum lķfsvon. Žaš sem best er viš žetta, er aš raunśtgjöld rķkissjóšs vegna lķfeyrisgreišslna mundi minnkaen ekki aukast. Ég set hér inn eina mynd, en lķka linkinn į myndbandiš sem śtskżrir hvernig ég sé žetta ferli.

image006

https://www.youtube.com/watch?v=_at04KxIocg&t=41s

Žetta er sama lķkan og notaš var  viš aš kynna fyrir nefnd Péturs Blöndals, įkvešna hugmynd aš frjįlsri vinnu fólks į lķfeyrisaldri, meš fullri greišslu skatts af launum og lķfeyri, en lķfeyrir trappašist śt móti hękkandi tekjum.. Linkur į myndbandiš er undir myndinni.                           

Svo žegar žś ert bśinn aš jafna žig į žessu, vęri ég alveg til ķ aš eiga vištal viš žig um hina ólöglegu verštryggingu, sem ALDREI hafa veriš lagaheimildir fyrir. Ég er bśinn aš sżna gild og mikil rök fyrir žvķ aš ég fari meš rétt mįl. Žar į mešal meš višamikilli greinargerš til Umbošsmanns Alžingis vegna afar undarlegrar umfjöllunar Róberts Spanó, um spurningu HH. um lagastoš fyrir lögmętri framkvęmd į innheimtu svonefndrar „verštryggingar“. 

Žaš er ķ sjįlfu sér afar einfalt aš lįta dómskerfiš verja lagabrot Sešlabankans gagnvart meginžorra lįntakenda ķ landinu. Dómurinn žarf aš vķsu aš brjóta lagareglur ķ hverri einustu fyrirtöku mįls, til aš verjast fullkomlega rökstuddri kröfu, sem engin leiš var aš hnekkja ķ ešlilegu réttarferli. Ég vęri alveg til ķ aš eiga viš žig gott myndbandsvištal um žessa atriši, žvķ ég hef ekki geta vakiš athygli į žessu vegna žess aš allir helstu fjölmišlar landsins hafa veriš lokašir fyrir mér sķšan ég gerši žį „daušasynd“ aš segja upp starfi ķ hagdeild banka og fara śt śr fjįrmįlakerfinu meš žekkingu į öllum innvišum bankanna.

Kęri Bjarni.  Eins og žś getur vęntanlega įttaš žig į, žį er einungis upphafiš aš žessu bréfi spurning um žķnar gjöršir. Hitt er meira tengt embętti žvķ sem žś gegnir nś, en ekki žinni persónu. Hér į landi hefur veriš afar mikill óheišarleiki ķ fjįrmįla- og stjórnkerfi landsins ķ langan tķma. Ég ber žó žį einlęgu von ķ brjósti aš stjórnmįlmenn fari aš starfa af meiri heišarleika og dżpri viršingu fyrir alvarleika löggjafarvaldsins.

Viršingarfyllst

Gušbjörn Jónsson, eldri borgari.

 


LANDSDÓMUR KILLIFLATUR Ķ FYRSTA ALVÖRU SKREFINU

Ég varš afar undrandi žegar ég frétti aš Landsdómur hefši fellt žann śrskurš aš Landsbankinn hf. mętti innheimta skuldabréf, sem gefiš var śt til annars ašila, įšur en Landsbankinn hf. var stofnašur. Hérašsdómur Reykjavķkur taldi, įn athugunar fyrir EIGNADÓMI eins og lög gera rįš fyrir, aš Landsbankinn hf. mętti, įn traustra eignaheimilda, innheimti meinta skuld annars eiganda, eftir ljósriti skuldabréfs sem Landsbankinn hf. legši fram. Frumrit aš umręddu skuldabréfi vęri ekki ķ vörslu Landsbankans hf. og engar traustar heimildir fyrir žvķ aš Landsbankinn hf. hefši nokkurn tķman eignast umrętt frumrit, frį upphaflegum eignada skuldabréfsins. Landsdómur stašfestir žar afar undarlegan hérašsdóm, mjög umdeilds hérašsdómara, sem skömmu sķšar var skipašur dómari viš Landsrétt.

Mįlavextir viršast žeir, eftir opinberri umfjöllun aš ręša, aš įriš 2006 hafi sambśšarfólk tekiš hśsnęšislįn hjį (gamla banka) Landsbanka Ķslands. Ķ kjölfar hrunsins 2008 lenti fjöldi fólks ķ erfišleikum meš skuldamįl sķn. En žaš lentu fleiri ķ vandręšum. Bankarnir lentu lķka ķ vandręšum vegna erlendra lįna. Hin erlendu lįn höfšu veriš tryggš erlendum bankastofn-unum meš eignavešum. Žau eignaveš tóku hins vegar aš hrapa verulega ķ verši skömmu fyrir bankahruniš. Į žeim tķma var alls ekki óalgengt aš heyra aš hinar erlendu lįnastofnanir hefšu gert svonefnd „vešköll“ hjį ķslenskum lįnastofnunum, til aš treysta betur veršgildi žeirra eigna sem stóšu aš veši fyrir hinum erlendu lįnum.

Į žessum tķmum, 2007 til 2009, var töluvert um aš ķslenskar lįnastofnanir smölušu saman ķ nokkuš stóra vöndla, ķslenskum skuldabréfum sem voru tryggš meš fasteignaveši. Žessir vöndlar voru sendir hinum erlndu lįnadrottnum. Ķ vöndlunum var haugur af frumritum skuldabréfa, sem send voru sem trygging fyrir hinum erlendu skuldum bankanna.

Žegar ķslensku bankarnir hrundu og af staš fór afskrįning eša nišurfęrsla śtistandandi skulda bankanna viš lįnadrottna sina, kom ķ ljós aš slķk heildaryfirferš virtist gert afar óskipulega og engar skżrar heimildir fyrir hendi, um hvaša skuldir bankanna vęri verkiš aš nišurfęrša og hvaša skuldir vęru afskrifašar aš fullu.

Sama reišileysi var višhat varšandi śtistandandi eignir lįnastofnana ķ hrunferli. Fjįrmįlaeftirlitiš gaf śt yfirlżsingar um nišurfęrslu hluta žessara śtistandandi eigna, er žęr fęršust yfir til nżju bankanna. En slķkt var ekki framkvęmt meš jöfnum hętti gagnvart öllum žeim sem skuldušu hrunbönkunum. Nišurfęrlsur og afskriftir almenra skuldabréfa  var afgreitt ķ stęrri flokkum žar sem einstök skuldabréf voru ekki skrįš. Almennir skuldarar voru einstaklingar meš eitt skuldabréf, aš öllu jöfnu einstakir skulkdarar, gętu ekki fengiš traustar upplżsingar um hver vęri staša skuldar žeirra, viš hina nżskrįningu meinta eigendur hennar hjį nżja bankanum.  Lögum samkvęmt įtti slķk staša hvers einstaks skuldabréfs aš koma fram ķ eignaskrį efnahagsreiknings nżstofnašs nżs banka. Slķk eignfęrsluskrį, sem fęrš vęri ķ upphafi  viškomandi nżrrar lįnastofnunar, yfirtęki nišurfęrša stöšu eftirstöšva, til innheimtu hjį nżja bankanum.

Ekkert af žessu var framkvęmt. Ég var į žeim tķma, fyrst eftir hruniš, aš hluta ķ rįšgjafastarfi fyrir fólk ķ fjįrhagsvanda.  Ég gerši margar fyrirspurnir vegna hinna afar óvöndušu vinnubragša Fjįrmįlaeftirlitsins. Ķ öllu óšagotinu sem į öllum var, į žessum tķma, lét ég mér ekki detta ķ hug aš kęra eitthvaš af žessum vitleysum. Kęrum mķnum var  yfirleitt aldrei sżnd nein jįkvęšni. Ég benti žvķ fólki į aš fara ašrar leišir, til aš afla uplżsinga fyrir sig.

Ein slķkra leiša var t. d. varšandi innheimtu Landsbanka į skuldabréfum žar sem bankinn gat ekki framvķsaš frumriti skuldabréfs. Sem fyrrum hagdeildarmašur ķ banka, veit ég aš ŚTILOKAŠ nįnast er śtilokaš aš lįnastofnun TĶNI frumriti skuldabréfs. Slķkt er ógerningur žvķ frumrit skuldabréfa eru varšveitt ķ eldtraustu hólfi hverrar lįnastofnunar og žašan fįst žau ekki lįnuš nema til örstutts tķma ķ senn, til aš leggja žau fram til sönnunar. Sį sem fęr slķkt frumrit lįnaš, veršur aš skila žvķ aftur til skjalavaršar fyrir lok vinnudags. Geri hann žaš ekki, kallar skjalavöršur žegar eftir skjalinu og lęsir ekki eldtrausta hólfinu fyrr en śtlįnuš frumrit eru öll komin į sinn staš.

Ķ ljósi žessara umręšna um tķndu frumritin, hófust eftirgrennslanir um hvaša erlendar lįnastofnanir hefšu gert veškall hjį Landsbanka og hverjum hefši veriš svaraš.  Ķ ljós kom aš flest vešköllin hefšu fariš fram ķ gegnum Landsbankann ķ Lśxumbśrg. Af žeirri įstęšu frétti ég aš gerš hefši veriš fyrirspurn til Landsbanka ķ Lśx., hvort tiltekiš skuldabréf Landsbankans į Ķslandi hefši veriš ķ einhverjum žeirra skjalavöndla sem LĶ, hefši sent til greišslutryggingar eigin lįna.

Ķ fyrstu var beitt fjölbreyttum śtśrsnśningum til aš reyna aš fęla fyrirsprjanda frį, en er žaš dugši ekki fékkst loks stašfesting um aš umrętt frumrit skuldabréfs hefši veriš ķ einum vöndlinum. En žegar bankinn į Ķslandi hefši fariš ķ žrot, hefši skuldin veriš felld nišur og skuldabréfiš afskrifaš. Skuldin sem veriš var aš innheimta į Ķslandi var ekki eign Ķsledinga frį žvķ fyrir hrun. Hinn erlendi eigandi skuldarinnar hafši afskrifaš hana og afskrįš skuldabréfiš, svo innheimtur voru śtilokašar, nema meš ašferš eins og Landsbankinn hf.viršist vera aš reyna. Um žaš ferli sem hér hefur veriš lżst var fjallaš ķ ķslenskum fjölmišlum į sķnum tķma, žannig aš hér er ekki eingöngu stušst viš minningar lišinna tķma.

 

Žaš sló mig einkennilega aš lesa um žetta dómsmįl Landsbanka hf., sem var kveikjan aš žessum skrifum. Skuldabréfiš sem um ręšir er tekiš į įrinu 2006, eša įšur en fór aš žrengja aš lausafjįrstöšu bankanna. Žaš veršur aš segjast eins og er aš dómari mįlsins, Jón Finnbjörnsson, žįverandi hérašsdómari viš hérašsdóm Reykjavķkur, hefur įšur oršiš uppvķs aš afar óvandašri mįlmešferš fyrir hérašsdómi, sem veršur aš hluta rakiš sķšar.

Ķ 122. gr. laga nr. 91/1991, um mešferš einkamįla, er skżrt  sagt fyrir um hverniš skuli stašiš aš žvķ aš öšlast rétt til aš leita til dómstóla varšandi meinta eignastöšu fasteignar, skrįsettu skipi eša loftfari, skrįsettri bifreiš eša višskiptabréfi.  Meintur eigandi skal byrja į aš leita til EIGNADÓMS, žar sem hann SANNAR fullgildri sönnun, sem gęti veriš stašfesting skjalavaršar, innri endurskošunar og löggilts endurskošana lįnastofnunar, meš hvaša hętti og į hvaša tķma frumrit skuldabréfs hans hafi glatast śr hinni traust vörslu frumrita lįnaskjala. Telji EIGNADÓMUR rök og sönnunargögn sannfęrandi um aš frumrit skjals sé tapaš, getur eignadómstóll veitt meintum eiganda skuldabréfs, heimiild til aš leggja mįliš fyrir hérašsdóm samanber 120. og 121. gr. laga nr. 91/1991.

Žegar hinn meinti eigandi skuldabréfs hefur fengiš śrskurš EIGNADÓMSTÓLS um aš rök hans og sannanir bendi ótvķrętt til aš hann sé hinn löglegi eigandi skuldabréfsins, getur viškomandi meinti eigandi snśiš sér til meš stefnu til ógildingar į frumriti skuldabréfsins. Sį dómari hérašsdóms sem fęr slķku mįli śthlutaš fer yfir stefnu og annan mįlatilbśnaš stefnanda. Ķ 2. mgr. 121. gr. laga nr. 91/1991 segir aš:

„2. Ef dómari telur skilyrši fyrir ógildingardómi ekki vera fyrir hendi synjar hann um śtgįfu stefnu. Skal kvešinn upp śrskuršur um synjunina ef krafist er.“

Ķ 3. mgr. 121. gr. segir aš:
„3. Ef dómari telur skilyršum fyrir ógildingardómi fullnęgt gefur hann śt stefnu, en ķ henni skal skoraš į hvern žann sem kann aš hafa skjališ undir höndum aš koma meš žaš fyrir dóm viš žingfestingu mįlsins, žvķ ella megi vęnta aš žaš verši ógilt meš dómi. Stefnan skal birt einu sinni ķ Lögbirtingablaši

MĮLIŠ FYRIR HÉRAŠSDÓM REYKJAVĶKUR 9. nóv. 2017.

Ķ dómi Landsréttar mį einnig lesa yfir dómsnišurstöšu hérašsdóms Reykjavķkur. Žar segir aš „Landsbankinn hf. Austurstręšti 11, Reykjavķk, meš stefnu birtri ķ Lögbirtinga-blašinu 19. desember 2016 til ógildingar į vešskuldabréfi.  

Mįliš var žingfest og dómtekiš 19. janśar sl. (2017), en enginn mętti til aš andmęla kröfu um ógildingu. Var ógildingardómur kvešinn upp 10. febrśar sl.  

Žann 29. mars sl. kröfšust śtgefendur skuldabréfsins žess aš mįliš yrši endurupptekiš. Var endurupptaka heimiluš og skilušu žau greinargerš af sinni hįlfu 1. jśnķ 2017.    

Mįliš varšar vešskuldabréf śtgefiš žann 23. mars 2006, upphaflega aš fjįrhęš 16.000.000 króna, tryggt meš veši ķbśš xx-xxxx, fastanśmer 204-xxxx.

Žarna eru nś komnara fram athyglisveršar upplżsingar. Ķ fyrsta lagi segir ķ inngangi śrskuršar hérašsdóms aš Landsbankinn hf. höfši mįliš. Landsbankinn hf. er stofnašur ķ október 2010. Skuldabrefiš er hins vegar gefiš śt til Landsbanka Ķslands (gamla banka), sem fór ķ žrot ķ október 2008. Ķ kynningu mįlsins kemur ekkert fram um žaš hvenęr eša hvernig Landsbankinn hf., sem höfšar mįliš, varš eigandi aš skuldabréfinu. Ekkert kemur fram um hvort Landsbankanum hf. var afhent frumrit skuldabréfsins, žegar aš eigendaskipti uršu į skuldabréfasafni gamla bankans og nišurfęršar eftirstöšvar fęršar yfir ķ nżja bankann. Žaš er aš segja EF um slķkt hafi veriš aš ręša.

EF Landsbankinn hf., sem stofnašur var ķ október 2008, fékk ekki afhent frį Landsbanka Ķslands (gamla bankanum) frumrit umrędds skuldabréfsins og Landsbankinn hf. žį heldur aldrei geta sżnt fram į formlega eignfęrslu hins tiltekna skuldabréfs, frį Landsbanka Ķslands,vandast mįliš mjög. Žį getur Landsbankinn hf. alls ekki höfšaš riftunarmįl, žvķ hann skortir lögvarinn eignarrétt. Óhrekjandi stašreyndir fyrir žvķ aš hafa  tekiš viš frumritinu frį LĶ (gamla bankanum), eša han. Landsbankinn hr. sem stofnašur var ķ október 2008 hafi greitt śt įriš 2006, lįnsupphęšina sem var forsenda skuldabréfsins.

Ekki veršur séš aš Landsbankinn hf. lagt fram neinar lögmętar forsendur fyrir meintum eignarrétti sķnum į umręddu skuldabréfi, sem gefiš var śt til annars óskylds ašila rśmum 6 mįnušum įšur en Landsbankinn hf. var stofnašur. Ef til er heimild um lögmęta yfirfęrslu viškomandi skuldabréfs, frį gamla bankanum yfir til nżja Landsbankans hf., er slķkt skjal klįrlega til hjį Fjįrmįlaeftirlitinu, sem fór meš alla įbyrgš į eignum og skuldum gömlu bankanna viš uppgjör og yfirfęršslur eigna og skulda. Ef slķk skjöl eru ekki til hjį Fjįrmįlaeftirlitinu, žį er Landsbankanum hf. ranglega veitt heimild til ógildingarmįls hins umrędda skuldabréfs. Eins og mįliš viršist liggja fyrir, blasir viš algjör ašildarskortur Landsbankans hf.  aš hinu tilteknu skuldabréfi sem gefiš var śt žann 23. mars 2006, til Landsbanka Ķslands.

Ég hef ekki ķ hyggju aš rekja frekar löglausan framgang dómara hérašsdóms Reykjavķkur ķ žessu mįli, žó margt vęri hęgt aš tilgreina frekar. 

Žaš sem vakti sérstaka athygli mķna var aš dómari hérašsdóms, Jón Finnbjörnsson, var žįverandi hérašsdómari en umsękjandi um dómarastöšu viš Landsrétt.

Žegar mįliš kemur til mešferšar hjį Landsrétti eru ķ raun allir dómarar Landsréttar vanhęfir til umfjöllunar um mįliš, žar sem einn af dómurum Landsréttar var dómarinn ķ mįlinu sem Landsréttur žarf aš taka til hlutlausrar skošunarį hvort löglega og sišlega hafi veriš stašiš aš mešferš mįlsins fyrir héraši. Augljóst hefši įtt aš vera įrvökulu, réttsżnu og vel skżru fólki meš réttlętis-, réttsżnis- og vanhęfisreglur vel skżrar ķ hugskoti sķnu, aš enginn tekur mįl samstarfsašila til hlutlausrar endurskošunar.  Aš gera slķkt er bersżnilegt langreyndum leikmanni, aš ekki getur stašist hlutleysisreglu stjórnarskrįr.  

 


Meinleg rökvilla ķ réttargreiningu um völd Forseta Ķslands.

Lengi hafa veriš viš lżši hér į landi frekar undarleg sjónarmiš til valdheimilda forseta lżšveldisins. Įkvešinn hópur helstu lögskżrenda žjóšarinnar hafa haldiš žvķ fram aš samkvęmt stjórnarskrį landsins sé forsetinn ķ raun valdalaust sameiningartįkn žjóšarinnar. Hann beri ekki įbyrgš į neinum framkvęmdaatrišum varšandi stjórnun landsins.

Žarna er į feršinni afar undarleg sjónarmiš ef horft er į žau śt frį žvķ sem mętti kalla „ešlilega žrepun įbyrgšar.“ Ķ allri almennri skynsemi er gengiš śt frį žvķ sem sjįlfgefnu ķ hverju sviši fyrir sig, aš efsta žrep įbyrgšar sé ķ höndum žess sem ķ lögum eša skipulagi er settur efstur ķ sķnu umhverfi. Žannig er litiš į forstjóra fyrirtękis sem ęšsta śrskuršarvald innan fyrirtękis. Skipstjóri er ęšsta vald į skipi sķnu. Skólastjóri ęšsta vald ķ skóla sķnum og žannig mętti lengi telja.

Engum dettur t. d. ķ hug aš undirritun forstjóra fyrirtękis gildi ekki nema deildarstjóri į viškomandi sviši undirriti meš honum mikilvęgar įkvaršanir. Slķkt vęri tęr rökvilla og ķ mótsögn viš langa hefš valdažrepunar og ešlilega dómgreind.

Ķ ljósi alls žessa hefur mér ęvinlega fundist einkennileg skżring nśverandi tślkenda laga og réttar, žegar žeir reyna aš halda žvķ fram aš valdssviš forsetans sé óljóst. Mį žar t. d. vķsa til žess sem einn helsti lögskżrandi nśtķmans, Björg Thorarensen, segir ķ bókinni „LÖG OG RÉTTUR,“ 3. śtgįfa, sem śt kom įriš 2017. Į bls. 30 er hśn aš fjalla um form lżšveldisstjórnunar. Žar segir eftirfarandi:

„Meš lżšveldi er fyrst og fremst vķsaš til žess aš žjóšhöfšinginn skuli vera forseti, kjörinn af borgurunum meš’ beinum eša óbeinum hętti til fyrirfram įkvešins tķma en ekki konungur sem hlżtur stöšu sķna aš erfšum. Ķ lżšveldi starfar einnig kjöriš žjóšžing sem fer meš löggjafarvald eša er a.m.k. ašalhandhafi žessi.“

Athygli vekur žarna aš žessi mikli lögskżrandi sleppir žvķ aš fara eftir 2. gr. stjórnarskrįr okkar og ešlilegri žrepunarhefš valdastigans, žegar hśn segir aš: kjöriš žjóšžing sem fer meš löggjafarvald eša er a.m.k. ašalhandhafi žessi. Žarna gleymist henni aš ķ 2. gr. stjórnarskrįr er žess getiš aš: „Alžingi og forseti Ķslands fara saman meš löggjafarvaldiš“

Žegar litiš er til žess aš Alžingi er kosiš af žjóšinni til löggjafar- og śrlausnarstarfa en forsetinn kosinn beinni kosningu yfir landiš allt, sem ĘŠSTA VALD lżšveldisins, hlišstęšur konungsvaldi. Ķ žvķ ljósi veršur aš teljast undarleg lögskżring į hlutverki forseta, sem annars ašalhandhafa löggjafarvaldsins, žegar aš fullu sleppt žegar aš fullu sleppt skyldu hans sem ęšsta valdhafa lżšveldisins samkvęmt stjórnarskrį. Įn alls samrįšs viš žjóšina er titlun nęstrįšanda forseta ķ löggjafarmįlum, Alžingi, er titlaš sem ašalhandhafi löggjafarvalds. Fróšlegt vęri aš heyra skżringar žessa lögskżranda į žvķ hvers vegna samžykkt Alžingis um löggjafarmįl, taka ekki gildi fyrr en forseti hefur stašfest žęr meš undirritun sinni.

En lķtum aftur į bls. 30 ķ bókinni LÖG OG RÉTTUR. Žar er įfram fjallaš um lżšveldiš.

„Žótt hugtakiš lżšveldi feli oftast nęr ķ sér aš ęšsti žjóšhöfšingi kjörinn af žjóš eša žingi, er ekki hęgt aš įlykta af žvķ hver séu hin efnislegu völd sem forsetinn fer meš ķ raun, ž.e. hvort žau séu ašeins formleg eša hvort žau séu raunveruleg og mikil. Žannig er breytilegt milli lżšvelda hvernig stjórnarskrįr skilgreina völd forseta eša hvaša venjur hafa mótast um valdheimildir hans.“

Samkvęmt 5. gr. stjórnarskrįr Ķslands skal forsetinn kjörinn almennri kosningu allra er kosningarétt hafa til Alžingis. Ķ stjórnarskrį Ķslands hefur forsetinn margfalt meiri völd en tķškaš hefur veriš aš framkvęma. Stafar žaš lķklega af žeirri įstęšu aš tiltekinn hluti fręšasamfélags menntamannasvišs žjóšarinnar, meš helstu lögskżrendur žjóšarinnar ķ fararbroddi, hafa haldiš žvķ fram aš embętti forseta Ķslends vęri ķ raun valdalaust embętti, sem hefši lįtiš rįšherrunum eftir völd sķn. Reynt er aš heimfęra žetta į 13. gr. stjórnarskrįr žar sem segir aš:

„13. gr. Forsetinn lętur rįšherra framkvęma vald sitt.“

Ķ meira lagi undarlegt er aš lķta į žennan texta žeim augum aš forsetinn hafi fęrt rįšherrunum žaš vald sem stjórnarskrįin afhenti honum. Texti lagagreinarinnar bendir ekki til aš forseti hafi heimild til slķks. Greinin bendir einungis til aš forsetinn megi lįta rįšherrana, sem nęstu undirmenn sķna ķ framkvęmdavaldinu, framkvęma žaš vald sem hann ber įbyrgš į. Mį žar jafna saman aš forstjóri fyrirtękis lętur framkvęmdastjóra og deildarstjóra framkvęma vald sitt en forstjórinn er yfirvaldiš. Af žvķ leišir aš forseti žarf ekki aš hafa afskipti af daglegum starfshįttum rįšherra, svo fremi aš starfaš sé innan fyrirfram įkvešins ramma sem settur hafi veriš ķ rķkisrįši.

ĶSLANDI EKKI STJÓRNAŠ SAMKVĘMT STJÓRNARSKRĮ

Frį įrinu 1959, er ég įtti minn fyrsta fund upplżsingamišlunar frį fręšslusviši Alheimsvitundar, hef ég vitaš aš Ķslandi vęri ekki stjórnaš samkvęmt stjórnarskrį landsins. Landinu hefur veriš stjórnaš eftir flokkshagsmunum žeirra flokka sem meirihluta hafa myndaš į Alžingi. Starfsreglur Alžingis og žingflokka hafa mótast meš žeim hętti aš žingmenn fį yfirleitt ekki aš starfa ķ mikilvęgum mįlum eftir eigin sannfęringu og vilja. Žeir eru, įn valdheimilda, skyldašir til aš greiša atkvęši ķ samręmi viš žaš sem meirihluti žingflokks žeirra įkvešur. Skiptir žį engu mįli hvort einhverjir einstaklingar ķ žingflokki séu andvķgir einhverjum atrišum žess mįls sem žingflokkurinn hefur samžykkt aš greiša atkvęši meš. Žetta er ķ raun ekki lżšręši heldur töluvert vaxandi FLOKKSRĘŠI ķ störfum Alžingis Ķslendinga. En persónulegt sjįlfstęši žingmanna er stöšugt į undanhaldi.

Viš fylgjum ekki heldur stjórnarskrį okkar viš myndun rķkisstjórna eša almenna stjórnun varšandi samskipti framkvęmdavalds og löggjafarvalds viš forseta Ķslands. Hér aš framan var vikiš aš įkvęšum 13. gr. stjórnarskrįr en lķtum nęst į 14. gr. en žar segir:

„14. gr. Rįšherrar bera įbyrgš į stjórnarframkvęmdum öllum.“

Ķ žessari setningu 14. gr. stjórnarskrįr er lķklega fólginn sį misskilningur aš rįšherrar beri alla įbyrgšina en žar sem forsetinn sé įbyrgšarlaus um daglegar stjórnarframkvęmdir, sé hann jafnframt valdalaus į žessu sviši. Žar er um stóran misskilning aš ręša. Lķklega er réttast aš lķkja žessu viš stórfyrirtęki žar sem forstjórinn er meš marga framkvęmdastjóra og deildarstjóra til aš framkvęma daglega stefnu fyrirtękisins. Žessir daglegu stjórnendur fį sķn fyrirmęli frį stjórn um heildarmarkmiš starfseminnar sem forstjóri hefur yfirumsjón meš.

Forstjórinn er ekki įbyrgur fyrir framkvęmdum deildarstjóranna. Forstjórinn hefur hins vegar vald til aš stöšva fyrirętlanir eša framkvęmd deildarstjóra ef forstjóri telur žęr fara ķ bįga viš hagsmuni eigendanna. Samnefnarar žarna eru eigendur = kjósendur og forstjóri = forseti. Valdiš fékk forstjórinn frį hluthöfunum, sem einnig réšu deildarstjórnana til starfa. Sama į viš aš forsetann, sem kosinn er beinni kosningu af žeim sem kosningarétt hafa. Žeir sömu kjósendur kjósa lķka Alžingi til löggjafar og stjórnunarstarfa en žaš skeršir ekkert völd forsetans til yfirstjórnar og eftirlits meš rįšherrum. Žaš stašfestist einnig ķ 15. gr. stjórnarskrįr en žar segir svo:

„15. gr. Forsetinn skipar rįšherra og veitir žeim lausn. Hann įkvešur tölu žeirra og skiptir störfum meš žeim.“

Žarna kemur vald forseta skżrt fram. Hann skipar rįšherra, įkvešur fjölda žeirra og skiptir meš žeim verkum. Einnig veitir hann žeim lausn frį embętti. Ekki er aš sjį ķ žessari grein aš forseti žurfi aš bera sig saman viš neinn, eša fara aš rįšum einhverra ašila viš val sitt į rįšherrum. Ekki heldur viš įkvöršun sķna um aš leysa rįšherra frį störfum. Ótvķrętt er aš valdiš er žarna til stašar og hvergi skrįšar heimildir fyrir neitun žings eša stjórnmįlaafla aš lśta valdi forseta. Alžingi getur boriš undir žjóšina hvort forseti hafi brotiš lög eša stjórnarskrį og vķkur sį ašilinn sem tapar žeirri atkvęšagreišslu almennings.

Segja mį aš 1. mgr. 16. gr. stjórnarskrįr sé framkvęmd eins og hśn er skrifuš. Žar segir aš: „Forseti lżšveldisins og rįšherrar skipa rķkisrįš, og hefur forseti žar forsęti.“ Hins vegar mį segja aš 2. mgr. 16. gr. stjórnarskrįr sé ekki aš fullu framkvęmd eins og lögin segja fyrir um. Žar segir eftirfarandi:  

„Lög og mikilvęgar stjórnarrįšstafanir skal bera upp fyrir forseta ķ rķkisrįši.“ 

Mér hefur virst aš forseti Ķslands stašfesti oft lög įn žess aš rķkisrįš sé kallaš saman. Hitt tel ég samt mun mikilvęgara aš ekki sé kallašur saman rķkisrįšsfundur til aš stašfesta reglugeršir eša ašrar mikilvęgar stjórnvalds rįšstafanir einstakra rįšherra. Fyrir slķku er žó rķk skylda og engra frįvika getiš. Mikilvęgar stjórnarrįšstafanir skal bera upp fyrir forseta ķ rķkisrįši. Og ķ 18. gr. stjórnarskrįr segir aš:

„Sį rįšherra, sem mįl hefur undirritaš, ber žaš aš jafnaši upp fyrir forseta.“

UNDARLEGAR RÖKVILLUR ĮRUM SAMAN Ķ STJÓRNARSKRĮ

Žaš er lķklega merki um litla viršingu Alžingismanna fyrir stjórnarskrį landsins aš hśn skuli vera lįtin innihalda meinlegar rökvillur ķ įratugi įn žess aš leišrétting sé gerš į žeim villum. Ķ žessum skrifum er drepiš į nokkrum meinlegum villum sem reynst hafa afar erfišar višfangs. Hins vegar var mér lķka sżnt fram į aš meš einfaldri en skżrri rökfręši vęri hęgt aš sżna fram į ógildi flestra laga į Ķslandi og aš engin reglugerš vęri löglega frį gengin žvķ žęr vęru ekki stašfestar ķ rķkisrįši eins og įkvęši vęri um ķ 16. gr. stjórnarskrįr, eins og aš framan er getiš.

Hins vegar er žaš rökvillan ķ 19. gr. stjórnarskrįr sem nęst veršur bent į. Ķ 19. gr. segir:

„19. gr. Undirskrift forseta lżšveldisins undir löggjafarmįl eša stjórnarerindi veitir žeim gildi, er rįšherra ritar undir žau meš honum

Ég legg įherslu į aš hér er um aš ręša stjórnarskrį lżšveldisins Ķsland, ĘŠSTU LÖG landsins. Ķ žessari grein segir aš undirritun ĘŠSTA manns žjóšarinnar, sjįlfs ŽJÓŠHÖFŠINGJANS, hafi EKKERT GILDI viš undirritun löggjafarmįla, nema: rįšherra ritar undir žau meš honum. Į ég aš trśa žvķ aš öllum lögspekingum landsins hafi yfirsést žetta mikilvęga atriši ķ įratugi og ekki velt žessu fyrir sér aš neinu marki?

Ég vil endilega hvetja fólk, og žį sérstaklega lögfręšinga, til aš velta fyrir sér hvar ķ stjórnarskrįnni er aš finna sjįlfstęša valdheimild til handa rįšherra ķ rķkisstjórn (framkvęmdavaldinu), til aš vera helsti stašfestingarašili viš löggjafarsetningu Alžingi Ķslendinga? Ég finn žį heimild hvergi. Ķ stjórnarskrį er hvergi aš finna sjįlfstętt vald eša valdheimild rįšherra. Einungis er žar talaš um aš rįšherrar framkvęmi vald forseta. Hvergi nefnt aš žeir geti framkvęmt frį meš stušningi viš eigin valdheimildum.

Žegar aš er gįš, kemur skżrt fram ķ 2. gr. stjórnarskrįr aš Alžingi sjįlft og forseti Ķslands, bera SAMEIGINLEGA alla įbyrgš į sérhverri lagasetningu. Engir ašrir hafa heimild samkvęmt stjórnarskrį til stašfestingar žeirra lagagjörninga sem frį Alžingi koma.

Žaš er žvķ algjörlega fįrįnleg vitleysa aš hópur lögfręšimenntašs fólks skuli įr eftir įr, ķ störfum sķnum į Alžingi telja sig bundiš af drengskap um aš virša stjórnarskrį landsins. En į sama tķma° lįti žetta fólk sér yfirsjįst žį klaufalegu óviršingu sem žjóšhöfšingja landsins er sżndur ķ 19. gr. stjórnarskrįr. Sem er aš nafn žjóšhöfšingjans, hafi ekkert gildi viš stašfestingu lagasetninga, nema meš honum skrifi į lögin mašur sem hvergi hefur lögmęta aškomu aš lagasetningu į Ķslandi.

Rökrétt veršur einnig aš telja aš žegar rįherra setur reglugerš eša ašrar mikilvęgar stjórnarrįšstafanir, žį undirriti rįšherrann erindiš įšur en žaš fer til forseta. Og aš žaš sem veiti žvķ löggildingu sé undirritun forsetans til višbótar viš undirritun rįšherra..

Einnig vęri rökrétt viš stašfestingu nżrra laga meš undirritun, aš žį undirritun framkvęmdu žeir tveir ašila sem samkvęmt stjórnarskrį hafa heimild til śtgįfu nżrra laga. Er žar um aš ręša forseta Alžingi og forseta Ķslands. Rįšherra hefur samkvęmt stjórnarskrį engar heimildir tilśtgįfu lagafyrirmęla.

Sķšar veršur tekiš fyrir afar undarleg rökfręši Sjįlfstęšismanna viš undirbśning og upphaf lżšveldisstofnunar, varšandi įkvęši 26. gr. stjórnarskrįr um gildistöku laga.


Hvaš er ĘRA og hverjir geta reist viš fallna ĘRU ??

Annaš slagiš sest ég nišur ķ kyrrš til aš eiga upplżsingastund meš leišbeinendum mķnum af Fręšslusviši Alheimsvitundar. Ég spyr žį venjulega spurninga sem ég hef ekki gagnleg svör viš frį eigin brjósti. Fyrir fįeinum dögum spurši ég žeirrar spurningar sem er yfirskrift žessara skrifa og fékk svör sem ķ meginatrišum voru žessi. ---

Ęra, mannorš, manngildi, eru allt hugtök af sama stofni, sem lżsingarorš um įreišanleika ķ vķšum skilningi og aš viškomandi sé į allan mįta trausts veršur, ķ hvaša skilningi eša samhengi sem žaš er sett fram.

Žar į eftir var spurt hvort hęgt vęri meš stjórnvalds- eša dómstólafyrirmęlum aš fęra fólki aftur žį Ęru eša mannorš sem viškomandi hafi fórnaš meš hegšan sinni og hlotiš dóm fyrir. Svariš var tvķžętt.

Ef verknašurinn lķtur einungis aš broti į opinberum lögum eša almennum hlżšnireglum viš opinbert regluverk, žar sem ekkert var brotiš gegn tilgreindum einstakling, žį getur rįšherra dómsmįla, eša dómstóll, įkvešiš aš gefa viškomandi upp sakarskrįningu, aš hęfilegum tķma lišnum frį lokum dęmdrar refsingar. Sś heimild sem hér er vķsaš til nęr einungis yfir žaš aš engin manneskja hafi oršiš fyrir eignatjóni eša miska vegna brotsins.

Hafi verknašur valdiš einstakling eša einstaklingum, tjóni eša miska, nęr heimild stjórnvalds eša dómstóls ekki til neinna breytinga į žeirri dómsnišurstöšu er varšaši brotažola. 

Heimildir stjórnvalds eša dómstóls til sakaruppgjafar og śtstrikunar brots śr refsiskrį, eru bundnar žvķ skilyrši aš allir brotažolar sem tengjast mįli, eša mįlum viškomandi sakamanns, hafi óžvingašir og meš eigin hendi undirritaš yfirlżsingu til viškomandi yfirvalds.

Ķ žeirri yfirlżsingu veršur aš koma fram aš viškomandi sakamašur hafi aš eigin frumkvęši og meš ašstoš sįlfręšings eša višurkennds sįttašila, leitaš fyrirgefningar sakbornings. Sakamašur hafi af įsęttanlegri einlęgni og fórnfżsi eigin hagsmuna, leitast viš aš bęta fyrir afbrot sitt, sem kostur er.

Viškomandi brotažoli višurkenni aš žęr upplżsingar sem honum hafi borist, bendi til aš hinn seki hafi af heišarleika og įsetningi leitast viš aš snśa til betra lķfernis og sżnt einlęgni ķ žvķ verki.

Viškomandi brotažoli hafi žvķ fallist į fyrirgefningarbeišni sakamanns og er hlynntur žvķ aš honum verši gefnar upp sakir, svo fremi aš ekki komi til nżrrar sakfellingar fyrir sömu eša sambęrileg brot.

---------------

Žaš frišžęgingarferli sem hér hefur veriš rakiš, er sagt vera įžekkt žvķ ferli endurreisnar sem veriš hafi grundvöllur endurreisnar manndóms og viršingar hjį AA samtökum um allan heim. Žaš ferli žekki ég ekki af eigin raun en er sagt aš sį er vill ölast friš frį yfirsjónum sķnum gagnvart öšru fólki, gangi ķ eigin persónu til žess ašila sem hann hefur brotiš gegn og leiti sįtta og fyrirgefningar į brotum sķnum. Meš fyrirgefningu žess fólks sem viškomandi braut gegn, öšlast viškomandi fyrirgefningu Gušs, og öšlast meš žvķ rétt til fyrirgefningar allra manna.

Aš sķšustu er lögš rķk įhersla į aš EKKERT STJÓRNVALD, EŠA DÓMSTÓLL, geti öšlast rétt til aš fella nišur dęmda refsiskrįningu fyrir afbrot gegn mannveru, nema meš beinni og óžvingašrar beišni frį viškomandi brotažola, eins og aš framan er skrįš.

     


LEYFIŠ BÖRNUM AŠ NJÓTA SAKLEYSIS BARNSĮRANNA

Dagurinn 2. september 2017 veršur mér įreišanlega minnisstęšur ķ langan tķma. Įstęša žess er sś aš žennan dag hlustaši ég į samantekt frétta vķša aš śr Evrópu, žar sem fjallaš var um eitt af barįttumįlum „hinsegin“ fólks af ótilgreindum stofni, sem beršist nś fyrir žvķ aš koma į kynfręšslu inn ķ leikskólana.

Hugmyndin er einkar athyglisverš en žó mjög óvišfelldin. Sköpun mannsheilans er meš žeim hętti aš ķ bernsku opnast tilteknar vitundir į tilteknu įrabili. Žessu er komiš žannig fyrir vegna žess aš barn hefur ekki įlyktunarhęfni til aš velja śr śt frį gęšum eša gefnum forsendum. Į fyrstu įrunum eru verkefni śrlausnar yfirgnęfandi en śrvinnslugeta barnsins verulega takmörkuš vegna žeirra fjölda žįtta sem ungbarn žarf aš lęra į fyrstu mįnušum og įrum ķ lķfi sķnu. Ekki veršur hér fariš ķtarlega yfir hvernig heilastarfsemin stimplar sig inn ķ skrefum į fyrstu 24 įrum ęvinnar. Hér lķtum viš ašeins į fyrstu įrin.

Meginverkefni barnsins į fyrsta įri žess er aš lęra į žau stjórntęki sem žaš hefur til aš hreyfa śtlimi og allan lķkama sinn, auk žess aš lęra aš žekkja nįnasta umhverfi sitt og žį sem nęst žvķ standa.

Į öšru įrinu er barniš upptekiš viš aš samstilla hreyfifęrni sķna, styrk til aš standa upprétt į eigin fótum og stżra markvisst fingra og handahreyfingum. Einnig ef ekki er ofgert viš athyglisžįtt barnsins, mį einnig greina fyrstu vķsa aš įlyktunarhęfni. Mikilvęgt er aš trufla barniš sem minnst į žessum tķma ķ basli sķnu viš aš nį aš stjórna žeim lķkama sem žvķ var fenginn til bśstašar ķ. Žvķ meiri friš sem barniš fęr viš žetta mikilvęga verkefni sitt, žvķ rólegra veršur barniš og sefur betur.

Įrin 3 – 4 er barniš aš mynda hin raunverulegu tengsl viš nįnustu ęttingja sķna og ramma inn hjį sér aš veröldin sé stęrri en heimiliš.

Įrin 5 – 6 er barniš aš lęra aš mynda vinįttutengsl, lęra flesta samskiptažętti, įsamt žvķ aš hafa stjórn į skapi sķnu og gešshręringum. Eitt af stóru atrišum žessa tķma er aš barniš geta leyft öšrum börnum, sem t. d. vęru gestir į heimili žess aš leika sér meš leikföng sem barniš į, įn žess aš vera eigingjarnt og vilji taka leikfangiš til sķn.

FYRSTU SKREF TIL FULLORŠINSĮRA

Viš ešlilegt žroskaferli fer heilinn aš velta fyrir sér hlutverkum kynjanna į 12.-13. įri. Ef žaš gerist fyrr, žį hefur ótķmabęrt įreiti truflaš barniš frį žvķ verkefni sem žaš įtti aš vera aš lęra. Žį gęti sś hętta veriš fyrir hendi aš eitthvaš af žvķ sem barniš hefši įtt aš lęra hafi falliš śt śr rammanum. Žaš fęst hins vegar ekki stašfest fyrr en undir lok 24 įra tķmabilsins. Af žessari įstęšu er mikilvęgast aš setja ekki inn neina žętti sem trufla hiš eiginlega og mešfędda samhęfingarferli vitundar barnsins um lķkama sinn og samstillingu žeirrar vitundar viš hina dżpri skynjun žeirra hvata sem barniš finnur vera aš byrja göngu sķna ķ vitund žess. Žvķ meiri friš sem barniš fęr į žessum fyrstu įrum sķnum til aš stilla saman žessa viškvęmu strengi, žvķ rólegra veršur barniš og sjįlfsmynd žess sterkari

Ef allt hefur gengiš vel meš samstillingu hins jaršneska žroskaferlis fyrstu 16 įrin, viš žaš žroskaferli sem sköpun og uppvexti mannsins er įętlaš, gęti unglingur į 17. įri fariš aš velta af raunsęi fyrir sér hlutverki sķnu.

Į hinn bóginn veršur lķka aš horfa til žess aš mišaš viš žróun barnauppeldis sķšustu įratuga, er afar veik von aš foreldri geti komiš barni til 16 įra aldurs įn verulegra truflana į hinu įskapaša žroska og uppvaxtarferli.

Žaš sem rakiš er hér aš framan er örlķtiš brot af mišlunarlestrum frį 9. įratug sķšustu aldar, žegar leitaš var leišsagnar um óróleika mešal barna, sem žį žegar var fariš aš vekja athygli. Žessir lestrar voru til stušnings viš vin okkar sem var aš lęra gešlękningar. Žaš var svo sérstaklega athyglisvert 6 eša 7 įrum sķšar, aš heyra lęriföšur vinar okkar, Breskan frumkvöšul, tipla į nįkvęmlega sömu skrefum varšandi virkni heilastarfsemi barna, eins og mišlaš hafši veriš mörgum įrum fyrr.

Žaš hefur veriš afar slķtandi aš fylgjast meš žvķ hraša hnignunarferli sišmenningar okkar sem gengiš hefur yfir žjóšina į sķšustu 30 įrum eša svo. Bišjum žvķ góšan Guš aš forša žjóšinni frį žvķ alvarlega inngripi sem viršist įformaš af „hinsegin“ fólki meš enga sérmenntun ķ slķkum fręšum, enda er slķk sérmenntun ekki til. Ešlilega er rétt aš geta žess aš eftir žvķ sem afbrigšileg kynlķfsfķkn nęr valdi į fleira fólki, mun verša erfišara aš rįša viš ašstešjandi vanda. Vandinn eykst lķka hröšum skrefum meš afbrigšilegum lostaleikjum, sem sagt er aš skaši ešlilega žróun og višhald Ķslenska kynstofnsins.

Žaš slęr į mann óhug aš heyra fyrirętlanir um aš einhverjir einstaklingar śr röšum „hinsegin“ fólks ętli sér aš sjį um fręšsluna. Ég efa stórlega aš nokkur śr hópi žessa fólks viti ķ raun hvaš žaš er sem veldur žeirri afbrigšilegu hegšan sem fylgir rangri lķkamsķmynd.

Ķ raun er ekkert flókiš aš įtta sig į hvaš veldur žessu. Fyrsta skrefiš ķ skilning į žessu er aš višurkenna aš mannssįlin lifir yfir langan tķma. Einnig žegar fólk hęttir aš žręta fyrir aš sama sįlin fęšist aftur og aftur til jaršvistar dvalar. Slķkt er hiš ešlilega žróunarferli, frį frummanni sem enga samskiptahętti kunni, til heilsteyptrar kęrleiksveru sem umlykur allt meš kęrleika sķnum. Slķkt ferli tekur yfirleitt afar langan tķma. Geta žar veriš um žśsundir įra aš ręša. Lęrdómsverkefni hvers lķfs eru afar mismunandi og afstaša einstaklinga til žess lęrdóms sem hann fyrirfram įsetti sér sjįlfur aš nį ķ hverju lķfi fyrir sig, getur oršiš allt annaš žegar śt ķ alvöru leiksins er komiš. Žį hefur veriš breidd hula yfir hin fyrirhugušu įform, en einungis sżnileg sś įskorun sem viškomandi stendur frammi fyrir, til aš leysa verkefniš į sem réttustum tķma į lķfsleišinni.

 Ķ raun er žetta ekki ólķkt žvķ aš feršast eftir gömlu leišarkorti, sem žś hefur tilfinningu fyrir aš hafa fariš įšur en hefur ekki skżra minningu um. Ef žś flżtir žér of mikiš, sérš žś ekki litlu leišsögumerkin į leišinni. Ljśkir žś įfanganum įn žess aš undirvitund žķn geti greint frį leišsögumerkjunum sem voru į leiš žinni, veršur žś aš endurtaka įfangann, einungis umtalsvert erfišari og leišinlegri.

Slķk endurtekning įfanga, eins og hér aš framan var lżst, getur endurtekiš sig allt lķfiš ef einstaklingurinn vill ekki lęra žį lexķu sem hann sjįlfur setti sér fyrir, įšur en til jaršvistar var fariš. Slķkt er t. d. įstęšan fyrir žvķ aš okkur finnst stundum aš fólk sem viš žekkjum, sé alltaf aš reka sig į sömu hindranirnar aftur og aftur, įn žess aš sjį hvernig žaš gęti fariš öšruvķsi aš og öšlast ķ leišinni ętlašan lęrdóm af.

 Af žeim įstęšum sem lżst hefur veriš hér aš framan, er vert aš bišja žaš blessaša fólk sem viršist įforma afgerandi skašleg inngrip ķ lķfshlaup ungra barna, aš žaš įtti sig į hve įform žess eru alvarleg inngrip ķ fyrirfram įkvešiš lķfsmunstur barnsins og žann óhjįkvęmilega skaša sem žaš muni valda barninu, žó žaš komi lķklega ekki fram fyrr en undir lok 24 įra tķmabilsins. Minnist žess aš ENGINN hefur heimild til aš rįšskast meš lķkama eša sįl annarrar persónu. Aš kveikja villuljós į rangri lķfsbraut fyrir ašila sem Guš hefur ekki fališ žér aš veita leišsögn, jafngildir žvķ aš eyšileggja lķfshlaup viškomandi einstaklings. Slķkt getur ekki fengiš umbun kęrleiksvitundar en hnżtir viškomandi geranda žungu karma, sem erfitt er aš losna frį.

 GĘTIŠ AŠ SĮLUM BARNANNA!!!!!!!!!!


ER GENGI KRÓNUNNAR OF HĮTT ?

Fullur undrunar hef ég hlustaš į grįtkór žeirra ašila sem aš öllu jöfnu hafa stašiš fyrir eyšileggingu rekstrargrundvallar Ķslenskra śtflutningsfyrirtękja frį lżšveldisstofnun. Er ég žar aš tala um samkór verslunar, vöruinnflytjenda og hina heimskulegu samtvinnun allra almennra verkalżšsfélaga undir einum sameiginlegum hatti ASĶ. Žaš var afleikur sķns tķma sem leiddi af sér prósentuhękkanir launa, sem ešli mįlsins samkvęmt hękka hęrri launin meira en hin lęgri. Lķkleg er hęgt aš segja aš engin ein ašgerš sem verkalżšshreyfingin hafi gert, hafi komiš jafn meinlega illa viš lįglaunastéttirnar ķ landinu.

 
Allt frį lżšveldisstofnun hafa framangreindir ašilar meš ašgeršum sķnum, stašiš fyrir óskynsamlegum kostnašarauka ķ Ķslensku rekstrarumhverfi. Kostnašarauka sem tekjugreinar žjóšfélagsins gįtu ekki rįšiš viš.
 
Žeim sem vilja eyša peningum ķ kaup į erlndum varningi eša žjónustu hefur ekki frį lżšveldisstofnun veriš bent į žį stašreynd aš viš eigum enga sjįlfsprotna gjaldeyrissjóši. Viš sem žjóš, veršum žvķ rétt eins og venjulegt launafólk, aš stżra vęntingum okkar til betri lķfskjara śt frį eftirstöšvum žjóšartekna, žegar keyptar hafa veriš naušsynlegar vörur til framfęrslu fólksins og rekstur žeirra fyrirtękja sem skapa žjóšartekjurnar. Ef viš getum hagaš innkaupum okkar frį öšrum löndum žannig aš afgangur verši af žjóšartekjum, er žar kominn sį grunnur sem viš höfum til framkvęmda eša annarrar eyšslu.
 
Vandi okkar sem žjóšar er sį aš menntakerfi okkar hefur hvergi geta fundiš plįss til aš fręša börn og ungmenni um undirstöšužętti lķfshamingju žeirra. Afleišingarnar eru žęr aš žvķ fólki fękkar stöšugt sem vinnur aš tekjuöflun žjóšfélagsins en aš sama skapi fjölgar žeim sem leita starfa hjį žjónustugreinum samfélagsins. Vandinn er hins vegar sį aš eigi varanleiki aš vera ķ žjónnustugreinum, verša gjaldeyrisskapandi atvinnugreinar aš vera žaš öflugar aš žęr geti skapaš veltufé fyrir žjónustugreinarnar til aš halda sinni starfsemi gangandi.
 
Eins og mešfylgjandi samantekt yfir śtflutningstekjur okkar og innflutningskostnaš frį įrinu 1942 til įrsins 1993 sżnir, er nokkuš langur vegur frį žvķ aš Ķslensk žjóš hafi aflaš tekna fyrir öllum žeim vöruinnflutningi sem stundašur hefur veriš į žessum įrum. Įstandiš lagašist ekki frį įrinu 1993 til įrsins 2011. Žaš fer žvķ hrollur nišur eftir baki mķnu žegar svokallašir hagfręšingar fara aš tala um Ķslendinga sem einhverja „rķka žjóš“. Stašreyndir mįlsins eru nefnilega žęr aš yfirleitt greiddum viš aldrei nišur eldri lįn meš tekjuafgangi. Viš greiddum eldri lįn meš nżjum og hęrri lįnum, sem dugšu fyrir umframeyšslu nżlišins įrs og upphęš eldri lįna sem komin voru aš gjalddaga.
 
Žegar öll žessi rekstrarmįl žjóšfélags okkar eru skošuš af raunsęi, kemur ķ ljós aš stjórnvöld eša Alžingi hvers tķma hafa hreinlega ALDREI myndaš neinn afkomugrunn fyrir samfélag okkar og aldrei svo mér sé kunnugt um hefur veriš gerš śttekt į hve mikiš peningamagn žar aš vera ķ umferš į Ķslandi svo allur ešlilegur rekstur samfélagsins geti greitt regluegan og fastan rekstrarkostnaš sinn į réttum tķma. Enginn hefur skošaš hringrįs fjįrmagns um hinar einstöku samfélagseiningar, sem er t. d. įstęša žess aš menn žręta enn um eyšileggingarafl kvótakerfins į sjįvarbyggšir landsins. Enginn hafši heldur įhyggjur af žvķ aš höfušborg landsins var svo langt frį žvķ aš vera sjįlfbęr meš öflun gjaldeyristekna til aš dekka žį gjaldeyriseyšslu sem Borgin hefur stundaš.
 
Hvernig vitum viš hvort žjóšin verši gjaldžrota einhverja nęstu mįnuši ef skyndilega lokast fyrir allar lįnalķnur, fyrir frekari lįnveitingar til greišslu rekstrarkosnašar? Nei, viš vitum flest ekkert um žaš. En öll framkoma okkar bendir til žess aš žęr ašvaranir sem Einar Oddur Kristjįnsson, fyrrverandi žingmašur setti fram žegar hann gat leitt athygli manna aš žvķ hvaša skaši žaš vęri fyrir žjóšfélagiš aš standa ķ žeim eltingaleik sem įšur var žegar veršhękkanir. og launahękkanir, hękkušu vķsitölu neysluverša, sem aftur hękkaši vöruverš og laun aš ógleymdum hękkunum į verštryggšum lįnum landsmanna.
 
Brjįlęšislegar stórhękkanir launa ķ sķšustu kjarasamningum, ķ žokkalegu kyrrstöšuumhverfi, gat ekki meš nokkru móti žżtt annaš en illyfirstķganleg vandamįl śtflutnings atvinnugreina. Og sś stašreynd er nś komin fram. En hvernig bregšast menn žį viš.
 
Menn sem verša fyrir auknu tjóni af völdum erlendra veršlękkana į söluvörum okkar įsamt lķklega frekari lękkana į komandi tķmum, takast nś ķ hendur og hoppa beint į vagninn sem žeir sįtu sem fastast į frį 1942 til žjóšarsįttarsamninga 1990. Ķ dag lįta žessir ašilar ein og Einar Oddur hafi aldrei veriš til og hans tillögur veriš einskis virši, žrįtt fyrir žau miklu straumhvörf sem uršu ķ efnahagslķfi žjóšarinnar eftir aš vinnubrögšum viš samningagerš var breytt.
 
Ég vil meina aš komi žaš ķ ljós aš ašilara verslunar, innflutningsgreina og launžegasambanda, bęši almennra og opinberra stéttarfélaga geti ekki sżnt žį žjóšfélagslegu įbyrgš aš stefna ekki ķ voša rekstri gjaldeyrisskapandi atvinnugreina žjóšarinnar, verši aš taka af žeim frelsi til veršlags į innfluttum vörum og gerš kjarasamninga gagnvart śtflutningsgreinum.
 
Žetta eru harkalegar ašgeršir. En žar sem óyggjandi tölur Hagstofu Ķslands sżna okkur algjört viljaleysi žessara ašila til aš finna farveg vona sinna įn žess aš ķtrekaš žurfi aš kollvarpa öllu efnahagskerfi heillar žjóšar, lķklega eingöngu vegna žess aš fįeinir menn, haldnir gręšgishugsjón, skeyta engu um afleišingar gjörša sinna, bara aš žeir fįi vilja sķnum framgengt. Žjóšin veršur aš komast śt śr žessum „hrunadansi heimskunnar“ og višurkenna AFTUR, eins og ķ žjóšarsįttinni, aš menn verši aldrei hamingjusamir eša rķkir į žvķ aš berja höfšinu viš stein

 

 

Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Nęsta sķša »

Höfundur

Guðbjörn Jónsson
Guðbjörn Jónsson
F.v. ráðgjafi

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (20.11.): 9
  • Sl. sólarhring: 20
  • Sl. viku: 260
  • Frį upphafi: 152566

Annaš

  • Innlit ķ dag: 8
  • Innlit sl. viku: 227
  • Gestir ķ dag: 8
  • IP-tölur ķ dag: 8

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Nóv. 2018
S M Ž M F F L
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband