Bloggfęrslur mįnašarins, maķ 2012

Hvaš er athugavert viš kvótafrumvarpiš??

Margt hefur veriš ritaš og rętt um frumvarp sjįvarśtvegsrįšherra til fiskveišistjórnunar.  En žaš sem hefur vakiš undrun mķna er hve samtaka fólk er um aš ręša ekki mikilvęgustu vankantana, sem eru žversagnirnar og ólögmętu įformin sem ķ frumvarpinu eru.

Ķ 1. gr. frumvarpsins er markmišum laganna lżst. Ķ markmišssetningu mį gleggst merkja hve gott vald textasmiširnir hafa į verkefni sķnu. Skķr markmiš, žannig upp rašaš aš mikilvęgasta markmišiš sé fyrst og sķšan trappaš nišur eftir mikilvęgi, lżsa góšri heildaryfirsżn textasmiša yfir verkefni sitt.

Ķ 1. gr. frumvarps į žingskjali 1052, eru markmišin eftirfarandi ķ bókstafsröš:

a.     aš stušla aš verndun og sjįlfbęrri nżtingu fiskistofna viš Ķsland,

Eins og vęnta mįtti er grunnžema fyrri laga yfirfęrt ķ žetta frumvarp og er žaš vel. En nęst kemur žetta:

 b.     aš stušla aš farsęlli samfélagsžróun meš hagsmuni komandi kynslóša aš leišarljósi,

Fólk ętti aš sjį aš žessi lišur er vķšs fjarri markmišum um sjįlfbęra og hagfelda nżtingu nytjastofna sjįvar. Žó binda megi miklar vonir viš aš fiskveišar verši um langa framtķš mikilvęgur undirstöšužįttur ķ efnahag žjóšarinnar, er ljóst aš farsęld samfélags okkar veltur į mannkęrleika, samstöšu og heišarleika en ekki fengsęld fiskimišanna.  Ég vona svo sannarlega aš farsęld framtķšar hvķli į mörgum gjaldeyrisskapandi atvinnugreinum, sem hver um sig verši rekin af hagkvęmni og aršsemi samfélaginu til handa. Žetta gęti veriš lokamarkmiš en ekki žaš nęst mikilvęgasta.  Žrišji lišurinn ķ markmišunum er eftirfarandi:

 c.     aš treysta atvinnu og byggš ķ landinu,

Nęst į eftir verndun sjįlfbęrrar nżtingar fiskistofna er žetta eitt af mikilvęgu markmišum stjórnunar fiskveiša. Fiskvinnsla er yfirleitt mikilvęgasta atvinnugrein sjįvarbyggša ķ kringum landiš og žvķ grunnur lķfskjara ķ žeim byggšum. Nęsti lišur er eftirfarandi:

 d.     aš hįmarka žjóšhagslegan įvinning af sjįvaraušlindinni og tryggja žjóšinni ešlilega aušlindarentu,

Žaš veršur aš teljast ešlilegt aš ķ markmišum komi žjóšhagslegur įvinningur af nżtingu aušlindarinnar. Į undanförnum įratugum hefur vaxandi skuldasöfnun śtgeršarfyrirtękja sogaš til fjįrmagnseigenda mikinn hluta žess drifkrafts sem vinnsla sjįvarafurša skilaši sjįvarbyggšum landsins. Af žvķ sem fram kemur ķ frumvarpinu sżnist mér aš hugtakinu aš: tryggja žjóšinni ešlilega aušlindarentu,  sé ekki fylgt eftir. Žess ķ staš viršist leitast viš aš tryggja śtgeršum svokallaša aušlindarentu.  Fiskveišiaušlind okkar er ekki eign śtgerša viš Ķsland.  Žess vegna eiga śtgeršir ENGAN RÉTT į aušlindarentu af fiskveišiaušlindinni. Žann rétt į ķslenska žjóšin ein.

Mišaš viš nśgildandi lög um Tekjuskatt nr. 90/2003, veršur ALDREI  hęgt aš reikna śtgeršum ešlilega aušlindarentu, af nżtingu aušlindar sem er ķ eigu žjóšarinnar. Žeir eiga ekki lögvarin rétt į arši śr žeirri aušlind, umfram ašra žegna žjóšarinnar. Sį réttur er eingöngu hjį žjóšinni sjįlfri ž. e. Alžingi og rķkisstjórn.

Vegna įkvęša 65. gr. stjórnarskrįr veršur gjald fyrir afnot fiskveišiaušlindarinnar aš vera nįkvęmlega žaš sama fyrir alla, hvort sem śtgeršin er lķtil eša stór.  Žaš žżšir aš mķnu viti aš einfaldast er aš greitt verši įkvešiš gjald t. d. fyrir hvert žorskķgildi. Žį eru stjórnvöld ekkert aš gera upp į milli śtgerša žar sem allir greiša aš magni til sama gjald. Śtgeršahįttum rįša menn svo sjįlfir, įn žįtttöku eša mešįbyrgšar stjórnvalda.

Sķšasti flokkunarlišur markmišar er eftirfarandi:

e.     aš sjįvarśtvegurinn sé aršsamur og bśi viš hagstętt og stöšugt rekstrarumhverfi.

Žetta er mjög opiš markmiš og m. a. ekki getiš um žaš hverjum sjįvarśtvegurinn eigi aš skila arši. Einnig er svo margt ķ rekstrarumhverfi sjįvarśtvegsfyrirtękja sem stjórnvöld hafa ekkert meš aš gera, aš mjög óraunhęft er aš leggja žį lagalegu kröfu į stjórnvöld aš žau tryggi žessari atvinnugrein stöšugara rekstrarumhverfi en öšrum framleišslugreinum.

Lokamįlsgrein 1. greinar er eftirfarandi:

Nytjastofnar į Ķslandsmišum eru sameiginleg og ęvarandi eign ķslensku žjóšarinnar. Ķslenska rķkiš veitir tilskilin leyfi, fer meš og rįšstafar hvers kyns heimildum til nżtingar. Slķk veiting eša rįšstöfun myndar ekki eignarrétt eša óafturkallanlegt forręši einstakra ašila yfir žeim.

Žarna er greinilega veriš aš setja inn oršaforša sem gefur tękifęri til hįrtogunar um meiningu laganna.  Žarna segir t. d. aš Ķslenska rķkiš veitir tilskilin leyfi. Ekkert sagt um HVER, innan ķslenska rķkisins, hefur valdiš til aš veita leyfin. Til aš foršast undanbrögš af įsetningi eša gįleysi, hefši veriš žörf į meiri nįkvęmni ķ oršavali.

Hér hafa veriš skķršir allir žeir žęttir sem settir eru fram sem markmiš žeirra laga sem frumvarpiš yrši aš, ef žaš yrši samžykkt ķ žinginu. Meš vķsan til žess sem į eftir kemur, skal hér vakin athygli į aš ekki er mešal markmiša laganna aš heimilt verši aš framselja aflaheimildir.

Ekki er heldur markmiš aš setja lög um hugtakiš "aflahlutdeild", žó reglur um śthlutun o. m. fl. sé byggt į žessu hugtaki. Ekki er heldur sett inn markmiš aš afla lagaheimilda fyrir žvķ aš aflaheimild eša aflahlutdeild verši selt į markaši, en samkvęmt frumvarpinu er žaš įformaš įn lagastošar. Einnig er įformaš samkvęmt frumvarpinu aš stofna sölumarkaš aflaheimilda undir nafninu Kvótažing, žó ekki sé aflaš lagaheimilda til aš stofna slķka starfsemi.

Hér hafa veriš taldir upp nokkrir žęttir śr texta frumvarpsins sem ętlunin er aš framkvęma žó ekki séu fyrir žvķ lagaheimildir og ekki óskaš lagaheimilda til slķkrar starfsemi. En fleira er ķ frumvarpinu.  

 

Ašal stjórntękiš skortir lagastoš

Samkvęmt frumvarpi 1052 į aš śthluta aflaheimildum eftir hugtakinu AFLAHLUTDEILD.  Žaš merkilega viš žetta er, aš žrįtt fyrir aš žetta hugtak hafi veriš notaš til śthlutunar aflaréttinda ķ rśmlega tvo įratugi, er ekki enn fariš aš setja žetta hugtak ķ lög svo lögmętt sé aš nota žaš viš skiptingu takmarkašra gęša.

En hvaša sannanir eru fyrir žvķ aš hugtakiš "aflahlutdeild" sé ekki komiš ķ lög.  Žęr sannanir eru lagšar fram ķ 9. gr. frumvarpsins um fiskveišistjórnun. Žar segir eftirfarandi ķ sambandi viš nżjar tegundir sem bętast viš ķ kvótasetningu:

Žegar veišireynsla hefur myndast ķ stöšugu umhverfi og aš öšrum efnislegum forsendum uppfylltum flytur rįšherra frumvarp til laga um śthlutun aflahlutdeilda ķ viškomandi nytjastofni. Tekiš skal miš af veišireynslu, bęši fyrir og eftir gildistöku laga žessara, réttmętum hagsmunum žeirra sem hófu veišar, veršmętamyndun og heildarmarkmišum laganna.

Žarna eru margir góšir punktar. Um nżjar tegundir ķ kvóta, flytur rįšherra frumvarp til laga um śthlutun aflahlutdeilda. Žaš var og. Ef til hefšu veriš lög um aflahlutdeild, hefši rįšherra ekki žurft aš flytja frumvarp til LAGA. Hann hefši einungis flutt frumvarp til BREYTINGA į lögum um aflahlutdeild.   EN, fyrst setja žarf lög um aflahlutdeild nżrra kvótategunda. Hvers vegna žarf žį ekki lķka aš setja lög um aflahlutdeild žeirra tegunda sem nś žegar hafa veriš kvótasettar?

Žaš er dįlķtiš sérstakt žegar menn telja sig žurfa aš setja lagaheimild fyrir aflahlutdeild nżrra tegunda ķ kvóta, en ętla aš halda įfram aš śthluta aflahlutdeildum ķ öllum nśverandi kvótategundum įn lagaheimilda. Eitthvaš vantar žarna ķ skilning į 65. gr stjórnarskrįr um jafnręši fyrir lögum.

Žar sem engin įform eru um lagasetningar vegna aflahlutdeilda nśverandi kvótategunda, veršur ekki hjį žvķ komist aš benda į aš engar reglur eru ķ žessu frumvarpi sem skķra hvernig aflahlutdeild skips veršur til. Ķ frumvarpstextanum er sagt ķ sambandi viš nżjar tegundir ķ kvóta aš: Tekiš skal miš af veišireynslu, bęši fyrir og eftir gildistöku laga žessara, réttmętum hagsmunum žeirra sem hófu veišar, veršmętamyndun og heildarmarkmišum laganna.

Engar reglur eru ķ frumvarpinu um aflahlutdeild žeirra skipa sem hafa veriš viš veišar undanfarin įr. Ekki hvort hlutdeildin reiknast śt frį einu įri eša fleiri, eša hvaša įhrif žaš hefur į hlutdeild ef skip er mikiš frį vegna t. d. bilana.

Žverstęšur og ólögmęt įform

Nóg er af vanhugsušum žverstęšum ķ žessu frumvarpi. Ķ 11. gr. sem ber heitiš, Leyfi til aš nżta aflahlutdeild, segir svo:

Til og meš 1. įgśst 2012 bżšst eigendum žeirra skipa sem žį rįša yfir aflahlutdeild aš stašfesta hjį Fiskistofu, meš undirritun eša öšrum fullgildum hętti, aš gangast undir leyfi til aš nżta aflahlutdeild til 20 įra frį upphafi fiskveišiįrsins 2012/2013 aš telja.

Žarna er skķrt tekiš fram aš fyrir 1. įgśst žarf śtgerš aš skrifa formlega undir rétthafasamning um nżtingu, aš öšrum kosti missir śtgeršin nżtingarrétt sinn. Žess vegna er furšulegt aš lesa ķ nęstu mįlsgrein į eftir framansögšu aš:

Fiskistofa gefur śt nżtingarleyfi. Leyfi til aš nżta aflahlutdeild felur ķ sér ķgildi samkomulags milli rķkisins og handhafa leyfis um handhöfn žeirra hlutdeilda sem leyfinu fylgja til afmarkašs tķma.

Ķ fyrri mįlsgreininni eru sett fram ströng fyrirmęli um aš meš undirritun eša öšrum fullgildum hętti stašfesta samning um nżtingarrétt.  Ķ nęstu mįlsgrein er žetta ekki formlegur samningur heldur ķgildi samkomulags. Žaš hlżtur aš verša aš gera meiri kröfur til höfundar lagatexta en žaš aš hann geti ekki haldiš sömu meiningu um sama efni ķ tveimur samliggjandi mįlsgreinum sömu lagagreinar.  En žaš er meira skrķtiš ķ 11. grein frumvarpsins. Ķ 3. mįlsgrein segir svo:

Tilkynni rįšherra ekki aš annaš sé fyrirhugaš framlengist nżtingarleyfi um eitt įr ķ senn, og įr frį įri, žannig aš 15 įr verši jafnan eftir af gildistķma žess.

Žegar žess er einnig gętt aš ķ sömu mįlsgrein frumvarpsins segir aš: Tilkynningu um fyrirhugašar grundvallarbreytingar eša brottfall nżtingarleyfis er fyrst heimilt aš gefa śt žegar fimm įr eru lišin af tķmalengd leyfis skv. 1. mgr.  Žarna er fyrirhugaš afar sérstakt fyrirkomulag. Yrši žetta aš lögum, vęri žaš fyrst į öšru kjörtķmabili frį žessari lagasetningu sem gera mętti breytingar į kerfinu.  En segjum nś svo aš eftir 5 įr tilkynni rįšherra breytingar. Hvaš gerist žį? Er žį 15 įra samningurinn fallinn?  Ķ texta frumvarpsins segir einungis aš: Tilkynni rįšherra ekki aš annaš sé fyrirhugaš framlengist nżtingarleyfi um eitt įr ķ senn, og įr frį įri, žannig aš 15 įr verši jafnan eftir af gildistķma žess.  Žetta į sem sagt viš ef rįšherra tilkynnir ekki um breytingu. Ekkert er sagt um hvort fyrirhuguš breyting geti tekiš gildi strax į nęsta įri. Žessi lagagrein er žvķ langt frį žvķ aš vera fullklįruš.

Sölustarfsemi įn lagaheimilda

Athyglisvert er aš žrįtt fyrir aš ķ Markmišum laganna hafi ekki veriš gert rįš fyrir framsali aflahlutdeilda, er žaš einmitt heitiš į 12. gr. frumvarpsins. Žar segir svo:

    Fiskistofa skal leyfa flutning aflahlutdeilda milli fiskiskipa, ef eftirtalin skilyrši eru uppfyllt:

 1.     Flutningur aflahlutdeildar leišir ekki til žess aš aflaheimildir žess skips sem flutt       er til verši bersżnilega umfram veišigetu žess.

 2.     Fullnęgjandi upplżsingar um kaupverš aflahlutdeildar fylgja.

Žetta er athyglivert. Žarna er allt ķ einu talaš um kaupverš aflahlutdeildar? Hér aš framan er sagt aš Fiskistofa gefur śt nżtingarleyfi.  Og ķ 4. gr. frumvarpsins er talaš um oršskżringar. Žar segir svo ķ 12. töluliš: 

12.   Nżtingarleyfi: Tķmabundiš leyfi sem felur ķ sér handhöfn aflahlutdeildar.  

Ekki er ljóst hvort hugtakiš "handhöfn" er vališ til aš villa um fyrir almennum lesanda, eša hvort žaš er vališ af vanžekkingu.  Eitt er vķst aš žetta er afar lķtiš notaš hugtak. Ef leitaš er upplżsinga um orštakasambönd hjį Stofnun Įrna Magnśssonar, koma upp eftirfarandi upplżsingar um hugtakiš "handhöfn".

1

handhöfn eignar

2

handhöfn konungsvalds

3

handhöfn rķkisvaldsins

4

handhöfn tékka

Eins og žarna kemur fram, getur hugtakiš "handhöfn" ķ frumvarpinu hvorki įtt viš 1. eša 4. töluliš žvķ skķrt kemur fram aš nżtingarétturinn er ekki eign og hann er einungis tķmabundiš nżtingarleyfi. Žį eru einungis eftir möguleikar ķ 2. og 3.  Flestir gera sér lķklega grein fyrir aš hvorki er hęgt, meš lögmętum hętti, aš framselja eša selja konungsvald eša rķkisvald.

Hafi hugtakiš "handhöfn" veriš vališ meš žekkingu į žeirri merkingu aš framsal eša sala vęru ekki möguleg, vekur undrun aš 12. gr. frumvarpsins skuli bera heitiš Framsal aflahlutdeilda.  Ekki sķšur er žaš undrunarefni aš ķ 2. töluliš skilyrša fyrir flutning aflahlutdeildar milli skipa skuli vera krafa um aš Fullnęgjandi upplżsingar um kaupverš aflahlutdeildar fylgi, žvķ heimilda til sölu er hvergi leitaš og sala ekki mešal markmiša laganna.

Rķkiš kaupi į markaši aflahlutdeild sem žaš lét ókeypis ķ té

Aš lokum ętla ég aš vķkja ašeins aš įkvęšum ķ 13. greina um Forgangsréttur aš aflahlutdeildum.  Ķ fyrstu mįlsgrein žeirrar greinar segir svo:

Fiskistofa skal tilkynna rįšherra ef ętla mį aš samanlögš framsöl eša önnur rįšstöfun aflahlutdeilda, ž. m. t. flutningur skipa, fari yfir 20% aflaheimilda ķ žorskķgildum tališ frį viškomandi byggšarlagi eša sveitarfélagi samkvęmt skrįšri śthlutun hlutdeilda fyrir fiskveišiįriš 2012/2013.

Enn er žarna talaš um framsal, žó engar heimildir séu fyrir slķku. EN 2. mįlsgrein er dįlķtiš slįandi. Žar segir svo:

Rįšherra er heimilt, innan fjögurra vikna frį tilkynningu, aš neyta forgangsréttar aš aflahlutdeildunum ef ętla mį aš rįšstöfun žeirra hafi umtalsverš neikvęš įhrif ķ atvinnu- eša byggšalegu tilliti sökum hlutfallslegs mikilvęgis sjįvarśtvegs ķ viškomandi sveitarfélagi eša byggšarlagi.

Endurgjald ķslenska rķkisins fyrir aflahlutdeildirnar skal mišast viš umsamiš söluverš žeirra. Įgreiningi um skilmįla og samningsverš er unnt aš vķsa til geršardóms sem skipašur skal samkvęmt lögum nr. 53/1989, um samningsbundna geršardóma.

Žetta sżnir alveg ótrślegan skort į skynsemi. Aš lįta sér detta ķ hug aš ķslenska rķkiš kaupi aflahlutdeild į markašsverši, žegar žaš lętur nżtingarréttinn af hendi įn sérstaks gjalds annars en aušlindagjalds. Alžingi hefur ekki enn sett lög sem heimila sölu aflahlutdeilda og ķ loka mįlsgrein 1. greinar segir svo:

Ķslenska rķkiš veitir tilskilin leyfi, fer meš og rįšstafar hvers kyns heimildum til nżtingar. Slķk veiting eša rįšstöfun myndar ekki eignarrétt eša óafturkallanlegt forręši einstakra ašila yfir žeim.

Af žessu leišir aš žaš er ķslenska rķkiš sem eitt hefur heimild til aš fęra aflaheimildir eša aflahlutdeildir milli skipa. Mišaš viš žaš er svolķtiš sérstakt aš ķslenska rķkinu sé ętlaš aš standa ķ einhverju afarkostum varšandi kaupverš, žegar sala er ekki heimilt.

Ég hętti hér įšur en žetta gengur alveg fram af mér.

                

ER Fjórfrelsi ESB óraunhęft og hęttulegt ??

   Sś fyrirsögn sem hér er višhöfš kallar aš sjįlfsögšu fram żmsar hugleišingar og ķ žessum skrifum leitast ég viš aš skżra hvernig ég sé hiš frjįlsa flęši fjįrmagns, vera annaš af sterkustu öflum žeirra hörmunga sem yfir okkur gengu ķ fjįrmįlahruninu.

Frjįlst flęši fjįrmagns, vinnuafls, vöru og žjónustu yfir landamęri innan ESB žjóša aš višbęttum EES žjóšum, var innleitt į sķšari helming tķunda įratugs sķšustu aldar. Ķ fyrstu laut žetta frelsi ašallega aš rķkjum miš og sušur Evrópu. Lķtiš reyndi žvķ į žessi įkvęši fram til aldamóta umfram venjulega įrekstra um hiš frjįlsa flęši vöru, meš verkföllum bęnda og vörubķlstjóra o.fl. vķša ķ Evrópu. Einnig voru truflanir į frjįlsu flęši vinnuafls žar sem į ašflutt fólk var vķša litiš sem vandamįl.

Afleišingar af frelsi fjįrmagnsins fóru fljótlega aš birtast eftir aldamótin. Fjįrmagn var flutt ķ umtalsveršu magni milli landa, įn eftirlits Sešlabanka. Lįnastofnanir og stórfyrirtęki gįtu nś, įn samrįšs viš Sešlabanka, tekiš erlend lįn aš eigin gešžótta og einnig gįtu peningamenn flutt fjįrmagn sitt til annarra landa, žangaš sem įvöxtun var talin betri.

Įhrifin af žessum frjįlsu fjįrflutningum uršu žau aš gjaldeyrisforši żmissa landa žurrkašist upp og Sešlabankar uršu aš taka erlend lįn til aš fullnęgja skyldum um gjaldeyrisforša. Lausafé žjóša, t. d. eins og okkar, var fariš śr landi og fariš aš vinna fyrir eigendur sķna ķ öšrum löndum, eša komiš til geymsluvörslu į öruggum stöšum, eins og skattaskjólum, sem vķša eru žekkt.

Į žessu tķmaskeiši eru tveir stęrstu rķkisbankar landsins okkar seldir einkaašilum. Žeir sem keyptu, höfšu enga žekkingu eša reynslu af žvķ aš reka  mikilvęgar fjįrmįlastofnanir ķ sjįlfstęšu žjóšfélagi. Žeir voru bara aš kaupa vinnutęki handa sjįfum sér, meš meinta aušssöfnun ķ huga.

Į žessum sama tķma og einkavęšing bankanna fór fram, uršu lķka umskipti ķ stjórnunarstöšum žessara banka. Gömlu reyndu bankastjórarnir hurfu frį störfum en ķ staš žeirra komu óreyndir reiknilķkana drengir, sem žekktu engin lögmįl um jafnvęgi  peningamyndunar og veršmętasköpunar. Žeir lįnušu žvķ išulega miklar fjįrhęšir af lausafjįrmagni landsins, til flutnings śr landi til stofnunar og reksturs fyrirtękja žar.  Nżmyndur fjįrmagns ķ landinu stóš ekki undir žessari blóštöku svo śr varš vaxandi žennsla og veršbólga.

Til aš reyna aš vinna gegn peningaskorti fóru bankarnir aš taka erlend lįn. Ķ fyrstu śt į sķna eigin eignastöšu. Fljótlega fóru menn svo aš śtbśa blekkingarpappķra varšandi meintar eignaheimildir į aflaheimildum. Slķkir pappķrar voru settir sem skuldatrygging til  erlendra lįnveitenda. Žegar slķkt dugši ekki lengur, var fariš aš setja skuldabréf, hlutabréf ķ żmsum hlutafélögum og eignarhaldsfélögum ķ tryggingavöndla, sem tryggingu fyrir lįnum.  Žar sem žetta voru ekki taldir jafn traust veš og eigišfé bankanna eša aflaheimildir į Ķslandsmišum, voru lagšar fram fyrirspurnir til stjórnenda bankanna, hvort rķkissjóšur mundi koma bönkunum til hjįlpar ef žeir lentu ķ vandręšum.

Į žessum tķma hafši veriš flutt til landsins gķfurlegt fjįrmagn. Žetta fjįrmagn var lįnaš śt įn alls skipulags eša fyrirhyggju. Erlendu lįnin sem bankarnir tóku, voru skammtķmalįn til 3ja, 5, eša 7 įra. Bankarnir lįnušu žetta fjįrmagn aš mestu til mikilla hśsbygginga, sem lķtil sem engin žörf var fyrir. Įšur en allar žessar lįntökur komu til sögunnar, hafši veriš full vinna fyrir alla vinnufęra menn. Til aš annast allar žessar byggingaframkvęmdir varš žvķ aš flytja inn erlent vinnuafl, til aš byggja mikinn fjölda stórhżsa sem fjįrmögnuš voru meš žessu erlenda skammtķmalįnsfé.

 Į tķmabili voru mörg žśsund erlendra starfsmanna viš byggingavinnu hér, auk fjölda sem sinntu öšrum störfum. Erlenda lįnsféš fór žvķ lķtiš śt ķ hagkerfi  žvķ žetta erlenda vinnuafl fór meš verulegan hluta af žessu lįnsfé okkar śr landi, en annar stór hluti žessara erlendu skammtķmalįna var fastur ķ steypu fjölmargra óseljanlegra hśsa. Žaš varš žvķ einungis lķtill hluti af žessu lįnsfé sem fór til varanlegrar uppsveiflu ķ hagkerfi žjóšfélagsins okkar.

Į žessum tķma var einnig rįšist ķ  eina stęrstu og dżrustu virkjanaframkvęmd landsins, einnig fyrir erlent lįnsfé. Ekkert innlent vinnuafl var laust til žessara starfa, svo enn žurfti aš flytja inn žśsundir starfsmanna til aš byggja stķflur og stöšvarhśs. Žaš fjįrmagn sem žarna var tekiš aš lįni var meš rķkisįbyrgš en afar lķtiš af žessu erlenda lįnsfé kom til varanlegrar veltu ķ žjóšfélagi okkar. Megniš af fjįrmagninu fór til varanlegrar veltu ķ öšrum löndum m. a. mikiš til Kķna.

Žegar komiš var fram yfir mišjan fyrsta įratug 21. aldar, var bśiš aš flytja frį Ķslandi megniš af eigin fjįrmagni žjóšarinnar.  Erlendar lįntökur voru žį komnar nįlęgt 7.000 milljöršum. Fariš var aš heyrast ašvörunarraddir ašgętinna bankamanna ķ öšrum löndum, sem aš sjįlfsögšu sįu žann óvitaskap sem bankamenn hér į landi stundušu. Žessum ašvörunum svörušu óvitarnir hér meš umtasveršum hroka.

 Komu žį til sögunnar ķ žaš minnsta tveir vogunarsjóšir, hugsanlega fleiri, sem ętlušu sér aš nį taki į aušlindum landsins, bęši ķ orkugeiranum og fiskistofnum. Žrįtt fyrir aš allar varśšarbjöllur vęru farnar aš hringja hjį alvöru bankamönnum, lögšu žessir ašilar fram u. ž. b. 7.000 milljarša į 18 mįnaša tķmabili, til lįnveitinga til ķslensku bankanna. Allar venjulegar varśšarreglur lįnastarfsemi voru žarna snišgengnar ķ žeirri trś aš allar lįnveitingar til ķslensku bankanna vęru meš rķkisįbyrgš.

Enginn vafi er į žvķ aš lįnveitendunum var ljóst aš bankarnir sem tóku lįnin myndu aldrei geta endurgreitt lįnin į tilsettum tķma. Enginn vafi er heldur į aš žeim var ljóst hver gjaldeyrisafgangur žjóšarinnar var aš jafnaši. Žeir vissu žvķ aš greišslugetan var engin.

Vogunarsjóširnir vissu einnig aš engin venjuleg lįnastofnun myndi lįna ķslensku bönkunum til endurfjįrmögnunar žessara sķšustu 7.000 milljaršanna. Plan vogunarsjóšanna var žvķ greinilega žannig aš žegar skammtķmalįnin žeirra myndu falla ķ gjalddaga, lķklega į įrunum 2010, 2011, og 2012, mundi žjóšin komast ķ greišslužrot og verša aš afhenda vogunarsjóšunum aušlindir žjóšarinnar sem greišslu. Žjóšin yrši žvķ um alla framtķš einungis lįgt launaš vinnuafl žessara erlendu aušhringa, sem žį ęttu aušlindirnar og seldu žjóšinni ašgang aš žeim.

Sem betur fer endaši žetta ekki svona. Žegar hruniš varš, kom strax ķ ljós aš engin rķkisįbyrgš var į hinum erlendu lįntökum bankanna. Viš žessu uršu vogunarsjóširnir afskaplega reišir og kröfšust žess aš Ķslandi yrši žegar ķ staš skellt flötu meš hefndarašgeršum į grundvelli innistęšutrygginga Landsbankans ķ Bretlandi og Hollandi.

Flest bendir til aš stjórnvöldum bęši ķ Bretlandi og Hollandi hafi ķ gegnum Fjįrmįlaeftirlit landa sinna, strax veriš nokkuš vel ljóst aš nęgar tryggingar fyrir innistęšum, vęru fyrir hendi ķ traustum śtlįnum Landsbankans ķ žessum löndum, til greišslu innistęšna. Hins vegar voru žessi stjórnvöld, lķkt og flest önnur stjórnvöld ķ Evrópu, hįš žvķ aš fara aš vilja hinna stóru fjįrmagnseigenda sem nś horfšu fram į aš tapa öllum 7.000 milljöršunum įn žess aš fį aušlindirnar sem žeir ętlušu aš nį. Geršu žeir sér žvķ von um aš hęgt yrši aš skella greišslufalli į ķslensku žjóšina meš gjaldföllnum įbyrgšum vegna ógreiddra innistęšutrygginga og meš žeim hętti nęšu žeir  tökum į aušlindum žjóšarinnar.

Stašan var mįluš mjög dökkum litum žegar rętt var viš forystufólk stjórnarflokka og yfirmenn fjįrmįlakerfis.  Allir fóru ķ panik og enginn ķslenskra stjórnenda žorši aš tjalda fram vörnum fyrir žjóšina. Til aš fyrirbyggja aš alvöru vörnum eša athugasemdum yrši beitt ķ samningavišręšum um IceSvae kröfuna, var lagt bann viš žvķ aš sterkir fjįrmįlamenn yršu hafšir ķ samninganefndinni.  Samningurinn skyldi vera svo óhagstęšur Ķslandi aš landiš yrši óhjįkvęmilega greišslužrota į samningstķmanum og viš fyrstu vanskil greišslu mętti taka löghald ķ aušlindum žjóšarinnar og öšrum eignum.

Sem betur fer fyrir ķslensku žjóšina, misreiknušu žessir aušjöfrar sig aš einu leiti. Žeir reiknušu ekki meš aš žjóšin ętti sér nein varnartęki viš žeirri snöggu sókn sem fyrirhuguš var vegna gjaldfallinna greišslna IceSave samningsins og lokušum öllum lįnsfjįrleišum, öšrum en til žeirra sjįlfra ķ gegnum Alžjóša gjaldeyrissjóšinn. Žar yršu heldur ekki opnašar neinar undankomuleišir.

Žaš sem žessir ašilar įttušu sig ekki į, var įkvęši 26. gr. stjórnarskrįr. Žeir vissu ekki aš Forsetinn mundi standa meš žjóšinni og verjast naušvörn žegar hręšsluskjóšurnar į Alžingi og ķ rķkisstjórn voru bśin aš samžykkja hina óhęfu samninga.

Žar sem Forsetinn tók sér stöšu meš žjóšinni, įttu vogunasjóširmir  enga ašra leiš en taka eignarhald ķ bönkunum, til aš eiga einhverja von um aš endurheimta eitthvaš af žvķ fé sem įtt hafši aš fęra žeim aušlindir Ķslands.

Eins og hér hefur veriš rakiš, voru engir annmarkar į aš flytja fjįrmagn ķslensku žjóšarinnar śr land, eftir aš bśiš var aš samžykkja EES samninginn og löggilda hér į landi fjórfrelsi ESB.  Žį var ekki hęgt aš leggja neinar hömlur į flutning fjįrmagns śr landi.  Ekki var heldur hęgt aš stöšva óvitana ķ bankakerfinu viš aš flytja inn allt žaš fjįrmagn sem žeir geršu.

Ef frelsi EES/ESB hefši ekki veriš til stašar, hefši trślega ekki veriš fęrt aš flytja nįnast allt fjįrmagn žjóšarinnar śr landi. Og ekki hefši heldur veriš hęgt aš taka eins mikiš af erlendum lįnum og raunin varš. Nišurstaša mķn er žvķ sś, aš stęrsta ógęfa okkar, lķkt og allrar Evrópu, sé hiš frjįlsa flęši fjįrmagns samkvęmt fjórfrelsi ESB. Nęst stęrsta ógęfa okkar var aš selja óvitum (mönnum meš enga žekkingu į rekstri žjóšbanka), mikilvęgustu  bankastofnanir landsins. Slķk glęframennska ętti skilyršislaust aš flokkast sem landrįš.

                

Höfundur

Guðbjörn Jónsson
Guðbjörn Jónsson
F.v. ráðgjafi

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (22.11.): 9
  • Sl. sólarhring: 9
  • Sl. viku: 29
  • Frį upphafi: 150378

Annaš

  • Innlit ķ dag: 8
  • Innlit sl. viku: 26
  • Gestir ķ dag: 8
  • IP-tölur ķ dag: 6

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Nóv. 2017
S M Ž M F F L
      1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30    

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband